Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-640-936/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-28
Bylos Nr.: e2S-640-936/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09238-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: Ž. K.
Atsakovas: akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Vidurys“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-640-936/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09238-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.4; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) Ž. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vidurys“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Ž. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 2 698,30 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei namas, esantys (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 3 d. UAB „Vidurys“ darbuotojas atvyko iš kanalizacijos šulinio išsiurbti nuotekas. Sunkvežimiu UAB „Vidurys“ darbuotojas užvažiavo ne ant skaldos pagrindo, bet ant šlapios žolės/žemės, dėl ko užklimpo. Traukiant užklimpusį sunkvežimį visame sklype buvo sugadinta didžioji dalis aplink namą esančios vejos, padarytos didžiulės duobės, žemė buvo suspausta. UAB „Vidurys“ buvo pateikta pretenzija. UAB ,,Vidurys“ nurodė, kad yra sudaręs įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Draudikui AB „Lietuvos draudimas“ yra pranešta apie 2023 m. kovo 7 d. įvykį. UAB ,,Vidurys“ netvarkant žemės sklypo, ieškovė savo lėšomis sutvarkė sklypą. Ieškovė dėl sklypo sutvarkymo kreipėsi į UAB ,,Ledevila“ ir sumokėjo 2698,30 Eur. Pateikė UAB „Vidurys“ pretenziją, reikalaudama atlyginti nuostolius dėl žemės sklypo sutvarkymo, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė, į pretenziją nereagavo. 2023 m. birželio 8 d. AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos atsakovei. Tokiu būdu ieškovė patyrė žalą dėl žemės sklypo, vejos, bei viršutinio žemes sluoksnio sugadinimo. Atsakovė nuostolių neatlygino, todėl teikiamas ieškinys teismui.

Atsiliepimas

2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovė vykdė žalos administravimo veiksmus, derino galimą žalos dydį su ieškove, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Draudikas yra apskaičiavęs 796,20 Eur išmoką, kurią siūlė ieškovei išmokėti iš karto, arba, pateikus įrodymus apie atliktus remonto darbus, atlyginti įvertintą sumą su PVM – 1 121,96 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė galutinio savo apsisprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo. Draudikas išsiuntė pranešimus, kuriuose prašė pateikti suderinimui defektinį aktą ir / ar remonto (atstatymo) darbų sąmatą, ieškovei nurodžius, kad darbai bus faktiškai atliekami pasirinktoje įmonėje, tačiau draudikui minėti dokumentai nebuvo pateikti. Nurodoma, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (advokato samdymo išlaidas) lėmė pačios ieškovės elgesys, t. y. pasirinko kreiptis į teismą, o ne žalos administravimą įprasta tvarka, nustatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.

3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad susipažinusi su prašyta pateikti medžiaga, pripažino įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo ieškovei 2 698,30 Eur išmoką, o su likusiais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovei nebuvo būtinybės kreiptis į teismą. Draudikas pranešimais informavo ieškovę, jog trūksta defektinio akto, darbų atstatymo sąmatos iš pasirinkto rangovo. Tačiau tokie duomenys draudikui nebuvo pateikti. Atsižvelgus į tai, 2023 m. birželio 10 d. draudikas pranešė, kad išmokos mokėti negali, nepateikus prašytų duomenų. Pranešime taip pat nurodoma, kad pateikus minėtą informaciją žalos administravimas bus atnaujintas. Tačiau minėti duomenys draudikui nebuvo pateikti, nors darbai buvo atlikti būtent tuo metu. Atsižvelgus į visa tai, draudikui nežinoma, kodėl ieškovė, turėdama trūkstamus sprendimui priimti ir draudiko lauktus duomenis, vietoje to, kad pateiktų įvertinimui draudikui, kreipėsi su ieškiniu į teismą, dar gi, atsakovu pasirinkdama UAB „Vidurys“. Draudiko nuomone, pateikus prašytą informaciją, draudikas galėjo analogišką sprendimą priimti ir be teisminio proceso bei susijusių išlaidų. Atsakovė taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pirmojo parengiamojo posėdžio metu atsakovės atstovas detaliai paaiškino, kokios informacijos trūksta, kad būtų galima priimti galutinį sprendimą. Ieškovės atstovas pažadėjo minėtą informaciją pateikti. Nors tarp pirmojo ir antrojo parengiamojo teismo posėdžio buvo beveik dviejų mėnesių tarpas, minėta informacija draudikui nebuvo pateikta. Draudikas buvo siuntęs priminimą ieškovės atstovui, tačiau į jį nebuvo atsakyta. Informacija nepateikta ir su patikslintu ieškiniu. Minėtą informaciją ieškovė pateikė tik 2023 m. lapkričio 21 d., dėl ko bylos nagrinėjimą reikėjo atidėti, siekiant įvertinti gautą informaciją su draudiko ekspertais. Jei prašyti duomenys būtų pateikti operatyviai, tikėtina, kad antrojo parengiamojo teismo posėdžio byloje nebūtų reikėję.

4. Ieškovė 2024 m. sausio 4 d. pareiškimu informavo teismą, jog pareiškus ieškinį atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimą dėl 2 698,30 Eur sumokėjimo pilnai įvykdė; atsižvelgdama į tai, ieškovė nurodė, kad atsakovei ieškinio reikalavimą įvykdžius, ieškinio atsisako. Taip pat ieškovė pateikė jos išlaidas patvirtinančius dokumentus ir teismo prašė iš atsakovės priteisti 968,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą byloje bei sumokėtą 61,00 Eur žyminį mokestį. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. 2024 m. sausio 9 d. ieškovė pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, ieškovei yra žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi priėmė Ž. K. atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukė, grąžino ieškovei 45,75 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės valstybei 21,21 Eur pašto išlaidų.

5.1. Teismas nurodė, kad ieškovei žinomos CPK 294 straipsnyje numatytos procesinės atsisakymo nuo ieškinio pasekmės, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima. Ieškovės ieškinio atsisakymas priimamas, nes jis pareikštas įgalioto asmens, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ir byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

5.2. Nustatė, kad ieškovė pradinį ieškinį pareiškė atsakovei UAB „Vidurys“, tačiau ieškovė ieškinyje nieko nenurodė ir nepaminėjo apie tai, kad UAB „Vidurys“ su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. vasario 3 d. įvykį pripažino draudžiamuoju, nors iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šios aplinkybės ieškovei buvo gerai žinomos - ieškovė dar iki ieškinio pareiškimo teisme buvo kreipusis į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tačiau pradiniame ieškinyje ieškovė nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, kodėl žinodama, jog įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškinį reiškia atsakovei UAB „Vidurys“.

5.3. Ieškovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl su advokato pagalba turėjo galimybę tinkamai įvertinti ir nuspręsti, kam reikšti reikalavimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės atstovas, susipažinęs su atsakove patrauktos UAB „Vidurys“ atsiliepimu, teismui iš atsakovės UAB „Vidurys“ kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų nustačius pagrindą draudiko įtraukimui į bylą ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi įtraukus į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“, po 2023 m. rugsėjo 28 d. parengiamojo teismo, pripažino, kad UAB „Vidurys“ yra netinkamas atsakovas ir prašė pakeisti jį tinkamu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ bei kartu pateikė patikslintą ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovei pripažįstant, jog ji atsakovę pasirinko netinkamai, nėra pagrindo priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pradinio ieškinio parengimu, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, kuri pagal pradinį ieškinį nebuvo įtraukta į bylą jokiu procesiniu statusu.

5.4. Be to, teismas, vertindamas ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstumą, atsižvelgė ir į tai, kad dar iki kreipimosi į teismą ieškovė buvo informuota apie draudiko apskaičiuotą žalos dydį, tačiau ieškovė nepateikė draudikui galutinio savo apsisprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo. Nustatė, kad draudikas 2023 m. balandžio 10 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. išsiuntė ieškovei pranešimus, kuriuose prašė pateikti suderinimui defektinį akto ir / ar remonto (atstatymo) darbų sąmatą, kurioje nurodytos kainos atitiktų vidutines rinkos kainas. Kadangi draudikas reikiamų dokumentų žalos suderinimui negavo, 2023 m. birželio 8 d. informavo ieškovę, jog priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos, nepateikus prašytų duomenų. Nustatė, kad atsakovės prašyti ieškovės dokumentai atsakovei buvo pateikti tik iškėlus civilinę bylą, 2023 m. lapkričio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateiktas 2023 m. gegužės 30 d. atliktų darbų aktas. Jokių priežasčių, dėl kurių ieškovė dar iki bylos iškėlimo turėtų dokumentų nepateikė (negalėjo pateikti) draudikui, ieškovė nenurodė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovei nepateikus draudikui įvertinimui visų turėtų duomenų, susijusių su vejos atkūrimu (išlyginimu), kurie buvo parengti dar iki ieškovės kreipimosi į teismą, ieškovei būtinybė kreiptis į teismą nebuvo kilusi.

5.5. Konstatuota, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl pačios ieškovės pasirinkimo inicijuoti teisminį procesą, ieškovei turint dokumentus apie patirtas išlaidas lyginant sklypą, tačiau iki bylos iškėlimo nepateikus jų įvertinimui atsakovei, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas jai iš atsakovės netenkintas.

5.6. Be to, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, iš ieškovės valstybei priteistos teismo patirtos 21,21 Eur pašto išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

6. Ieškovė Ž. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas ir šioje dalyje priimti naują nutartį – priteisti ieškovei iš atsakovės 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat panaikinti nutartį dalyje dėl pašto išlaidų priteisimo valstybei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė draudikui galutinio savo apsisprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė aiškiai 2023 m. balandžio 5 d. el. laiške nurodė, kad su siūloma draudimo išmoka nesutinka. Taip pat pažymėjo kad 2023 m. kovo 16 d. pateikė net dvi sąmatas, tarp jų ir UAB „Ledevila“ sąmatą / pasiūlymą, kuriame detalizuoti atskiri darbai ir jų kaina. Be to, 2023 m. gegužės 3 d. buvo siųsta sąmata pakartotinai. Tai, kad nusiųsta sąmata atsakovei nepatiko, nereiškia, kad sąmata nebuvo siųsta.

6.2. Pažymėjo, kad ieškovė negalėjo ir negali pateikti darbų sąmatos, kurioje nurodytos kainos atitiktų vidutines rinkos kainas. Pažymėta, kad tokių darbų vidutinės rinkos kainos nėra skelbiamos, ieškovė nėra šios srities specialistė ir negali nustatyti vidutinių rinkos kainų ir apskritai, toks atsakovės reikalavimas vartotojui vertintinas kaip perteklinis. Teismas nevertino, jog iki ieškinio pareiškimo ir netgi po ieškinio pareiškimo atsakovė ketino atlyginti tik už 50 kv. m sugadintos vejos, tuo tarpu pati nustatė, kad sugadinta 610 kv. m vejos, t. y. ieškovė į teismą kreipėsi dėl nesąžiningų AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų.

6.3. Nutartyje klaidingai teigiama, kad atsakovės prašyti ieškovės dokumentai (prašė pateikti suderinimui defektinį akto ir / ar remonto (atstatymo) darbų sąmatą, kurioje nurodytos kainos atitiktų vidutines rinkos kainas) atsakovei buvo pateikti tik iškėlus civilinę bylą, 2023 m. lapkričio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateiktas 2023 m. gegužės 30 d. atliktų darbų aktas. Atsakovė prašė pateikti suderinimui defektinį akto ir / ar remonto (atstatymo) darbų sąmatą, kurioje nurodytos kainos atitiktų vidutines rinkos kainas. Tokių dokumentų ieškovė niekada neturėjo ir niekam neteikė. Teismui buvo pateiktas 2023 m. gegužės 30 d. atliktų darbų aktas. Be to, 2023 m. gegužės 30 d. atliktų darbų akte nurodytos UAB „Ledevila“ taikytos darbų kainos, o ne darbų sąmata, kurioje nurodytos kainos atitiktų vidutines rinkos kainas.

6.4. Ieškovė su siūloma suma nesutiko ir 2023 m. birželio 8 d. AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos ieškovei, ieškovė laikė, kad žalą turi atlyginti žalą padaręs asmuo, nes jokie sutartiniai santykiai ieškovės ir AB „Lietuvos draudimas“ nesiejo ir tik po to, kai pirmajame parengiamajame teismo posėdyje AB „Lietuvos draudimas“ pripažino, kad įvykis laikytinas draudžiamuoju, ieškovė atitinkamai patikslino ieškinį.

Atsiliepimas

7. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į Ž. K. ieškovės atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentas:

7.1. Pažymėjo, kad neneigia (neneigė) aplinkybės, kad draudimo išmoka nebuvo išmokėta dėl tos priežasties, jog nebuvo suderintas tikslus žalos dydis. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė žalos administravimo pradžioje nepateikė realaus remonto faktą ir dydį patvirtinančių duomenų, draudikas žalos dydį vertino pagal būtinų darbų atstatymo kainą pagal rinkos vidutinę kainą. Tarp šalių kilo ginčas tiek dėl tvarkomo ploto, tiek dėl tvarkymo būdo, tvarkomo kvadratinio metro kainos (patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimai). Draudikas nesutiko atlyginti brangiausios kainos, nepateikus tai patvirtinančių duomenų (t. y. įrodymų, kad realus žalos dydis būtent toks, o nėra tvarkoma pigiau: mažesnis plotas, kitas tvarkymo būdas). Draudikas sudarė vieną darbų sąmatą pats, vėliau kilus ginčui dėl žalos dydžio, kreipėsi ir į nepriklausomus turto vertintojus. Ieškovės netenkino pasiūlytų draudimo išmokų dydžiai. Ieškovė nurodė, kad kreipsis į savo pasirinktą remonto įmonę ir pateiks realius darbus (kainą) patvirtinančius įrodymus. Nuo šio momento, šalims nepavykus sutarti dėl teorinės vejos atstatymo kainos, draudikas laukė iš ieškovės realias išlaidas patvirtinančių duomenų. Apie tai ieškovė buvo informuota ir siunčiamais pranešimais.

7.2. Nesutiko su ieškove, kad draudikui buvo pateikti prašyti dokumentai. Ieškovė dar žalos administravimo pradžioje pateikė UAB „Ledevila“ komercinį pasiūlymą, tačiau iš jo nebuvo aišku nei tvarkomas plotas, nei tvarkymo būdas. Nors UAB „Ledevila“ komercinis pasiūlymas ir buvo pateiktas, draudikas buvo nurodęs, kad to nepakanka.

7.3. Ieškovė atskirajame skunde pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Draudikas sutiko atlyginti nuostolius, tik įsitikinęs, kad darbai atlikti jo nustatytame plote (ne didesniame), gavęs darbų atlikimo nuotraukas (šie duomenys pateikti per antrą parengiamąjį posėdį) bei sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad darbai buvo atlikti de facto (ši buvo pateikta su ieškiniu UAB „Vidurys“, tačiau tiesiogiai draudikui nebuvo pateikta). Draudikas sprendimą priėmė tik po antrojo parengiamojo posėdžio, gavęs ir įvertinęs (dėl to buvo atidėtas bylos nagrinėjimas po antrojo parengiamojo posėdžio) pateiktą informaciją.

7.4. Draudiko nuomone, neturi įtakos, vertinant pačios ieškovės veiksmus, procesinį elgesį, aplinkybės, kad ieškinio pareiškimo atsakovė ketino atlyginti tik už 50 kv. m. sugadintos vejos. Kita vertus, draudikas jau teisme ieškovės atstovui paaiškino, kad tai yra sąmatos techninė klaida, kad draudikas vertino 500 kv. m, o ne 50 kv. m plotą, tą atspindi ir galutinė darbų sąmatos kaina.

7.5. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad draudikas turi pareigą tirti aplinkybes, inter alia susijusias su žalos dydžio nustatymu. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad neištyrus minėtų aplinkybių, draudikas neturi teisės mokėti draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudimo bendrovė turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus, taigi įrodinėjimo pareiga tenka ir pačiam nukentėjusiam asmeniui. Vertinant žalos dydį pagal privalomąjį draudimą, nepateikus realią kainą patvirtinančių duomenų, vertinant teorinę sąmatą dėl būtinų darbų – vertinama būtent vidutinė kaina. Atsižvelgus į visą tai, konstatuotina, kad draudikas pagrįstai bandė nustatyti ir susitarti su ieškove dėl vidutinės darbų kainos, o to nepavykus padaryti gražiuoju, laukė realų žalos dydį patvirtinančių duomenų.

7.6. Ieškovės nuomone, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, neturi įtakos tai, kad ieškinys iš pradžių buvo pateiktas UAB „Vidurys“. Draudikas su tuo negali sutikti. Po pateikto pirminio ieškinio, nepasikeitė jokios faktinės / teisinės aplinkybės, kurios būtų leidusios iš naujo rinktis ieškovei atsakovą, spręsti dėl to, kas turi pareigą atlyginti žalą. Ieškovė, žinodama apie tai, kad draudikas laukia iš jos pačios nurodytų duomenų, vietoj to, kad atlikusi darbus ir turėdama naujus duomenis apie žalos dydį pateiktų minėtą informaciją draudikui, kuris tuo pagrindu priimtų sprendimą, kreipėsi į teismą, atsakovu pasirinkdama būtent UAB „Vidurys“.

7.7. Atkreiptas dėmesys, kad tokį pat sprendimą draudikas galėjo priimti ir nepradėjus teisminės bylos, jei ieškovė būtų bendradarbiavusi, vykdžiusi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytas pareigas, laiku pateikusi prašomą informaciją. Taigi pats bylos inicijavimo aspektas neturėjo tiesioginės įtakos draudikui priimti sprendimą, o sprendimas priimtas ne pradėjus bylą, o gavus trūkstamą informaciją ir įsitikinus žalos dydžiu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bei priteisė valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Ieškovė Ž. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė – UAB „Floravitas“ ir UAB „Ledevila“ komercinius pasiūlymus, ieškovės ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo el. pašto susirašinėjimus. Šiais įrodymais ieškovė grindžia, kad teikė atsakovei darbų kainos sąmatą, taip pat kad ieškovė su pasiūlyta išmoka nesutiko. Prašymo priimti naujus įrodymus ieškovė nepateikė.

12. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl tam tikrų faktų (ieškovė nepateikė draudikui galutinio savo apsisprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, ieškovė draudikui paprašius nepateikė darbų sąmatos, atitinkančios vidutines rinkos kainas), o ieškovės naujai pateikti įrodymai susiję būtent su šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai kartu atskiruoju skundu yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams. Nors pateikti įrodymai yra gauti anksčiau nei priimta pirmosios instancijos teismo nutartis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi atsakovė turėjo galimybę pasisakyti dėl tokių įrodymų atsiliepime į atskirąjį skundą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. Ieškovė atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės procesinį elgesį, todėl netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. nepagrįstai nepriteisė turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

16. Paminėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui šį atsisakymą priėmus bei civilinę bylą nutraukus, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

18. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

21. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

22. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirminį ieškinį 2023 m. birželio 20 d. pareiškė atsakovei UAB „Vidurys“, tačiau aplinkybės, kad UAB „Vidurys“ buvo sudariusi su AB „Lietuvos draudimas“ Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nenurodė, nors tokios aplinkybės ieškovei buvo žinomos. UAB „Vidurys“ kartu su atsiliepimu į ieškovės pirminį ieškinį pateikė ieškovės el. laiškus (2023 m. kovo 16, 20 d., balandžio 5 d.), kurie patvirtina, kad ieškovė bendravo su AB „Lietuvos draudimas“ atstovu dėl žalos atlyginimo, tačiau nustatyta išmokos suma jos netenkino. Bylos duomenys patvirtina, kad tuo laikotarpiu AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. vasario 3 d. įvykį pripažino draudžiamuoju, nustatė išmokėtinos žalos dydį, tačiau ieškovės šis dydis netenkino. Paminėtina, kad ieškovei, taip pat jos atstovams, profesionaliems teisininkams – advokatui ir advokato padėjėjui, buvo žinomos tokios aplinkybės, tačiau pradiniame ieškinyje nenurodoma, kodėl reiškiamas ieškinys UAB „Vidurys“, nors buvo žinoma, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pradinio ieškinio parengimu, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, kuri pagal pradinį ieškinį nebuvo įtraukta į bylą jokiu procesiniu statusu. Paminėtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų įtraukta tik pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kadangi atsakovė pateikė įrodymus, kurie sudarė pagrindą įtraukti AB „Lietuvos draudimas“ trečiuoju asmeniu. Tik po 2023 m. rugsėjo 28 d. parengiamojo posėdžio, 2023 m. spalio 31 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės pripažino, kad pirminis ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kurią atstovauja advokatas, turėjo galimybę įvertinti teisinę situaciją, faktines aplinkybes ir kam tokiu atveju ieškiniu turi būti keliami reikalavimai. Pačios ieškovės netinkamas atsakovės pasirinkimas, žinant aplinkybes, lemiančias tai, kam turėtų būti pareikštas ieškinys, nesudaro pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pirminio ieškinio pateikimu, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“.

25. Apeliantės nurodyti argumentai, kad atsakovė tik pirmajame parengiamajame posėdyje pripažino, kad įvykis laikytinas draudžiamuoju, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2023 m. vasario 3 d. įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, atsakovė paskaičiavo žalos dydį, tačiau ieškovė su juo nesutiko. Nors 2023 m. birželio 8 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą, kad baigė žalos bylos administravimą, priimant sprendimą nemokėti draudimo išmokos, kadangi ieškovė nepateikė prašytų dokumentų ir (ar) informacijos, tačiau taip pat pažymėta, kad juos pateikus, žalos administravimas gali būti atnaujinamas. Taigi nebuvo pripažinta, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Apeliantė taip pat teigia, kad jos ir AB „Lietuvos draudimas“ nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau pažymėtina, kad tokie santykiai susiformavo įstatymo pagrindu (Draudimo įstatymas, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas). Ieškovei, atstovaujamai advokato, turėjo būti žinoma, kokios teisės normos reglamentuoja bylos šalių teisinius santykius, todėl toks elgesys, kai žinomos aplinkybės apie pripažinimą draudžiamuoju įvykiu, jų neatskleidimas pirminiame ieškinyje, negali būti laikomas tinkamu savo turimų procesinių teisių įgyvendinimu.

26. Vertinant situaciją dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo po patikslinto ieškinio pateikimo, apeliantė pateikia tokius esminius argumentus, kad negalėjo pateikti vidutinės rinkos kainos atsakovei, draudikas buvo nustatęs netinkamą sugadintos vejos plotą, 2023 m. lapkričio 21 d. buvo pateiktas tik 2023 m. gegužės 30 d. atliktų darbų aktas, tačiau ne darbų sąmata su vidutinės rinkos kainomis. Tokiu būdu ieškovė bando pagrįsti faktą, kad ieškinį pateikti buvo pagrįsta, kadangi buvo ginčas su atsakove.

27. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

28. Byloje pateikti įrodymai (2023 m. kovo 20 d. ir vėlesni el. laiškai) patvirtina, kad ieškovė su atsakovės siūlyta draudimo išmoka nesutiko, taip pat siuntė atsakovei du komercinius pasiūlymus su paskaičiuota darbų sąmata. Tačiau atsakovė peržiūrėjusi sąmatos nepatvirtino bei nurodė kodėl tokios sąmatos netvirtinamos. Atsakovė 2023 m. balandžio 10 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. išsiuntė ieškovei pranešimus, kuriuose prašė pateikti suderinimui defektinį aktą ir / ar remonto (atstatymo) darbų sąmatą, kurioje nurodytos kainos atitiktų vidutines rinkos kainas. Tačiau ieškovė prašomų dokumentų nepateikė, todėl atsakovė, kaip jau nurodyta, 2023 m. birželio 8 d. pateikė ieškovei pranešimą, kad baigė žalos bylos administravimą, priimant sprendimą nemokėti draudimo išmokos, tačiau taip pat pažymėta, kad juos pateikus, žalos administravimas gali būti atnaujinamas. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti įrodymų su vidutinėmis rinkos kainomis, visgi ieškovė jau 2023 m. gegužės 30 d. turėjo dokumentą, patvirtinantį faktiškai atliktus darbus jos žemės sklype ir jų kainą. Tačiau turėdama šį dokumentą, ieškovė nepateikė jo draudikui (atsakovei), negavo atsakymo iš atsakovės, kad toks dokumentas nėra tinkamas ir nepriimtinas, kad jo pagrindu negali būti perskaičiuotas draudiko anksčiau paskaičiuotas draudimo išmokos dydis. Šis įrodymas pateiktas tik 2023 m. lapkričio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl tokio dokumento neteikė draudikui. Tokios aplinkybės rodo, kad ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, pateikdama ieškinį teismui, prieš tai nebandydama pateikti draudikui visų turimų duomenų, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad esant tokiai situacijai ieškovei nebuvo būtinybės kreiptis į teismą. Be to, paminėtina, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovės atstovas 2023 m. spalio 17 d. el. laišku tiesiogiai prašė ieškovės atstovo pateikti duomenis dėl žalos, kuriuos žadėjo po parengiamojo posėdžio patikslinti ieškovė, tačiau šie įrodymai nebuvo pateikti, o teismui pateikti tik praėjus mėnesiui (2023 m. lapkričio 21 d.), t. y. nebuvo dedamos pastangos bendradarbiaujant su atsakove greitai išspręsti ginčą, šiuos įrodymus buvo delsiama pateikti.

29. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadai dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio ir neabejotino atsakovės nesąžiningumo. Kaip minėta, atsakovė iki 2023 m. lapkričio 21 d. neturėjo visų duomenų, kad galėtų įvertinti draudimo žalos dydį. Taip pat nors žalos bylos administravimas buvo baigtas, tačiau ieškovė informuota, kad pateikus prašytus dokumentus šis procesas gali būti atnaujintas. Ieškovei teismui pateikus dokumentus, pagrindžiančius žalos dydį, atsakovė perskaičiavo draudimo išmoką, kuri atitiko ieškovės ieškinio reikalavimą, po ko ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų. Taip pat atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, kadangi ji laiku teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, t. y. CPK nustatytomis teisėmis naudojosi ir vykdė pareigas tinkamai.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 27 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat nustatytą aplinkybę, kad iš esmės ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl pačios ieškovės apsisprendimo kreiptis į teismą, nepateikiant turimų dokumentų atsakovei juos įvertinti, t. y. nepasinaudojant galimybe ginčą spręsti neteisminiu keliu, taip pat ji nedėjo pastangų teisminio bylos nagrinėjimo metu bendradarbiauti su atsakove, delsė pateikti turimus įrodymus teismui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

31. Kadangi civilinis procesas inicijuotas ieškovei elgiantis neatidžiai ir nerūpestingai, nepasinaudojant galimybe ginčą spręsti neteisminiu keliu ir atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, remiantis priežasties teorija, pašto išlaidos, susidariusios siunčiant procesinius dokumentus, valstybei pagrįstai priteistos iš ieškovės.

Dėl bylos baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl nepriteisdamas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės bei priteisdamas pašto išlaidas valstybei iš ieškovės, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė