- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-172-951/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20311-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- E. L., E. S.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Saulius Staškus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. L. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.
E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta 2 metų laisvės atėmimas ir 1638,56 Eur bauda, baudą sumokant iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.
Procesas dėl nukentėjusiojo R. B. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. L. ir E. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, įvykdė plėšimą, t. y. 2022-05-30 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia E. L. rankos delnu vieną kartą sudavus nukentėjusiajam R. B. į galvos sritį ir jam padarius nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nubrozdinimą kaktoje, ir nukentėjusiajam R. B. nuo suduoto smūgio parkritus ant lovos, ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, E. S. peršoko nukentėjusįjį ir iš kairės marškinių viršutinės kišenės ištraukė ir pagrobė nukentėjusiajam R. B. priklausančius 500 eurų, o prieš pasišalinant E. S. ir E. L. iš nukentėjusiojo R. B. namų E. L. pagrobė po kėde buvusį 1 litro talpos degtinės butelį „Lithuania“, kurio vertė 15 eurų, taip viso pagrobė nukentėjusiajam R. B. priklausančio turto už 515 eurų.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį - nuosprendį.
2.1. Nuteistasis nurodo, kad nusikaltimas buvo padarytas neplanuotai, nesitariant, jis nematė, kaip E. S. ištraukė pinigus iš nukentėjusiojo, nematė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį, nes tuo metu jis buvo kieme. Iš nukentėjusiojo namų išėjęs E. S. jam pasakė, kad iš R. B. ištraukė pinigus. Nurodo, kad pas nukentėjusįjį jis buvo atėjęs tik kitos dienos vakare, nukentėjusysis jam sakė, kad E. S. jo atžvilgiu veikė nusikalstamai. Nors jam E. S. už pinigus, paimtus iš nukentėjusiojo, nupirko tik žiebtuvėlį, jis nukentėjusiajam grąžino pusę pagrobtos sumos.
2.2. Akcentuoja, kad nukentėjusysis keitė savo parodymus apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl reikalinga jį iškviesti į teismo posėdį bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnį, be to, prašė paskirti jam švelnesnę bausmę.
3.1. Nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka, jog šis nusikaltimas traktuojamas kaip plėšimas, E. L. nežinojo, kad jis paėmė pinigus iš nukentėjusiojo R. B., kai jiedu apsistumdė, nes jie su E. L. iš anksto nebuvo susitarę.
3.2. Akcentuoja, kad jis pripažįsta nusikaltęs, tačiau teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu, neatsižvelgė į tai, kad jis yra vedęs, turi dvi mažametes mergaites, neatsižvelgė ir į tai, jog jis atlygino padarytą žalą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis E. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis įvykdė plėšimą, teigdamas, jog jis įvykdė vagystę, E. L. nedalyvaujant, be to, kelia bausmės individualizavimo klausimą ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
Dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį
7. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-693/2019, 6 punktas). Vien tai, kad nuteistieji turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos ir bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų E. L. ir E. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017, 6.1 punktas). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad fizinis smurtas buvo panaudotas siekiant pagrobti svetimą turtą.
10. Baudžiamajame įstatyme bendrininkavimas apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, gestu, mimika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2017, 21 punktas). Veikti bendrai gali būti susitariama iki nusikalstamos veikos pabaigos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.
11. Nors nagrinėjamu atveju nuteistieji E. L. ir E. S. pateiktuose apeliaciniuose skunduose neigia 2022 m. gegužės 30 d. kartu įvykdę plėšimą, teisėjų kolegija pažymi, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016, 5.1 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. L., apklaustas įtariamuoju 2022-06-09, kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną nukentėjusiojo namuose jis, E. S. ir R. B. girtavo, kai R. B. prigėrė, norėjo miego ir liepė jiems išeiti, jis supyko, kad R. B. varo namo, tai su savimi pasiėmė butelį, išeidamas matė, kaip E. S. stumdėsi su R. B., matė, kad traukė pinigus iš marškinių kišenės, matė, kaip ištraukė kažkiek kupiūrų, tačiau kiek ten jų buvo, nematė, jis ėjo pro duris, pinigų vogti neketino, E. S. taip padarė nieko nesakęs, nesitaręs, vienas pats, kur E. S. padėjo pinigus, jis nežino, tą vakarą kartu su juo nebuvo ir niekur nevažiavo, sutiko tik dėl nepilno butelio, o jokių smūgių nesudavė, pinigų nevogė (1 t., b. l. 115-116). E. L. 2022-06-30 vykusios akistatos su E. S. metu parodė, kad jis R. B. pastūmė, nuo ko nukentėjęs nugriuvo ant lovos, po ko E. S. peršoko per R. B. į kitą pusę ir paėmė iš jo kišenės pinigus, tai matė, dar E. S. lauke jam tuos pinigus parodė, kupiūros buvo tokios: viena kupiūra po 200 eurų, trys kupiūros po 100 eurų, tada abu sėdo į taksi ir išvyko į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę, ten jis tuos pinigus ir leido, visko pirko (1 t., b. l. 126-127). E. L., apklaustas įtariamuoju 2022-08-03, iš esmės patvirtino 2022-06-30 vykusios akistatos metu nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad pinigus pavogė E. S., tačiau abu juos kartu leido, kalti abu, tvirtino, jog nėra ko ginčytis dėl smūgių, suduotų R. B., nes jis tikrai galėjo jam suduoti vieną smūgį delnu į galvą, bet tikrai ne tris smūgius (1 t., b. l. 121-122). Dar daugiau, E. L., apklaustas įtariamuoju 2022-09-07, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022-05-30 apie 21.00 val. namuose pas R. B., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sumušė R. B. ir tyčia sudavė jam rankos delnu vieną kartą į galvos sritį, nuo ko R. B. nugriuvo ant lovos, o tuo metu jam sumušus nukentėjusįjį R. B., jo draugas E. S. pagrobė iš R. B. 500 eurų, kuriuos jie su E. S. išleido pirkdami alkoholį ir „baliavodami“ (1 t., b. l. 135-137). Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad įtariamasis E. S., apklaustas įtariamuoju 2022-06-16, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo pas R. B., gėrė alkoholį - alų ir degtinę, visi buvo neblaivūs, su jais taip pat alkoholį vartojo E. L., vienu momentu tarp E. L. ir R. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu rankos delnu, tikrai ne vieną kartą E. L. R. B. sudavė per galvą, po ko R. B. liepė jiems išeiti lauk, nieko nelaukę jie išėjo, jokio nugerto degtinės butelio nei jis, nei E. L. nepasiėmė, jis tikrai jokių 500 eurų neėmė, o, ar juos galėjo paimti E. L., nematė (2 t., b. l. 14-16). 2022-06-30 vykusios akistatos tarp E. S. ir E. L. metu E. S. parodė, kad jis paėmė tuos 500 eurų, kitus parodymus duos tik teisme (1 t., b. l. 126-128). Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad E. S. ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-07 vykusios apklausos metu pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad jis su draugu E. L. padarė plėšimą, 2022-05-30 apie 21.00 val. namuose pas R. B., adresu (duomenys neskelbtini), E. L. sumušus R. B., jis kažkaip peršoko nukentėjusįjį R. B. ir iš R. B. kairės marškinių viršutinės kišenės ištraukė ir pagrobė 500 eurų, kuriuos su E. L. jie išleido pirkdami alkoholį, „baliavodami“ (2 t., b. l. 31-33). Tokia nuteistųjų E. L. ir E. S. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, analizė rodo, kad jau vykstant ikiteisminiam tyrimui nuteistieji savo kaltę dėl plėšimo įvykdymo pripažino visiškai. Dar daugiau, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abu nuteistieji tvirtino, jog kaltinimas jiems yra aiškus, pripažįsta padarę nusikaltimą. E. L. teismui teigė, kad su E. S. gėrė pas R. B., R. B. jiems padavė 100 eurų, kad parneštų alkoholio, nukentėjęs turėjo daug pinigų, likusius pinigus R. B. įsikišo į marškinių kišenę, nukentėjusysis nuvirto ant lovos, tada jis pasiėmė likusį neišgertą 0,7 l talpos degtinės butelį ir išėjo per duris, E. S. traukė iš kišenės pinigus, nematė, kiek pinigų E. S. ištraukė, sakė, kad buvo 500 eurų. E. S. teismui paaiškino, kad girtavo pas nukentėjusįjį namuose, buvo nemažai išgėrę, kai įvyko konfliktas, E. L. su R. B. susipyko, apsistumdė, R. B. nuvirto, jis bandė padėti, bet pasitaikė tokia situacija ir grumtynių metu ištraukė pinigus, nukentėjusysis ir E. L. nematė, kad jis ištraukė pinigus, E. L. apie tuos pinigus jis pasakė lauke, išeinant iš buto, E. L. paėmė tą likusį butelį, išsikvietė taksi, nuvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje už nukentėjusiojo pinigus pavalgė, išgėrė. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes aiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pripažino visas esmines plėšimo įvykdymo aplinkybes. Dėl ko, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, buvo visos sąlygos, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.
12. Pačių nuteistųjų nurodyta ir aukščiau aptarta 2022-05-30 įvykių seka nukentėjusiojo R. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas, bet ne vagystė (kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis E. S.). Be to, plėšimo įvykdymo aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-06, parodė, kad E. L. be jokių priežasčių 2-3 kartus jam delnu sudavė į veidą, dėl ko jis nukrito ant lovos, ant kurios sėdėjo, dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 5 balais, po to E. L., jam matant, nuo stalo paėmė nepradarytą degtinės butelį ir su E. S. išėjo, jiems išėjus, jis išorinėje marškinių kišenėje pasigedo 500 eurų: vienas banknotas buvo 200 eurų ir trys banknotai po 100 eurų, kišenė, kurioje jis laikė pinigus, yra užsegama saga, todėl pinigai patys iškristi negalėjo, kas iš kišenės galėjo pavogti pinigus, jis nematė, po įvykio jis iš karto paskambino pagalbos numeriu ir išsikvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 8-12). Nukentėjusysis, 2022-06-23 apklaustas papildomai, iš esmės nurodė tapačias įvykio aplinkybes kaip ir pirmosios apklausos metu bei papildomai tvirtino, kad, mano, jog E. S. veikė kartu su E. L., kai E. L. jam trenkė, jis nukrito ant lovos, atsigulė, tada jam iš dešinės sėdėjęs E. S. peršoko į kitą jo kūno pusę ir jam iš kišenės ištraukė tuos pinigus, o butelis buvo paimtas E. L. (1 t., b. l. 53-55). Apklausiamas 2022-07-04, 2022-08-09, 2022-08-25 nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog jo atžvilgiu buvo smurtauta ir pagrobtas jam priklausantis turtas, tačiau, kaip matyti, R. B. papildomų apklausų metu patikslino, jog jam E. L. sudavė ne 3 smūgius, bet vieną, po ko jis griuvo šonu ant lovos (1 t., b. l. 59-60, 64-66). Tai, kad 2022-05-30 įvykio metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas turtas (butelis alkoholinio gėrimo ir pinigai) bei jo atžvilgiu smurtauta („per galvą“), R. B. nurodė ir telefoninio pokalbio metu, po įvykio skambindamas Bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 45-47). Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes įrodo ir byloje esantis dokumentas – specialisto išvada Nr. G 812/2022(04), kurioje pažymėta, kad R. B. padarytas nubrozdinimas kaktoje, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad rastas kūno sužalojimas, kuriam padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu daiktu ar buku kietu paviršiumi, padarytas paros bėgyje iki 2022-05-31 1 val. 25 min. R. B. pristatant į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 101).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje tirdamas ir nuosprendyje vertindamas byloje esančius įrodymus, aptartų taisyklių nepažeidė. Byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, buvo nustatinėjamos leistinais įrodymais – nuteistųjų paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo parodymais bei procesų dalyvių parodymus patvirtinančiais rašytiniais duomenimis, o teismo išvados padarytos remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą. Taip pagrįstai spręsta, jog E. L. ir E. S. įvykdė plėšimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tai, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tik nuteistasis E. L., o E. S. R. B. atžvilgiu nesmurtavo, nepaneigia apelianto E. S. kaltės dėl plėšimo įvykdymo. Kaip rodo byloje esantys duomenys, abu nuteistieji įvykio metu buvo pas nukentėjusįjį, E. L. atlikus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. rankos delnu sudavus R. B. į galvos sritį, po ko R. B. nukrito ant lovos, ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, šalia buvęs E. S. iš nukentėjusiojo marškinių kišenės ištraukė 500 Eur ir juos pagrobė, o prieš pasišalinant E. S. ir E. L. iš nukentėjusiojo R. B. namų, E. L. pagrobė 1 litro talpos degtinės butelį „Lithuania“, kurio vertė 15 eurų. Tiek iš pačių kaltinamųjų paaiškinimų, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad E. S. buvo šalia E. L., kai šis smurtavo prieš nukentėjusįjį, bet neteisėtų smurtinių veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį, nesiekė nutraukti, priešingai, konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiam E. L. elgesiui, be to, pasinaudodamas situacija, pagrobė nukentėjusiojo pinigus (500 Eur), nors turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią jo akivaizdoje daromai nusikalstamai veikai ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, vykdomą nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019, 27 punktas), tačiau užuot taip pasielgęs, kaip minėta, jis pagrobė 500 Eur ir kartu su E. L. pasišalino iš nukentėjusiojo namų. Be to, kaip ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino patys nuteistieji E. L. ir E. S. po nusikaltimo įvykdymo išsikvietė taksi, nuvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje už nukentėjusiojo pinigus pavalgė, išgėrė.
15. Įvertinus nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistieji pagrobė svetimą, R. B. priklausantį, turtą, panaudodami fizinį smurtą ir taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, suprato veikos pavojingumą, be to, kiekvienas iš nuteistųjų suvokė, kad daro nusikalstamą veiką su kitu asmeniu, nuteistiesiems savo elgesiu išreiškiant savo sutikimą dėl daromo nusikaltimo, tiesiogiai sudarant sąlygas jų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad E. L. ir E. S. įvykdė plėšimą veikdami kartu.
Dėl nukentėjusiojo R. B. parodymų
16. Kaip minėta, nuteistasis E. L. kėlė klausimą dėl nukentėjusiojo parodymų nuoseklumo, teigdamas, jog nukentėjusysis keitė savo parodymus apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, t. y. iš esmės apeliantas kėlė įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) klausimą.
17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019). Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018).
Žemesnės instancijos teismas
18. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019).
19. Šiuo atveju pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistiesiems pripažinus visas esmines plėšimo įvykdymo aplinkybes, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, neapklausiant nukentėjusiojo R. B.. Todėl nesutiktina su apelianto E. L. teiginiu, jog nukentėjusysis keitė savo parodymus apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, nukentėjusysis R. B. buvo apklaustas ne kartą. Kaip rodo byloje esantys jo apklausų protokolai, kurių turinys analizuotas 12 punkte, R. B. viso ikiteisminio tyrimo metu, t. y. tiek vykdytų apklausų metu, tiek 2022-06-30 vykusios akistatos su E. S. metu (2 t., b. l. 22-24), iš esmės analogiškai aiškino įvykio aplinkybes apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą ir pagrobtą turtą. Jo duoti parodymai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinami kaip pakankamai nuoseklūs, išsamūs, detalizuoti. Nukentėjusysis aiškiai įvardijo, kuris iš asmenų naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, teigdamas, jog tai E. L., įvardijo, kuris pagrobė jo turtą, nurodydamas, kad E. S. jam iš kišenės ištraukė 500 Eur, o butelį paėmė E. L.. Be to, kaip jau buvo pažymėta, iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės buvo nurodytos ir telefoninio pokalbio metu, kai po įvykio R. B. skambino Bendrajam pagalbos centrui. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad 2022-07-04, 2022-08-09 vykusių papildomų apklausų metu nukentėjusysis tik patikslino, jog jam E. L. sudavė ne 3 smūgius, bet vieną, po ko jis griuvo šonu ant lovos. Šiame kontekste pabrėžtina, kad toks faktinės aplinkybės dėl suduotų smūgių skaičiaus patikslinimas negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti nukentėjusiojo parodymus. Natūralu, kad kiekvieną kartą naujai apklausiant asmenį parodymai gali skirtis. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jam suduoto smūgio ir nežymaus sveikatos sutrikdymo patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Dėl nuteistajam E. L. paskirtos bausmės
21. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
22. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas 10 kartų teistas, 2023-02-27 buvo nuteistas jau vienuoliktą kartą (1 t., b. l. 160-175), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 176), vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 178). Kadangi E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, įvertindamas tai, kad E. L. savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą nuteistajam, įvertindamas tai, kad E. L. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, bei tai, kad jis apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, pagrįstai nustatė ir dvi E. L. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. L. ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, taip pat nusikaltimus žmogaus sveikatai, aptariamą nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui, kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad šis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti - sulaikyti E. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam tikslinga skirti BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, bausmę mažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl nuteistajam E. S. paskirtos bausmės ir jam nustatytų atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių
25. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
26. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju apeliantui pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta nežymiai mažesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas E. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei visiškai pagrįstai nustatė, jog apeliantas padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas 11 kartų (2 t., b. l. 67-83), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 85-86), vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 88-89).
27. Priešingai, nei E. S. teigia savo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, įvertindamas tai, kad apeliantas savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei nustatė šią aplinkybę kaip lengvinančia E. S. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat tinkamai įvertino tai, kad apelianto atžvilgiu dėl jo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, skiriant bausmę, buvo teisingai pažymėta, kad apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, E. S. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
28. Kaip minėta, nuteistasis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-272-976/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-272-976/2017).
29. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, tuo metu, kai dar nebuvo atlikęs jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-12-23 nuosprendžiu dėl tyčinio nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo paskirtos 40 parų arešto bausmės ir sumokėjęs 33 MGL (1650 Eur) dydžio baudos, arešto bausmę atliko tik 2022-07-08. Taigi, naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, E. S. padarė neišnykus teistumui (BK 97 straipsnis). Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sąlygas, aptartas BK 27 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, buvimo, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. S. yra teisiamas jau dvyliktą kartą, aptariamą apysunkį nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-12-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės, kaip matyti, jo atžvilgiu yra atliekamas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinio nusikaltimo įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, o anksčiau E. S. skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Akivaizdu, jog šiuo atveju vienai iš bausmės paskirčių – atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas) įgyvendinti švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės nebepakanka.
31. Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus – aptariamu atveju negali būti laikomos reikšmingomis sprendžiant apie E. S. skiriamos bausmės rūšį ar dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde selektyviai dėstomos tik, apelianto nuomone, teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, bet nutylimi kiti svarbūs jo asmenybės aspektai – tai, kad praeityje teistas net vienuolika kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nuosavybei, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, transporto eismo saugumui, valdymo tvarkai, kad jis ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šioje byloje, jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, daugelį padarytų nusikalstamų veikų iš esmės sąlygojo alkoholio vartojimas, kas rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokios įtakos nuteistojo elgesio teigiamai korekcijai neturėjo. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo E. S. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad E. S. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo E. S. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymą paskirta bausmė, kuri pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 1638,56 Eur bauda (2 t., b. l. 181-182), nėra aiškiai per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį. E. S. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
33. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistajam E. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš E. L. valstybės naudai priteisti 110 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
34. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi nuteistajam E. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš E. S. valstybės naudai priteisti 50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų E. L. ir E. S. apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šiuos apeliacinius skundus, laikydama juos nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjai nuteistiesiems E. L. ir E. S. buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistųjų E. L. ir E. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos nuteistųjų turtinei padėčiai. Bylos duomenimis, nuteistieji E. L. ir E. S. yra dirbantys, vykdantys individualią veiklą, yra palyginti jauno amžiaus, be to, nepateikta duomenų, patvirtinančių jų sunkią turtinę padėtį. Prašomos priteisti proceso išlaidų sumos, kurios yra realios ir pagrįstos (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėtomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymomis ir gynėjų pateiktais prašymais dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvačios suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotinos iš nuteistųjų E. L. ir E. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistųjų E. L. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.
Išieškoti iš E. L. valstybės naudai 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Išieškoti iš E. S. valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.