Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-08-16 · Administracinė byla Nr. eA-1115-442/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-16
Bylos Nr.
eA-1115-442/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03280-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1115-442/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03280-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. M> (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. BR6-4425320 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotus duomenis, priimant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą bei atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 1 523 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2016 m. birželio 6 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 16-1011931632-1 (toliau – ir 2016 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota: 163,28 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 163,28 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės); 12,94 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“; 163,28 ha plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 4,56 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ (Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje). NMA, baigusi vertinti 2016 m. Paraišką, priėmė 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. BR6-3006968 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 (toliau – ir VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimas) panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo taikytos sankcijos už patikros vietoje nustatytus pažeidimus. NMA, vykdydama VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą, priėmė 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. BR6-3340216 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2019 m. vasario 25 d. sprendimas). VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2973-473/2019 (toliau – ir VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimas) iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, panaikino NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto bei įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. Paraiškos dalį dėl teisės į 0,98 ha žemės sklypo plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-253-822/2021 (toliau – ir LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartis) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – iš dalies panaikino VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimą, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2391-764/2021 (toliau – ir VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendimas) panaikino NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalis bei ginčijamo sprendimo 3.2 punktą (dėl patikros metu nustatytų plotų trūkumų / perviršių) ir įpareigojo NMA šioje dalyje iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotus duomenis, priimant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes.

2.2. NMA, vadovaudamasi VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2973-473/2019 bei 2021 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2391-764/2021 numatytais įpareigojimais, pervertinusi pareiškėjo 2016 m. Paraišką, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl pareiškėjo 2016 m. Paraiškos rezultatų. Priimtame naujame Sprendime palikta 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalis dėl išdėstytų aplinkybių dėl 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytų kitų pažeidimų neatitikimų, nes ši dalis dėl nustatytų neatitikimų ir sankcijų už juos taikymo VAAT sprendimais nepanaikinta. Taip pat palikta dalis dėl žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus ir ganyklų-pievų priežiūros principų laikymosi – ši dalis pervertinta vykdant VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą. Ginčijamame Sprendime nurodyta apskaičiuota 25 445,53 Eur paramos suma su detalizuojančia išmokų ir sankcijų lentele. Ginčijamu Sprendimu NMA nusprendė dėl šių pažeidimų: 1. BL3 plotai (Sprendimo 1 dalis); 2. Dvigubas deklaravimas (Sprendimo 2 dalis); 3. 2016 m. paraiškos vertinimo metu atlikta deklaruotų duomenų patikra vietoje ir nustatyti pažeidimai (Sprendimo 3 dalis); 4. (Ne)įrodyta valdymo teisė į dalį ploto (Sprendimo 4 dalis); 5. Nustatyta neatitiktis jaunojo ūkininko išmokai gauti (Sprendimo 5 dalis); 6. Įsipareigoto ploto neišlaikymas (Sprendimo 6 dalis); 7. Nustatytas dvigubas deklaravimas (Sprendimo 7 dalis). Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, o ypatingai su Sprendimo 2, 3, 4, 6 bei 7 dalimis.

2.3. Dėl dvigubo deklaravimo paaiškino, kad pareiškėjas įrodė ginčo žemės sklypo dalies valdymo teisės turėjimą, t. y. jog sudarytos panaudos sutartimi teisėtai valdė ginčo žemės sklypą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir L. C., neteisėta. Pareiškėjas iš L. C. žemės sklypo nesinuomojo, o naudojo panaudos sutarties pagrindu. Žemės sklypo nuomininkei nuomos sutartimi nebuvo uždrausta perduoti daiktą naudoti kitaip (šiuo atveju – panaudos pagrindais) kitam asmeniui. Atsakovas negali plečiamai aiškinti civilinės sutarties turinio ar savaip interpretuoti civilinės sutarties šalių valios. Panaudos sutartis nėra nuginčyta.

2.4. Dėl neįrodytos valdymo teisės į dalį ploto paaiškino, kad atsakovas sprendė, jog 0,98 ha valdymo teisę pareiškėjas įrodė ir dėl to pareiškėjui jokių sankcijų netaikė, taigi atsakovo išvados neva pareiškėjas neįrodė valdymo teisės nelaikytinos pagrįstomis.

2.5. Dėl 2016 m. Paraiškos vertinimo metu atliktos deklaruotų duomenų patikros vietoje ir nustatytų pažeidimų paaiškino, kad VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime konstatavo netinkamai atliktą Agentūros tikrinimą, panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą dėl (ne)nušienautų pievų dėl netinkamai patikros vietoje atlikto patikrinimo metu nustatytų faktų, todėl atsakovo argumentai yra klaidinantys, netikslūs ir paneigti teismų sprendimų motyvais, ir nebeturėtų būti iš naujo kartojami, nes turi prejudicinę reikšmę. Agentūra ignoravo tai, kad paraiškos duomenų deklaravimo metu būtent savivaldybės specialistė (deklarantė) padarė akivaizdžią pildymo klaidą, taip nepaisydama VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendime konstatuoto fakto dėl akivaizdžios klaidos, už kurią pareiškėjas neturi atsakyti.

2.6. Dėl įsipareigoto ploto neišlaikymo paaiškino, kad pareiškėjas teisingai 2016 m. deklaravo 5PT-3 lauką, dėl to tarp šalių ginčo nėra, todėl jam sankcija apskritai neturi būti taikoma. NMA sprendė, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl jam taikoma paramos už sumažėjusį 1,97 ha plotą susigrąžinimo sankcija 409,76 Eur, t. y. NMA sankciją pareiškėjui paskaičiavo ne nuo kompensacijos už hektarą pagal 5PT-3, o nuo už 5PT-2, už kurias mokamos tiesioginės išmokos (208 Eur), todėl ir šis sprendimas (sankcija ne 32,97 Eur, o 409,76 Eur) negali būti laikoma teisinga, dėl to detaliai teismas pasisakė 2021 m. birželio 15 d. sprendime. NMA nepagrįstai neperskaičiavo sankcijos pareiškėjui dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į faktiškai pareiškėjui už 5PT-3 deklaruotą lauką sumokėtos kompensacijos sumą, dėl to paliko tokią pačią neproporcingo dydžio sankciją pareiškėjui.

2.7. Dėl nustatyto dvigubo deklaravimo nurodė, kad kategoriškai nesutinka su NMA, kuri skundžiamame Sprendime nurodė, jog pareiškėjo paraišką papildantys dokumentai buvo pateikti 2016 m. birželio 27 d., praėjus paraiškos pateikimo terminui. NMA Sprendime taiko jau visai kitokio dydžio sankcijas už pavėluotą duomenų keitimą nei nurodyta 2019 m. vasario 25 d. sprendime, todėl, pareiškėjo nuomone, tai laikytina nauju sprendimu. Atsakovas pervertino paraišką iš naujo, tokiu būdu nepagrįstai padidindamas sankcijas. Atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai padidino sankcijas už pažeidimus, nors teismų sprendimais jis buvo įpareigotas pervertinti paraišką tik teismo sprendimuose nurodyta apimtimi. Tokie NMA veiksmai laikytini teismo sprendimų nevykdymu.

2.8. Šiuo atveju iš esmės buvo priimtas pareiškėjui netgi nepalankesnis sprendimas, lyginant jį su 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, nors iš skundžiamo Sprendimo motyvų matyti, kad dalies pažeidimų nebeliko, o naujų pažeidimų neatsirado. Tokiais atsakovo veiksmais buvo šiurkščiai pažeistas teisinio tikrumo principas, buvo paneigtas teisėtų lūkesčių principas ir kiti teisės viešojo administravimo bei konstituciniai principai. Toks Agentūros elgesys bei veiksmai turi piktnaudžiavimo požymių. Skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. NMA, vykdydama VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, priėmė 2021 m. rugpjūčio 16 d. Sprendimą. NMA atsiliepime nepasisakė dėl 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytų šių pažeidimų / neatitikimų: deklaruotas bl3 plotas, neįrodyta valdymo teisė į 1 ha deklaruoto ploto dalį, nustatytas pavėluotas duomenų keitimas, nes VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime konstatavo, kad dėl šių pažeidimų NMA tinkamai pritaikė sankcijas.

3.2. Dėl dvigubo deklaravimo paaiškino, kad, įvertinus 2016 m. vasario 1 d. panaudos sutartį su L. C. bei patikrinus informaciją su valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, nustatyta, kad sklypo savininkas yra B. G. 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai 2015 m. kovo 1 d. žemės nuomos sutartį Nr. 150301-2, kuri sudaryta tarp B. G. ir L. C. Žemės nuomos sutartyje numatyta nepernuomoti žemės sklypų tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.632 straipsnyje nurodyta, jog perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Pareiškėjas nepateikė atsakovui žemės sklypo savininko (B. G.) sutikimo leisti pareiškėjui naudoti šį sklypą panaudos pagrindais, taip pat nėra pateiktas ir žemės sklypo savininko (B. G.) įgaliojimas, kurio pagrindu L. C. būtų suteikta teisė perduoti šį sklypą pareiškėjui naudoti panaudos pagrindais. Dėl ko akivaizdu, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai laikė, jog valdymo teisė į 0,019487 ha persidengiantį plotą yra neįrodyta.

3.3. Dėl NMA atliktos patikros vietoje metu nustatytų plotų trūkumų nurodė, kad Agentūroje buvo gautas pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog deklarantė netiksliai suvedė deklaruojamų pasėlių plotus pagal nurodytus sklypus ir papildomus dokumentus. NMA, išnagrinėjusi prašyme nurodytas aplinkybes bei papildomus dokumentus, 2019 m. kovo 22 d. raštu „Dėl atsakymo į prašymą“ pateikė atsakymą, kodėl NMA negali atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus dėl patikros metu rastų mažesnių nei deklaruota plotų. 2016 m. paraiškų pateikimo laikotarpis / duomenų keitimo laikotarpis buvo pakankamas ir pareiškėjas turėjo (galėjo) planuotis savo 2016 m. Paraiškos deklaravimo / pateikimo datą bei įvertinti riziką, kad, baigiantis deklaravimo terminui, gali būti didelis pasėlius deklaruojančių asmenų skaičius, kas gali turėti įtakos klaidų atsiradimui deklaruojant žemės ūkio naudmenas. Tačiau šioje situacijoje pareiškėjas visą atsakomybę perkelia seniūnijos specialistei, o tai, atsakovo manymu, yra absoliučiai nepagrįsta, nes seniūnijos / savivaldybės specialistas tik padeda pareiškėjams užpildyti paraiškas pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, tuo metu pareiškėjai, patikrinę užpildytas paraiškas, savo parašu patvirtina, jog pateikti duomenys yra teisingi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau 2016 m. Paraiškos pateikimo dieną, patikrinęs seniūnijos specialisto užpildytus 2016 m. Paraiškos duomenis, patvirtino, kad 2016 m. Paraiškoje pateikti teisingi duomenys.

3.4. Dėl įsipareigoto ploto nesilaikymo paaiškino, kad pareiškėjas, teikdamas 2016 m. Paraišką ir pradėjęs dalyvauti veikloje, įsipareigojo visą prisiimtą įsipareigojimų laikotarpį deklaruotame ir įsipareigotame plote laikytis numatytų įsipareigojimų, t. y. teikdamas paraiškas NMA turėjo deklaruoti 2016 m. Paraiškoje įsipareigotą plotą. Šiuo atveju pareiškėjas 2017 m. paaiškinime nutraukė įsipareigojimų vykdymą, nurodydamas, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)esančio lauko Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 1,97 ha 5PT-3 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas), ploto atsisako dėl to, kad darbas susijęs su važinėjimu į užsienį, todėl negalės pilnai sukontroliuoti visų sklypų geros priežiūros ir tvarkymo darbų, o, atsakydamas į 2021 m. raštą, pateikė dar kitą versiją, kad šio lauko nedeklaravo, nes tiesioginės išmokos už šitą plotą nebuvo mokamos. 2021 m. paaiškinime pateikta informacija prieštarauja 2017 m. paaiškinime pateiktai informacijai. Palyginus 2017 m. Paraiškos plotus su 2016 m. Paraiškos plotais, buvo nustatyta, jog 2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (1,97 ha) plotas, lyginant su 2017 m. Paraiškoje deklaruoto lauko plotu, sumažėjo 1,97 ha arba 100 proc. ir pagal Priemonės veiklą įsipareigotas plotas buvo sumažintas 15 proc., t. y. taip, kad viršijo nustatytą 5 proc. ribą, todėl taikoma paramos už visą sumažėjusį 1,97 ha plotą susigrąžinimo sankcija 409,76 Eur. NMA pagrįstai apskaičiavo sankciją dėl įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo ir sankcijos taikymo.

3.5. Nesutiko su pareiškėju, kad NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą, neturėjo teisės iš naujo perskaičiuoti sankcijų dydžių. Atsakovas, vykdydamas VAAT 2019 m. liepos 3 d. ir 2021 m. birželio 15 d. sprendimus, pareiškėjui priklausančias išmokas ir taikomas sankcijas apskaičiavo bei Sprendimą priėmė griežtai pagal teisės aktuose nurodytus įkainius. Skundžiamame Sprendime paskaičiuotų išmokų sumos ir taikomų sankcijų dydžiai skyrėsi nuo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, nes po teismo sprendimų keitėsi pareiškėjo 2016 m. Paraiškos rezultatai. Sprendime aiškiai ir išsamiai apskaičiuotos mokėtinos sumos ir taikomos sankcijos, taip pat šie dydžiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl skundžiamame Sprendime paskaičiuotų išmokų sumos ir taikomų sankcijų dydžiai skyrėsi nuo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą patenkino iš dalies, panaikino NMA 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. BR6-4425320 dalį, kuria pareiškėjui taikomos sankcijos dėl neteisingai deklaruoto ploto sklype KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 3, įpareigojo NMA šioje dalyje iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotus duomenis. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo NMA 480 Eur atstovavimo išlaidų ir 13,80 sumokėto žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1011931632-1), kurioje buvo deklaruota: 163,28 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 163,28 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės); 12,94 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“; 163,28 ha plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 4,56 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ (Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje). NMA, baigusi vertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką, priėmė 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. BR6-3006968 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalimi, kuria 2016 m. Paraiškai taikomos sankcijos už NMA atliktos patikros vietoje metu nustatytus nenušienautų pievų pažeidimus, pateikė skundą VAAT. VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-278-809/2019 panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria 2016 m. Paraiškai taikomos sankcijos už NMA atliktos patikros vietoje metu nustatytus nenušienautų pievų pažeidimus, bei įpareigojo NMA iš naujo vertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką tiek, kiek jos vertinimo rezultatai, susiję su sankcija už nenušienautas pievas. NMA, vykdydama VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą, priėmė 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. BR6-3340216 „Dėl VAAT sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendime nurodyta, kad NMA, atsižvelgusi į VAAT sprendime išdėstytus motyvus, pakartotinai peržiūrėjo NMA 2016 m. spalio 20 d. atliktos patikros vietoje rezultatus ir, įvertinusi visumą pareiškėjo pateiktų dokumentų, įrodančių, jog buvo laikomasi teisės aktuose numatyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus dėl ganyklų arba pievų šienavimo ir ganyklų-pievų šienavimo (ganymo) priežiūros principo, jog turi būti pildomas Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas, nusprendė 2016 m. Paraišką administruoti pakartotinai ir už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus dėl ganyklų-pievų nenušienavimo (Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo nepateikimo) netaikyti sankcijų dėl neteisingo deklaravimo. 2019 m. vasario 25 d. sprendime palikta galioti Agentūros 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis dėl išdėstytų aplinkybių dėl 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytų kitų pažeidimų / neatitikimų (deklaruotas bl3 plotas, nustatytas dvigubas deklaravimas, neįrodyta valdymo teisė į 1 ha deklaruoto ploto dalį, nustatytas pavėluotas duomenų keitimas, nustatytas neatitikimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“). 2019 m. vasario 25 d. sprendime buvo naujai išdėstytos aplinkybės dėl paramos pagal jaunojo ūkininko schemą neskyrimo dėl neatitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams paramai gauti, dėl patikros vietoje metu nustatytų plotų trūkumų / perviršių bei dėl nustatyto žemės valdymo teisės neįrodymo į dar vieną deklaruotą lauko plotą.

5.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, pateikė skundą VAAT. VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2973-473/2019 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas panaikino NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto bei įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. 16-1011931632-1) dalį dėl teisės į 0,98 ha žemės sklypo plotą. Pareiškėjas, nesutikdamas su VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimu, jį apskundė LVAT, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-253-822/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą ,,Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių ir dėl ginčijamo Sprendimo 3.2 punkto (patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai) teisėtumo ir pagrįstumo panaikino ir perdavė šią dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

5.3. VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2391-764/2021 panaikino NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalis bei ginčijamo sprendimo 3.2 punktą (dėl patikros metu nustatytų plotų trūkumų / perviršių) bei įpareigojo NMA šioje dalyje iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. paraiškoje deklaruotus duomenis, priimant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes.

5.4. NMA, vykdydama VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, 2021 m. rugpjūčio 16 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kurį pareiškėjas skundžia teismui.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo – įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, iš esmės ginčija šio Sprendimo 2 (dvigubas deklaravimas), 3 (2016 m. Paraiškos vertinimo metu atlikta deklaruotų duomenų patikra vietoje ir nustatyti pažeidimai), 4 (neįrodyta valdymo teisė į dalį ploto), 6 (įsipareigoto ploto neišlaikymas) ir 7 (pavėluotai atliktas duomenų keitimas) dalis, teigdamas, kad jos yra nepagrįstos. Pareiškėjo teigimu, jis įrodė ginčo žemės sklypo dalies valdymo teisės turėjimą; dėl 0,98 ha valdymo teisės pareiškėjui atsakovas jokių sankcijų netaikė; Agentūra ignoravo tai, kad duomenų deklaravimo metu būtent savivaldybės specialistė (deklarantė) padarė akivaizdžią pildymo klaidą; pareiškėjas teisingai 2016 m. deklaravo 5PT-3 lauką, todėl jam sankcija apskritai neturi būti taikoma; nesutinka su NMA, jog pareiškėjo paraišką papildantys dokumentai buvo pateikti 2016 m. birželio 27 d., praėjus paraiškos pateikimo terminui. Teismas, vertindamas Agentūros priimto Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakė dėl šių pareiškėjo skundo argumentų.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, ginčydamas Sprendimo dalį dėl dvigubo deklaravimo (Sprendimo 2 dalis), tvirtina įrodęs ginčo žemės sklypo dalies valdymo teisės turėjimą. Teismas nustatė, kad kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 21,20 ha GRI (grikiai) plotas, buvo deklaruotas kito asmens pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (susikirtimo plotas – 0,028446 ha). 2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,99 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas, taip pat deklaruotas kito asmens paraiškoje (susikirtimo plotas – 0,019487 ha). Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendime nustatytu pažeidimu, jog neįrodė valdymo teisės į 2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalį, kuriame deklaruotas 1,99 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas, kuris taip pat buvo deklaruotas kito pareiškėjo paraiškoje (susikirtimo plotas – 0,019487 ha), tvirtino, kad šį žemės sklypą valdė 2016 m. vasario 1 d. panaudos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir L. C., pagrindu, o 2015 m. kovo 1 d. nuomos sutartimi, sudarytoje tarp B. G. ir L. C., nebuvo uždrausta perduoti šį sklypą panaudos pagrindais kitam asmeniui. Teismas su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutiko ir iš esmės pritarė atsakovo padarytoms išvadoms, kad valdymo teisė į 0,019487 ha persidengiantį plotą neįrodyta, todėl pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Pagal pareiškėjo pateiktą 2016 m. vasario 1 d. panaudos sutartį (sudaryta pareiškėjo su L. C.) ir 2015 m. kovo 1 d. žemės nuomos sutartį (sudaryta tarp B. G. ir L. C.) akivaizdu, kad žemės sklypo savininkas yra B. G. (sutarties 2.1 papunktyje numatyta, kad panaudos davėjas pripažįsta, jog šios sutarties sudarymo metu panaudos objektas nuosavybės teise priklauso ūkininkui B. G. (žemės nuomos sutartis Nr. 150301-2), o žemės nuomos sutarties 3.2 papunktyje numatyta nepernuomoti žemės sklypų tretiesiems asmenims). Ir nors pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas šiuo atveju plečiamai aiškina civilinės sutarties turinį ar savaip interpretuoja civilinės sutarties šalių valią, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog CK 6.632 straipsnyje numatyta, kad perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Nepaisant to, jog pareiškėjas teigė, kad jo pateikta panaudos sutartis nėra nuginčyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė žemės sklypo savininko B. G. sutikimo leisti jam naudoti minėtą žemės sklypą panaudos pagrindais, taip pat nėra pateiktas ir žemės sklypo savininko B. G. įgaliojimas, kurio pagrindu L. C. būtų suteikta teisė perduoti šį sklypą pareiškėjui naudoti panaudos pagrindais. Vis tik būtent pareiškėjui (esant tokiai situacijai, kai deklaruoti plotai persidengia) privalu pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Byloje nesant tokių įrodymų, pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į 0,019487 ha persidengiantį plotą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas dėl 2016 m. Paraiškos vertinimo metu atliktos deklaruotų duomenų patikros vietoje ir nustatytų pažeidimų (ginčijamo Sprendimo 3 dalis), teigė, jog Agentūra ignoravo tai, kad paraiškos duomenų deklaravimo metu būtent savivaldybės specialistė (deklarantė) padarė akivaizdžią pildymo klaidą. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl padarytos pildymo klaidos, pažymėjo, kad atsakovas Sprendime laikosi pozicijos, jog 2016 m. Paraiškos pateikimo metu nėra padaryta klaidų, kurios galėtų būti pripažintos akivaizdžiomis, 2016 m. Paraiškoje nebuvo jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nesunkiai nustatyti klaidos akivaizdumą. Taip pat atsakovas akcentavo, kad jis užskaitė pareiškėjo naudai patikros vietoje metu rastus didesnius plotus nei buvo deklaruoti ir juos skaičiavo į bendrą paramai skirti tinkamą plotą, o tai savaime suprantama reiškia, jog Agentūra tai pripažindama pareiškėjui šioje situacijoje sankcijos netaikė. Teismas iš skundžiamo Sprendimo turinio (12 lapas) nustatė, kad skaičiuojant neteisingai deklaruotą plotą buvo įvertinti tiek per dideli deklaruoti plotai (įvardinti kaip trūkumas), tiek per mažai deklaruoti plotai nei faktiškai buvo (įvardyti kaip perviršis). Susumavus šiuos plotus gautas 9,02 ha skirtumas (85,07 ha deklaruoto ploto ir 76,05 ha patikros metu nustatytų laukų ploto) ir pritaikyta sankcija dėl neteisingo deklaravimo. Konkretūs „trūkumų“ ir ,,perviršių“ dydžiai pagal KŽS lauko numerius nurodyti 3.2 lentelėje (9 lapas). Kaip matyti iš VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2391-764/2021 (10 lapas), galimos akivaizdžios klaidos klausimas susijęs su plotu Nr. 103639-8364, lauko Nr. 3, kuriame buvo deklaruotas 19,47 ha pasėlių „PDJ“ plotas per klaidą įrašant „1“ priekyje. Šis plotas nurodytas Sprendimo 3.2 lentelėje 8 punkte, prie jo nurodyta „10,12 ha ploto trūkumas“. Sprendimo 12 lape skaičiuojant bendrą deklaruotų ir patikros metu nustatytų laukų plotus 10,12 ha plotas atimamas iš faktiškai nustatyto ploto. Tai reiškia, kad neteisingai deklaruotas 10,12 ha plotas plote KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 3, įvertintas taikant sankciją už neteisingą deklaravimą. Taigi, teismo vertinimu, negalima sutikti su atsakovo argumentu, kad taikyta sankcija už neteisingą deklaravimą nėra susijusi su epizodu dėl galimos akivaizdžios klaidos. Atsakovas nesutinka, kad buvo padaryta akivaizdi klaida. Tuo metu teismas sutiko su pareiškėju, kad dėl akivaizdžios klaidos teismas jau pasisakė. VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2391-764/2021 pasisakė: „<...> pareiškėjas kreipdamasis pagalbos tinkamai užpildyti paraišką į specialistą, pagrįstai galėjo tikėtis, kad paraiškoje nurodomi duomenys bus įvesti teisingai. Todėl atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susidariusią faktinę situaciją ir įvertinus specialistės B. B. pateiktą paaiškinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio techninė klaida pripažintina akivaizdžia klaida pildant paraišką Reglamento Nr. 809/2014 4 straipsnio prasme, dėl kurios pareiškėjo kaltės nenustatyta.“. NMA turėjo vadovautis VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2391-764/2021 pateiktu išaiškinimu, nes teismas jau įvertino tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją ir ją teisiškai kvalifikavo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str. 1 d.). Taigi ši NMA Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), nes NMA neįvertino, kad padaryta akivaizdi klaida ir taikė sankciją už neteisingai deklaruotą plotą. Atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotus duomenis, priimant VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą bei atsižvelgiant į teismo sprendime nurodomas aplinkybes.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimo 4 dalimi (dėl neįrodytos valdymo teisės į dalį ploto), nes mano, jog nepagrįsta NMA išvada dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 16,1 ha plotas. Pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, kuo minėta atsakovo išvada yra ydinga ar nepagrįsta. Sprendime atsakovas nurodė, kad minėtame plote deklaruotas 1 ha plotas, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ir nepateikti dokumentai apie šio ploto valdymą. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su tokia išvada ir kad jo valdymo teisę patvirtina jo NMA pateikti dokumentai (jų nedetalizuodamas). Todėl teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimo teiginys dėl neįrodytos valdymo teisės lieka nepaneigtas. Dėl kitos argumento dalies, susijusios su Sprendimo 4 dalimi, teismas pasisakė, kad Agentūra šiuo atveju dėl 0,98 ha valdymo teisės pareiškėjui jokių sankcijų netaikė. Atsakovas nustatė, jog jam buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 45VĮ-526-(14.45.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau – ir 2015 m. liepos 1 d. įsakymas), kuriuo pareiškėjui iki 2015 m. gruodžio 31 d. suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha, esančiais (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas 2019 m. kovo 25 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BR6-2156) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), prašydamas pateikti informaciją, ar pareiškėjui laikinas naudojimasis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha buvo pratęstas kitiems kalendoriniams metams, t. y. 2016 m. Agentūroje 2019 m. balandžio 11 d. buvo gautas 2019 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 45SD-1569- (14.45.137E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BR5.2-6910), kuris patvirtina, jog pareiškėjas 2016 m. galėjo teisėtai naudoti valstybinės žemės sklypus, nurodytus 2015 m. liepos 1 d. įsakyme. Taigi atsakovas, įvertinęs tokią NŽT pateiktą informaciją, padarė pagrįstą išvadą, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,98 ha plotas, valdymo teisė įrodyta.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo 6 dalimi dėl įsipareigoto ploto neišlaikymo, mano, jog teisingai 2016 m. deklaravo 5PT-3 lauką, todėl jam sankcija apskritai neturi būti taikoma. Teismas, pasisakydamas dėl šio pareiškėjo argumento, nurodė, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos, nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal veiklą (kaip numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 11 d.) (toliau – ir Agro taisyklės), 19.4 papunktyje, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys Priemonę, įsipareigoja: 19.4. per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos nesumažinti paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal veiklą. Per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos paramos gavėjas joje nurodytus pagal veiklą deklaruotus plotus gali sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. esant vienai iš šių sąlygų: 19.4.1. kai atlikus kadastrinius (geodeziniais matavimo prietaisais) ar geodezinius žemės matavimus, nustatomi žemės plotų pakitimai; 19.4.2. kai paramos paraiškoje žemės sklypai pažymėti kodu bl3 (tai sklypai, kuriuose vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.)).

11. Teismas nustatė, kad 2016 m. Paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ (toliau – ir veikla) pareiškėjas deklaravo 12,94 ha plotą. Atsakovas 2017 m. birželio 7 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (toliau – ir 2017 m. Paraiška) plotus palygino su 2016 m. Paraiškos plotais. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2016 m. Paraiškoje paramai pagal veiklą gauti pareiškėjas deklaravo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 1,97 ha 5PT-3 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas) plotas. 2017 m. Paraiškoje šis plotas nedeklaruotas. Pats pareiškėjas ginčija, kad minėtas laukas buvo deklaruotas teisingai, nors byloje pateikti (ir atsakovo įvertinti jo paties pateikti paaiškinimai) patvirtina priešingai, t. y. 2017 m. Paraiškos vertinimo metu pareiškėjas šio lauko ploto atsisakė 2017 m. liepos 20 d. paaiškinime (gautas 2017 m. liepos 28 d. reg. Nr. BR5.3-1267), patvirtindamas, kad jo darbas susijęs su važinėjimu į užsienį, dėl to nėra galimybių pilnai sukontroliuoti visų sklypų geros priežiūros ir tvarkymo darbų, dėl ko pareiškėjas prašė išbraukti plotą iš deklaruojamų sklypų Nr. 102635-5425, 5PT-3, 1,197 ha, nes neatitinka pagal tvarkymui skirtą programą. Papildomai 2021 m. liepos 27 d. atsakyme pareiškėjas nurodė, kad deklarantė nedeklaravo 1,97 ha 5PT-3 lauko, kadangi tiesioginės išmokos už šitą plotą pareiškėjui nebuvo mokamos. Buvo išmokėta tik 32,95 Eur suma. Pagal faktą ten yra pelkė, apaugusi krūmais ir medžiais, dėl to tvarkyti yra labai sudėtinga ir nesaugu. Teismas nurodė, kad negali vertinti kitaip tokių pareiškėjo paaiškinimų nei jie buvo įvertinti Agentūros ir daryti priešingų išvadų. Pareiškėjas niekaip nepagrindė savo teiginio, kad minėtas 5PT-3 laukas 2016 m. buvo deklaruotas teisingai. Teismas sutiko su Agentūra, kad pareiškėjas, teikdamas 2016 m. Paraišką ir pradėjęs dalyvauti veikloje, įsipareigojo visą prisiimtą įsipareigojimų laikotarpį deklaruotame ir įsipareigotame plote laikytis Agro taisyklėse numatytų įsipareigojimų, tokie reikalavimai yra numatyti ir jų privalu laikytis, t. y. teikdamas paraiškas privaloma deklaruoti 2016 m. Paraiškoje įsipareigotą plotą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Agentūros padaryta išvada, kad 2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (1,97 ha) plotas, lyginant su 2017 m. Paraiškoje deklaruoto lauko plotu, sumažėjo 1,97 ha arba 100 proc. ir pagal Priemonės veiklą įsipareigotas plotas buvo sumažintas 15 proc., t. y. taip, kad viršijo Agro taisyklių 19.4 papunktyje nustatytą 5 proc. ribą, todėl taikoma paramos už visą sumažėjusį 1,97 ha plotą susigrąžinimo sankcija 409,76 Eur, yra teisinga ir pagrįsta.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su NMA, jog pareiškėjo paraišką papildantys dokumentai buvo pateikti 2016 m. birželio 27 d., praėjus paraiškos pateikimo terminui (Sprendimo 7 dalimi) ir dėl to pritaikytomis sankcijomis. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 3D-96 „Dėl 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios ir mokymų savivaldybių specialistams organizavimo“ 1 punktą ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija), 57.1 ir 57.3 papunkčius 2016 m. paraiškas buvo galima teikti nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki liepos 1 d. (Taisyklių 58 p.). 2016 m. Paraiškos deklaruotus duomenis keisti taip pat buvo galima iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki 2016 m. liepos 1 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos sumą už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinant 1 proc. (Taisyklių 57.1, 57.3, 59.1 ir 59.2 p.). Taigi 2016 m. paraiškų pateikimo laikotarpis / duomenų keitimo laikotarpis buvo iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki 2016 m. liepos 1 d. Tai, kad pareiškėjas juos pateikė 2016 m. birželio 27 d., nepaneigia to, kad jie buvo pateikti pavėluotai. Pareiškėjas nesukonkretino savo teiginio ir nepateikė jokių duomenų, kad minėti Taisyklių papunkčiai nebuvo pažeisti.

13. Teismas, įvertinęs ginčo įstatyminį reguliavimą ir byloje esančius duomenis bei pareiškėjo ir atsakovo pateiktus paaiškinimus, nesutiko su pareiškėju, jog šiuo atveju buvo pažeistas teisinio tikrumo principas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. BR6-6847 „Dėl atsakymo į paklausimą“ buvo detaliai paaiškinta, kodėl Sprendime paskaičiuotų išmokų sumos ir taikomų sankcijų dydžiai skyrėsi nuo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, nurodant, jog Sprendime paskaičiuotų išmokų sumos ir taikomų sankcijų dydžiai skyrėsi nuo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, nes po 2019 m. liepos 3 d. ir 2021 m. birželio 15 d. teismo sprendimų keitėsi pareiškėjo 2016 m. Paraiškos rezultatai. Pats pareiškėjas skunde detaliau nenurodė, kodėl nesutinka su atsakovo paaiškinimu ir kodėl mano priešingai, nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, jog Sprendime yra neteisingai ar nepagrįstai apskaičiuotos išmokų sumos ir taikomų sankcijų dydžiai, o tik deklaratyviai nesutiko su Sprendimu, nes galutinė paramos suma tapo mažesnė, tačiau tai savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendime aiškiai ir išsamiai apskaičiuotos mokėtinos sumos ir taikomos sankcijos, o dydžiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 59.1 punktą, pavėluotai pateikus prašymą pakeisti paraiškos duomenis, už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginės išmokos už visą lauką (jei yra įbraižomas naujas laukas) arba didinamą lauko dalį (jei yra didinamas jau įbraižytas laukas) mažinama 1 proc., taigi gali susidaryti situacija, kad vien dėl vėlavimo sankcijos taikymo nuo didesnės priklausančios sumos bendra paramos suma sumažėja.

14. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais dėl neteisingo deklaravimo, aptarto Sprendimo 3 dalyje, o kitus atmetė kaip nepagrįstus. Sprendimo dalys tarpusavyje susijusios: nuo 3 dalies, kurioje vertinamas neteisingas deklaravimas, priklauso ir kitų dalių turinys (4 dalyje netaikyta sankcija dėl valdymo teisės neįrodymo, nes taikyta sankcija dėl neteisingo deklaravimo, taip pat šioje dalyje paskaičiuotos neteisingo deklaravimo sankcijos, 7 dalyje paskaičiuotos sankcijos priklausomai nuo galutinio vertinimo rezultato), todėl panaikinta Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui taikomos sankcijos dėl neteisingai deklaruoto ploto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 3, kuriame buvo deklaruotas 19,47 ha pasėlių „PDJ“ ir NMA įpareigota šioje dalyje iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotus duomenis.

15. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.19 punktais. Teismas nurodė, kad šiuo atveju sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad iš viso pritaikyta 5 493,07 Eur sankcijų, iš jų 2 647,84 Eur susijusios su neteisingu deklaravimu, todėl sprendė, jog patenkinta 60 proc. pareiškėjo reikalavimų. Pareiškėjas 2022 m. spalio 10 d. pateikė prašymą priteisti 1 523 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už skundo parengimą (sąskaita bei mokėjimo nurodymas pridėti), 300 Eur pasirengimo (2 val. po 100 Eur/val.) bei 1 val. (100 Eur/val.) atstovavimo 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdyje išlaidų (pinigų priėmimo kvitas pridėtas), 23 Eur žyminio mokesčio. Teismas pareiškėjui priteisė 360 Eur už skundo parengimą, 180 Eur (60 proc. nuo 300 Eur) už atstovavimą, 13,8 Eur žyminio mokesčio.

III.

16. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą, patenkinant apelianto skundą apelianto pateikto apeliacinio skundo apimtimi ir šia apimtimi panaikinant NMA 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą; priteisti apeliantui iš NMA visas apelianto bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas neteisingai ir nepagristai sprendė, kad atsakovas teisėtai pareiškėjui perskaičiavo ir padidino sankcijas ir toje dalyje (apimtyje), kurioje paraiška nebuvo pervertinta.

16.2. Dėl pavėluoto paraiškos pateikimo ginčo tarp šalių nebuvo ir šios aplinkybės nebuvo pareiškėjo skundo teismui dalykas, todėl teismas nepagrįstai vertino aplinkybes dėl pavėluoto paraiškos pateikimo (t. y. dėl pažeidimo sudėties). Dėl šio pažeidimo pareiškėjas įsiteisėjusiu NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimu buvo nubaustas (jam pritaikytos sankcijos) ir šioje dalyje VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2973-473-2019, LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-253-822/2021 bei VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2391-764/2021 NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimas liko nepakeistas. Pareiškėjas skunde ginčijo ne pažeidimo faktą, o pasekmes, t. y. NMA Sprendimu buvo perskaičiuotos ir padidintos sankcijos už pavėluotą paraiškos pateikimą ir kitus pažeidimus, už kuriuos NMA jau buvo pritaikiusi sankcijas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ir toje dalyje NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimas jau yra įsiteisėjęs (teismų procesiniais sprendimais nepanaikintas), t. y. pareiškėjas skundė NMA nepagrįstai ir neteisėtai perskaičiuotas ir padidintas sankcijas pareiškėjui ir toje dalyje, kurioje pareiškėjo 2016 m. paraiška nebuvo pervertinta ir teismų sprendimais 2019 m. vasario 25 d. NMA sprendimas liko nepakeistas.

16.3. NMA Sprendime pripažįsta ir patvirtina, kad pareiškėjo paraišką pervertino vykdant VAAT sprendimus, taip pat pripažino, jog palikta nepakeista 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalis dėl kitų pažeidimų ir pritaikytų sankcijų, nes šioje dalyje VAAT sprendimais nepanaikinta (NMA Sprendimo 3 pastraipa). Tuo metu faktinė situacija yra visiškai priešinga. Iš skundžiamo NMA Sprendimo turinio matyti, kad, nepaisant to, jog pareiškėjo teisme nagrinėti skundai dėl 2016 m. Paraiškos rezultatų vertinimo buvo iš esmės tenkinti (visa apimtimi, ar iš dalies), tačiau NMA Sprendimu, nors ir nustatė, kad dalis 2019 m. vasario 25 d. konstatuotų tariamų pažeidimų nepasitvirtino ir sumažino tariamai netinkamai deklaruoto ploto dydį (kas reiškia, kad išmokos turėjo būti padidintos, o sankcijos sumažintos), tačiau skundžiamą NMA Sprendimą lyginant su 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, buvo paskirtos 9 atskiros sankcijos, kur net 5 sankcijose buvo padidinta sankcijų suma (nepaisant palankių teismo procesinių sprendimų). Dėl dalies nepasitvirtinusių pažeidimų, padidėjusio tinkamai deklaruoto ploto – sprendime turėjo padidėti išmokos, bei dėl sumažėjusių pažeidimų – turėjo sumažėti sankcijos, tačiau buvo sumažinta tik 1 sankcija (sumažinta 93,92 Eur), likusios 3 sankcijos liko nepakeistos (neperskaičiuotos).

16.4. Teismas ginčo byloje nepagrįstai sprendė, kad šioje dalyje NMA Sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Viena vertus, NMA už ginčijamame Sprendime konstatuotus pažeidimus taiko jau visai kitokio dydžio sankcijas, įskaitant, bet neapsiribojant, ir už pavėluotą duomenų keitimą, nei nurodyta NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendime, todėl tai laikytina nauju sprendimu. Atsakovas išėjo iš teismų įpareigojimuose nurodytų ribų pervertinti paraišką tik teismų sprendimuose nurodytose dalyse ir pervertino paraišką visiškai kitoje apimtyje, nepagrįstai padidindamas sankcijas (pvz., 9, 10, 13 sankcijų ir išmokų lentelės eilutės), todėl toks sprendimas laikytinas nauju sprendimu ir sukelia pasekmes pareiškėjui. Tokia NMA taikoma praktika yra ypač ydinga ir prieštarauja ABTĮ 16 straipsnyje įtvirtintam ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamam teismo sprendimo privalomumo principui.

16.5. NMA Sprendime nebuvo visiškai nieko nurodyta, dėl kokių konkrečių priežasčių, kuo konkrečiai vadovaujantis, kaip konkrečiai buvo perskaičiuotos (padidintos) sankcijos pareiškėjui dėl NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimu konstatuotų ir teismų sprendimais nepanaikintų pažeidimų, už kuriuos tame pačiame 2019 m. vasario 25 d. sprendime ir buvo paskirtos (nustatytos) sankcijos pareiškėjui. Aktualios konkrečiu atveju Sprendimo 7 dalies nuostatos nėra identiškos 2019 m. vasario 25 d. sprendimo atitinkamų dalių nuostatoms. Taip pat ginčijamu Sprendimu paskirtų sankcijų dydžiai už neteisingą plotų deklaravimą iš esmės skiriasi nuo 2019 m. vasario 25 d. sprendime išvardintų sankcijų dydžių (įskaitant už pavėluotą plotų deklaravimą). NMA piktnaudžiauja savo statusu, teise bei įgaliojimais, ignoruoja LVAT išaiškinimus ginčo situacijos byloje. Teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė aplinkybių ir teisinių pagrindų, dėl kurių NMA savavališkai pakeitė pareiškėjo 2016 m. Paraiškos rezultatų vertinimą platesne apimtimi. Nevertino, kokiais konkrečiais loginiais, matematiniais ar kt. algoritmais buvo perskaičiuotos sankcijos pareiškėjui, kaip jos galėjo padidėti, jei pažeidimų skaičius ir apimtis sumažėjo ir t. t.

16.6. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu buvo detaliai paaiškinta, kodėl paskaičiuotų išmokų ir taikomų sankcijų sumos skyrėsi nuo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo. NMA motyvai ir argumentai turi būti pateikiami galutiniame sprendime (šiuo atveju 2021 m. rugpjūčio 16 d. NMA sprendime), kuris pareiškėjui sukūrė konkrečias teisines pasekmes. Kita vertus, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog NMA 2021 m. rugsėjo 27 d. rašte nurodyti argumentai „paskaičiuotų išmokų sumos ir taikomų sankcijų dydžiai skyrėsi nuo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, nes po 2019 m. liepos 3 d. ir 2021 m. birželio 15 d. teismo sprendimų keitėsi pareiškėjo 2016 m. Paraiškos rezultatai“ yra išsamūs, aiškūs ir pakankami. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 29 d. skunde išsamiai, nuosekliai bei argumentuotai nurodė, kad NMA sprendimas šioje dalyje yra neišsamus, neaiškus. Pareiškėjas taip pat skunde (skundo dalyje „Dėl nustatyto dvigubo deklaravimo“) pateikė išsamius ir pakankamus argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo, todėl visiškai nepagrįstai teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai yra formalūs. Vadovaujantis ABTĮ, VAĮ, teismų suformuota praktika, būtent NMA tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti savo sprendimą. Teismas turėjo vertinti, ar NMA pateiktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, kad jos priimtas sprendimas teisėtas.

16.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad NMA nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo bei konstitucinių ir viešojo administravimo principų. NMA ignoruoja teismo sprendimus, taip stipriai mažindama asmenų pasitikėjimą valdžios institucijomis ir valstybe apskritai. NMA akivaizdžiai pamiršo ir ignoruoja Konstitucijos 5 straipsnį, kuriame įtvirtintas esminis principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

16.8. Teismas nepagrįstai nevertino kaip konkrečiai buvo skaičiuotos sankcijos pareiškėjui, kad susidarė tokia situacija, jog pažeidimų sumažėjo, tinkamai deklaruoto ploto padaugėjo, o galutinė išmokos suma tapo dar mažesnė, nei buvo iki NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo.

16.9. Pareiškėjas teisingai 2016 m. Paraiškoje deklaravo 5PT-3, 1,97 ha ploto lauką pagal priemonę „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, o jam buvo nepagrįstai pritaikyta sankcija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. Paraiškoje buvo deklaruotas visas 12,94 ha plotas ir lyginant jį su 2017 m. Paraiškoje deklaruotu 10,97 ha plotu, 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas nesumažėjo. Priešingai, lyginant 2017 m. Paraiškoje deklaruotą plotą su 2016 m. Paraiškoje deklaruotu, tas plotas sumažėjo 1,97 ha ir dėl to apeliantui jau yra pritaikytos sankcijos (NMA įsiteisėjusiu sprendimu už 2017 m. Paraiškos vertinimo rezultatus).

16.10. Teismas taip pat nepagrįstai pritarė NMA argumentams, kad pareiškėjui pagal AGRO taisyklių 55.3 papunktį taikoma paramos už sumažėjusį 1,97 ha plotą susigrąžinimo sankcija 409,76 Eur 1,97 ha *208 Eur/ha, t. y. teismas pritarė NMA sprendimui sankciją pareiškėjui taikyti ne nuo jo gautos kompensacijos, kuri už hektarą pagal 5PT-3 sudarė 16,72 Eur/ ha (arba 32,95 Eur už visą 1,97 ha plotą), o nuo už 5PT-2 plotus mokamų tiesioginių išmokų, sudarančių 208 Eur/ha arba ginčo atveju už 1,97 ha plotą – 409,76 Eur. Net ir tuo atveju, jeigu dėl nesuprantamų priežasčių būtų nuspręsta, kad pareiškėjas padarė pažeidimą ir jam taikytina gautos išmokos dydžio sankcija, tai jam taikytina sankcija negalėtų viršyti 32,97 Eur sumos. Dėl to detaliai pasisakė VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendime. Teismas visiškai neargumentavo, kodėl pareiškėjo skundo argumentai yra atmestini, nesivadovavo pareiškėjo nurodytais teisės aktais, nevertino fakto, kad NMA neįrodė, jog pareiškėjui už 1,97 ha plotą buvo išmokėta būtent 409,76 Eur suma.

16.11. Teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Pareiškėjui iš atsakovo turi būti priteistos visos jo teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias, be kita ko, sudaro 1 200 Eur advokato honoraras už skundo parengimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad už skundo parengimą šioje byloje advokato išlaidas galėjo sudaryti 600 Eur, nes: 1) skundžiamas sprendimas priimtas po buvusio ginčo dėl tos pačios paraiškos, kuriame atstovavo tas pats advokatas; 2) teisiniai ir fakto klausimai nėra nauji, tai neabejotinai reikalauja mažesnių advokato laiko sąnaudų; 3) atsižvelgiant į tai, kad paskutinėje VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-2391-764/2021 priteista 650 Eur už skundo parengimą.

16.12. Tarp šalių dar 2017 m. kilęs ginčas dėl 2016 m. Paraiškos vertinimo rezultatų jau daug kartų yra nagrinėtas teisme, yra priimti teismo procesiniai sprendimai, ginčo pobūdis yra kompleksinis, ginčijami sprendimai dėl išmokų pagal atskiras priemones, kurias reguliuoja skirtingi teisės aktai, todėl teismo išvados, kad tiek teisine, tiek fakto prasme klausimai nėra nauji, yra ydinga. Tarp šalių sprendžiamas ginčas laikytinas pakankamai sudėtingu. Ši byla yra visiškai atskira pagal atskirą savarankišką naujai priimtą NMA sprendimą. Tai, kad atsakovas dėl 2016 m. Paraiškos vertinimo rezultatų jau daug kartų priėmė neteisėtus sprendimus, turi sukurti teisines pasekmes pačiai institucijai. Toks teismo požiūris užkerta asmenims kelią į efektyvią teisminę pažeistų teisių gynybą, nes pažeidžiamas visiško išlaidų atlyginimo principas ir žmonėms kuriami barjerai naudotis Konstitucijos garantuojama teisine pagalba (teise į advokatą). Pareiškėjo bylą nagrinėjant LVAT, kuris 2021 m. vasario 24 d. priėmė nutartį, jo atstovu buvo visai kitas advokatas. Pareiškėjo skundų turinys, apimtis, argumentai dėl NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo bei skundžiamo NMA Sprendimo yra skirtingi. Pareiškėjas šioje byloje turėjo įrodinėti ir analizuoti bei vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, LVAT praktika bylose įrodinėjant, kad NMA nevykdo teismų sprendimų ir pareiškėjas pakartotinai turi gintis nuo tų pačių NMA kaltinimų, nors tarp šalių kilusį ginčą dėl klaidos jau yra išsprendęs teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat 2021 m. paraiškoje buvo perskaičiuotos ir padidintos sankcijos, kurios nustatytos NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalyje, kuri nebuvo panaikinta procesiniais teismų sprendimais ir t. t. Pareiškėjo skundą teismui sudaro 13 lapų, 15 priedų, kurių absoliuti dauguma yra sprendimai dėl tos pačios paraiškos vertinimo rezultatų. Vien skundžiamą NMA Sprendimą sudaro 21 lapas, kuris grindžiamas tiek nacionaliniais, tiek Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymais, tiek įvairaus lygmens poįstatyminiais teisės aktais. Todėl teismo vertinimas dėl advokatui reikalingų laiko (ir atitinkamai finansinių) sąnaudų parengti skundui yra labai netikslus, paviršutiniškas bei visiškai neteisingas.

16.13. Teisinės pagalbos išlaidų honoraro dydis už skundo parengimą sudaro mažiau kaip 30 proc. Rekomendacijose numatytos priteistinos sumos ir toks protingas honoraro dydis yra nustatytas jau įvertinus, kad advokatas dalyvavo ankstesniame ginče ir jam bendrąja prasme situacija yra žinoma. Teismas nepagrįstai vadovavosi kitoje administracinėje byloje pareiškėjo naudai priteisto honoraro dydžiu. Toks lyginimas yra nei tikslus, nei logiškas ir yra absoliučiai sąlyginis, nekeičiantis bendrojo principo – pralaimėjęs moka. Atsakovas, priimdamas neteisėtą Sprendimą, kurį vizavo bei dalyvavo jo parengime 6 NMA darbuotojai, privalo prisiimti dėl to galinčias kilti teisines pasekmes, įskaitant visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16.14. Teismas nepagrįstai vertino, kad teismo sprendimas pareiškėjo naudai palankus tik 60 proc. (buvo vertinama sąlyginai tik sankcijų dydžio aspektu). Kaip nurodyta teismo sprendimo motyvuose (sprendimo 2 p.), apeliantas deklaravo 163,28 ha plotą, o jam buvo taikytos sankcijos ir sumažintos išmokos dėl NMA nustatyto tinkamai deklaruoto 154,23 ha ploto, nevertinant VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendime konstatuotos savivaldybės deklarantės padarytos akivaizdžios klaidos, dėl kurios per klaidą neteisingai buvo deklaruota per 10 ha plotas, už kurį pareiškėjas neturi atsakyti. Taigi, net ir vertinant pagal teismo pasirinktą proporcingumo (palankumo šaliai prasme) logiką, teismo sprendimas yra absoliučiai pareiškėjo naudai, todėl teismo nustatytas proporcingumas yra neteisingas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

17. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

17.1. NMA Sprendime paskaičiuotų išmokų sumos ir taikomų sankcijų dydžiai skyrėsi nuo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, nes po VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimo ir 2021 m. birželio 15 d. sprendimo keitėsi pareiškėjo 2016 m. Paraiškos rezultatai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad NMA Sprendime yra neteisingai ar nepagrįstai apskaičiuotos išmokų sumos ir taikomų sankcijų dydžiai.

17.2. Pareiškėjas, teikdamas 2016 m. Paraišką ir pradėjęs dalyvauti veikloje, įsipareigojo visą prisiimtą įsipareigojimų laikotarpį deklaruotame ir įsipareigotame plote laikytis Agro taisyklėse numatytų įsipareigojimų, t. y. teikdamas paraiškas NMA turėjo deklaruoti 2016 m. Paraiškoje įsipareigotą plotą. Šiuo atveju pareiškėjas 2017 m. paaiškinimu nutraukė įsipareigojimų vykdymą, nurodydamas, kad šio lauko atsisako dėl to, jog darbas susijęs su važinėjimu į užsienį, todėl negalės pilnai sukontroliuoti visų sklypų geros priežiūros ir tvarkymo darbų, o, atsakydamas į 2021 m. raštą, jau pateikė visai kitą versiją dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) nedeklaravimo nurodydamas, jog lauko nedeklaravo, nes tiesioginės išmokos už šitą plotą nebuvo mokamos. Taigi 2021 m. paaiškinime pateikta informacija prieštarauja 2017 m. paaiškinime pateiktai informacijai.

17.3. VAAT patvirtino, jog NMA padaryta išvada, kad 2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (1,97 ha) plotas, lyginant su 2017 m. Paraiškoje deklaruoto lauko plotu, sumažėjo 1,97 ha arba 100 proc. ir pagal Priemonės veiklą įsipareigotas plotas buvo sumažintas 15 proc., t. y. taip, kad viršijo Agro taisyklių 19.4 papunktyje nustatytą 5 proc. ribą, todėl taikoma paramos už visą sumažėjusį 1,97 ha plotą susigrąžinimo sankcija 409,76 Eur, yra teisinga ir pagrįsta. NMA pagrįstai apskaičiavo sankciją dėl įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo ir sankcijos taikymo pagal AGRO priemonės veiklą.

17.4. LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-2693/2011 aiškiai nurodė, kad paramos gavėjo sutikimas ar nesutikimas su pažeidimu pats savaime nėra pagrindas netaikyti sankcijos ar nesiimti paramos grąžinimo priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. BR6-4425320 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1011931632-1), kurioje buvo deklaruota: 163,28 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 163,28 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemone „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės); 12,94 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas; 163,28 ha plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 4,56 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ (Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje).

20. NMA, baigusi vertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką, priėmė 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. BR6-3006968 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“.

21. Pareiškėjas NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria 2016 m. Paraiškai taikomos sankcijos už NMA atliktos patikros vietoje metu nustatytus nenušienautų pievų pažeidimus apskundė, Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-278-809/2019 panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria 2016 m. Paraiškai taikomos sankcijos už NMA atliktos patikros vietoje metu nustatytus nenušienautų pievų pažeidimus bei įpareigojo NMA iš naujo vertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką tiek, kiek jos vertinimo rezultatai, susiję su sankcija už nenušienautas pievas.

22. NMA, vykdydama VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą, priėmė 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. BR6-3340216 „Dėl VAAT sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“:

23. Pareiškėjas NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2973-473/2019 pareiškėjo 2019 m. kovo 22 d. skundą patenkino iš dalies ir panaikino NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto bei įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. 16-1011931632-1) dalį dėl teisės į 0,98 ha žemės sklypo plotą.

24. Pareiškėjas VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimą apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-253-822/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą ,,Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių ir dėl ginčijamo sprendimo 3.2 punkto (patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai) teisėtumo ir pagrįstumo panaikino ir perdavė šią dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2021 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2391-764/2021 panaikino NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalis bei ginčijamo sprendimo 3.2 punktą (dėl patikros metu nustatytų plotų trūkumų / perviršių) bei įpareigojo NMA šioje dalyje iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. paraiškoje deklaruotus duomenis, priimant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes.

26. NMA, vykdydama VAAT 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir VAAT 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, priėmė 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. BR6-4425320 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Ginčijamame NMA Sprendime nurodyta, kad vykdant VAAT sprendimus, buvo atliktas pakartotinis 2016 m. Paraiškos vertinimas ir priimtas naujas sprendimą, nustatantis naujus 2016 m. Paraiškos vertinimo rezultatus. Priimtame naujame sprendime palikta 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ dalis dėl išdėstytų aplinkybių dėl 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytų kitų pažeidimų / neatitikimų (deklaruotas bl3 plotas, nustatytas pavėluotas duomenų keitimas, dėl paramos pagal jaunojo ūkininko schemą neskyrimo dėl neatitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams paramai gauti), nes ši dalis dėl nustatytų neatitikimų ir sankcijų už juos taikymo VAAT sprendimais nepanaikinta. Taip pat palikta dalis dėl žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus ir ganyklų-pievų priežiūros principų laikymosi – ši dalis parvertinta vykdant VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-378- 809/2019.

27. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, prašė panaikinti visą atsakovo priimtą Sprendimą, t. y. ir tą Sprendimo dalį dėl kurios ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundas šioje dalyje buvo priimtas.

28. Kaip matyti iš NMA Sprendimo turinio, jame yra inkorporuotos anksčiau atsakovo priimtų administracinių sprendimų dalys, dėl kurių yra priimti įsitesėję teismų sprendimai, t. y. teismai administracinėse bylose pagal pareiškėjo skundus dėl NMA sprendimų, priimtų atliekant 2016 m. Paraiškos vertinimą, juos tenkino iš dalies pripažindami atitinkamas NMA sprendimų, priimtų atliekant 2016 m. Paraiškos vertinimą, dalis teisėtomis ir pagrįstomis.

29. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

30. Pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017).

31. Taigi pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo nustatyti nagrinėjamo administracinio ginčo dalyką, t. y. motyvuotai išskirti tą ginčijamo Sprendimo dalį, kuri yra priimta vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl įpareigojimo naujai atlikti 2016 m. Paraiškos dalies vertinimą.

32. Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta ginčas kilo dėl Agentūros 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2, 6 dalių bei 3.2 punkto, teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo, kuo remdamasis tokia apimtimi apibrėžė nagrinėjamo ginčo dalyką. Tam, kad būtų galima aiškiai apibrėžti nagrinėjamos bylos dalyką buvo būtina prie šios administracinės bylos prijungti išnagrinėtas administracines bylas, kuriose yra priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl 2016 m. Paraiškos vertinimo jau yra iš dalies galutinai išspręstas. Neprijungus minėtų išnagrinėtų administracinių bylų, nėra galimybės įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamos bylos ribas, taip pat nėra galimybės išsiaiškinti, ar atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepaneigė anksčiau priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų res judicata galios.

33. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šios procesinės normos reikalavimų nesilaikė.

34. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašė panaikinti visą atsakovo Sprendimą, o pirmosios instancijos teismas iš esmės nagrinėjo ginčą tik dėl Sprendimo 2, 6 dalių bei 3.2 punkto, teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl likusios minėto pareiškėjo skundo reikalavimo dalies.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta administracinė byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

36. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra priimamas galutinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasGintaras KryževičiusDainius Raižys