Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

NMA skundžiamu sprendimu: 1) nustatė, kad buvo deklaruotas bl3 plotas; 2) nustatytas dvigubas deklaravimas; 3) neįrodyta valdymo teisė į 1 ha deklaruoto ploto dalį; 4) jaunojo ūkininko išmokos neskyrimas; 5) nustatytas neatitikimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas “; 6) nustatytas pavėluotas duomenų keitimas. NMA, administruodama 2016 m. pareiškėjo paraišką, nustatė, kad kontroliniame žemės sklype (toliau – KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini); laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 21,20 ha GRI (grikių), 0,028446 ha dalimi yra deklaruotas kito asmens sklypo plote (kuris taip pat deklaruoja pasėlius). O KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 1,99 ha DGP (daugiametės ganyklos arba 5 metų ar daugiau pievos) 0,019487 ha dalimi deklaruotas kito asmens sklype (kuris taip pat deklaruoja pasėlius). Kadangi pagal Taisyklių 68.3 papunktį persidengiantis plotas yra mažesnis nei 0,1 ha, NMA dokumentų, įrodančių žemės sklypo valdymo teises, nereikalavo ir taikydama Taisyklių 68.4 p., nusprendė nemokėti pareiškėjui išmokos už persidengiantį plotą, nereikalaudama jokių sklypo valdymo teisės dokumentų. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, dėl minėtų 0,028446 ha bei 0,019487 ha plotų NMA nusprendė pareiškėjui papildomai pritaikyti sankcijas. Pareiškėjas pažymi, kad NMA nesudarė pareiškėjui teisės ir galimybės: 1) sužinoti, su kuriuo konkrečiai sklypu susidengė deklaravimas; 2) žinoti, ar būtent pareiškėjo deklaruotas laukas „įlindo“ į kito asmens plotą, ar atvirkščiai, ar to, kuris konkrečiai asmuo netinkamai deklaravo plotą, nebuvo nustatyta; 3) pateikti nuosavybės (ar teisėto valdymo) teisę įrodančius dokumentus, nenurodė ir t.t.

VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime, kuriuo panaikino ankstesnį NMA sprendimą, pažymėjo, kad pareiškėjams Taisyklės nenustato imperatyvios pareigos kartu su paraiška Agentūrai (ar seniūnijos specialistui) pateikti deklaruojamų laukų žemės valdymo teises pagrindžiančių dokumentų, jei pareiškėjas teikė paramos paraišką ankstesniais metais. Todėl Agentūra, nustačiusi, kad trūksta informacijos, turėjo nurodyti, kokių būtent laukų dokumentų trūksta, o jų pagal Taisykles nereikalaujant, neturėjo būti ir nuo šio persidengiančio ploto skaičiuojama taikytina sankcija. O atsakovei nusprendus vertinti pareiškėjo paraiškos duomenis ir atsakomybės taikymo kontekste, NMA turėjo nurodyti, kuri konkreti dalis sklypo dalis su kuriuo konkrečiu kaimynu persidengia, kuris iš jų neteisingai deklaravo ir sudaryti pareiškėjui galimybę tuos duomenis per protingą terminą pateikti. Dėl neįrodytos valdymo teisės į dalį ploto NMA ginčijamame sprendime NMA nurodė, kad: 1) pareiškėjas neįrodė KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame deklaruotas 16,1 ha plotas) valdymo teisės į 1 ha plotą, kuris pagal NTRC duomenis priklauso kitam asmeniui (dėl šio pažeidimo NMA sankcijos netaiko, nes šiam plote nustatytas 5,31 ha ploto trūkumas); 2) nepagrįsta KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,98 ha plotas, valdymo teisė, nes 0,23 ha patenka į sklypą, kuris priklauso kitam asmeniui bei nėra likusios dalies sklypo (0,75 ha) valdymo teisės dokumentų.

Nors sankcija dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), 1 ha ploto netaikoma, pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. pabaigoje, po NMA atlikto patikrinimo pareiškėjo NMA buvo paprašiusi pateikti teisėto valdymo dokumentus pagal išvardintus sklypus. Pareiškėjas NMA nurodymą įvykdė, prašytus dokumentus pateikė. Tačiau iki 2019 m. vasario 21 d. pareiškėjui nebuvo žinoma ir NMA neprašė jokių papildomų dokumentų. NMA sprendime nustačius, kad pareiškėjas nepagrindė valdymo teisės (nuosavybės) teisės, pareiškėjas pateikia dokumentus, kad būtų paneigta bet kokia abejonė dėl netinkamai deklaruoto ploto. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,98 ha plotas, NMA niekada iki sprendimo priėmimo minėtų duomenų ir dokumentų neprašė. Pažymi, kad šio sklypo valdymo teisė suteikta NŽT 2015 m. liepos 1 d. Įsakymu Nr. 445VĮ-526, kuriuo pareiškėjui buvo suteiktas leidimas laikinai iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha, o pagal Įsakymo 2.4 p., žemės naudojimo (teisėto valdymo) teisė kasmet yra pratęsiama, jei šalys atskiru pranešimu jos nenutraukia. Agentūrai šios aplinkybės yra žinomos, nors ji ir toliau laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turi pateikti kažkokius dar papildomus įrodymus, taip sukuriant neproporcingą, perteklinę ir neteisėtą įrodinėjimo naštą pareiškėjui.

VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime taip pat nurodė, kad Taisyklėse įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad NMA visą paraiškos administravimo ir vertinimo informaciją privalo įkelti į Portalą, tačiau apie skirtą paramą, pritaikytas sankcijas, nustatytas klaidas paraiškoje, neteisingo deklaravimo ir kitais atvejais papildomai informuoja pareiškėjus jų pasirinktu ir paraiškoje nurodytu būdu. Teismui panaikinus NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą, NMA iš naujo administravo pareiškėjo 2016 m. paraišką ir vertino rezultatus, tačiau tik 2019 m. vasario 21 d. NMA telefonu susisiekė su pareiškėju ir paprašė per vieną dieną el. paštu pateikti valdymo teisės dokumentus. VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime išaiškino, kad sisteminė Taisyklių 65 ir 68 punktų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad Agentūra, įtarusi neteisingą deklaravimą, privalo apie tai informuoti pareiškėją ir įkelti pranešimą į Portalą, tačiau, pagal Taisyklių 68.1 punktą, be minėto informavimo būdo, privalo analogiško turinio pranešimą pareiškėjui siųsti jo paraiškoje nurodytu būdu. Tačiau nei Portale, nei el. paštu pareiškėjui nebuvo pranešta apie nustatytus trūkstamus dokumentus. Pareiškėjas nedelsdamas reagavo, užsakė papildomus dokumentus institucijose, taip pat kitą dieną, t. y. 2019 m. vasario 22 d. po pareikalavimo pareiškėjas pateikė kitus jo turėtus dokumentus NMA el. paštu, kaip ir buvo pasiūlyta telefonu, tačiau NMA ne tik atsisakė vertinti pateiktus dokumentus, tačiau 2019 m. vasario 25 d. el. paštu pranešė, kad atsisako juos priimti, nurodydama, kad pareiškėjo su dokumentais pateiktas lydraštis yra nepasirašytas. Pareiškėjo manymu, jo pateikti duomenys, prisidengiant formaliu argumentu, negalėjo būti vertinami, nes jau buvo institucijoje suderintas bei priimtas skundžiamas sprendimas. Toks NMA elgesys ir pasirinkta bendradarbiavimo forma bei nustatyti terminai (telefonu pasiūlyta per vieną dieną pateikti dokumentus), negali būti laikomi protingais ir pateisinamais.

NMA ginčijamame sprendime pateikė skaičiavimus dėl plotų trūkumo/ perviršiaus, iš kurio matyti, visi nustatyti deklaruoto ploto neatitikimai. Pareiškėjas pažymi, kad nustatyti trūkumai yra nežymūs ir yra nulemti dėl itin sudėtingos deklaravimo proceso (deklaruojamų plotų įbraižymo ir įkėlimo į sistemą). Vienintelis ir esminis NMA 2016 m. rudenį atlikto patikrinimo metu deklaruoto ploto neatitikimas pagal ginčijamo sprendimo 3.2 punkte pateiktą lentelę yra dėl 8 eilutėje (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruoto 19,49 ha PDJ (pūdymo), kadangi realus nustatytas plotas sudaro 9,37 ha. Plotų deklaravimo procesas dėl savo specifikos reikalauja ne tik technologinių įgūdžių, tačiau ir braižymo (žymėjimo) atitinkamose PPIS programose gebėjimų. Pareiškėjo 2016 m. paraišką pildė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresn. specialistė B. B. Pagal Taisyklių 98 p. bei 99 p., už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, tačiau už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškos duomenų įvedimą ir patvirtinimą PPIS, kai paraiška pateikiama seniūnijos darbuotojui, yra atsakingos savivaldybės (seniūnijos). Iš paraiškos ir kitų NMA turimų pareiškėjo bylos duomenų matyti, kad Paraišką pildė ne pats pareiškėjas, o Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresn. specialistė. Minėta specialistė yra patvirtinusi, kad dėl didelio darbo krūvio, žmogiško neapsižiūrėjimo ir padarytų paraiškos pildymo klaidų, suvesdama duomenis į programą, specialistė per klaidą vietoje skaičiaus 9,49 ha PDJ, atliko įrašą 19,49 ha, dėl ko vėliau 2016 m. spalio 20 d. NMA darbuotojai, vykdydami patikrinimą šį neatitikimą nustatė. Pareiškėjas teikė NMA prašymus dėl šios ne pareiškėjo padarytos klaidos pervertinimo. VAAT administracinėje byloje pareiškėjas taip pat detaliai paaiškino situaciją dėl šio apsirikimo ir NMA darbuotojai šiuos duomenis administracinėje byloje tikslinosi, tačiau nors ir teismas, priimdamas 2019 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti NMA 2018 m. gegužės 29 d. raštą, dėl šio momento nepasisakė, tačiau NMA, priimdama skundžiamą sprendimą šių duomenų visiškai nevertino, o pareiškėjo dar 2019 m. vasario 22 d. NMA pateiktą savivaldybės specialistės paaiškinimą vertinti tiesiog atsisakė. Taigi, NMA, priimdama skundžiamą sprendimą, privalėjo ne tik formaliai įvertinti Paraiškoje rastą pažeidimą, bet ir nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė dėl neteisingo deklaravimo ir klaidingų duomenų pateikimo. Pareiškėjas mano, kad šiuo konkrečiu atveju dėl nurodyto pažeidimo nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas būtent dėl savo nesąžiningų veiksmų tyčia deklaravo neteisingą konkretaus KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo plotą, vietoj 9,49 ha, įrašant 19,49 ha. Pareiškėjas, kreipdamasis pagalbos pildant paraišką į specialistą, pagrįstai galėjo tikėtis, kad paraiškoje nurodyti pasėlio kodai bus įvesti teisingai. Be to, NMA nevertino ar faktiškai pareiškėjo valdoje nustatytos aplinkybės atitiko pareiškėjo nurodomą realiai ketintą deklaruoti pūdymo (PDJ) plotą. Pareiškėjo manymu, teismas galėtų įvertinti, ar tokio pobūdžio deklaranto padaryta techninė klaida galėtų būti laikytina akivaizdžia klaida pildant paraišką Reglamento 809/2014 4 str. prasme, dėl kurios pareiškėjo kaltės nenustatyta.

Dėl Jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo pareiškėjas paaiškina, kad NMA, pakartotinai skundžiamame sprendime spręsdama dėl tos pačios Jaunojo ūkininko priemonės (pagal 2016 m. paraišką), pagal kurią pareiškėjo teisę į paramą jau yra panaikinusi 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, visiškai nepaiso viešojo administravimo ir konstitucinių principų ir nepagrįstai pažeidžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už vieną teisės pažeidimą). Mat pareiškėjas NMA 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą dėl jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo (pagal 2016 m. paraišką) jau yra apskundęs VAAT administracinėje byloje Nr. eI-2521-809/2019, kuri dar neišnagrinėta. Nepaisant to, kad 2018 m. gruodžio 28 d. sprendime dėl Jaunojo ūkininko priemonės NMA neteisėtai ir nepagrįstai sprendė klausimą dėl to paties dalyko (2018 m. gegužės 29 d. NMA sprendimo, kuriame buvo nustatyta ir jaunojo ūkininko išmoka), kuris buvo nagrinėjamas VAAT administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019, ir kurioje teismo sprendimas buvo priimtas tik 2019 m. sausio 7 d., t. y. vėliau nei NMA priėmė naują sprendimą panaikinti išmoką. Tačiau atsakovė, nepaisydama to, kad pareiškėjas nesutiko su NMA 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu panaikinti Jaunojo ūkininko išmoką ir tas sprendimas neįsiteisėjo pareiškėjui jį apskundus VAAT administracinėje byloje Nr. eI-2521- 809/2019, tuo pačiu klausimu 2019 m. vasario 25 d. vėl priima jauną sprendimą neskirti Jaunojo ūkininko išmokos, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas viešojo administravimo subjekto įgaliojimais. Tokiu būdu NMA nepaiso bei ignoruoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 27 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

Dėl įsipareigoto ploto neišlaikymo pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. birželio 7 d. pareiškėjo paraiškos plotai NMA buvo lyginami su pareiškėjo 2016 m. paraiškos plotais ir buvo nustatyta, kad 2016 m. buvo deklaruota 12,94 ha ploto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „ Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Agro taisyklių 19.4 p. numatytas įsipareigojimas nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. 2016 m. paramos paraiškoje buvo deklaruotas ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1, esantis 1,97 ha plotas 5PT- 3. O 2017 m. paraiškoje šis plotas nedeklaruotas, todėl įsipareigotas plotas sumažėjo iki 10,97 ha, o šis sumažėjimas yra didesnis, nei 5 proc. (15,22 proc.), todėl fiksuotas pažeidimas ir taikoma paramos susigrąžinimo sankcija (409,76 Eur). Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. buvo deklaruoti tokie šlapynių plotai: 5PT-2, - 3,16 ha, 5PT-2, - 3,25 ha, 5PT-2, - 4,56 ha – iš viso 5PT-2, - 10,97ha. Taip pat buvo deklaruotas 5PT-3, - 1,97 ha, už kurį tiesioginės išmokos pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nėra ir nebuvo mokamos, nes už 5PT-3 plotą pareiškėjui mokama tik 16,72 Eur/ha kompensacija, o už 5PT – 2 taikoma 208 Eur hektarui išmoka. Visas šias aplinkybes yra detaliai paaiškinusi ir 2017 m. paraišką ir vėliau šio ploto atsisakymą forminusi nauja deklarantė, kurios pagalba pareiškėjas naudojasi nuo to laiko, kai 2016 m. pildant paraišką, ankstesnė deklarantė padarė klaidų. 2016 m. buvo nuspręsta atsisakyti deklaruoti 5PT-3, - 1,97 ha plotą dėl to, jog už mokamą 16,32 Eur/ha kompensacijos sumą neįmanoma to ploto tinkamai bei visavertiškai prižiūrėti, jis yra užpelkėjęs ir juo rūpintis yra objektyviai neįmanoma (mokamos kompensacijos ir reikalingų investicijų santykis yra absoliučiai neproporcingas). Pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir negalėdamas tinkamai rūpintis nurodytu plotu, jo atsisakė, tačiau NMA, priimdama sprendimą dėl sankcijos, ne tik, kad nesudarė galimybės pareiškėju pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, tačiau nutarė taikyti sankciją, kurią paskaičiavo ne nuo kompensacijos už hektarą pagal 5PT-3 plotą (16,72 Eur/ha, arba 32,95 Eur už visą 1,97 ha plotą), o nuo už 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų (208 Eur/ha). Todėl ir šioje dalyje toks NMA sprendimas (sankcija ne 32,97 Eur, o 409,76 Eur) negali būti laikomas teisingu, teisėtu bei pagrįstu.

Pareiškėjo manymu, NMA iš naujo (jau 10 kartą) vertindama paraišką ir priimdama sprendimą, kaip institucija, kuri įgyvendina jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos. NMA sistemingai vengia bendradarbiauti su pareiškėju, yra iš anksto negatyviai nusistačiusi pareiškėjo atžvilgiu ir toliau kuria tokias pačias situacijas, sudarydama kliuvinius ir prisidengdama biurokratiškais formalumais, nesudaro sąlygų išnagrinėti susidariusią ir dar nuo 2016 m. besivelkančią situaciją.

Pareiškėjas Agentūros 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. BR6-7661 „Dėl atsakymo į skundą“ informuotas, kad gauti dokumentai bus priimti vertinimui. Agentūra 2019 m. vasario 27 d. gavo pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl 2016 m. Paraiškos administravimo rezultatų, su kuriuo pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Švenčionių skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 45VĮ-526-(14.45.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau – NŽT Įsakymas)). NMA 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. BR6-2124 „Dėl atsakymo į prašymą“ pareiškėją informavo, kad pagal VĮ Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTRC) duomenis nustatyta, kad dalis (0,23 ha) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,98 ha ploto patenka į sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui, tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad šio ploto savininkas būtų suteikęs pareiškėjui teisėto valdymo teisę. Taip pat pareiškėją informavo, kad, patikrinus informaciją NTRC dėl kitos deklaruoto lauko ploto dalies (0,75 ha), nustatyta, kad duomenų / informacijos NTRC apie likusią lauko ploto dalį nėra, o žemės valdymo teisės įrodymo dokumentai dėl šios ploto dalies taip pat nepateikti. Taigi, laikoma, kad valdymo teisė neįrodyta į visą deklaruotą 0,98 ha lauko plotą. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti 0,98 ha ploto teisėtą valdymą ir deklaravimą, su prašymu pateikė NŽT Įsakymą. Tačiau NŽT Įsakymu leidimas laikinai naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha suteiktas tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Todėl pateiktas NŽT Įsakymas yra aktualus tik 2015 m. pateiktoms paraiškoms ir negali būti laikomas tinkamu valdymo teisę įrodančiu dokumentu dėl teisėto ir teisingo 0,98 ha ploto deklaravimo 2016 m. Paraiškoje. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad NŽT Įsakymo 2.4 papunktyje nustatyta, kad, „jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybinės žemės ploto naudotojas neinformuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius neinformuoja valstybinės žemės ploto naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams“. Taigi, vadovaujantis NŽT Įsakymo 2.4 papunkčiu, NMA paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjui laikinas naudojimasis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha buvo pratęstas kitiems kalendoriniams metams, t. y. 2016 m. NMA 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. BR6-2156 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama NŽT pateikti informaciją, ar pareiškėjas buvo NŽT Įsakyme nurodytų valstybinių žemės plotų Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha teisėtas valdytojas 2016 m., t. y., ar pareiškėjui laikinas naudojimasis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha buvo pratęstas kitiems kalendoriniams metams, t. y. 2016 m. Atsakovė pažymi, kad gavus iš NŽT bei pareiškėjo papildomus dokumentus, klausimas dėl teisėto ir teisingo 0,98 ha ploto deklaravimo 2016 m. Paraiškoje gali būti vertinamas pakartotinai.

Dėl pareiškėjo argumento, kad 2016 m. Paraiškos deklaravimo klaida padaryta ne dėl jo kaltės, o specialistės, atsakovė pažymi, kad seniūnijos/savivaldybės specialistas tik padeda pareiškėjams užpildyti paraiškas pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, o pareiškėjai, patikrinę užpildytas paraiškas, savo parašu patvirtina, jog pateikti duomenys yra teisingi. Taigi, pareiškėjas, pateikdamas 2016 m. Paraišką ir joje pasirašydamas, įsipareigojo „paraiškoje pateikti teisingus duomenis“ (2016 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 12 punktas). Taisyklių 97 punkte nurodyta, jog „už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai“. Pareiškėjas, jau 2016 m. Paraiškos pateikimo dieną, patikrinęs seniūnijos specialisto užpildytus 2016 m. Paraiškos duomenis, patvirtino, kad 2016 m. Paraiškoje pateikti teisingi duomenys. Taigi, prieš pasirašant 2016 m. Paraišką, pareiškėjas turėjo visas galimybes pasitikrinti seniūnijos specialisto užpildytus duomenis, o, pastebėjęs neatitikčių, turėjo galimybę informuoti seniūnijos specialistą, kad 2016 m. Paraiška užpildyta neteisingai. Pareiškėjas pasirašė 2016 m. Paraišką, todėl patvirtino, kad ji užpildyta teisingai. Pareiškėjas dar turėjo galimybę iki duomenų keitimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2016 m. liepos 1 d., pakeisti 2016 m. Paraiškos duomenis (Taisyklių 59.1 ir 59.2 papunkčiai), tačiau šia galimybe taip pat nepasinaudojo. Pareiškėjas, pateikdamas 2016 m. Paraišką ir joje pasirašydamas, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, taip pat su paraiškų teikimo tvarka, reikalavimais paramai gauti bei Taisyklėse nurodytais terminais (taip pat ir pavėluotų duomenų keitimo terminu). Taigi, visos aplinkybės priklausė nuo pareiškėjo ir jis visas aplinkybes galėjo kontroliuoti. O specialistės paaiškinimas nelaikytinas force majeure aplinkybes įrodančiu dokumentu. Be to, apie galimą deklaravimo klaidą ir ją lemiančias aplinkybes su įrodančiais dokumentais (pasibaigus 2016 m. paraiškų duomenų keitimo terminui – po 2016 m. liepos 1 d.), vadovaujantis Taisyklių 85 punktu ir Reglamento Nr. 640/2014 4 straipsnio 2 dalimi, privalu nedelsiant informuoti NMA (per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė), tačiau Pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymas ir specialistės paaiškinimas gautas praleidus terminus, jau po to, kai yra įvykdytas VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendimas. Taigi, netenkinamas ir Taisyklių 85 punkto reikalavimas dėl paaiškinimo ir dokumentų pateikimo per nustatytą terminą, kaip nustatyta Reglamento Nr. 640/2014 4 straipsnio 2 dalyje. Agentūra taip pat paaiškina, kad pagal Reglamento Nr. 1306/2013 59 straipsnio 6 dalį, paramos paraiškos ir mokėjimo prašymai arba kiti pranešimai, paraiškos ar prašymai po jų pateikimo gali būti taisomi ir tikslinami akivaizdžių klaidų, kurias pripažino kompetentinga valdžios institucija, atveju. Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 4 straipsnį, gavėjo pateiktas pagalbos paraiškas, paramos paraiškas ar mokėjimo prašymus ir visus patvirtinamuosius dokumentus galima taisyti ir koreguoti bet kuriuo metu po jų pateikimo, jeigu kompetentinga institucija, remdamasi bendru tam tikro atvejo vertinimu pripažįsta akivaizdžias klaidas ir jei gavėjas elgėsi sąžiningai; kompetentinga institucija gali pripažinti akivaizdžias klaidas tik tuo atveju, jei jas galima nesunkiai nustatyti per pirmoje pastraipoje nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos redakcinio pobūdžio patikrą. Taigi, 2016 m. Paraiškos pateikimo metu nėra padaryta klaidų, kurios galėtų būti pripažintos akivaizdžiomis. Be to, pasirašydamas 2016 m. Paraišką, turėjo ir privalėjo patikrinti seniūnijos specialisto užpildytus 2016 m. Paraiškos duomenis), t. y. specialistės paaiškinime išdėstytos aplinkybės, jog deklaravimo klaida padaryta „dėl pagal teisės aktus besibaigiančių paraiškų pildymo terminų ir labai didelio minėtu laikotarpiu darbo krūvio, kuris susidarė dėl didelio norinčių deklaruoti pasėlius asmenų skaičiaus, dėl žmogiško neapsižiūrėjimo ir skubos <...>“ nelaikytina akivaizdžia klaida. Be to, nepateikta ir galimas tokias aplinkybes įrodančių dokumentų (Specialistės paaiškinimas nelaikytinas ir akivaizdžią klaidą įrodančiu dokumentu).

Pareiškėjo 2016 m. Paraiškos deklaruoti laukų plotai negali būti koreguojami / keičiami pagal pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d., kadangi laukuose patikros metu nustatyta neatitikimų (ploto trūkumų / perviršių) ir apie šiuos neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. gruodžio 23 d. paštu siųstu NMA 2016 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. 32175 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“ (informacija paskelbta ir pagrindiniame NMA informavimo šaltinyje – Portale). Dėl nurodytų priežasčių NMA neturi jokio teisinio pagrindo pasibaigus 2016 m. paraiškų duomenų keitimo laikotarpiui pakeisti Pareiškėjo 2016 m. Paraiškos duomenis (keisti deklaruotų laukų plotus) pagal Pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą.

Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnio 2 dalies a punktą ir 5 dalį, taip pat į Taisyklių 19 punktą ir 20 punkte nurodytą paramos skyrimo laikotarpio apskaičiavimą, Pareiškėjui Jaunojo ūkininko išmoka 2016 m. nepriklauso, nes žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. birželio 10 d., o paraišką Jaunojo ūkininko išmokai gauti pirmą kartą pateikė 2015 m. birželio 11 d., t. y. nuo tapimo valdos valdytoju dienos iki paraiškos jaunojo ūkininko išmokai gauti pateikimo dienos yra suėję 5 metai, todėl paskutiniai metai, kuriais Pareiškėjas galėjo gauti jaunojo ūkininko išmoką, yra 2015 m. (2011 m. laikomi pirmi metai, 2012 m. – antri metai, 2013 m. – treti metai, 2014 m. – ketvirti metai ir 2015 m. – paskutiniai penkti metai). NMA informavo, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai neskiriama Jaunojo ūkininko išmoka pagal 2016 m. Paraišką.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, pateikė skundą VAAT (2 t., el. b. l. 80–90).

Ginčui aktualiu laikotarpiu tiesioginių išmokų skyrimo, administravimo bei kontrolės tvarką ir reikalavimus aktyviems subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, reguliuoja Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei gyvulių paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-894 (toliau – Taisyklės, ŽŪM 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.3D-175 redakcija).

Pagrindinė tiesioginė išmoka apibrėžiama kaip išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais (4.22 punktas). Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (4.20 punktas). Taisyklių 57.7 punkte nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama Agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (toliau – Portalas). Taisyklių 65 punkte nurodyta, kad pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Su paraiškų administravimu susijusios Agentūros funkcijos nurodytos Taisyklių 68 punkte, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Agentūra skelbia informaciją Portale, praneša pareiškėjams vienu iš būdų, kuriuo pareiškėjas sutiko būti papildomai informuotas: raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu, taip pat savivaldybėms apie paraiškose ar kituose dokumentuose nustatytas klaidas ar neatitikimus, kai nustatomi: neteisingas deklaravimas, deklaruotų plotų persidengimas, paraiškos duomenų neatitikimas (nesutampant bendriesiems duomenims ir pan.), neteisingų pareiškėjo banko sąskaitos duomenų pateikimas ir kitos deklaravimo klaidos (68.1 punktas); nurodžiusiems informavimo būdą “el.paštu” patikros vietoje arba nuotolinės patikros ataskaitos kopija pateikiama nurodytu elektroninio pašto adresu (68.2 punktas); vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą (68.4 punktas); baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale ir, jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti kitu būdu informuotas – vienu iš šių būdų, numatytų taisyklių 68.1 papunktyje (68.12 punktas).

Vadovaujantis Taisyklėmis, pareiškėjas privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (Taisyklių 8 punktas) bei ganyklų arba pievų šienavimo (ganymo) principų (Taisyklių 10 punktas). Taisyklių 8.1 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, tai yra pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP) nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus: ne mažiau kaip vienas šienavimas – iki einamųjų metų liepos 1 dienos (įskaitytinai); ne mažiau kaip vienas šienavimas laikotarpiu nuo einamųjų metų liepos 2 dienos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (įskaitytinai). Taisyklių 10.1.1 papunktyje numatyta, kad jeigu pareiškėjo, kurio (arba jo valdos partnerio) einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui, pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, nelaikoma reikalavimų neatitikimu, jeigu tokie plotai nėra tinkamai nuganyti ar nušienauti.

NŽT Įsakymo 1 punkte nustatyta, jog pareiškėjui iki 2015 m. gruodžio 31 d. leidžiama laikinai naudotis valstybinės žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha. Šio Įsakymo 2.4 papunktyje nustatyta, kad, jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybinės žemės ploto naudotojas neinformuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius neinformuoja valstybinės žemės ploto naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams (1 t., el. b. l. 87–88).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. Paraišką pildė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresn. specialistė, kuri per klaidą vietoje 9,49 ha PDJ, atliko įrašą 19,49 ha, o Agentūros darbuotojai 2016 m. spalio 20 d. vykdydami patikrinimą šio neatitikimo nenustatė.

Byloje pateiktas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, Strūnaičio sen. (kodas 86) vyresn. specialistės B. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog pildydama pareiškėjui 2016 m. Paraišką dėl pagal teisės aktus besibaigiančių paraiškų pildymo terminų ir labai didelio darbo krūvio, dėl žmogiško neapsižiūrėjimo ir skubos, buvo padaryta Paraiškos pildymo klaidų, t. y. kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pildant žemės ūkio naudmenas kodu GRI, netiksliai buvo suvestos deklaruojamų pasėlių plotai pagal nurodytus sklypus, tačiau bendras visų trijų sklypų pasėlių plotas atitiko deklaruotą. Taip pat dėl techninės klaidos per apsirikimą buvo supainiotos tam tikros kultūros bei per neapsižiūrėjimą kontroliniuose sklypuose buvo deklaruoti netikslūs plotai. Tarp netinkamai kontroliniuose sklypuose deklaruotų netikslių plotų nurodytas deklaruotas 19,49 plotas Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 3, bei nurodyta, jog tikslus plotas yra 9,37, t. y. per klaidą įrašytas ,,1“ priekyje (1 t., el. b. l. 86).

Taisyklių 57 punkte nustatyta, kad pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai): 57.1 nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui pateikia <...>.

Taisyklių 58 punkte nustatyta, jog pavėluotai paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 1 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena, laikomi viena darbo diena) tiesioginių išmokų už plotą sumą mažinant 1 proc. Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pvz., pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai).

Pagal Taisyklių 57.8 papunktį, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui išspausdinus taisyklių 1 priede nurodytos paraiškos formą, užpildytą pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagal taisyklių 2 priede nurodytą pildymo instrukciją, patikrina paraiškos duomenis ir patvirtina jų teisingumą pasirašydamas paraiškoje. Pareiškėjo ir seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojo parašais patvirtintas paraiškos egzempliorius lieka pareiškėjui. Pareiškėjui parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, PPIS patvirtinami paraiškos duomenys, sudaromas ir išspausdinamas paraiškos registracijos dokumentas (4 priedas), kuris yra paraiškos dalis, jame pateikiamas iš paraiškos duomenų sudarytas keturiasdešimties simbolių kodas, kuriuo yra užkoduoti paraiškos duomenys. Pareiškėjui bei seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui pasirašius paraiškos registracijos dokumentą, paraiška laikoma pateikta.

Reglamento 59 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atvejais, kuriuos Komisija turi nustatyti remdamasi 62 straipsnio 2 dalies h punktu, paramos paraiškos ir mokėjimo prašymai arba kiti pranešimai, paraiškos ar prašymai po jų pateikimo gali būti taisomi ir tikslinami akivaizdžių klaidų, kurias pripažino kompetentinga valdžios institucija, atveju.

Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos force majeure ir išimtinės aplinkybės, t. y.: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; d) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; e) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; f) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo skirta Jaunojo ūkininko išmoka.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (toliau – ir Reglamentas 1307/2013) 50 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad šiame skyriuje „jaunieji ūkininkai“ – tai fiziniai asmenys kurie žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą pateikimo dienos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalyje.