Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,JGK statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,JGK statyba“, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–6), kurį patikslino (b. l. 59–65), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2015 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1748-(9.5.) ,,Dėl skundų nagrinėjimo“; 2) įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, NŽT Vilniaus miesto skyrius) su UAB „JGK statyba“ ne aukciono tvarka sudaryti žemės nuomos sutartį (-is) dėl 1990 m. gegužės 25 d. aktu perduotos nuolatiniam naudojimui ir detaliuoju planu suplanuotos 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai (duomenys neskelbtini) 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ploto bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje 1,3 ha ploto valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės teritorijos (sklypo) dalies, kuri Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5995 priskirta prie laisvos valstybinės žemės fondo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kurios 1,3 ha plotas UAB „Arlitanas“ parengtame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pažymėtas skaičiumi Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, iš esmės daugiau nei 13 metų nenagrinėjusi jo 2001 m. birželio 21 d., 2002 m. kovo 12 d. ir 2002 m. gruodžio 23 d. prašymų, pažeidė jo teises į informaciją ir valstybinės žemės nuomą, nesilaikė institucijos veiklą reglamentuojančių teisės normų. Pareiškėjo teigimu, NŽT neteisingai aiškino valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindus, nurodydama, jog 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypai galėtų būti ne aukciono tvarka išnuomoti tik tuo atveju, jei šiuose sklypuose būtų jo nuosavybės teise valdomų statinių. Toks teiginys yra neteisingas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.551 straipsnio 2 dalimi. Jo teisė išsinuomoti 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypus ne aukciono tvarka yra grindžiama aplinkybėmis (pagrindais), numatytomis įstatymuose: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p ir 1990 m. gegužės 25 d. aktu, kurie galioja ir nėra panaikinti, bei daugiau nei prieš 20 metų įvykusiu teritorijos perdavimu užstatymui ir jos naudojimusi statiniams statyti ir eksploatuoti (detaliuoju planu, gyvenamųjų namų ir inžinerinių komunikacijų statybos projektais, statybos leidimu) (CK 4.160 str.). NŽT pasisakė tik dėl vieno iš Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų – valstybinės žemės užstatymo statiniais ir jų valdymo nuosavybės teise, o kitas pagrindas – 33 ha teritorijos, į kurią įeina sklypai, suteikimas, jos ilgalaikis faktinis ir teisinis valdymas, vystymas (gerinimas), paruošimas užstatymui, nuomos mokesčio mokėjimas – liko neaptartas. Be to, jis turi teisę į 33 ha ploto žemės sklypą ne tik paminėtais pagrindais, bet ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 pagrindu. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 623 valstybė iš 33 ha valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritorijos jam išnuomojo 6,3 ha teritorijos dalį, kuri tuo metu nebuvo užstatyta jokiais statiniais, t. y. paminėtu atveju buvo nuspręsta, jog statinių teritorijoje nebuvimas nebuvo ir nėra kliūtis sudaryti nuomos sutartį. Analogiškoje situacijoje NŽT Vilniaus miesto skyrius statinių nebuvimą laiko pagrindu atsisakyti sudaryti nuomos sutartį. 33 ha ploto teritorijos dalies (sklypų) valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos įforminimo arba grąžinimo Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) procedūra nėra tinkamai užbaigta ne dėl jo kaltės.