- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- eI3-2391-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01180-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Jolantos Malijauskienės ir Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra arba NMA) 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. BR6-3340216 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (toliau – Paraiška) deklaruotus duomenis, priimant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą bei atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, kad Agentūra 2018 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3006968 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas), kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT). Agentūra, nepaisydama to, kad 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, 2018 m. birželio 19 d. dėl tos pačios Paraiškos priėmė dar vieną papildomą sprendimą Nr. SP1-3757, kuriuo pritaikė naujas sankcijas. VAAT 2019 m. sausio 7 d. priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-378-809-2019 dėl NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo, privalėjo būti pakeistas ir 2018 m. birželio 19 d. sprendimas, kadangi teismo nutartyje nustatytos aplinkybės tiesiogiai susijusios su 2018 m. birželio 19 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas Agentūrai buvo pateikęs prašymą peržiūrėti NMA 2018 m. birželio 19 d. sprendimą dėl pasikeitusių aplinkybių, tačiau atsakymo dar nėra gavęs. NMA 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą dėl jaunojo ūkininko išmokos grąžinimo dėl NMA klaidos nepagrįstai išmokėjus išmoką pagal tą pačią Paraišką. Pareiškėjas šį sprendimą buvo apskundęs VAAT (administracinė byla Nr. eI-2521-809/2019), kurioje pareiškėjo skundas patenkintas visiškai. VAAT 2019 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas panaikintas. NMA 2019 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3340216, kuris, pareiškėjo manymu, priimtas pažeidžiant teisės norminius aktus, viešojo administravimo principus, nepaisant to, kad VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimo motyvacinėje dalyje aiškiai išdėstė teisinius pagrindus, kuriais Agentūra privalo remtis priimdama sprendimą.
NMA, administruodama Paraišką, nustatė, kad kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 21,20 ha GRI (grikių), 0,028446 ha dalimi yra deklaruotas kito asmens sklypo plote (kuris taip pat deklaruoja pasėlius). O KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 1,99 ha DGP (daugiametės ganyklos arba 5 metų ar daugiau pievos) 0,019487 ha dalimi deklaruotas kito asmens sklype (kuris taip pat deklaruoja pasėlius). Kadangi pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ŽŪM) 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės), 68.3 punktą persidengiantis plotas yra mažesnis nei 0,1 ha, NMA dokumentų, įrodančių žemės sklypo valdymo teises, nereikalavo ir taikydama Taisyklių 68.4 punktą, nusprendė nemokėti pareiškėjui išmokos už persidengiantį plotą, nereikalaudama jokių sklypo valdymo teisės dokumentų. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo motyvų, dėl minėtų 0,028446 ha bei 0,019487 ha plotų NMA nusprendė pareiškėjui papildomai pritaikyti sankcijas. NMA nesudarė pareiškėjui teisės ir galimybės: 1) sužinoti, su kuriuo konkrečiai sklypu persidengė deklaravimas; 2) žinoti, ar būtent pareiškėjo deklaruotas laukas „įlindo“ į kito asmens plotą, ar atvirkščiai, ar to, kuris konkrečiai asmuo netinkamai deklaravo plotą; 3) pateikti nuosavybės (ar teisėto valdymo) teisę įrodančius dokumentus ir t. t. Agentūra, nustačiusi, kad trūksta informacijos, turėjo nurodyti, kokių būtent laukų dokumentų trūksta, o jų pagal Taisykles nereikalaujant, neturėjo būti nuo šio persidengiančio ploto skaičiuojama taikytina sankcija.
NMA Sprendime nustačius, kad pareiškėjas nepagrindė valdymo (nuosavybės) teisės, pareiškėjas pateikė dokumentus, kad būtų paneigta bet kokia abejonė dėl netinkamai deklaruoto ploto. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,98 ha plotas, NMA niekada iki Sprendimo priėmimo minėtų duomenų ir dokumentų neprašė. Šio sklypo valdymo teisė suteikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Švenčionių skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 45VĮ-526-(14.45.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau – NŽT įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo suteiktas leidimas laikinai iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha, o pagal NŽT įsakymo 2.4 punktą žemės naudojimo (teisėto valdymo) teisė kasmet yra pratęsiama, jei šalys atskiru pranešimu jos nenutraukia. Agentūrai šios aplinkybės žinomos, nors ji ir toliau laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turi pateikti papildomus įrodymus, taip sukuriant neproporcingą, perteklinę ir neteisėtą įrodinėjimo pareigą pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui panaikinus NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą, NMA iš naujo administravo pareiškėjo Paraišką ir vertino rezultatus, tačiau tik 2019 m. vasario 21 d. NMA telefonu susisiekė su pareiškėju ir paprašė per vieną dieną el. paštu pateikti valdymo teisės dokumentus. VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime išaiškino, kad sisteminė Taisyklių 65 ir 68 punktų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad Agentūra, įtarusi neteisingą deklaravimą, privalo apie tai informuoti pareiškėją ir įkelti pranešimą į Agentūros informacinį portalą (https://portal.nma.lt) (toliau – Portalas), tačiau, pagal Taisyklių 68.1 punktą, be minėto informavimo būdo, privalo analogiško turinio pranešimą pareiškėjui siųsti jo paraiškoje nurodytu būdu. Tačiau nei Portale, nei el. paštu pareiškėjui nebuvo pranešta apie nustatytus trūkstamus dokumentus. Pareiškėjas nedelsdamas reagavo, užsakė papildomus dokumentus institucijose, taip pat kitą dieną po pareikalavimo, t. y. 2019 m. vasario 22 d., pareiškėjas pateikė kitus jo turėtus dokumentus NMA el. paštu, kaip ir buvo pasiūlyta telefonu, tačiau NMA ne tik atsisakė vertinti pateiktus dokumentus, tačiau 2019 m. vasario 25 d. el. paštu pranešė, kad atsisako juos priimti, nurodydama, kad pareiškėjo su dokumentais pateiktas lydraštis yra nepasirašytas. Pareiškėjo manymu, jo pateikti duomenys, prisidengiant formaliu argumentu, negalėjo būti vertinami, nes jau buvo institucijoje suderintas bei priimtas skundžiamas Sprendimas. Toks NMA elgesys ir pasirinkta bendradarbiavimo forma bei nustatyti terminai (telefonu pasiūlyta per vieną dieną pateikti dokumentus) negali būti laikomi protingais ir pateisinamais.
NMA ginčijamame Sprendime pateikė skaičiavimus dėl plotų trūkumo / perviršio, iš kurių matyti visi nustatyti deklaruoto ploto neatitikimai. Pareiškėjas pažymi, kad nustatyti trūkumai yra nežymūs ir yra nulemti itin sudėtingo deklaravimo proceso (deklaruojamų plotų įbraižymo ir įkėlimo į sistemą). Vienintelis ir esminis NMA 2016 m. rudenį atlikto patikrinimo metu deklaruoto ploto neatitikimas pagal ginčijamo Sprendimo 3.2 punkte pateiktą lentelę yra dėl 8 eilutėje (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruoto 19,49 ha PDJ (pūdymo), kadangi realus nustatytas plotas sudaro 9,37 ha. Plotų deklaravimo procesas dėl savo specifikos reikalauja ne tik technologinių įgūdžių, tačiau ir braižymo (žymėjimo) atitinkamose programose gebėjimų. Pagal Taisyklių 98 bei 99 punktus, už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, tačiau už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškos duomenų įvedimą ir patvirtinimą PPIS, kai paraiška pateikiama seniūnijos darbuotojui, atsakingos savivaldybės (seniūnijos). Iš Paraiškos ir kitų NMA turimų pareiškėjo bylos duomenų matyti, kad Paraišką pildė ne pats pareiškėjas, o Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresnioji specialistė. Minėta specialistė yra patvirtinusi, kad dėl didelio darbo krūvio, žmogiško neapsižiūrėjimo ir padarytų Paraiškos pildymo klaidų, suvesdama duomenis į programą, per klaidą vietoje skaičiaus 9,49 ha PDJ atliko įrašą 19,49 ha, dėl ko vėliau 2016 m. spalio 20 d. NMA darbuotojai, vykdydami patikrinimą, šį neatitikimą nustatė. Pareiškėjas teikė NMA prašymus dėl šios ne pareiškėjo padarytos klaidos pervertinimo. VAAT administracinėje byloje pareiškėjas taip pat detaliai paaiškino situaciją dėl šio apsirikimo ir NMA darbuotojai šiuos duomenis administracinėje byloje tikslinosi, tačiau nors ir teismas, priimdamas 2019 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti NMA 2018 m. gegužės 29 d. raštą, dėl šio aspekto nepasisakė, tačiau NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą šių duomenų visiškai nevertino, o pareiškėjo dar 2019 m. vasario 22 d. NMA pateiktą savivaldybės specialistės paaiškinimą vertinti tiesiog atsisakė. Taigi NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą, privalėjo ne tik formaliai įvertinti Paraiškoje rastą pažeidimą, bet ir nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė dėl neteisingo deklaravimo ir klaidingų duomenų pateikimo. Pareiškėjo manymu, teismas galėtų įvertinti, ar tokio pobūdžio deklaranto padaryta techninė klaida laikytina akivaizdžia klaida pildant Paraišką, dėl kurios pareiškėjo kaltės nenustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad kiti NMA nustatyti ir 3.2 punkto lentelėje nurodyti plotų neatitikimai yra labai nežymūs, deklaruojant plotą praktikoje neišvengiamai pasitaikantys, kadangi sunkiai preciziškai išmatuojami (subraižomi) dėl pildymo specifikos. Juos pareiškėjas pripažįsta ir yra pasirengęs už juos atsakyti. Teisės aktai iki 3 proc. nustatytus neatitikimus leidžia ir dėl jų nenumato sankcijų. Pagal Taisyklių 85 punktą teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.
Dėl jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo pareiškėjas paaiškina, kad NMA, pakartotinai skundžiamame Sprendime spręsdama dėl tos pačios priemonės, pagal kurią pareiškėjo teisę į paramą jau yra panaikinusi 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, visiškai nepaisė viešojo administravimo ir konstitucinių principų ir nepagrįstai pažeidė non bis in idem (negalima bausti du kartus už vieną teisės pažeidimą). Pareiškėjas NMA 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą dėl jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo apskundė VAAT administracinėje byloje Nr. eI-2521-809/2019, kurioje priimtas sprendimas pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Nepaisant to, 2018 m. gruodžio 28 d. sprendime dėl jaunojo ūkininko priemonės NMA neteisėtai ir nepagrįstai sprendė klausimą dėl to paties dalyko. Tokiu būdu NMA ignoravo VAĮ 27 straipsnio 5 dalį.
Dėl įsipareigoto ploto neišlaikymo pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. birželio 7 d. pareiškėjo paraiškos plotai NMA buvo lyginami su pareiškėjo 2016 m. paraiškos plotais. Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. buvo deklaruoti tokie šlapynių plotai: 5PT-2, – 3,16 ha, 5PT-2, – 3,25 ha, 5PT-2, – 4,56 ha – iš viso 5PT-2, – 10,97ha. Taip pat buvo deklaruotas 5PT-3, – 1,97 ha, už kurį tiesioginės išmokos pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nėra ir nebuvo mokamos, nes už 5PT-3 plotą pareiškėjui mokama tik 16,72 Eur/ha kompensacija, o už 5PT-2 taikoma 208 Eur hektarui išmoka. 2016 m. buvo nuspręsta atsisakyti deklaruoti 5PT-3, – 1,97 ha plotą dėl to, jog už mokamą 16,32 Eur/ha kompensacijos sumą neįmanoma to ploto tinkamai prižiūrėti, jis yra užpelkėjęs ir juo rūpintis yra objektyviai neįmanoma (mokamos kompensacijos ir reikalingų investicijų santykis yra neproporcingas). Pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir negalėdamas tinkamai rūpintis nurodytu plotu, jo atsisakė, tačiau NMA, priimdama sprendimą dėl sankcijos, ne tik, kad nesudarė galimybės pareiškėjui pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, tačiau nutarė taikyti sankciją, kurią paskaičiavo ne nuo kompensacijos už hektarą pagal 5PT-3 plotą (16,72 Eur/ha, arba 32,95 Eur už visą 1,97 ha plotą), o nuo už 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų (208 Eur/ha). Toks NMA sprendimas (sankcija ne 32,97 Eur, o 409,76 Eur) negali būti laikomas teisingu, teisėtu bei pagrįstu.
Pareiškėjo manymu, NMA, iš naujo (jau 10 kartą) vertindama Paraišką ir priimdama Sprendimą, kaip institucija, kuri įgyvendina jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Taigi NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos. NMA sistemingai vengė bendradarbiauti su pareiškėju, buvo iš anksto negatyviai nusistačiusi pareiškėjo atžvilgiu ir toliau sudarė kliuvinius bei prisidengdama biurokratiniais formalumais nesudarė sąlygų išnagrinėti susidariusią ir dar nuo 2016 m. besitęsiančią situaciją.
Šalies argumentai
Atsakovė Agentūra su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamu Sprendimu taikoma sankcija už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,98 ha plotas, nes, jo teigimu, jis įrodė valdymo teisę į šį sklypą pateikdamas reikiamus dokumentus. Dėl šio skundo argumento NMA pažymi, kad pareiškėjui 2016 m. gruodžio 2 d. el. paštu buvo išsiųstas NMA 2016 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. 1419336 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pareiškėjo buvo paprašyta pateikti visų Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (su žemės sklypų planais). Agentūroje 2016 m. gruodžio 28 d. gautas pareiškėjo atsakymas. Agentūrai peržiūrėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus, pareiškėjui 2017 m. sausio 25 d. el. paštu buvo išsiųstas NMA 2017 m. sausio 23 d. raštas Nr. 1532269 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,67 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,49 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 2,38 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,98 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 2,30 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 3 deklaruoto 1,78 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 1,99 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 deklaruoto 0,52 ha ploto valdymo teisę įrodančių dokumentų. Taip pat nurodyta, jog Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 plotas 1,16 ha, tačiau žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai pateikti 1,14 ha plotui. Agentūroje 2017 m. kovo 15 d. gautas pareiškėjo patikslintas atsakymas, su kuriuo pateikti papildomi žemės valdymo dokumentai, kurie iš dalies pagrindė pareiškėjo teisę valdyti Paraiškoje deklaruotus žemės plotus. Agentūroje 2017 m. liepos 21 d. gautas pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundas, su kuriuo pateikti žemės nuosavybės dokumentai. Pareiškėjas Agentūros 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. BR6-7661 „Dėl atsakymo į skundą“ informuotas, kad gauti dokumentai bus priimti vertinimui.
Agentūra 2019 m. vasario 27 d. gavo pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl 2016 m. Paraiškos administravimo rezultatų, su kuriuo pateikė NŽT įsakymą. NMA 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. BR6-2124 „Dėl atsakymo į prašymą“ pareiškėją informavo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) duomenis nustatyta, jog dalis (0,23 ha) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,98 ha ploto patenka į sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui, tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad šio ploto savininkas būtų suteikęs pareiškėjui teisėto valdymo teisę. Taip pat pareiškėją informavo, kad, patikrinus informaciją Registre dėl kitos deklaruoto lauko ploto dalies (0,75 ha), nustatyta, jog duomenų / informacijos Registre apie likusią lauko ploto dalį nėra, o žemės valdymo teisės įrodymo dokumentai dėl šios ploto dalies taip pat nepateikti. Taigi atsakovas laikė, kad valdymo teisė neįrodyta į visą deklaruotą 0,98 ha lauko plotą. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti 0,98 ha ploto teisėtą valdymą ir deklaravimą, su prašymu pateikė NŽT įsakymą. Tačiau NŽT įsakymu leidimas laikinai naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha suteiktas tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis NŽT įsakymo 2.4 punktu, NMA paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjui laikinas naudojimasis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha buvo pratęstas kitiems kalendoriniams metams, t. y. 2016 m. NMA 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. BR6-2156 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama NŽT pateikti informaciją, ar pareiškėjas buvo NŽT įsakyme nurodytų valstybinių žemės plotų Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha teisėtas valdytojas 2016 m. Atsakovas pažymėjo, kad gavus iš NŽT bei pareiškėjo papildomus dokumentus, klausimas dėl teisėto ir teisingo 0,98 ha ploto deklaravimo Paraiškoje gali būti vertinamas pakartotinai.
Pareiškėjas taip pat nesutiko su NMA atliktos patikros metu nustatytais plotų trūkumais bei nurodė, kad Paraiškos pildymo metu laukų, kuriuose nustatyta neatitikimų, deklaravimo klaida padaryta ne dėl pareiškėjo kaltės. Dėl šio pareiškėjo argumento atsakovas pažymi, kad dėl pažeidimo (taip pat kartu įvertinus ir kitus nustatytus neatitikimus) pareiškėjui pagal Paraišką buvo pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo ir 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu. Specialistės paaiškinimas surašytas ne ant oficialaus Švenčionių rajono savivaldybės blanko bei nepasirašytas Švenčionių rajono savivaldybės darbuotojo, turinčio įgaliojimus pasirašyti oficialus įstaigos dokumentus. Agentūra dėl specialistės paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad deklaravimo klaida padaryta dėl „pagal teisės aktus besibaigiančių paraiškų pildymo terminų ir labai didelio minėtu laikotarpiu darbo krūvio“ pažymi, kad 2016 m. paraiškas buvo galima teikti nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki liepos 1 d. 2016 m. Paraiškos deklaruotus duomenis keisti taip pat buvo galima iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki 2016 m. liepos 1 d. Taigi 2016 m. paraiškų pateikimo laikotarpis / duomenų keitimo laikotarpis buvo pakankamas, todėl pareiškėjas galėjo planuotis Paraiškos deklaravimo / pateikimo datą ir įvertinti riziką, kad, baigiantis deklaravimo terminui, gali būti didelis pasėlius deklaruojančių asmenų skaičius, kas gali turėti įtakos klaidų atsiradimui deklaruojant žemės ūkio naudmenas. Be to, pareiškėjai gali rinktis ir kitą deklaravimo būdą – patys teikti paraiškų elektroninę formą per Elektroninių valdžios vartų portalą. Atsakovas pažymi, kad 2016 m. paraiškų duomenų keitimo laikotarpis jau pasibaigęs. Pasibaigus teisės aktuose nurodytam 2016 m. paraiškų duomenų keitimo terminui, 2016 m. paraiškų duomenis galima keisti esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais turi būti nurodytos priežastys ir pateikti jas pagrindžiantys dokumentai apie nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes (force majeure) per nurodytą laikotarpį. Pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašyme ir specialistės paaiškinime išdėstytos aplinkybės nepriskirtinos prie nuo pareiškėjo valios nepriklausančių (force majeure) aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Be to, nepateikta ir jokių dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių jau Paraiškos pateikimo dieną negalėjo pateikti tinkamai užpildytos Paraiškos, kaip tai nustatyta Taisyklių 85 punkte, nes specialistės paaiškinimas nelaikytinas tinkamu force majeure aplinkybes įrodančiu dokumentu.
Dėl pareiškėjo argumento, kad Paraiškos deklaravimo klaida padaryta ne dėl jo kaltės, atsakovas pažymi, kad seniūnijos / savivaldybės specialistas tik padeda pareiškėjams užpildyti paraiškas pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, o pareiškėjai, patikrinę užpildytas paraiškas, savo parašu patvirtina, jog pateikti duomenys yra teisingi. Taigi pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir joje pasirašydamas, įsipareigojo „paraiškoje pateikti teisingus duomenis“ (Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 12 p.). Taisyklių 97 punkte nurodyta, jog už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Pareiškėjas, jau Paraiškos pateikimo dieną patikrinęs seniūnijos specialisto užpildytus Paraiškos duomenis, patvirtino, kad Paraiškoje pateikti teisingi duomenys. Pareiškėjas dar turėjo galimybę iki duomenų keitimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2016 m. liepos 1 d., pakeisti Paraiškos duomenis (Taisyklių 59.1 ir 59.2 p.), tačiau šia galimybe taip pat nepasinaudojo. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir joje pasirašydamas, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, taip pat su paraiškų teikimo tvarka, reikalavimais paramai gauti bei Taisyklėse nurodytais terminais (taip pat ir pavėluotų duomenų keitimo terminu). Taigi visos aplinkybės priklausė nuo pareiškėjo ir jis visas aplinkybes galėjo kontroliuoti. Be to, apie galimą deklaravimo klaidą ir ją lemiančias aplinkybes su įrodančiais dokumentais (pasibaigus 2016 m. paraiškų duomenų keitimo terminui – po 2016 m. liepos 1 d.), privalu nedelsiant informuoti NMA (per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė), tačiau Pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymas ir specialistės paaiškinimas gautas praleidus terminus, jau po to, kai įvykdytas VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendimas. Paraiškos pateikimo metu nebuvo padaryta klaidų, kurios galėtų būti pripažintos akivaizdžiomis. Be to, nepateikta ir galimas tokias aplinkybes įrodančių dokumentų (specialistės paaiškinimas nelaikytinas ir akivaizdžią klaidą įrodančiu dokumentu).
Pareiškėjo Paraiškos deklaruoti laukų plotai negali būti koreguojami / keičiami pagal pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą, kadangi laukuose patikros metu nustatyta neatitikimų (ploto trūkumų / perviršių) ir apie šiuos neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. gruodžio 23 d. paštu siųstu NMA 2016 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. 32175 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“ (informacija paskelbta ir pagrindiniame NMA informavimo šaltinyje – Portale). Dėl nurodytų priežasčių NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo pasibaigus 2016 m. paraiškų duomenų keitimo laikotarpiui pakeisti Paraiškos duomenis (keisti deklaruotų laukų plotus) pagal pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą.
Atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2016), 50 straipsnio 2 dalies a punktą ir 5 dalį, taip pat į Taisyklių 19 punktą ir 20 punkte nurodytą paramos skyrimo laikotarpio apskaičiavimą, pareiškėjui jaunojo ūkininko išmoka už 2016 m. nepriklauso, nes žemės ūkio valdą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. birželio 10 d., o paraišką jaunojo ūkininko išmokai gauti pirmą kartą pateikė 2015 m. birželio 11 d., t. y. nuo tapimo valdos valdytoju dienos iki paraiškos jaunojo ūkininko išmokai gauti pateikimo dienos yra suėję 5 metai, todėl paskutiniai metai, kuriais pareiškėjas galėjo gauti jaunojo ūkininko išmoką, yra 2015 m. NMA informavo, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai neskiriama jaunojo ūkininko išmoka pagal Paraišką.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas panaikino NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 dalį dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto bei įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. 16-1011931632-1) dalį dėl teisės į 0,98 ha žemės sklypo plotą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t.y. pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl Agentūros 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą ,,Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių ir dėl ginčijamo sprendimo 3.2 punkto (patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai) teisėtumo ir pagrįstumo panaikino ir perdavė šią dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą minėto sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta ginčijamo sprendimo Nr. BR6-3340216 dalis dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto (4 punktas) ir NMA įpareigota iš naujo įvertinti 2016 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. 16-1011931632-1) dalį dėl teisės į 0,98 ha žemės sklypo plotą, nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Nurodė, jog konkrečiu atveju yra aktualios ginčijamo Sprendimo 2 ir 6 dalys, nes tik dėl jų pareiškėjas nesutinka ir jas skundžia. Nutartyje buvo keliamas klausimas, ar ginčijamo Sprendimo 2 ir 6 dalys vertintinos kaip NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalys (kurios nebuvo teismo panaikintos), ar kaip naujo ginčijamo Sprendimo dalys, dėl kurių teisėtumo pareiškėjas gali kreiptis į teismą. Išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl ginčijamo Sprendimo 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą ,,Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių teisėtumo, t.y. nesilaikė pareigos ištirti bylą ir nepasinaudojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) suteikiamomis galimybės išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl grąžino šią administracinės bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2, 6 dalių bei 3.2 punkto, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis ir proceso dalyvių paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė Agentūrai Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-10119316326-1), kurioje buvo deklaruota: 1) 163,28 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 163,28 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemone „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės); 3) 12,94 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemone „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (intensyvaus karsto zona); 4) 163,28 ha plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 5) 4,56 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ (Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje).
Agentūra, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. paraišką, priėmė 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. BR6-3006968 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas), kuriuo pareiškėjui skyrė 5 707,24 Eur dydžio galutinę paramos sumą ir 12 427,73 Eur sankciją. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalimi dėl taikomų sankcijų už nenušienautas pievas, pateikė skundą VAAT.
Agentūroje 2018 m. spalio 26 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas peržiūrėti 2016 m. paraišką. Tačiau NMA 2018 m. spalio 31 d. raštu „Dėl atsakymo į gautą prašymą“ nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo 2016 m. paraiškos vertinimas yra užbaigtas, o pareiškėjas yra pateikęs teismui skundą dėl 2016 m. paraiškos priimto 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, sustabdė pareiškėjo prašymo dėl 2016 m. paraiškos administravimo rezultatų nagrinėjimo procedūrą iki kol teismas išnagrinės bylą ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Agentūra 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-6510 (toliau – 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimas), kuriuo nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo 1 973,48 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, pateikė skundą VAAT.
VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą dalyje, kuria pareiškėjo pateiktai Paraiškai taikomos sankcijos už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.
Agentūra, vykdydama VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog NMA, atsižvelgusi į VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime išdėstytus motyvus, pakartotinai peržiūrėjo NMA 2016 m. spalio 20 d. atliktos patikros vietoje rezultatus ir, įvertinusi visumą pareiškėjo pateiktų dokumentų, įrodančių jog buvo laikomasi teisės aktuose numatyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus dėl ganyklų arba pievų šienavimo ir ganyklų-pievų šienavimo (ganymo) priežiūros principo, jog turi būti pildomas Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas, nusprendė, vadovaujantis Taisyklių 84 punktu, MPŪV taisyklių 41 punktu, Natura 2000 taisyklių 43 punktu ir Agro taisyklių 63 punktu, pareiškėjo 2016 m. Paraišką administruoti pakartotinai ir už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus dėl ganyklų-pievų nenušienavimo (tuo pačiu, Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo nepateikimo) netaikyti sankcijų dėl neteisingo deklaravimo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VAAT 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2521-809/2019 pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo patenkino ir panaikino minėtą sprendimą.
Kaip jau minėta Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl Agentūros 2019 m. vasario 25 d. spendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą ,,Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių ir ginčijamo Sprendimo 3.2 punkto (patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas nagrinėjamu atveju pasisakys tik dėl ginčijamo Sprendimo 2, 6 dalių ir 3.2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės, ŽŪM 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija). Tuo pačiu aktualios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2013 m. gruodžio 17 d. dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (toliau – Reglamentas 1306/2013), šio reglamento taikymo taisykles nustatančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 2014 m. liepos 17 d. (toliau – Reglamentas 809/2014, bei Reglamentą 1306/2013 papildančio Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 2014 m. kovo 11 d. (toliau – Reglamentas 640/2014) nuostatos.
Pareiškėjas nurodo, kad administruojant jo 2016 m. paraišką, buvo nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 21,20 ha GRI (grikiai) plotas, buvo deklaruotas kito pareiškėjo pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (susikirtimo plotas – 0,028446 ha). Taip pat nustatyta, kad 2016 m. paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,99 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas, taip pat deklaruotas kito pareiškėjo paraiškoje (susikirtimo plotas – 0,019487 ha). Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nesudarė pareiškėjui galimybės: 1) sužinoti, su kuriuo konkrečiai sklypu susidengė deklaravimas; 2) žinoti, ar būtent pareiškėjo deklaruotas laukas persidengia su kito asmens plotu, ar atvirkščiai; 3) pateikti nuosavybės (ar teisėto valdymo) teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjo įsitikinimu, nenustačius, kuris deklarantas padarė pažeidimą, negali būti sprendžiama ir dėl atsakomybės jam taikymo bei sankcijų skyrimo.
Taisyklių 68.3 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, nustačiusi didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais) (žemės sklypų planais). Jeigu pareiškėjas deklaruoja plotus, valdomus kelių bendraturčių, (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta bei viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, tai jis privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Jeigu vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, dvigubas deklaravimas neišsprendžiamas, Agentūra atlieka patikrą vietoje. Esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui minėtų dokumentų nereikalaujama ir parama už šiuos persidengiančius plotus nėra mokama nė vienam pareiškėjui.
Sutiktina su atsakovės nuomone, kad pagal Taisyklių 68.3 papunktį, esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui atsakovė neprivalo reikalauti pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitai pagrindais) patvirtinimo dokumentus, tačiau iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad atsakovė dėl 0,028446 ha ir 0,019487 ha plotų nusprendė pareiškėjui papildomai pritaikyti sankcijas. Pritartina pareiškėjo argumentams, kad Agentūra turėjo nurodyti pareiškėjui konkrečius duomenis, t.y. konkretų besiribojantį sklypą, su kuriuo deklaruotas plotas persidengia bei suteikti galimybę pateikti valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, prieš paskiriant pareiškėjui sankciją, tačiau to nepadarė. Kaip teisingai pažymima 2019 m. sausio 7 d. sprendime, pareiškėjams Taisyklės nenustato imperatyvios pareigos kartu su paraiška Agentūrai (ar seniūnijos specialistui) pateikti deklaruojamų laukų žemės valdymo teises pagrindžiančių dokumentų, jeigu pareiškėjas teikė paramos paraišką ankstesniais metais. Todėl Agentūrai, nustačius, kad trūksta tam tikros informacijos, turėjo pareiškėjui nurodyti, kokių būtent dokumentų arba duomenų trūksta, o jų pagal Taisykles nereikalaujant, neturėjo būti ir nuo šio persidengiančio ploto skaičiuojama pritaikyta sankcija. Kadangi Agentūra šių duomenų neišreikalavo, atitinkamai neteisėtai buvo paskaičiuota sankcija pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjas teigia, jog 2016 m. paramos paraiškoje buvo deklaruotas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 esantis 1,97 ha plotas 5PT-3, o 2017 m. paraiškoje šis plotas nedeklaruotas, todėl įsipareigotinas plotas sumažėjo iki 10,97 ha, o šis sumažėjimas yra didesnis, nei 5 proc., todėl buvo užfiksuotas pažeidimas ir ginčijamu Sprendimu pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija – 409,76 Eur. Pareiškėjo nuomone, atsakovės sprendimas dėl sankcijos paskyrimo, kurią paskaičiavo ne nuo kompensacijos už hektarą pagal 5PT-3 plotą, o nuo už 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes nagrinėjamu atveju turėjo būti paskirta 32,97 Eur, o ne 409,76 Eur sankcija.
Agro taisyklių 19.4 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos, nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal veiklą. Pagal šių taisyklių 55.3 papunktį, parama sumažinama, jeigu paramos gavėjas per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjo paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas lauko plotas pagal atitinkamą Priemonės veiklą sumažinamas daugiau kaip 5 proc. ir sumažėjusių laukų plotų suma viršija šių Taisyklių 19.4 papunktyje nurodytą pagal veiklą leistiną ribą, paramos gavėjas grąžina visą už sumažėjusį plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažėjusį plotą, apskaičiuota paramos pagal veiklą suma sumažinama 3 proc.
Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. pareiškėjas deklaravo 5PT-2 šlapynių plotus, iš viso 10,97 ha. Taip pat deklaravo 5PT-3 (1,97 ha), už kurį tiesioginės išmokos pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nėra mokamos, nes už 5PT-3 plotą pareiškėjui mokama tik 16,72 Eur/ha kompensacija, o už 5PT-2 taikoma 208 Eur/ha išmoka. Šias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. paraišką forminusi deklarantė. Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. nusprendė atsisakyti deklaruoti 5PT-3 (1,97 ha) plotą dėl to, jog už mokamą 16,72 Eur/ha kompensacijos sumą neįmanoma buvo to ploto tinkamai prižiūrėti ir juo rūpintis. Pareiškėjas, būdamas sąžiningu ir negalėdamas tinkamai pasirūpinti nurodomu plotu, jo atsisakė, tačiau atsakovė, priimdama sprendimą dėl sankcijos paskyrimo, ne tik nesudarė pareiškėjui galimybės pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, bet ir nutarė pritaikyti sankciją, kurią paskaičiavo ne nuo kompensacijos dydžio už hektarą pagal 5PT-3 plotą, o nuo 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų, kurių pareiškėjas atsisakė ir net į jas nepretendavo, todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria pritaikyta sankcija sudarė ne 32,97 Eur, o 409,76 Eur (paskaičiuota nuo išmokos, kurios pareiškėjas atsisakė ir į ją nepretendavo) negali būti laikoma teisinga ir pagrįsta.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016 m. paraišką pildė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresn. specialistė, kuri per klaidą vietoje 9,49 ha PDJ, atliko įrašą 19,49 ha, o Agentūros darbuotojai 2016 m. spalio 20 d. vykdydami patikrinimą šio neatitikimo nenustatė.
Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, Strūnaičio sen. (kodas 86) vyresn. specialistės B. B. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog pildydama pareiškėjui 2016 m. paraišką dėl pagal teisės aktus besibaigiančių paraiškų pildymo terminų ir labai didelio darbo krūvio, dėl žmogiško neapsižiūrėjimo ir skubos, buvo padaryta paraiškos pildymo klaidų, t. y. kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pildant žemės ūkio naudmenas kodu GRI, netiksliai buvo suvestos deklaruojamų pasėlių plotai pagal nurodytus sklypus, tačiau bendras visų trijų sklypų pasėlių plotas atitiko deklaruotą. Taip pat dėl techninės klaidos per apsirikimą buvo supainiotos tam tikros kultūros bei per neapsižiūrėjimą kontroliniuose sklypuose buvo deklaruoti netikslūs plotai. Tarp netinkamai kontroliniuose sklypuose deklaruotų netikslių plotų nurodytas deklaruotas 19,49 plotas Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 3, bei nurodyta, jog tikslus plotas yra 9,37, t. y. per klaidą įrašytas ,,1“ priekyje.
Taisyklių 56 punkte nustatyta, kad paraiškų teikimo pradžios data nustatoma kiekvienais metais atskiru žemės ūkio ministro įsakymu.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. 3D-96 ,,Dėl 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios ir mokymų savivaldybių specialistams organizavimo“ 1 punkte nustatyta, kad 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios data yra 2016 m. balandžio 11 d.
Taisyklių 57 punkte nustatyta, kad pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai): 57.1 nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui pateikia <...>.
Taisyklių 58 punkte nustatyta, jog pavėluotai paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 1 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena, laikomi viena darbo diena) tiesioginių išmokų už plotą sumą mažinant 1 proc. Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pvz., pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai).
Pagal Taisyklių 57.8 papunktį, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui išspausdinus taisyklių 1 priede nurodytos paraiškos formą, užpildytą pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagal taisyklių 2 priede nurodytą pildymo instrukciją, patikrina paraiškos duomenis ir patvirtina jų teisingumą pasirašydamas paraiškoje. Pareiškėjo ir seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojo parašais patvirtintas paraiškos egzempliorius lieka pareiškėjui. Pareiškėjui parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, PPIS patvirtinami paraiškos duomenys, sudaromas ir išspausdinamas paraiškos registracijos dokumentas (4 priedas), kuris yra paraiškos dalis, jame pateikiamas iš paraiškos duomenų sudarytas keturiasdešimties simbolių kodas, kuriuo yra užkoduoti paraiškos duomenys. Pareiškėjui bei seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui pasirašius paraiškos registracijos dokumentą, paraiška laikoma pateikta.
Taisyklių 66.6 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjui parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, pasirašo paraiškoje, patvirtina paraiškos duomenis PPIS, suformuoja ir išspausdina paraiškos registracijos dokumentą, kurį parašu patvirtina pareiškėjas bei paraišką priėmęs darbuotojas.
Pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė paraišką, t.y. paskutinę dieną, kuri buvo nustatyta Taisyklių 57.1 papunktyje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog paraišką pildė ne pats pareiškėjas, o Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresn. specialistė B. B., kuri paraiškoje padarė technines klaidas. Šios aplinkybės patvirtinamos byloje pateiktu vyresn. specialistės B. B. rašytiniu paaiškinimu. Pabrėžtina, jog pareiškėjas Agentūrai teikė prašymą dėl šios klaidos pervertinimo, tačiau atsakovė šių duomenų, priimdama skundžiamą Sprendimą visiškai neįvertino, o pareiškėjo pateiktą savivaldybės specialistės paaiškinimą vertinti atsisakė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdama skundžiamą Sprendimą, Agentūra privalėjo ne tik formaliai įvertinti paraiškoje aptiktą pažeidimą, bet ir nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė dėl neteisingo deklaravimo ir klaidingų paraiškoje duomenų pateikimo.
Pagal Taisyklių 96 punktą, teisė gauti išmokas neprarandama, jeigu nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus. Reglamento Nr. 1360/2013 59 straipsnio 6 dalis nustato, kad atvejais, kuriuos Komisija turi nustatyti remdamasi 62 straipsnio 2 dalies h punktu, paramos paraiškos ir mokėjimo prašymai arba kiti pranešimai, paraiškos ar prašymai po jų pateikimo gali būti taisomi ir tikslinami dėl akivaizdžių klaidų, kurias pripažino kompetentinga valdžios institucija, atveju.
Reglamento 809/2014 4 straipsnyje įtvirtinta, kad gavėjo pateiktas pagalbos paraiškas, paramos paraiškas ar mokėjimo prašymus ir visus patvirtinamuosius dokumentus galima taisyti ir koreguoti bet kuriuo metu po jų pateikimo, jeigu kompetentinga institucija, remdamasi bendru tam tikro atvejo vertinimu pripažįsta akivaizdžias klaidas ir jei gavėjas elgėsi sąžiningai. Kompetentinga institucija gali pripažinti akivaizdžias klaidas tik tuo atveju, jeigu jas galima nesunkiai nustatyti per pirmoje pastraipoje nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos redakcinio pobūdžio patikrą.
Pagal Reglamento Nr. 640/2014 4 straipsnį, jeigu pagalbos gavėjas nesilaiko tiesioginių išmokų skyrimo kriterijų ar nevykdo kitų atitinkamų pareigų dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių, jis nepraranda su plotu ar gyvuliais, kurie susiklosčius force majeure ar išimtinėms aplinkybėms atitiko kriterijus, susijusių teisių į tokias išmokas. Pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie force majeure ir išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti.Taigi, įvertinus šias teisės aktų nuostatas, matyti, kad paraiškos duomenų keitimas pasibaigus duomenų keitimo terminui galimas toliau nurodomais dviem atvejais, t.y. pirma, esant aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure aplinkybės); antra, jei pateikiami dokumentai, įrodantys, jog paraiškoje padarytos klaidos gali būti pripažįstamos akivaizdžiomis.
Pagal Reglamento 1306/2013 2 straipsnio 2 dalį, force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip: 1) paramos gavėjo mirtis; 2) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; 3) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; 4) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; 5) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; 6) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal aukščiau Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje nurodomą force majeure ir išimtinių aplinkybių sąrašą matyti, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės (klaida pildant paraišką) nėra laikytinos nenumatytomis ar išimtinėmis aplinkybėmis Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies prasme, nes jos nepatenka į nustatytą nenumatytų ar išimtinių aplinkybių sąrašą. Tačiau nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama tai, ar įvykusi klaida gali būti laikoma akivaizdžia klaida Reglamento Nr. 809/2014 4 straipsnio prasme.
Pagal Taisyklių 108-109 punktus, už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, o už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškos duomenų įvedimą ir patvirtinimą PPIS, kai paraiška pateikiama seniūnijos darbuotojui, yra atsakingos savivaldybės (seniūnijos). Kaip pirmiau paminėtina, paraišką nagrinėjamu atveju pildė ne pats pareiškėjas, o Švenčionių rajono savivaldybės administracijos specialistė B. B., kuri rašytiniame savo paaiškinime patvirtino, jog dėl didelio darbo krūvio ir asmeninio neapsižiūrėjimo ji padarė paraiškos pildymo klaidų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas išimtinai dėl savo nesąžiningų veiksmų tyčia padarė paraiškoje klaidų. Pažymėtina, jog pareiškėjas kreipdamasis pagalbos tinkamai užpildyti paraišką į specialistą, pagrįstai galėjo tikėtis, kad paraiškoje nurodomi duomenis bus įvesti teisingai. Todėl atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susidariusią faktinę situaciją ir įvertinus specialistės B. B. pateiktą paaiškinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio techninė klaida pripažintina akivaizdžia klaida pildant paraišką Reglamento Nr. 809/2014 4 straipsnio prasme, dėl kurios pareiškėjo kaltės nenustatyta.
Reglamento 1306/2013 64 straipsnio 2 dalies a ir b punktai nustato, jog administracinė nuobauda neskiriama, jei reikalavimų nesilaikyta dėl force majeure arba dėl akivaizdžių klaidų, kaip nurodyta 59 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad esant akivaizdžiai deklaravimo klaidai vietoj nurodomo 9.49 deklaruoto ploto nurodant 19.49 plotą, atsakovė, skirdama sankciją privalėjo įvertinti pateiktų duomenų neatitikimus, ir įvertinusi šias aplinkybes, spręsti dėl pagrindo pritaikyti sankciją.
Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamame Sprendime atsakovė nepagrįstai neįvertino pareiškėjo nurodomų teiginių, jog, pildant paraiškos formą dėl specialistės techninės klaidos, esant dideliam darbo krūviui, ginčo sklypuose deklaruoti netikslūs plotai paraiškos formoje, kurie buvo pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog priimdama ginčijamą Sprendimą atsakovė atsižvelgė į vyresn. specialistės B. B. rašytinį paaiškinimą, patvirtinantį, jog pasėlių deklaruotas plotas yra netikslus, t.y. skundžiamoji institucija jokiais savo veiksmais neįrodė, kad pareiškėjo ginčo laukuose faktiškai buvo susiklosčiusi kitokia situacija, negu teigia pareiškėjas bei savo paaiškinimuose nurodo specialistė B. B. Atsakovė ginčijamame Sprendime neįvertino ir aplinkybės, kad galimai klaida deklaruojant pasėlių plotą buvo padaryta ne dėl pareiškėjo kaltės. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks susiklosčiusios situacijos vertinimas nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., bylos Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011) yra pasisakęs, kad NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Priimdama ginčijamą sprendimą, Agentūra privalėjo ne tik formaliai įvertinti paraiškoje aptiktą pažeidimą, bet ir nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė dėl neteisingo deklaravimo ir klaidingų duomenų pateikimo, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl sankcijos (ne) paskyrimo.
Pagal VAI 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAI 8 straipsnio 2 dalis).
Aiškindamas VAI 8 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog priimant ginčijamą Sprendimą atsakovė nevertino esminių aplinkybių, lemiančių sankcijos taikymo pagrįstumą, o tai yra pagrindas panaikinti sprendimo dalį kaip neatitinkančią Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Papildomai akcentuotina, kad ginčijamas sprendimas yra neaiškus ir neišsamus, nes Sprendime nurodoma, kad siekiant gauti išsamų sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi kreiptis į NMA ir pateikti prašymą. Akcentuotina, kad ginčijamas sprendimas dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų yra galutinis sprendimas paraiškos vertinimo procedūroje, todėl jame turėtų atsispindėti visos aplinkybės, kurios yra esminės paramai skirti ar sankcijoms taikyti, šiame sprendime turėtų atsispindėti visi argumentai, kurių pagrindu skirta atitinkamo dydžio parama ar skirta atitinkamo dydžio sankcija. Tuo tarpu ginčijamame sprendime išaiškinus galimybę kreiptis dėl išsamaus sprendimo pateikimo, pažeidžiama asmens, kurio atžvilgiu yra priimamas individualus teisės aktas, teisė gauti aiškų, pakankamą su išdėstytais motyvais, faktais, argumentais ir įrodymais, individualų teisės aktą. Todėl konstatuotina, kad NMA Sprendimo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas NMA sprendimas dalyje dėl dvigubo deklaravimo (sprendimo 2 dalis), dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplikosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ (sprendimo 6 dalis) ir patikros metu nustatytų plotų trūkumų/perviršių (sprendimo 3.2 punktas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikintinas kaip nepagrįstas, o atsakovė įpareigojama iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotus duomenis, priimdama Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą bei atsižvelgdama į teismo sprendime nurodomas aplinkybes.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, jog patyrė šias išlaidas: 650 Eur už skundo teismui parengimą, 23 Eur žyminį mokestį, 11 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 360 Eur už pasirengimą 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje (viso: 4 val. 30 min., po 80 Eur/val.). Kartu su prašymu pateikė 2021 m. birželio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18157, pagal kurią pareiškėjui išrašyta sąskaita 360 Eur sumai, taip pat 2021 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 899641, iš kurio matyti, jog pareiškėjas su advokatu už atstovavimo paslaugas atsiskaitė, sumokėdamas atstovui 360 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Pareiškėjas prašo teismo jo naudai priteisti: 650 Eur už skundo teismui parengimą, 23 Eur žyminį mokestį už skundą, 11 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 360 Eur už pasirengimą 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje (viso: 4 val. 30 min., po 80 Eur/val.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2019 m. kovo 26 d., t.y. 2019 m. I ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytu koeficientu 2,5 ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2018 m. III ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už skundo parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis gali sudaryti 2 339,25 Eur (2,5 x 935,7 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti 650 Eur suma už skundo paruošimą šiuo atveju neviršija maksimalaus galimo priteistino dydžio, todėl ši suma priteistina pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti 360 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdyje. Prašyme nurodo, kad teisinių paslaugų teikimo bendra trukmė sudarė 4 val. 30 min (80 Eur/val.).
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškėjo atstovas dalyvavo 2021 m. birželio 8 d. (2021 m. II ketv.) vykusiame teismo posėdyje. Teismo 2021 m. birželio 8 d. informacinėje pažymoje pažymima, kad teismo posėdis prasidėjo 10⁴⁰ val., o baigėsi 11⁰⁸ val. (trukmė: 28 min.). Pagal Rekomendacijų 9 punkto nuostatą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdis truko 28 min., vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, pareiškėjui už 28 min. atstovavimą teismo posėdyje nepriteistina jo prašoma suma. Pareiškėjas pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiui trukmės nedetalizuoja, tačiau teismui nustačius, jog teismo posėdis truko 28 min., o bendra pasiruošimo ir atstovavimo trukmė prašyme nurodoma 4 val. 30 min., sprendžia, jog pasirengimas teismo posėdžiui galėjo užtrukti 4 val. 2 min. (2021 m. birželio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytu koeficientu 0,1 ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2020 m. IV ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už pasirengimą teismo posėdžiui maksimalus galimas priteisti dydis gali sudaryti 640,16 Eur (0,1 x 1524,2 Eur x 4 val. 2 min.). Pareiškėjo prašoma priteisti 322,67 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui neviršija maksimalaus priteistino dydžio, todėl ši suma priteistina pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti išlaidas, patirtas sumokėjus žyminį mokestį už skundą ir apeliacinį skundą (23 Eur ir 11 Eur). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškėjas teikdamas teismui 2019 m. kovo 26 d. skundą sumokėjo 23 Eur nustatyto dydžio žyminį mokestį. Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina byloje pateiktas 2019 m. kovo 25 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 332, iš kurio matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Taip pat teikdamas teismui 2019 m. rugpjūčio 5 d. apeliacinį skundą pareiškėjas sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį, kurio sumokėjimą patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2019 m. rugpjūčio 2 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 377. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog išlaidos, patirtos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo yra pagrįstos ir patvirtintos objektyviais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog šios išlaidos taip pat priteistinos pareiškėjo naudai. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tenkintinas iš dalies: pareiškėjui D. Malinauskui iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 1 006,67 Eur (650 Eur + 23 Eur + 11 Eur + 322,67 Eur) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalis bei ginčijamo sprendimo 3.2 punktą (dėl patikros metu nustatytų plotų trūkumų/perviršių).
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos šioje dalyje iš naujo įvertinti pareiškėjo D. M. 2016 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotus duomenis, priimant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes.
Priteisti pareiškėjo D. M. naudai iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 006,67 Eur (vieną tūkstantį šešis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.