Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

NMA, administruodama Paraišką, nustatė, kad kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 21,20 ha GRI (grikių), 0,028446 ha dalimi yra deklaruotas kito asmens sklypo plote (kuris taip pat deklaruoja pasėlius). O KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 1,99 ha DGP (daugiametės ganyklos arba 5 metų ar daugiau pievos) 0,019487 ha dalimi deklaruotas kito asmens sklype (kuris taip pat deklaruoja pasėlius). Kadangi pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ŽŪM) 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės), 68.3 punktą persidengiantis plotas yra mažesnis nei 0,1 ha, NMA dokumentų, įrodančių žemės sklypo valdymo teises, nereikalavo ir taikydama Taisyklių 68.4 punktą, nusprendė nemokėti pareiškėjui išmokos už persidengiantį plotą, nereikalaudama jokių sklypo valdymo teisės dokumentų. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo motyvų, dėl minėtų 0,028446 ha bei 0,019487 ha plotų NMA nusprendė pareiškėjui papildomai pritaikyti sankcijas. NMA nesudarė pareiškėjui teisės ir galimybės: 1) sužinoti, su kuriuo konkrečiai sklypu persidengė deklaravimas; 2) žinoti, ar būtent pareiškėjo deklaruotas laukas „įlindo“ į kito asmens plotą, ar atvirkščiai, ar to, kuris konkrečiai asmuo netinkamai deklaravo plotą; 3) pateikti nuosavybės (ar teisėto valdymo) teisę įrodančius dokumentus ir t. t. Agentūra, nustačiusi, kad trūksta informacijos, turėjo nurodyti, kokių būtent laukų dokumentų trūksta, o jų pagal Taisykles nereikalaujant, neturėjo būti nuo šio persidengiančio ploto skaičiuojama taikytina sankcija.

NMA Sprendime nustačius, kad pareiškėjas nepagrindė valdymo (nuosavybės) teisės, pareiškėjas pateikė dokumentus, kad būtų paneigta bet kokia abejonė dėl netinkamai deklaruoto ploto. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,98 ha plotas, NMA niekada iki Sprendimo priėmimo minėtų duomenų ir dokumentų neprašė. Šio sklypo valdymo teisė suteikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Švenčionių skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 45VĮ-526-(14.45.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau – NŽT įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo suteiktas leidimas laikinai iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha, o pagal NŽT įsakymo 2.4 punktą žemės naudojimo (teisėto valdymo) teisė kasmet yra pratęsiama, jei šalys atskiru pranešimu jos nenutraukia. Agentūrai šios aplinkybės žinomos, nors ji ir toliau laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turi pateikti papildomus įrodymus, taip sukuriant neproporcingą, perteklinę ir neteisėtą įrodinėjimo pareigą pareiškėjui.

NMA ginčijamame Sprendime pateikė skaičiavimus dėl plotų trūkumo / perviršio, iš kurių matyti visi nustatyti deklaruoto ploto neatitikimai. Pareiškėjas pažymi, kad nustatyti trūkumai yra nežymūs ir yra nulemti itin sudėtingo deklaravimo proceso (deklaruojamų plotų įbraižymo ir įkėlimo į sistemą). Vienintelis ir esminis NMA 2016 m. rudenį atlikto patikrinimo metu deklaruoto ploto neatitikimas pagal ginčijamo Sprendimo 3.2 punkte pateiktą lentelę yra dėl 8 eilutėje (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruoto 19,49 ha PDJ (pūdymo), kadangi realus nustatytas plotas sudaro 9,37 ha. Plotų deklaravimo procesas dėl savo specifikos reikalauja ne tik technologinių įgūdžių, tačiau ir braižymo (žymėjimo) atitinkamose programose gebėjimų. Pagal Taisyklių 98 bei 99 punktus, už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, tačiau už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškos duomenų įvedimą ir patvirtinimą PPIS, kai paraiška pateikiama seniūnijos darbuotojui, atsakingos savivaldybės (seniūnijos). Iš Paraiškos ir kitų NMA turimų pareiškėjo bylos duomenų matyti, kad Paraišką pildė ne pats pareiškėjas, o Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresnioji specialistė. Minėta specialistė yra patvirtinusi, kad dėl didelio darbo krūvio, žmogiško neapsižiūrėjimo ir padarytų Paraiškos pildymo klaidų, suvesdama duomenis į programą, per klaidą vietoje skaičiaus 9,49 ha PDJ atliko įrašą 19,49 ha, dėl ko vėliau 2016 m. spalio 20 d. NMA darbuotojai, vykdydami patikrinimą, šį neatitikimą nustatė. Pareiškėjas teikė NMA prašymus dėl šios ne pareiškėjo padarytos klaidos pervertinimo. VAAT administracinėje byloje pareiškėjas taip pat detaliai paaiškino situaciją dėl šio apsirikimo ir NMA darbuotojai šiuos duomenis administracinėje byloje tikslinosi, tačiau nors ir teismas, priimdamas 2019 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti NMA 2018 m. gegužės 29 d. raštą, dėl šio aspekto nepasisakė, tačiau NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą šių duomenų visiškai nevertino, o pareiškėjo dar 2019 m. vasario 22 d. NMA pateiktą savivaldybės specialistės paaiškinimą vertinti tiesiog atsisakė. Taigi NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą, privalėjo ne tik formaliai įvertinti Paraiškoje rastą pažeidimą, bet ir nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė dėl neteisingo deklaravimo ir klaidingų duomenų pateikimo. Pareiškėjo manymu, teismas galėtų įvertinti, ar tokio pobūdžio deklaranto padaryta techninė klaida laikytina akivaizdžia klaida pildant Paraišką, dėl kurios pareiškėjo kaltės nenustatyta.

Dėl jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo pareiškėjas paaiškina, kad NMA, pakartotinai skundžiamame Sprendime spręsdama dėl tos pačios priemonės, pagal kurią pareiškėjo teisę į paramą jau yra panaikinusi 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, visiškai nepaisė viešojo administravimo ir konstitucinių principų ir nepagrįstai pažeidė non bis in idem (negalima bausti du kartus už vieną teisės pažeidimą). Pareiškėjas NMA 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą dėl jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo apskundė VAAT administracinėje byloje Nr. eI-2521-809/2019, kurioje priimtas sprendimas pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Nepaisant to, 2018 m. gruodžio 28 d. sprendime dėl jaunojo ūkininko priemonės NMA neteisėtai ir nepagrįstai sprendė klausimą dėl to paties dalyko. Tokiu būdu NMA ignoravo VAĮ 27 straipsnio 5 dalį.

Dėl įsipareigoto ploto neišlaikymo pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. birželio 7 d. pareiškėjo paraiškos plotai NMA buvo lyginami su pareiškėjo 2016 m. paraiškos plotais. Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. buvo deklaruoti tokie šlapynių plotai: 5PT-2, – 3,16 ha, 5PT-2, – 3,25 ha, 5PT-2, – 4,56 ha – iš viso 5PT-2, – 10,97ha. Taip pat buvo deklaruotas 5PT-3, – 1,97 ha, už kurį tiesioginės išmokos pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nėra ir nebuvo mokamos, nes už 5PT-3 plotą pareiškėjui mokama tik 16,72 Eur/ha kompensacija, o už 5PT-2 taikoma 208 Eur hektarui išmoka. 2016 m. buvo nuspręsta atsisakyti deklaruoti 5PT-3, – 1,97 ha plotą dėl to, jog už mokamą 16,32 Eur/ha kompensacijos sumą neįmanoma to ploto tinkamai prižiūrėti, jis yra užpelkėjęs ir juo rūpintis yra objektyviai neįmanoma (mokamos kompensacijos ir reikalingų investicijų santykis yra neproporcingas). Pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir negalėdamas tinkamai rūpintis nurodytu plotu, jo atsisakė, tačiau NMA, priimdama sprendimą dėl sankcijos, ne tik, kad nesudarė galimybės pareiškėjui pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, tačiau nutarė taikyti sankciją, kurią paskaičiavo ne nuo kompensacijos už hektarą pagal 5PT-3 plotą (16,72 Eur/ha, arba 32,95 Eur už visą 1,97 ha plotą), o nuo už 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų (208 Eur/ha). Toks NMA sprendimas (sankcija ne 32,97 Eur, o 409,76 Eur) negali būti laikomas teisingu, teisėtu bei pagrįstu.

Pareiškėjo manymu, NMA, iš naujo (jau 10 kartą) vertindama Paraišką ir priimdama Sprendimą, kaip institucija, kuri įgyvendina jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Taigi NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos. NMA sistemingai vengė bendradarbiauti su pareiškėju, buvo iš anksto negatyviai nusistačiusi pareiškėjo atžvilgiu ir toliau sudarė kliuvinius bei prisidengdama biurokratiniais formalumais nesudarė sąlygų išnagrinėti susidariusią ir dar nuo 2016 m. besitęsiančią situaciją.

Agentūra 2019 m. vasario 27 d. gavo pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl 2016 m. Paraiškos administravimo rezultatų, su kuriuo pateikė NŽT įsakymą. NMA 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. BR6-2124 „Dėl atsakymo į prašymą“ pareiškėją informavo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) duomenis nustatyta, jog dalis (0,23 ha) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,98 ha ploto patenka į sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui, tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad šio ploto savininkas būtų suteikęs pareiškėjui teisėto valdymo teisę. Taip pat pareiškėją informavo, kad, patikrinus informaciją Registre dėl kitos deklaruoto lauko ploto dalies (0,75 ha), nustatyta, jog duomenų / informacijos Registre apie likusią lauko ploto dalį nėra, o žemės valdymo teisės įrodymo dokumentai dėl šios ploto dalies taip pat nepateikti. Taigi atsakovas laikė, kad valdymo teisė neįrodyta į visą deklaruotą 0,98 ha lauko plotą. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti 0,98 ha ploto teisėtą valdymą ir deklaravimą, su prašymu pateikė NŽT įsakymą. Tačiau NŽT įsakymu leidimas laikinai naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha suteiktas tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis NŽT įsakymo 2.4 punktu, NMA paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjui laikinas naudojimasis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha buvo pratęstas kitiems kalendoriniams metams, t. y. 2016 m. NMA 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. BR6-2156 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama NŽT pateikti informaciją, ar pareiškėjas buvo NŽT įsakyme nurodytų valstybinių žemės plotų Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha teisėtas valdytojas 2016 m. Atsakovas pažymėjo, kad gavus iš NŽT bei pareiškėjo papildomus dokumentus, klausimas dėl teisėto ir teisingo 0,98 ha ploto deklaravimo Paraiškoje gali būti vertinamas pakartotinai.

Pareiškėjas taip pat nesutiko su NMA atliktos patikros metu nustatytais plotų trūkumais bei nurodė, kad Paraiškos pildymo metu laukų, kuriuose nustatyta neatitikimų, deklaravimo klaida padaryta ne dėl pareiškėjo kaltės. Dėl šio pareiškėjo argumento atsakovas pažymi, kad dėl pažeidimo (taip pat kartu įvertinus ir kitus nustatytus neatitikimus) pareiškėjui pagal Paraišką buvo pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo ir 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu. Specialistės paaiškinimas surašytas ne ant oficialaus Švenčionių rajono savivaldybės blanko bei nepasirašytas Švenčionių rajono savivaldybės darbuotojo, turinčio įgaliojimus pasirašyti oficialus įstaigos dokumentus. Agentūra dėl specialistės paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad deklaravimo klaida padaryta dėl „pagal teisės aktus besibaigiančių paraiškų pildymo terminų ir labai didelio minėtu laikotarpiu darbo krūvio“ pažymi, kad 2016 m. paraiškas buvo galima teikti nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki liepos 1 d. 2016 m. Paraiškos deklaruotus duomenis keisti taip pat buvo galima iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki 2016 m. liepos 1 d. Taigi 2016 m. paraiškų pateikimo laikotarpis / duomenų keitimo laikotarpis buvo pakankamas, todėl pareiškėjas galėjo planuotis Paraiškos deklaravimo / pateikimo datą ir įvertinti riziką, kad, baigiantis deklaravimo terminui, gali būti didelis pasėlius deklaruojančių asmenų skaičius, kas gali turėti įtakos klaidų atsiradimui deklaruojant žemės ūkio naudmenas. Be to, pareiškėjai gali rinktis ir kitą deklaravimo būdą – patys teikti paraiškų elektroninę formą per Elektroninių valdžios vartų portalą. Atsakovas pažymi, kad 2016 m. paraiškų duomenų keitimo laikotarpis jau pasibaigęs. Pasibaigus teisės aktuose nurodytam 2016 m. paraiškų duomenų keitimo terminui, 2016 m. paraiškų duomenis galima keisti esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais turi būti nurodytos priežastys ir pateikti jas pagrindžiantys dokumentai apie nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes (force majeure) per nurodytą laikotarpį. Pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašyme ir specialistės paaiškinime išdėstytos aplinkybės nepriskirtinos prie nuo pareiškėjo valios nepriklausančių (force majeure) aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Be to, nepateikta ir jokių dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių jau Paraiškos pateikimo dieną negalėjo pateikti tinkamai užpildytos Paraiškos, kaip tai nustatyta Taisyklių 85 punkte, nes specialistės paaiškinimas nelaikytinas tinkamu force majeure aplinkybes įrodančiu dokumentu.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Paraiškos deklaravimo klaida padaryta ne dėl jo kaltės, atsakovas pažymi, kad seniūnijos / savivaldybės specialistas tik padeda pareiškėjams užpildyti paraiškas pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, o pareiškėjai, patikrinę užpildytas paraiškas, savo parašu patvirtina, jog pateikti duomenys yra teisingi. Taigi pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir joje pasirašydamas, įsipareigojo „paraiškoje pateikti teisingus duomenis“ (Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 12 p.). Taisyklių 97 punkte nurodyta, jog už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Pareiškėjas, jau Paraiškos pateikimo dieną patikrinęs seniūnijos specialisto užpildytus Paraiškos duomenis, patvirtino, kad Paraiškoje pateikti teisingi duomenys. Pareiškėjas dar turėjo galimybę iki duomenų keitimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2016 m. liepos 1 d., pakeisti Paraiškos duomenis (Taisyklių 59.1 ir 59.2 p.), tačiau šia galimybe taip pat nepasinaudojo. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir joje pasirašydamas, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, taip pat su paraiškų teikimo tvarka, reikalavimais paramai gauti bei Taisyklėse nurodytais terminais (taip pat ir pavėluotų duomenų keitimo terminu). Taigi visos aplinkybės priklausė nuo pareiškėjo ir jis visas aplinkybes galėjo kontroliuoti. Be to, apie galimą deklaravimo klaidą ir ją lemiančias aplinkybes su įrodančiais dokumentais (pasibaigus 2016 m. paraiškų duomenų keitimo terminui – po 2016 m. liepos 1 d.), privalu nedelsiant informuoti NMA (per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė), tačiau Pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymas ir specialistės paaiškinimas gautas praleidus terminus, jau po to, kai įvykdytas VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendimas. Paraiškos pateikimo metu nebuvo padaryta klaidų, kurios galėtų būti pripažintos akivaizdžiomis. Be to, nepateikta ir galimas tokias aplinkybes įrodančių dokumentų (specialistės paaiškinimas nelaikytinas ir akivaizdžią klaidą įrodančiu dokumentu).

Pareiškėjo Paraiškos deklaruoti laukų plotai negali būti koreguojami / keičiami pagal pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą, kadangi laukuose patikros metu nustatyta neatitikimų (ploto trūkumų / perviršių) ir apie šiuos neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. gruodžio 23 d. paštu siųstu NMA 2016 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. 32175 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“ (informacija paskelbta ir pagrindiniame NMA informavimo šaltinyje – Portale). Dėl nurodytų priežasčių NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo pasibaigus 2016 m. paraiškų duomenų keitimo laikotarpiui pakeisti Paraiškos duomenis (keisti deklaruotų laukų plotus) pagal pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą.

Atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2016), 50 straipsnio 2 dalies a punktą ir 5 dalį, taip pat į Taisyklių 19 punktą ir 20 punkte nurodytą paramos skyrimo laikotarpio apskaičiavimą, pareiškėjui jaunojo ūkininko išmoka už 2016 m. nepriklauso, nes žemės ūkio valdą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. birželio 10 d., o paraišką jaunojo ūkininko išmokai gauti pirmą kartą pateikė 2015 m. birželio 11 d., t. y. nuo tapimo valdos valdytoju dienos iki paraiškos jaunojo ūkininko išmokai gauti pateikimo dienos yra suėję 5 metai, todėl paskutiniai metai, kuriais pareiškėjas galėjo gauti jaunojo ūkininko išmoką, yra 2015 m. NMA informavo, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai neskiriama jaunojo ūkininko išmoka pagal Paraišką.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Agentūra 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-6510 (toliau – 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimas), kuriuo nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo 1 973,48 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, pateikė skundą VAAT.

VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą dalyje, kuria pareiškėjo pateiktai Paraiškai taikomos sankcijos už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.

Agentūra, vykdydama VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog NMA, atsižvelgusi į VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime išdėstytus motyvus, pakartotinai peržiūrėjo NMA 2016 m. spalio 20 d. atliktos patikros vietoje rezultatus ir, įvertinusi visumą pareiškėjo pateiktų dokumentų, įrodančių jog buvo laikomasi teisės aktuose numatyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus dėl ganyklų arba pievų šienavimo ir ganyklų-pievų šienavimo (ganymo) priežiūros principo, jog turi būti pildomas Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas, nusprendė, vadovaujantis Taisyklių 84 punktu, MPŪV taisyklių 41 punktu, Natura 2000 taisyklių 43 punktu ir Agro taisyklių 63 punktu, pareiškėjo 2016 m. Paraišką administruoti pakartotinai ir už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus dėl ganyklų-pievų nenušienavimo (tuo pačiu, Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo nepateikimo) netaikyti sankcijų dėl neteisingo deklaravimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VAAT 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2521-809/2019 pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo patenkino ir panaikino minėtą sprendimą.

Kaip jau minėta Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl Agentūros 2019 m. vasario 25 d. spendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą ,,Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių ir ginčijamo Sprendimo 3.2 punkto (patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas nagrinėjamu atveju pasisakys tik dėl ginčijamo Sprendimo 2, 6 dalių ir 3.2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės, ŽŪM 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija). Tuo pačiu aktualios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2013 m. gruodžio 17 d. dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (toliau – Reglamentas 1306/2013), šio reglamento taikymo taisykles nustatančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 2014 m. liepos 17 d. (toliau – Reglamentas 809/2014, bei Reglamentą 1306/2013 papildančio Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 2014 m. kovo 11 d. (toliau – Reglamentas 640/2014) nuostatos.

Pareiškėjas nurodo, kad administruojant jo 2016 m. paraišką, buvo nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 21,20 ha GRI (grikiai) plotas, buvo deklaruotas kito pareiškėjo pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (susikirtimo plotas – 0,028446 ha). Taip pat nustatyta, kad 2016 m. paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,99 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas, taip pat deklaruotas kito pareiškėjo paraiškoje (susikirtimo plotas – 0,019487 ha). Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nesudarė pareiškėjui galimybės: 1) sužinoti, su kuriuo konkrečiai sklypu susidengė deklaravimas; 2) žinoti, ar būtent pareiškėjo deklaruotas laukas persidengia su kito asmens plotu, ar atvirkščiai; 3) pateikti nuosavybės (ar teisėto valdymo) teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjo įsitikinimu, nenustačius, kuris deklarantas padarė pažeidimą, negali būti sprendžiama ir dėl atsakomybės jam taikymo bei sankcijų skyrimo.

Taisyklių 68.3 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, nustačiusi didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais) (žemės sklypų planais). Jeigu pareiškėjas deklaruoja plotus, valdomus kelių bendraturčių, (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta bei viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, tai jis privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Jeigu vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, dvigubas deklaravimas neišsprendžiamas, Agentūra atlieka patikrą vietoje. Esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui minėtų dokumentų nereikalaujama ir parama už šiuos persidengiančius plotus nėra mokama nė vienam pareiškėjui.

Sutiktina su atsakovės nuomone, kad pagal Taisyklių 68.3 papunktį, esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui atsakovė neprivalo reikalauti pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitai pagrindais) patvirtinimo dokumentus, tačiau iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad atsakovė dėl 0,028446 ha ir 0,019487 ha plotų nusprendė pareiškėjui papildomai pritaikyti sankcijas. Pritartina pareiškėjo argumentams, kad Agentūra turėjo nurodyti pareiškėjui konkrečius duomenis, t.y. konkretų besiribojantį sklypą, su kuriuo deklaruotas plotas persidengia bei suteikti galimybę pateikti valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, prieš paskiriant pareiškėjui sankciją, tačiau to nepadarė. Kaip teisingai pažymima 2019 m. sausio 7 d. sprendime, pareiškėjams Taisyklės nenustato imperatyvios pareigos kartu su paraiška Agentūrai (ar seniūnijos specialistui) pateikti deklaruojamų laukų žemės valdymo teises pagrindžiančių dokumentų, jeigu pareiškėjas teikė paramos paraišką ankstesniais metais. Todėl Agentūrai, nustačius, kad trūksta tam tikros informacijos, turėjo pareiškėjui nurodyti, kokių būtent dokumentų arba duomenų trūksta, o jų pagal Taisykles nereikalaujant, neturėjo būti ir nuo šio persidengiančio ploto skaičiuojama pritaikyta sankcija. Kadangi Agentūra šių duomenų neišreikalavo, atitinkamai neteisėtai buvo paskaičiuota sankcija pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas teigia, jog 2016 m. paramos paraiškoje buvo deklaruotas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 esantis 1,97 ha plotas 5PT-3, o 2017 m. paraiškoje šis plotas nedeklaruotas, todėl įsipareigotinas plotas sumažėjo iki 10,97 ha, o šis sumažėjimas yra didesnis, nei 5 proc., todėl buvo užfiksuotas pažeidimas ir ginčijamu Sprendimu pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija – 409,76 Eur. Pareiškėjo nuomone, atsakovės sprendimas dėl sankcijos paskyrimo, kurią paskaičiavo ne nuo kompensacijos už hektarą pagal 5PT-3 plotą, o nuo už 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes nagrinėjamu atveju turėjo būti paskirta 32,97 Eur, o ne 409,76 Eur sankcija.

Agro taisyklių 19.4 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos, nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 5 proc. pagal veiklą. Pagal šių taisyklių 55.3 papunktį, parama sumažinama, jeigu paramos gavėjas per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjo paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas lauko plotas pagal atitinkamą Priemonės veiklą sumažinamas daugiau kaip 5 proc. ir sumažėjusių laukų plotų suma viršija šių Taisyklių 19.4 papunktyje nurodytą pagal veiklą leistiną ribą, paramos gavėjas grąžina visą už sumažėjusį plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažėjusį plotą, apskaičiuota paramos pagal veiklą suma sumažinama 3 proc.

Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. pareiškėjas deklaravo 5PT-2 šlapynių plotus, iš viso 10,97 ha. Taip pat deklaravo 5PT-3 (1,97 ha), už kurį tiesioginės išmokos pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nėra mokamos, nes už 5PT-3 plotą pareiškėjui mokama tik 16,72 Eur/ha kompensacija, o už 5PT-2 taikoma 208 Eur/ha išmoka. Šias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. paraišką forminusi deklarantė. Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. nusprendė atsisakyti deklaruoti 5PT-3 (1,97 ha) plotą dėl to, jog už mokamą 16,72 Eur/ha kompensacijos sumą neįmanoma buvo to ploto tinkamai prižiūrėti ir juo rūpintis. Pareiškėjas, būdamas sąžiningu ir negalėdamas tinkamai pasirūpinti nurodomu plotu, jo atsisakė, tačiau atsakovė, priimdama sprendimą dėl sankcijos paskyrimo, ne tik nesudarė pareiškėjui galimybės pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, bet ir nutarė pritaikyti sankciją, kurią paskaičiavo ne nuo kompensacijos dydžio už hektarą pagal 5PT-3 plotą, o nuo 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų, kurių pareiškėjas atsisakė ir net į jas nepretendavo, todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria pritaikyta sankcija sudarė ne 32,97 Eur, o 409,76 Eur (paskaičiuota nuo išmokos, kurios pareiškėjas atsisakė ir į ją nepretendavo) negali būti laikoma teisinga ir pagrįsta.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016 m. paraišką pildė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresn. specialistė, kuri per klaidą vietoje 9,49 ha PDJ, atliko įrašą 19,49 ha, o Agentūros darbuotojai 2016 m. spalio 20 d. vykdydami patikrinimą šio neatitikimo nenustatė.

Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, Strūnaičio sen. (kodas 86) vyresn. specialistės B. B. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog pildydama pareiškėjui 2016 m. paraišką dėl pagal teisės aktus besibaigiančių paraiškų pildymo terminų ir labai didelio darbo krūvio, dėl žmogiško neapsižiūrėjimo ir skubos, buvo padaryta paraiškos pildymo klaidų, t. y. kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pildant žemės ūkio naudmenas kodu GRI, netiksliai buvo suvestos deklaruojamų pasėlių plotai pagal nurodytus sklypus, tačiau bendras visų trijų sklypų pasėlių plotas atitiko deklaruotą. Taip pat dėl techninės klaidos per apsirikimą buvo supainiotos tam tikros kultūros bei per neapsižiūrėjimą kontroliniuose sklypuose buvo deklaruoti netikslūs plotai. Tarp netinkamai kontroliniuose sklypuose deklaruotų netikslių plotų nurodytas deklaruotas 19,49 plotas Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 3, bei nurodyta, jog tikslus plotas yra 9,37, t. y. per klaidą įrašytas ,,1“ priekyje.

Taisyklių 56 punkte nustatyta, kad paraiškų teikimo pradžios data nustatoma kiekvienais metais atskiru žemės ūkio ministro įsakymu.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. 3D-96 ,,Dėl 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios ir mokymų savivaldybių specialistams organizavimo“ 1 punkte nustatyta, kad 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios data yra 2016 m. balandžio 11 d.

Taisyklių 57 punkte nustatyta, kad pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai): 57.1 nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui pateikia <...>.

Taisyklių 58 punkte nustatyta, jog pavėluotai paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 1 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena, laikomi viena darbo diena) tiesioginių išmokų už plotą sumą mažinant 1 proc. Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pvz., pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai).

Pagal Taisyklių 57.8 papunktį, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui išspausdinus taisyklių 1 priede nurodytos paraiškos formą, užpildytą pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagal taisyklių 2 priede nurodytą pildymo instrukciją, patikrina paraiškos duomenis ir patvirtina jų teisingumą pasirašydamas paraiškoje. Pareiškėjo ir seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojo parašais patvirtintas paraiškos egzempliorius lieka pareiškėjui. Pareiškėjui parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, PPIS patvirtinami paraiškos duomenys, sudaromas ir išspausdinamas paraiškos registracijos dokumentas (4 priedas), kuris yra paraiškos dalis, jame pateikiamas iš paraiškos duomenų sudarytas keturiasdešimties simbolių kodas, kuriuo yra užkoduoti paraiškos duomenys. Pareiškėjui bei seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui pasirašius paraiškos registracijos dokumentą, paraiška laikoma pateikta.