Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1215-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) raj., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. kovo 7 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,

2) 2014 m. birželio 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui) (du epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. P., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (tėvui), o būtent – 2021 m. liepos 10 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su tėvu J. P. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius tėvui J. P. į įvairias kūno vietas, pataikydamas į veidą, nugarą, dešinę ranką.

2. Be to, J. P., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (motinai), o būtent – 2021 m. liepos 12 d. apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su motina N. P. metu, paėmęs metalinį puodo dangtį tyčia metė jį į motiną, pataikydamas į dešinę ranką, suėmęs už tos pačios rankos pastūmė motiną, po ko ji nugara atsitrenkė į duris.

3. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo tėvui J. P., t. y. rankomis ir kojomis sudavė tėvui ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, pataikydamas į veidą, nugarą, dešinę ranką. Jis taip pasielgė dėl to, kad supyko ant tėvo, nes tėvas uždarė duris ir neįleido jo į bendrą virtuvę. Dėl savo poelgio labai gailisi, tėvo atsiprašė, jam atleido ir susitaikė. Taip pat jis prisipažįsta, kad 2021 m. liepos 12 d. apie 10.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su mama N. P. metu, būdamas neblaivus, nesusivaldė, paėmęs metalinį puodo dangtį metė jį į mamą, ir pataikė į dešinę ranką. Tuomet jis, suėmęs už tos pačios rankos, mamą pastūmė, po ko ji atsitrenkė nugara į duris. Dėl to labai gailisi, motinos atsiprašė, ji jam atleido. Kaltinamasis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutinka, kad jam už jo padarytą nusikalstamą veiką būtų paskirtas laisvės apribojimas. Pasižada gydytis nuo alkoholizmo, nes visos problemos šeimoje kyla būtent dėl alkoholio (b. l. 125–127).

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamų veikų padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

5. Nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 22.00 val. jam grįžus iš darbo, apsitvarkė ūkį, ir nuėjo į savo miegamąjį, kuriame valgė ir žiūrėjo televizorių. Duris užsirakino, kad sūnus J. P., neateitų pas jį ir kad tarp jų nebūtų konfliktų. Nukentėjusysis išgirdo, kad jo sūnus užsileido garsiai muziką, ir pradėjo šienauti žolę. Pastabų dėl tokio sūnaus elgesio nedavė, nes nenorėjo, kad tarp jų ir vėl įvyktų konfliktas. Nukentėjusysis sėdėjo savo kambaryje, kai išgirdo, kaip iš priekinės namo dalies yra daužomos lauko durys. Bijojo eiti tikrinti, kas ten vyko, todėl liko savo kambaryje, būdamas kuriame girdėjo labai smarkius daužymo garsus. Po kelių minučių į jo kambarį atėjo sūnus ir pradėjo ant jo rėkti, kodėl nukentėjusysis užrakino duris ir jo neįleido. Tai pat sūnus kaltino jį, kad jam išjungė elektrą. Nieko nespėjo sūnui pasakyti, kai sėdint ant sofos, sūnus priėjęs prie jo, abejomis rankomis pradėjo smūgiuoti jam į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis rankomis užsidengė veidą ir bandė išvengti smūgių. Sūnus sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į nugarą, veido sritį bei dešinės rankos raumenį. Tai pat spyrė su koja į nugarą. Bijojo sūnui pasipriešinti, todėl nieko nedarė ir nieko nesakė. Po visų suduotų smūgių sūnus išėjo, o nukentėjusysis liko savo kambaryje. Sūnus savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nukentėjusysis iškvietė policiją, tačiau bijojo rašyti pareiškimą, kadangi sūnus ne kartą yra pasakęs, kad jeigu jį uždarys į areštinę, jis grįžęs viską išdaužys ir jį sumuš. Į medikus nesikreipė, nes sužalojimų nepatyrė, liko tik mėlynės ir sukeltas fizinis skausmas. Iš policijos pareigūnų gavo užduotį vykti pas medikus atlikti medicininį tyrimą, bet nevyko, nes neturėjo galimybės, jokių medicininių dokumentų neturi. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad smurtas naudojamas prieš jį jau ne pirmą kartą, sūnus dažnai išgėręs alkoholinių gėrimų namuose rėkauja, daužo daiktus ir dažnai suduoda jam smūgius į kūną. Nukentėjusysis bijo sūnaus, nes sūnus elgiasi neadekvačiai ir niekada neatsako už savo veiksmus. Nukentėjusysis po konflikto, nuėjęs į namo pirmą aukštą, pamatė, kad suskaldytos lauko durys, virtuvėje sudaužytos lėkštės. Šis turtas priklauso nukentėjusiojo žmonai N. P., šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas. Po sumušimo ant nukentėjusiojo kūno liko sumušimai: ant nugaros mėlynė, ant dešinės rankos mėlynė bei prie kairės ausies sumušimas. Dėl 2021 m. liepos 12 d. sūnaus ir žmonos konflikto nukentėjusysis parodė, kad pas jį tą dieną buvo atėjusi jo žmona, kuri namuose atliko ūkio darbus, šėrė triušius, plovė namuose indus. Nukentėjusiajam būnant savo kambaryje, jis išgirdo triukšmą, kuris sklido iš virtuvės. Tai buvo riksmai ir necenzūriniai žodžiai, kuriuos sakė jo sūnus. Nukentėjusysis, išsigandęs nuėjo į virtuvę pažiūrėti, kas ten vyksta ir pamatė, kad žmona konfliktuoja su sūnumi. Girdėjo, kaip žmona sakė sūnui išeiti iš namų. Nukentėjusiajam priėjus prie sūnaus, šis bandė jam trenkti ranka, tačiau nukentėjusysis atsitraukė. Tuo tarpu žmona sūnų sulaikė, t. y. pastūmė, tokiu būdu nukentėjusysis išvengė sūnaus smūgio. Tuomet sūnus, pasiėmęs virtuvėje ant pečiaus stovėjusio puodo dangtį, metė jį į motiną, pataikydamas jai į dešinę ranką. Po to sūnus, paėmęs motinai už rankos, ją stūmė nugara į koridoriaus duris. Kiek nukentėjusysis suprato, žmona rėkė iš skausmo, išsigando. Žmona pasakė, kad kviečia policiją, po ko sūnus iš namų pasišalino. 2021 m. liepos 12 d. nukentėjusiajam sūnus fizinio skausmo nesukėlė. Civilinio ieškinio sūnui nei dėl sukelto fizinio skausmo, nei dėl priklausančių daiktų apgadinimo nukentėjusysis nereikš. Prašo skirti sūnui baudžiamojo poveikio priemonę – gydytis nuo alkoholizmo, nes visi konfliktai šeimoje kyla būtent dėl jo piktybiško alkoholio vartojimo (b. l. 38–41, 42–45, 51–54).

6. Nukentėjusioji N. P. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 23.00 val. gavo sms pranešimą iš savo sūnaus J. P., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame parašė: „mama, sumušiau tėvą“. Ji jokių veiksmų, gavusi žinutę, nesiėmė, nes bijojo. Kitą dieną, ryte, kitas sūnus J. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), parašė jai per „Skype“ programėlę, kad J. P. sumušė tėvą ir išdaužė duris. Nuketėjusioji, gavusi tokią žinią, nuėjo pažiūrėti, kas darosi namuose. Ji šiuo metu su vyru tuose pačiuose namuose negyvena, tarp jų vyksta skyrybų procesas. Ūkį nukentėjusioji veda kartu su vyru J. P.. Jai atėjus namo, vyras jai pasakė, kad labai blogai jaučiasi, skauda nugarą ir negali pasikelti iš lovos. Sutuoktinis jai pasakė, kad sūnus išlaužė duris ir jį sumušė, kaip konkrečiai sumušė, jis nenurodė. Atlikusi ūkio darbus, ji grįžo atgal į savo gyvenamąją vietą. 2021 m. liepos 12 d., kaip visada, vėl atėjo pažiūrėti, kaip namuose laikosi tėvas ir sūnus. Pašėrusi triušius, nuėjo į virtuvę suplauti indus. Tuo metu atėjo sūnus ir pradėjo ant jos rėkti, sakė jai: „pyzdink iš šitų namų, čia viskas mano, viską sutvarkysiu pats, čia tavo nieko nėra“. Nukentėjusioji į tai sūnui atsakė, kad ji suplaus indus, viską sutvarkys ir išeis. Taip pat sūnaus paklausė, kodėl sumušė tėvą. Sūnus atsakė, kad tėvas išjungė jam elektrą, dėl to „gavo“. Tuo tarpu iš kambario išėjo vyras ir tarp jų visų įvyko eilinis žodinis konfliktas, kurio metu sūnus bandė suduoti ranka tėvui, tačiau ji sūnų pastūmė, neleisdama suduoti ir liepė sūnui išeiti iš namų. Sūnus neišėjo, o griebė už metalinio puodo dangčio ir metė jį nukentėjusiajai tiesiai į dešinę ranką. Po to sūnus, priėjęs, sugriebė tą pačią ranką ir stūmė ją į koridoriaus duris, dėl ko nukentėjusioji susitrenkė nugarą. Tokiais savo veiksmais sūnus sukėlė fizinį skausmą. Vėliau nukentėjusioji iškvietė pagalbą, tačiau į medikus nesikreipė, nes sužalojimų nepatyrė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš policijos pareigūnų gavo užduotį vykti pas medikus atlikti medicininį tyrimą, bet nevyko, nes neturėjo galimybės, jokių medicininių dokumentų neturi. Tai pat nurodė, kad sūnus sulaužė lauko medines duris bei sudaužė apie 10 lėkščių, šis turtas priklauso nukentėjusiajai. Konfliktai šeimoje vyksta ne pirmą kartą, sūnus yra labai agresyvus, dažnai vartoja alkoholį ir nesigydo, turi psichologinių problemų. Sūnus nuolat smurtauja prieš ją ar vyrą, tačiau jie sūnaus bijo ir į policiją pareiškimo dėl jo elgesio nerašo, kadangi sūnus grasina, jog grįžęs namo iš areštinės, jis su jais susidoros ir suniokos turtą. Nukentėjusioji civilinio ieškinio sūnui nei dėl sukelto fizinio skausmo, nei dėl jai priklausančių daiktų apgadinimo sūnui nereikš. Prašo skirti sūnui baudžiamojo poveikio priemonę – gydytis nuo alkoholizmo, nes visi konfliktai šeimoje kyla dėl jo piktybiško alkoholio vartojimo (b. l. 59–62, 76–78).

7. Liudytoja D. D. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje. 2021 m. liepos 12 d. 10.25 val. buvo gautas iškvietimas – J. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pranešė, kad atvažiavo jo motina N. P. ir konfliktuoja, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko N. P., kuri pasakė, kad ji parodys, dėl ko kvietė policiją. Tuomet prie liudytojos atėjo J. P. ir J. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Visi nuėjo į virtuvę, kur N. P. parodė duris, kurios buvo apgadintos, t. y. durys buvo sulaužytos. N. P. pasakė, kad minėtas duris apgadino jos sūnus J. P.. Pasak N. P., duris kaltinamasis apgadino ne šiandien, o 2021 m. liepos 10 d., vakare. N. P. namuose tuomet nebuvo, todėl nematė kaip sūnus apgadino duris, namuose tuo metu buvo tik J. P. ir J. P.. Apklausos metu N. P. pasakė, kad dėl durų apgadinimo sūnui jokių pretenzijų neturi, ji nori, kad policija jos sūnų apramintų ir išsiųstų gydytis. Taip pat nukentėjusioji parodė sužalojimus, esančius ant vyro J. P. kūno. Liudytoja matė mėlynę ant J. P. nugaros, mėlynę ant jo dešinės rankos ir žaizdą kairėje veido pusėje prie ausies. N. P. pasakė, kad tuos sužalojimus J. P. 2021 m. liepos 10 d. namuose padarė sūnus. Kokiu būdu J. P. buvo padaryti sužalojimai, pasakyti negalėjo, nes jos tuo metu namuose nebuvo. J. P. pritarė N. P. žodžiams ir 2021 m. liepos 12 d. apklausos metu J. P. pasakė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 22.00 val. namuose neblaivus sūnus rankomis sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius, pataikydamas į nugarą, veido sritį ir dešinę ranką. J. P. pasakė, kad sūnus jį sumušė todėl, kad jis neįleido jo į namus. J. P. paaiškino, kad po to, kada sūnus 2021 m. liepos 10 d., vakare, tikslios valandos jis neprisiminė, sugadino duris ir jį sumušė, jis kvietė policijos pareigūnus. Pasak nukentėjusiojo, sūnus sugadino duris, o dėl sužalojimų pareigūnams pasakė, kad nukrito nuo lovos ir susižalojo pats. J. P. nenorėjo sakyti, kad sūnus jį sumušė, nes nenorėjo sūnui pakenkti ir bijojo kaltinamojo. Tačiau, kada sūnus 2021 m. liepos 12 d. namuose sukėlė fizinį skausmą motinai N. P., jis nusprendė netylėti ir kreiptis dėl savo sumušimo. J. P. pasakė, kad jis 2021 m. liepos 12 d. būdamas namuose, matė, kaip konflikto metu sūnus metė puodo dangtį į motiną ir jai pataikė. Tuomet sūnus, paėmęs motiną už rankos, stūmė nugara į duris, po ko sutuoktinė rėkė iš skausmo. N. P. pasakė, kad sūnus 2021 m. liepos 12 d. apie 10.00 val. virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs puodo dangtį metė į ją, pataikydamas į dešinę ranką. Po to sūnus paėmęs jai už tos pačios rankos, stūmė nugara į duris, po ko ji pajuto fizinį skausmą, iš skausmo ji net rėkė. Išorinių sužalojimų ant N. P. rankos ar kitų kūno dalių nepastebėjo. Tiek J. P., tiek N. P. buvo duotos užduotys atlikti medicininį tyrimą, abu pasakė, kad į medikus nesikreips, nes neturi galimybės nuvažiuoti. Medikai į įvykio vietą kviesti nebuvo, nes nukentėjusieji atsisakė. Kadangi N. P. ir J. P. pasakė, kad kuomet sūnus jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, jie patyrė fizinį skausmą, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tiek N. P., tiek J. P. atsisakė teikti civilinius ieškinius. N. P. buvo blaivi, o J. P. ir J. P. buvo nustatyti girtumai. Kaltinamasis apie tėvo ir motinos sumušimą nieko nekalbėjo, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Trakų rajono policijos komisariatą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Į minėtą šeimą liudytoja vyksta ne pirmą kartą, dėl konfliktų ir smurto, bet anksčiau smurtas nepasitvirtindavo (b. l. 81–84).

8. Iš protokolo–pareiškimo nustatyta, kad J. P. pareiškė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 11.00 val. jo sūnus J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis kartu su juo, adresu (duomenys neskelbtini), būnant namuose, jo miegamajame kambaryje, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno sritis, t. y į nugarą, kairės pusės veido sritį ir dešinę ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 26–28).

9. Iš protokolo–pareiškimo nustatyta, kad N. P. pareiškė, kad 2021 m. liepos 12 d. 10.30 val. jos sūnus J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), būnant su juo namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje (nori paminėti, kad šiuo metu gyvena kitu adresu – (duomenys neskelbtini)) metaliniu puodo dangčiu sudavė jai į dešinę ranką, po to J. P. su savo dešine ranka griebė jai už dešinės rankos ir stūmė nugarą į duris, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 55–58).

10. Iš 2021 m. liepos 11 d. policijos įvykių suvestinės nustatyta, kad 01.38 val. J. P. pranešė, kad prieš 30 minučių jį sumušė jo sūnus, išdaužė duris, greitosios medicininės pagalbos atsisakė (b. l. 7–8).

11. Iš 2021 m. liepos 12 d. policijos įvykių suvestinės nustatyta, kad 10.22 val. J. P. pranešė, kad jis gyvena su tėvu, tėvai skiriasi, šiuo metu atvažiavo motina N. P. ir konfliktuoja (b. l. 12–13).

12. Iš 2021 m. liepos 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo ,,2021_0711_021257_008.MP4“ pavadinimas atitinka jo darymo datą – 2021 m. liepos 11 d., laikas 02 val. 12 min. 57 sek., trukmė 7 minutės. Vaizdo įrašo pradžioje užfiksuota, kad policijos pareigūnai nakties metu atvykę į įvykio vietą, ieško įėjimo į namo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas adresu – (duomenys neskelbtini), kiemą. Vaizdo įrašo 1 min. 28 sek. policijos pareigūnai pradeda bendrauti su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu – J. P., užduodant jam klausimus, kurie tyrimui reikšmingos informacijos neturi. Vaizdo įrašo 1 min. 37 sek. policijos pareigūnas užduoda klausimą: „Tai ką ten pas jus atsitiko?“ J. P.: „A nieko. Grįžo po darbo, alaus prigėręs, užsidaro duris (necenzūriniai žodžiai) neįleidžia. Nu ir ką?“ J. P. prieina prie įėjimo į namus durų. Matyti, kad durų medinės įsprūdos lentos išlaužtos. J. P. patikslino, kad tėvas grįžęs namo apie 21.00 val. neįleidžia jo į namus. Jis prašė įleisti jį į virtuvę, nes virtuvėje yra jo šaldytuvas, maistą pasiimti. Patikslina, kad tėvai neišsiskyrę, turtas nepadalintas. Vaizdo 3 min. 58 sek. matyti, kaip iš kiemo ateina ikiteisminio tyrimo metu nustatytas J. P., kuris priėjęs prie namo durų rodo į išlaužtas duris. Po to, vartodamas keiksmažodžius, vaizdo įrašo 4 min. 9 sek. kaire ranka rodo į dešinės rankos žastą, sakydamas: „Čia sumušė, blia… Čia va kraujas ar kas?“ Filmuojamos išlaužtos namo durys, langai. Tarp J. ir J. P. vyksta žodinis pokalbis, kurio metu sūnus siūlo tėvui važiuoti nustatyti kūno sužalojimo mąstą, kaltina tėvą, kad jis vartoja necenzūrinius ir žmogaus orumą žeminančius žodžius jo ir motinos atžvilgiu. Vaizdo įrašo 4 min. 30 sek. J. P. sako, kad tėvas džiaugtųsi, kad už „pidarą“ kaip „imtu“ vieną, tai…. – tėvas atsirado. Vaizdo įrašo 4 min. 34 sek. J. P. prisipažįsta, kad išlaužė durų lentas. Policijos pareigūnai siūlo rašyti pareiškimą, J. P. sutinka rašyti pareiškimą, patikslindamas, kad tai ne pirmas kartas kai jo sūnus J. P. pridaro jo namuose turtinės žalos. Vaizdo įrašo 6 min. 43 sek. J. P. paaiškina, kad jis specialiai padarė, kad jo sūnus negalėtų užeiti į namus per duris, sakydamas: „Aš užsukau, kad jis neįsilaužtų, daužo mane“. Daigiau jokios reikšmingos informacijos neužfiksuota. Body kameros data ir laikas vaizdo įrašo pabaigoje yra 2021 m. liepos 11 d. 02 val. 17 min. 57 sek. ( b. l. 9–11).

13. Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas „2021_0712_105626_002.MP4“. Vaizdo įrašo ,,2021_0712_105626_002.MP4“ pavadinimas atitinka jo darymo datą – 2021 m. liepos 12 d., laikas 10 val. 56 min. 26 sek., įrašo trukmė 5 minutės. Vaizdo įrašo pradžioje užfiksuota, kaip policijos pareigūnai dienos metu eina kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Juos lydi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta N. P.. Vaizdo įrašo 17 sek. policijos pareigūnai užeina į namus. Užėję į namus girdisi, kaip N. P., kreipdamasi į savo vyrą J. P., liepia jam nusirengti ir parodyti kūno sužalojimus. Vaizdo įrašo 37 sek. J. P. prieina prie išdaužytų durų ir jas uždaro. Vaizdo įrašo 54 sekundėje N. P. liepia savo vyrui J. P. nusirengti ir parodyti kūno sužalojimus. Vaizdo įrašo 1 min. policijos pareigūnė sako: „Mėlynes yra. Tai čia kada buvo?“ J. P. atsako: „Vakar.“ Policijos pareigūnė: „Vakar?“ J. P. teigiamai linksi galva. 1 min. 8 sek. užfiksuotas J. P., kurio kairysis žastas pamėlynavęs. Vėliau rodo nugarą. N. P. patikslina, kad nugara suspardyta, su grandinėmis smaugė. J. P. paneigia, sakydamas: „Ne.“ Tačiau N. P. pabrėžia : „Praeitą kartą. Taip, taip. Ir man parašė žinutę: „Mama aš sumušiau tėvą.“ Toliau vyksta pokalbis, nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu. Vaizdo įrašo 2 min. 55 sek. policijos pareigūnė: „Tai dabar J. žiūrėkit – jus vakar mušė, taip? Jums fizinį skausmą sukėlė?“ J. P.: „Taip“, N. P.: „Nu taip, nu tai aišku.“ J. P.: „Aš vakar atsisakiau rašyt, kad vakar įkalbėjo…, kad viskas tvarkoj...“ N. P.: „Prie ko čia įkalbėjo. Ir nereikia kalbėti. Tai jau ne pirmą kartą kalbėjo. J. pasakė, kad negalima tokių toleruoti dalykų: kelintą kartą muša, kelintą kartą baldus daužo, parašė man: „Ateik, mamytė, aš sumušiau tėvą. Žinutę man parašė.“ J. P.: Tau parašė?“ N. P.: „Taip. Yra žinutė. Aš išsaugojau telefone.“ Policijos pareigūnė prašo eiti kartu su ja iki tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašo 3 min. 43 sek. policijos pareigūnė: „O šiandien mušė ar ne?“ N. P.: „Taip. Jisai mane mušė, už rankos ir stūmė. Ir dugnu dar kirto man… ir mes jį sustabdėm, kad jis daugiau nedaužytų, prašiau, stūmiau...(nerišliai kalba) kirtau per veidą ir išstūmiau, kad išeitų, nes jis pradeda tada baldus daužyti. Pradeda. Jis nesupranta ką daro...“ J. P. pritaria savo žmonai. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Body kameros data ir laikas vaizdo įrašo pabaigoje yra 2021 m. liepos 12 d. 11 val. 01 min. 25 sek. (b. l. 14–16).

14. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų aukštų, sklypas aptvertas tvora, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės ir iš pagrindinės namo dalies. Įėjus per galines duris, apžiūros metu durys atrakintos ir uždarytos, be įsilaužimo žymių. Virtuvės patalpoje, įėjus kairėje pusėje, stovi pečius, ant jo padėtas puodas su dangčiu ir šalia arbatinukas. Einant virtuvėje tiesiai, matyti išėjimas per namo pagrindines duris, durys yra sulaužytos, iš dalies durų išimtos medinės lentos, duryse nėra rankenos. Šalimais durų primėtyta daug medinių pagaliukų. Netoli durų ant takelio padėtas laužtuvas. Virtuvės gale, kairėje pusėje, yra svetainės kambarys. Prie įvykio vietos protokolo esančioje fotolentelėje, nuotraukose Nr. 21, 22, 23 užfiksuoti J. P. padaryti sužalojimai. (b. l. 17–29).

15. Iš bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo nustatyta, kad 2021 m. liepos 11 d. 01.38 val. J. P. pranešė, kad sūnus J. P. sudaužė duris ir jį sudaužė (b. l. 88–91)

J. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

16. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą J. P., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – mamai ir tėvui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

17. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

18. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas J. P., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; nusikalstamu būdu padarytos žalos nėra, civilinis ieškinys byloje nepateiktas.

19. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą tėvams t. y. šeimos nariams – mamai ir tėvui.

21. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

22. Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusiųjų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. liepos 10 d., tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo (J. P.) parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog žodinis konfliktas įvyko dėl užrakintų durų, dėl ko kaltinamasis įsiuto ir nesuvaldęs pykčio rankomis ir kojomis smogė nukentėjusiajam – tėvui – ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas. Dėl nusikalstamos veikos padarytos, 2021 m. liepos 12 d., nukentėjusiosios N. P. parodymai yra nuoseklūs, be to, sutampa su liudytojo J. P. parodymais, kuriuose išsamiai papasakota, kaip sūnus (kaltinamasis) būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, nesusivaldęs į nukentėjusiąją metė puodo dangtį bei pastūmė nugarą į koridoriaus duris. Tokiais veiksmais kaltinamasis sukėlė tiek mamai N. P., tiek tėvui J. P. fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nukentėjusiojo J. P. patirtus fizinius sužalojimus, byloje esančiuose nuotraukose matyti akivaizdūs kūno sužalojimai. Nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą taip pat patvirtina ir policijos pareigūnės parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi liudytojos apklausos metu duoti parodymai sutampa su objektų apžiūros protokolais, nuotraukomis bei kita bylos medžiaga. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama J. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Taigi teismas nustatė, kad kaltinamasis J. P. 2021 m. liepos 10 d. apie 23.00 val., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (tėvui), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius tėvui J. P. į įvairias kūno vietas, pataikydamas į veidą, nugarą, dešinę ranką. Be to, J. P. 2021 m. liepos 12 d. apie 10.00 val., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (motinai), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su motina N. P. metu, paėmęs metalinį puodo dangtį tyčia metė jį į motiną, pataikydamas į dešinę ranką, suėmęs už tos pačios rankos pastūmė motiną, po ko ji nugara atsitrenkė į duris. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas.

23. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo J. P. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodus) kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad J. P. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, tėvams.

24. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 146–149).

Dėl J. P. skirtinos bausmės

25. Prokurorė siūlo kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. liepos 10 d., paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. liepos 12 d., – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė taip pat siūlo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 10 mėnesių.

26. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

27. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

28. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

30. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas ne kartą, turi galiojančių nuobaudų, neteistas (teistumas išnykęs), duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

31. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, kartu su bausme paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

32. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

33. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (b. l. 112–114) – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

34. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. P. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 12 d. 13.10 val. iki 2021 m. liepos 14 d. 10.47 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 98–99, 106).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. liepos 10 d.) ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. liepos 12 d.) ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. P. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti J. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 12 d. 13.10 val. iki 2021 m. liepos 14 d. 10.47 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 10 (dešimt) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. J. P. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą siųsti Probacijos tarnybai.