- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- e2-25852-854/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19815-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- UAB „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintos paskolos, 20,42 Eur palūkanų už laikotarpį iki kredito grąžinimo termino, 187,11 Eur palūkanų už laikotarpį po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui paskolino 434,43 Eur sumą 30 dienų terminui. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2014 m. lapkričio 17 d. ir turėjo grąžinti 434,43 Eur paskolos ir 20,42 Eur palūkanų. Ieškovo teigimu, atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos ir palūkanų. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovas perėmė reikalavimo teises į atsakovo skolą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė išdėstyti įsiskolinimą dalimis 18 mėnesių laikotarpiui. Paaiškino, kad nedirba ir neturi galimybės visos skolos sumokėti iš karto.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 885467004 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui paskolino 434,43 Eur sumą 30 dienų terminui (e. b. l. 22, 23-32). Ieškovo teigimu, remdamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą, todėl 2014 m. lapkričio 17 d. atsakovas turėjo grąžinti 434,43 Eur skolos ir 20,42 Eur palūkanų, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu skolos bei palūkanų negrąžino. 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (e. b. l. 10-19, 21, 33). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. balandžio 10 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo (e. b. l. 34, 35). Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo
CPK 268 straipsnio 5 dalį, dėl ieškinio reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta, gali būti surašomi sutrumpinti motyvai. Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškiniu sutinka.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad būtų atsikaitęs su ieškovu, su ieškovo pareikštais reikalavimais atsakovas sutinka, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 434,43 Eur negrąžinto kredito ir 20,42 Eur palūkanų už laikotarpį iki kredito grąžinimo termino (nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 187,11 Eur palūkanų už laikotarpį po kredito grąžinimo termino (nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. kovo 22 d.), taikant bendrą 165,70 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistina 28,43 Eur (454,85 Eur x 0,05 proc. x 125 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. kovo 22 d., o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 483,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 75,28 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 11,29 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 75,28 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
Atsakovas prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui. Paaiškino, kad nedirba ir neturi galimybės visos skolos sumokėti iš karto.
Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė su prašymu nesutinkantis. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartis sudaryta dar 2014 m. rugsėjo 18 d., pagal sutartį atsakovas neatsiskaito jau trejus metus. Ieškovo teigimu, skolos atidėjimas dar ilgesniam laikui akivaizdžiai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo bei sąžiningumo principų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba, pajamų negauna (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2018 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovui pasiūlyta pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad per 18 mėnesių laikotarpį jis būtų pajėgus grąžinti ieškovui skolą. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, teismui nepateikė.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad atsakovas bus pajėgus tinkamai įvykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius, darytina išvada, jog teismo sprendimo išdėstymas pažeistų šalių lygiateisiškumo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 284 straipsniu, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 43 ct) negrąžinto kredito, 20,42 Eur (dvidešimt eurų ir 42 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d., 28,43 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 43 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. kovo 22 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 483,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,29 Eur (vienuolika eurų ir 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovo J. L. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,93 Eur (tris eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.