- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1012-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00180-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hortivita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aiškus“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Aiškus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hortivita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aiškus“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 203,28 Eur skolą, 753,18 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys 2020 m. liepos 7 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti atlygintiniam naudojimui (nuomai) ieškovei priklausančius ir (arba) valdomus įrenginius ir (arba) inventorių, teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas. Atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas tinkamai ir laiku atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras ir iš viso susidaręs įsiskolinimas siekė 2 180,28 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2347-941/2022 buvo priteista iš atsakovės 2 180,28 Eur skola, 753,18 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 17 Eur žyminis mokestis ir vėliau atsakovė atliko keletą mokėjimų, tai yra sumokėjo ieškovei 1977 Eur. Liko neapmokėta 203,28 Eur dydžio skola. Sutartyje nurodyta, kad atsakovė, laiku neatsiskaičiusi už atliktas paslaugas, be atskiro ieškovės reikalavimo moka ieškovei 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dieną buvo susikaupusi 753,18 Eur delspinigių suma.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė periodiškai išnuomodavo atsakovei įvairią įrangą ir išrašydavo PVM sąskaitas faktūras pagal įrangos perdavimo–priėmimo aktus. Atsakovė ne kartą nurodė ieškovei, kad PVM sąskaitose faktūrose nuolat išrašomos nepagrįstos sumos, kai kurios pozicijos PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašomos dvigubai. Atsakovė dėl dalies PVM sąskaitų faktūrų nepagrįstumo ne iš karto apmokėjo už ieškovės suteiktas paslaugas. Dalį PVM sąskaitų faktūrų apmokėjo geranoriškai, siekdama išvengti konflikto. Teigia, jog ieškovė nėra pateikusi įrangos perdavimo–priėmimo aktų, pagal kuriuos buvo išrašytos PVM sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pozicijos už 4 m. mobilius bokštelius. Be to, PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nepagrįstai įrašė du kartus mobiliojo bokštelio nuomą (dukart po 208,26 Eur), o įrangos perdavimo–priėmimo akto taip pat nepateikė. Mano, kad yra permokėjusi ieškovei. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai reikalauja prisiteisti 203,28 Eur skolą, nes PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suma buvo nepagrįstai „užaukštinta“ 208,26 Eur suma (mobiliojo bokštelio nuoma buvo įrašyta dvigubai). Be to, ieškovė nepateikė įrangos priėmimo–perdavimo aktų, pagal kuriuos išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei dalį PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už 4 m. mobilius bokštelius. Teigia, kad ieškovė pati kalta dėl vėlesnio PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, nes atsakovė privalėjo aiškintis dėl nepagrįstų sumų sąskaitose. Be to, anot atsakovės, delspinigių dydis – 0,2 procentai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną yra neprotingas ir nesąžiningas, atitinka 73 procentus metinių palūkanų dydį, kai įprastai mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovė pateikdavo atsakovei „užaukštintas“ PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui. Teigia, kad šis argumentas yra nepagrįstas, kiekviena PVM sąskaita faktūra būdavo teikiama atsakovei pagal realų išnuomotos įrangos naudojimosi laikotarpį, kuris būdavo apskaitomas pagal įrangos perdavimo–priėmimo aktus. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 203,28 Eur skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nes neva šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti bokšteliai buvo įrašyti du kartus. Pažymi, jog atsakovei buvo išnuomoti du mobilūs bokšteliai 4 m. pagal 2021 m. balandžio 21 d. įrangos perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 2 d. įrangos perdavimo –priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 203,28 Eur skolą, 753,18 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 956,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
5. Dėl šalių tarpusavio teisinių santykių ir 203,28 Eur skolos priteisimo teismas nurodė, kad šalys sudarė 2020 m. liepos 7 d. bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perduodavo nuomotis jos valdomus įrenginius arba inventorių atsakovei, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai atlygintinės nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė grįsdama reikalavimą dėl skolos priteisimo pateikė rašytinius įrodymus PVM – sąskaitas faktūras. Teismas atsižvelgęs į tai, jog šalių nuomos santykiai buvo pastovūs, į tai, jog ieškovė teikė aiškius ir įrodymais pagrįstus paaiškinimus, konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad šiuo atveju kainos buvo „užaukštinamos“ ar dvigubos, todėl nusprendė ieškovės reikalavimą dėl 203,28 Eur skolos priteisimo tenkinti.
6. Dėl 753,18 Eur delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą grindžia pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis, šalių sudaryta sutartimi. Nors atsakovė įrodinėja, kad numatytas delspinigių dydis yra neprotingas, tačiau šiuo atveju teismas atsižvelgęs į tai, jog byloje neįrodyta, kad ieškovė išrašė sąskaitas nepagrįstomis sumomis, į tai, kad atsakovė be objektyvių priežasčių laiku teikiamų sąskaitų neapmokėjo, į tai, jog šalys dėl tokių delspinigių dydžio susitarė sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje laisva valia, į tai, jog abu subjektai yra ilgametę patirtį turintys verslo subjektai ir atsakovė reikalavimo dėl delspinigių dydžio nuginčijimo nesikreipė, nusprendė, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turi būti tenkinamas pilna apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteisti 753,18 Eur delspinigiai panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei 169,47 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 372,75 Eur sumą (203,28 Eur skola, 169,47 Eur delspinigiai), priteisti apeliantei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės naudai iš apeliantės priteisti 753,18 Eur dydžio delspinigiai. Teigia, kad atsižvelgiant į ieškovės verslo modelį, tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius bei tikėtinas rizikas (nuostolius) apeliantei laiku neapmokėjus ieškovės išrašytų sąskaitų-faktūrų, tokia suma (753,18 Eur) yra akivaizdžiai neprotinga, nesąžininga ir turi lupikavimo požymių.
7.2. Teigia, kad apeliantė laiku gražindavo įranga ieškovei, dėl ko ieškovės verslas nebuvo stabdomas, ji sėkmingai galėjo toliau išnuomoti įrangą kitiems asmenims, nes įranga buvo laiku grąžinama. Kadangi apeliantė neteikė ieškovei kokias nors paslaugas ar prekes, dėl ko galėtų priklausyti ieškovės įsipareigojimai kitiems asmenims, realus ieškovės nuostolis galėjo būti tik pačių pinigų nuvertėjimas – infliacija, pervedant pinigus vėlesniame laikotarpyje, o ir be to, ieškovė ne visada laiku parengdavo priėmimo – perdavimo aktus.
7.3. Nurodo, kad ieškovė yra stambesnio verslo atstovė ir šiuo atveju ieškovė apeliantei pateikė standartines sutarties sąlygas. Sutarties 8.3 punkte buvo įrašyta, kad nuomininkas moka 0,2 procento nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Teigia, kad sutarties sąlygos nebuvo aptartos, o ir vėliau, ieškovė neteikė delspinigių skaičiavimo, kas jai galimai buvo naudinga. Mano, kad šiuo atveju netesybos yra per didelės, be to dalis sumos buvo sumokėta, todėl netesybos turėtų būti mažinamos iki 169,47 Eur sumos, tai yra iki 0,045 procentinio dydžio, atsižvelgiant į infliacijos rodiklius.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Nurodo, kad šalys sudarydamos bendradarbiavimo sutartį susitarė ir dėl delspinigių dydžio. Sutartinių teisinių santykiu metu apeliantė už nuomojamus objektus buvo skolinga, nereaguodavo į ieškovės raginimus, skolos nemokėjo ilgą laiko tarpą ir mokėjimus pradėjo atlikti tik iniciavus teisminį procesą.
8.2. Nurodo, kad šalys laisva valia apibrėžė delspinigių dydį, apeliantė ne karto neteikė pretenzijų dėl jų dydžio, nereiškė valios keisti sutarties sąlygų. Pažymi, jog apeliantė yra verslininkė, juridinis asmuo, todėl ji turi veikti atidžiai. Šiuo atveju prašomi priteisti delspinigiai yra protingo dydžio, paskaičiuoti už 180 dienų. Papildomai nurodo, kad siekdama mažinti apeliantės naštą nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
11. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria iš apeliantės ieškovės naudai priteisti 753,18 Eur dydžio delspinigiai. Teigia, kad atsižvelgiant į ieškovės verslo modelį, tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius bei tikėtinas rizikas (nuostolius) apeliantei laiku neapmokėjus ieškovės išrašytų sąskaitų-faktūrų, delspinigiai yra per dideli, neprotingi ir turi lupikavimo požymių. Nurodo, kad įrangą ieškovei grąžindavo laiku, dėl ko ji nuostolių nepatyrė, o realus ieškovės nuostolis galėjo būti infliacija, dėl ko delspinigiai mažintini iki 0,045 procento. Ieškovė su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, prašo juos atmesti.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2020 m. liepos 7 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 20200707AL, kurios pagrindu šalys susitarė, kad nuomotojas (ieškovė) perduoda ir nuomininkas (apeliantė) priima ieškovei priklausančius arba valdomus įrenginius, o apeliantė moka nuomos mokestį. Šios sutarties 8.3 punktu šalys susitarė, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka pagal šią sutartį mokėtinų sumų, jis už kiekvieną uždelsta kalendorinę dieną nuomotojui moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai sutartį pasirašo abi šalys. Kaip matyti kiekvienas sutarties lapas yra pasirašytas abiejų šalių, tai yra ieškovės atstovo A. L. ir apeliantės atstovo I. T.. Pažymėtina, jog šiuo atveju neginčijama teismo sprendimo dalis dėl 203,28 Eur skolos priteisimo, tai yra jog šiuo atveju apeliantė su ieškove nebuvo pilnai atsiskaičiusi, o apeliantė neįrodė, kad ieškovės teikiamose sąskaitose buvo nurodytos „užaukštintos“ nuomos kainos. Ieškovė pateikė delspinigių skaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, jog už pradelstus mokėjimus, už 180 dienų ieškovė paskaičiavo 753,18 Eur dydžio delspinigius pagal keturias PVM sąskaitas – faktūras.
13. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai); 2 dalyje nustatyta, jog netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu; 3 dalyje nustatyta, jog už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismas pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.
14. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.
15. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2019).
16. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Šiuo atveju aktualu pažymėti tai, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
17. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantė su ieškove nebuvo atsiskaičiusi pakankamai ilgą laiko tarpą. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai buvo skaičiuojami už 180 dienų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir sprendė, jog mažinti šalių sutartyje nustatytas netesybas nėra teisinio pagrindo, nes skolininkė nėra įvykdžiusi dalies savo prievolių, prašomos netesybos nėra neprotingai didelės, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams.
18. Pirmiausia pažymėtina tai, kad tarp šalių, kurios yra profesionalios verslininkės – uždarosios akcinės bendrovės, buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kurios 8.3 punktu šalys susitarė, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka pagal šią sutartį mokėtinų sumų, jis už kiekvieną uždelsta kalendorinę dieną nuomotojui moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad minėta bendradarbiavimo sutartis patvirtinta abiejų šalių parašais, kas laikytina, jog apeliantei sudarant sutartį, buvo žinomos jos sąlygos ir įsipareigojimai. Sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis, o šalis siejo komerciniai (verslo) santykiai. Įrodymų, jog apeliantė – daugiau kaip 9 metus veikianti profesionali verslininkė, būtų teikusi pastabas dėl sutartyje nurodytų delspinigių dydžio ar kitaip derėjosi dėl sutarties sąlygų, byloje nepateikta, sutartis nenuginčyta, todėl turi įstatymo galią ir yra vykdoma. Nors apeliantė teigia, kad sutartį sudarė prisijungimo būdu, tačiau apeliantė būdama profesionalia verslininke pasirašydama sutartyje nurodytomis sąlygomis, turėjo ir galėjo įvertinti, ar numatytos netesybos yra protingos ir nepažeidžia jos interesų, derėtis su ieškove dėl jų sumažinimo, be kita ko, pažymint ir tai, jog šalių sudaryta sutartis buvo galiojanti pakankamai ilgą laiko tarpą.
19. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Šio atveju nėra ginčijama aplinkybė, kad apeliantė su ieškove nebuvo pilnai atsiskaičiusi, dėl ko ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 753,18 Eur delspinigių priteisimo. Teismo vertinimu šioje byloje atsižvelgiant jog šalys yra profesionalūs verslo subjektai, į tai, jog su ieškove nebuvo atsiskaitoma ilgą laiko tarpą, teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo mažinti sutartimi nustatyto delspinigių dydžio, kadangi tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių sudarymo laisvės principas, o sudaryti susitarimai netektų savo prasmės, kadangi kiekvienu atveju kreditorius negalėtų tikėtis sutarties vykdymo ir turėtų iš anksto, prieš suteikiant paslaugas ar tiekiant prekes numatyti, kad sutarties neįvykdymo atveju, jis bus apsunkinamas papildomų įrodymų apie nuostolius rinkimu (kas irgi gali pareikalauti papildomų išlaidų) ir tik tokiu būdu galės juos atgauti. Kitu atveju skolininkas mokės tokias netesybas, kokias jam atrodys teisinga mokėti, tai yra akivaizdžiai sumažintas savo nuožiūra. Pažymėtina, kad jeigu būtų tenkinamas apeliantės prašymas ir būtų skaičiuojami 0,045 procento delspinigiai, kas sudarytų 169,47 Eur, tai toks delspinigių mažinimas pažeistų ieškovės interesus, kadangi priešingai nei apeliantė, ieškovė sutartyje numatytų sąlygų laikėsi ir sutartį vykdė tinkamai, tai yra priešingų įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
20. Trečia, apeliantė teigia, kad numatyti 0,2 procento delspinigiai, atsižvelgiant į šalių verslo specifiką, yra neprotingo dydžio, tačiau su šiuo argumentu taip pat negalima sutikti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje nustatytas 0,2 procento delspinigių dydis, kai jis nustatytas tarp profesionalių verslininkų, nesant kitų išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti delspinigių dydį, taip pat nėra vertinamas, kaip neprotingo dydžio (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1433-555/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje e2A-560-392/2020, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-587/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1858-343/2019).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką netesybų mažinimo klausimais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl delspinigių mažinimo išsprendė tinkamai. Teismo vertinimu, apeliantės nurodyti apeliacinio argumentai, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl delspinigių priteisimo nėra pagrįsti, be to prieštaraujantys šalių bendradarbiavimo sutartyje išreikštai valiai, todėl teismas įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, aiškinio šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties nuostatas, priėmė pagrįstą teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas minėtoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.