Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“ ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Globay Logistics“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su:

- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. DGKS-4680 darbo byloje Nr. APS-131-11790, kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovo A. M. (toliau – darbuotojas, atsakovas) prašymą iš dalies ir išieškojo darbuotojo naudai iš ieškovės 591,90 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 858,26 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų bei

- Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. DGKS-717 darbo byloje Nr. APS-131-19792, kuriuo Darbo ginčų komisija atmetė ieškovės prašymą išieškoti iš atsakovo negrąžintą avansą ūkio reikalavimams ir materialinę žalą, pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašė: 1) priteisti iš atsakovo 1 905,58 Eur žalos atlyginimo, 8 033,25 Eur negrąžintų lėšų ir bylinėjimosi išlaidas; 2) pripažinti, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakovu, išmokėdama kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

2. Nurodė, kad 2019 m. spalio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Nr. 151, kurios pagrindu atsakovas įdarbintas bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi (pradėjo dirbti nuo 2019 m. spalio 12 d.); darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovas 2019 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. k00992 išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui; trukmė – nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. (imtinai). Komandiruotės metu atsakovas autovežiu „Scania P410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo Belgijos Karalystėje, Gento mieste, pervežti krovinį – naujus „Honda“ automobilius (CMR važtaraštis Nr. 83629). Pakraudamas / veždamas krovinį atsakovas apgadino dvi transporto priemones – „Honda“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įbrėždamas galines kairės pusės dureles, „Honda“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įbrėždamas galines kairės pusės dureles bei kairės pusės galinį buferį. Šie apgadinimai pasirašytinai atsakovo užfiksuoti CMR važtaraštyje Nr. 83629. Už padarytus pažeidimus užsakovas Gruppo Mercurio SPA išrašė pervežimo paslaugos teikėjai UAB „Globay“ (tarpininkei) 2019 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 81780 405,58 Eur sumai. Santykiuose su užsakovu Gruppo Mercurio SPA tarpiniai paslaugos vykdytojai (organizatoriai) yra GLOBAY SK bei UAB „Globay“, tuo tarpu ieškovė – vežėja, faktiškai vežusi krovinį (atsakinga už krovinio pervežimą ir materialinės žalos padarymą), kurios darbuotojas – atsakovas padarė materialinę žalą. GLOBAY SK pateikė ieškovei 2020 m. sausio 31 d. pretenziją ir sąskaitą dėl žalos atlyginimo Nr. 00346. 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovė su GLOBAY SK sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. BS, kuria šalys susitarė, jog atsakinga už žalą krovinio apgadinimo atveju yra vežėja (ieškovė), kuri privalo drausti savo civilinę atsakomybę. UAB „Globay“ išrašė sąskaitą paslaugos vykdytojui GLOBAY SK, tuo tarpu ši pateikė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo pagrindinei vežėjai – ieškovei, su kuria sieja vežimo santykiai pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. BS, ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GSK 0003149. Skolų suderinimo aktu Nr. 0243 ieškovė ir GLOBAY SK suderino tarpusavio skolas.

3. Atsakovas 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. k01066 išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui; trukmė – nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. (imtinai). Komandiruotės metu atsakovas autovežiu „Volvo FM“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo pervežti naujus „Fiat“ automobilius (2020 m. sausio 27 d. CMR važtaraštis Nr. I0E00629). Pakraudamas ir / ar veždamas krovinį atsakovas apgadino transporto priemonę „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įspausdamas vidinį stogo paviršių. Krovinys užsakovui pristatytas 2020 m. sausio 29 d. Apie transporto priemonei padarytus apgadinimus pažymėta 2020 m. sausio 27 d. CMR važtaraštyje Nr. I0E00629. Paslaugos gavėjas „Transportis spa“ 2020 m. gegužės 20 d. pateikė sąskaitą Nr. 4329/2020 VA 1 542,87 Eur dydžio žalai atlyginti ir 2020 m. gegužės 20 d. sąskaitą Nr. 744/2020 16,10 Eur žalos administravimo mokesčiui; iš viso vežant „Fiat“ automobilius padaryta 1 558,97 Eur žala. GLOBAY SK dėl padarytos žalos pretenziją ieškovei pateikė 2020 m. birželio 30 d.; tarpusavio skolos įskaitytos 2020 m. liepos 1 d.

4. Ieškovė atsakovo vairuojamas transporto priemones buvo apdraudusi vežėjų keliais civilinės atsakomybės draudimu Nr. CVA 011765, tačiau gabenimo metu apgadinus lengvuosius automobilius, remiantis 1956 m. CMR konvencija, draudimo bendrovė taiko 1 500,00 Eur išskaitą kiekvienos žalos atveju, todėl neturi pagrindo ieškovei atlyginti patirtos žalos, neviršijančios 1 500,00 Eur sumos. Apmokėjusi sugadintų transporto priemonių remonto išlaidas, kurių nedengia draudimo suma, ieškovė įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į atsakovą. Dėl nurodytos priežasties iš atsakovo priteistina 1 500,00 Eur suma už transporto priemonei „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą ir 405,58 Eur suma už transporto priemonių „Honda“, kėbulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgadinimus; iš viso – 1 905,58 Eur suma.

5. Bendrovės vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai, su kuriais atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai, nustato darbuotojo pareigas ir atsakomybę atliekant darbo funkcijas. Atsakovo neteisėta veika ir kaltė dėl transporto priemonių „Honda“, kėbulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgadinimo pasireiškė tuo, kad esant dideliam neatsargumui, jis, pakraudamas / veždamas krovinį (pristatytą 2020 m. spalio 30 d. Gento mieste, Belgijos Karalystėje), įbrėžė transporto priemonės „Honda“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), galines kairės pusės dureles ir „Honda“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), galines kairės pusės dureles bei kairės pusės galinį buferį, tokiu būdu nesilaikydamas pareigos tinkamai eksploatuoti transporto priemonę ir / ar pakrauti krovinį, saugoti krovinį nuo pažeidimų. Dėl to patirta 405,58 Eur dydžio žala.

6. Atsakovo neteisėta veika ir kaltė dėl transporto priemonės „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo pasireiškė tuo, kad esant dideliam neatsargumui, komandiruotėje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. (imtinai) autovežiu „Volvo FM“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), veždamas „Fiat“ automobilius, nurodytus 2020 m. sausio 27 d. CMR važtaraštyje Nr. I0E00629 (2020 m. sausio 29 d. krovinys pristatytas Vokietijoje), apgadino transporto priemonę „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), t. y. įspaudė vidinį stogo paviršių; padaryta 1 558,97 Eur dydžio žala. Transporto priemonės „Fiat“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), stogą galėjo apgadinti tilto konstrukcijos, atsakovui važiuojant neleistinoje vietoje, tačiau neatmestina tikimybė, kad apgadinimas galėjo atsirasti ir kitu būdu, pavyzdžiui, pakrovimo į platformą metu.

7. Atsakovas į komandiruotę vykdavo ieškovei priklausančiu autovežiu vienas ir buvo atsakingas už važtaraščio užpildymą. Nagrinėjamu atveju tik atsakovas, atsižvelgiant į vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose nurodytas pareigas, buvo atsakingas už krovinio pakrovimą, būklę, tame tarpe apžiūrą ir tinkamą pristatymą į paskirties vietą.

8. Atsakovas negrąžino bendrovei daugiau kaip 8 000,00 Eur per visą darbo laikotarpį išmokėto avanso, tokiu būdu nepagrįstai praturtėdamas. Ieškovė neginčijo Darbo ginčų komisijos atlikto mokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo, t. y. 591,90 Eur (neatskaičius mokesčių), kai tuo tarpu darbdavė buvo paskaičiavusi 474,51 Eur (neatskaičius mokesčių) (skirtumas – 117,79 Eur), tačiau nurodė, kad atsakovui jo atleidimo iš darbo dieną (2020 m. birželio 8 d.) kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo išmokėta, ją įskaičius į negrąžinto avanso sumą. Atsakovas iš viso buvo negrąžinęs 8 151,04 Eur dydžio su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos, tačiau įvertinus kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio neatitikimą, negrąžinta nepanaudoto avanso suma pagal laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. birželio 8 d. atliktų atsiskaitymų ataskaitą sudaro 8 033,25 Eur (8 151,04 Eur – 117,79 Eur). Taigi ieškovei atsakovui įskaitymo iš negrąžintos avanso sumos būdu sumokėjus kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat likus 8 033,25 Eur dydžio negrąžintai avanso sumai, atsakovas neturėjo teisės į kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei netesybas.

9. 2019 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. k00992 atsakovas išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusią nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. (imtinai). Remiantis darbuotojo vairuotoje transporto priemonėje įrengto tachografo duomenimis, atsakovas iš viso dirbo 176,05 val., iš jų 57,05 val. – 2019 metų lapkričio mėnesį bei 119 val. – 2019 metų spalio mėnesį, už kurį darbuotojui išmokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 342,57 Eur, dienpinigiai – 1 636,00 Eur. Atsakovas, 2019 m. lapkričio 10 d. grįžęs iš komandiruotės, pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d. (imtinai); prašymas darbdavės tenkintas.

10. 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. k01041 atsakovas išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusią nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. (imtinai); tachografo duomenimis, iš viso dirbta 180,45 val., iš kurių 49,25 val. – 2019 metų lapkričio mėnesį (išmokėtinas darbo užmokestis (neto) – 292,90 Eur), 131,20 val. – 2019 metų gruodžio mėnesį, už kurį išmokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 371,72 Eur; iš viso už komandiruotę priskaičiuota 1 518,00 Eur dienpinigių. Grįžęs iš komandiruotės, atsakovas darbdavei 2019 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. sausio 3 d. (imtinai); prašymas darbdavės tenkintas.

11. 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. k01066 atsakovas išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusią nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. (imtinai); tachografo duomenimis, iš viso dirbta 233,37 val., iš kurių 195,10 val. – 2020 metų sausio mėnesį, už kurį išmokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 647,12 Eur ir 38,27 val. – 2020 metų vasario mėnesį; iš viso už komandiruotę priskaičiuota 992,00 Eur dienpinigių.

12. 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. k01116 atsakovas išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusią nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. (imtinai); tachografo duomenimis, iš viso dirbta 246,5 val., iš jų 53,11 val. – 2020 metų vasario mėnesį, už kurį išmokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 352,85 Eur, 28,00 val. – 2020 metų kovo mėnesį, už kurį išmokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 649,05 Eur, 28,00 val. – 2020 metų balandžio mėnesį, už kurį išmokėtinas darbo užmokestis (neto) sudarė 175,63 Eur; iš viso už komandiruotę priskaičiuota 1 214,00 Eur dienpinigių.

13. 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymais atsakovui pervesta 2 950,00 Eur suma, iš kurios 1 636,00 Eur užskaityta kaip dienpinigiai (už komandiruotę, trukusią nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d.), o 342,57 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2019 metų spalio mėnesį (tuo tarpu 971,43 Eur avanso likutis, išminusavus iš pervestos sumos darbo užmokestį bei dienpinigius, buvo skirtas kompensuoti komandiruotėje galinčioms atsirasti išlaidoms (kelių mokesčiui, remonto išlaidoms, kt.; darbuotojas privalėjo pagrįsti šių sumų panaudojimą pagal paskirtį, o jų nepanaudojęs – grąžinti darbdavei); 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymais atsakovui avansu pervesta 2 659,00 Eur suma, iš kurios 1 518,00 Eur užskaityta kaip dienpinigiai (už komandiruotę, trukusią nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d.), o 292,90 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2019 metų lapkričio mėnesį (avanso likutis – 848,10 Eur); 2019 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymais atsakovui avansu pervesta 2 702,00 Eur suma, iš kurios 992,00 Eur užskaityta kaip dienpinigiai (už komandiruotę, trukusią nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d.), 371,72 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2019 metų gruodžio mėnesi, o 647,12 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2020 metų sausio mėnesį (avanso likutis – 691,16 Eur); 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymais atsakovui avansu pervesta 4 655,00 Eur suma, iš kurios 1 214,00 Eur užskaityta kaip dienpinigiai (už komandiruotę, trukusią nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d.), 352,85 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2020 metų vasario mėnesį, 649,05 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2020 metų kovo mėnesį, o 175,63 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2020 metų balandžio mėnesį. Iš atsiskaitymų ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. birželio 8 d. matyti, kad susidariusi 8 151,04 Eur permoka, kurios atsakovas yra negrąžinęs.

14. Taigi visą darbo teisinių santykių laikotarpį darbdavė tinkamai atsiskaitydavo su darbuotoju, sumokėdama jam priklausantį darbo užmokesti bei dienpinigius, atsakovui jokių pretenzijų nereiškiant. Atsiskaitymo tvarka atsakovui buvo žinoma ir suprantama. Atsakovui iš viso pervesta 16 690,00 Eur suma, iš kurios darbo užmokestis ir dienpinigiai sudaro 8 538,96 Eur; likusi 8151,04 Eur (16 690,00 Eur – 8 538,96 Eur) suma privalėjo būti panaudota darbo reikmėms, jos nepanaudojus – grąžinta darbdavei. Darbo tvarkos taisyklių 32.39 punkte numatyta, kad grižus iš komandiruotės, darbuotojas privalo pateikti buhalterijai avansinę ataskaitą, kur prie kiekvieno pateikto punkto turi būti išlaidas pateisinantis dokumentas, atitinkantis visus buhalterinius apskaitos reikalavimus; teisėtos ir pagrįstos išlaidos, patirtos komandiruotės metu, yra kompensuojamos. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė jam pervestos avanso sumos panaudojimo pagal paskirtį, taip pat ir jos negrąžino.

16. Ieškovės reikalavimas atsakovui atlyginti padarytą materialinę žalą dėl tariamai jo apgadintų transporto priemonių yra nepagrįstas, ieškovei neįrodžius visų reikalingų sąlygų pareigos atlyginti žalą atsiradimui.

17. Viena iš sąlygų, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, yra jos patirta žala atlyginus, komandiruotės metu naujų automobilių, kuriuos atsakovas pervežė, remonto išlaidas. Tačiau ieškovė nepagrindė, kad transporto priemonės, kurias pervežė atsakovas, buvo naujos. Atsakovui atvykus pakrauti krovinio (transporto priemonių) iš anksto sutartu laiku ir iš anksto sutartoje vietoje, abiejų pervežimo metu kroviniai buvo uždengti specialia, pervežimui skirta balta medžiaga, taigi atsakovas objektyviai galėjo apžiūrėti tik transporto priemonių („Honda“ transporto priemonių, kėbulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vidų. Jokių vidinių transporto priemonių defektų (apgadinimų) atsakovas nepastebėjo. Tuo tarpu antrosios komandiruotės metu (pagal įsakymą Nr. k01066) atsakovas, įsėdęs į „Fiat“ transporto priemonę, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra įspaustas vidinis jos stogo paviršius. Apie šias aplinkybes nedelsiant buvo pranešta darbdavei, mobiliuoju telefonu padarytos nuotraukos ir išsiųstos atsakingiems asmenims. Abiem atvejais gavus iš darbdavės leidimą pakrauti transporto priemones, jos buvo pakrautos ir pristatytos į sutartą vietą. Be to, abiejų komandiruočių metu automobiliai buvo pakrauti ne iš specializuotos transporto priemonių pardavimo vietos, pavyzdžiui, automobilių salono ar specializuotos, saugomos aikštelės, kurioje įprastai turėtų būti saugomos naujos transporto priemonės, o iš įprastos aikštelės, kurioje bet kuriuo metu galėjo būti apgadintos. Kadangi transporto priemonės buvo naudotos ir, tikėtina, jau apgadintos iki to, kai atsakovas atvyko jų pakrauti, atsakovas nesutiko su teiginiu, jog jam vykdant savo darbo funkcijas buvo padaryta žala.

18. Ieškinyje nurodoma, jog abiejų komandiruočių metu krovinių (transporto priemonių) apgadinimai yra aprašyti ir atsakovo parašu užfiksuoti važtaraščiuose (Nr. 83629 ir Nr. I0E00629). Atsakovas šio fakto neginčijo. Važtaraščiai buvo pasirašyti pristačius krovinį (-ius) (transporto priemones) į paskirties vietą. Važtaraščiuose nurodytos visos reikšmingos ir, atsakovo manymu, svarbios aplinkybes, kurias jis pastebėjo ir apie kurias pranešė darbdavei, prieš pakraunant transporto priemones, t. y. pirma, kad automobiliai yra uždengti specialia, pervežimui skirta balta medžiaga, dėl kurios išorinė automobilio apžiūra negalima, antra, kad vienas iš automobilių („Fiat“ transporto priemonė, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)) yra sugadintas (įspaustas vidinis automobilio stogo paviršius).

19. Ieškovė grindė atsakovo pareigą atlyginti žalą pridedamais apskaitos dokumentais, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie neva sugadintų transporto priemonių remontą bei jo išlaidas. Be to, net ir esant tokiems įrodymams, jie nepatvirtintų, jog žalą padarė būtent atsakovas.

20. Ieškinyje nurodoma, kad pradėjęs dirbti pas ieškovę atsakovas buvo supažindintas raštu su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kurie nustato bendrąsias ir specialiąsias darbuotojo pareigas ir atsakomybę atliekant darbo funkcijas. Remiantis jais, atsakovas neva turėjo žinoti, kokios jo pareigos ir kokia atsakomybė gali grėsti už šių pareigų nevykdymą ir / ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo, kokias konkrečias pareigas, kada ir kokiais konkrečiai veiksmais pažeidė atsakovas vykdydamas darbo funkcijas. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas turi žinoti kelių eismo taisykles, saugaus eismo reikalavimus ir kt., tačiau nepateikia įrodymų apie tai, kad atsakovas šių taisyklių ir reikalavimų nežino ir jų nesilaikė vykdydamas darbo funkcijas. Be to, ieškovė teigė, kad remiantis vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, atsakovas privalo, pavyzdžiui, nuolat prižiūrėti krovininio automobilio techninę būklę ir jo komplektiškumą, laiku pranešti apie automobilio gedimus, turinčius įtakos eismo saugumui, prieš pradedant važiuoti patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga ir pan., tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovas šių pareigų būtų nevykdęs ir dėl to kilo žala. Priešingai, bendrovėje buvo susiformavusi praktika, kad kilus bet kokiems nesklandumams kelyje ir / ar pakraunant krovinį(-us), patys vairuotojai jiems patogiu būdu (dažniausiai telefonu) žodžiu ir / ar raštu informuodavo bendrovės atsakingus asmenis (vadybininkus) apie įvykusius ir / ar galimus įvykti nesklandumus. Po tokio pranešimo vairuotojai gaudavo nurodymus, kaip elgtis toliau, pavyzdžiui, jeigu krovinys sugadintas, ar jį pakrauti ir laikytis pervežimo plano, ar ne.

21. Kelia abejonių ir yra nepagrįstas patikimais įrodymais ieškovės teiginys, kad atsakovas buvo raštu supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, nes jam viso darbo santykių su ieškove metu raštu nebuvo pateikti jokie vidiniai bendrovės teisės aktai ir / ar dokumentai, su kuriais reikėtų susipažinti ar tuo labiau, kuriuos reikėtų pasirašyti (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklės, pareiginiai nuostatai ar saugos darbe norminiai aktai ir pan.). Dokumentai, kuriuos ieškovė teikė teismui, yra pateikti su suklastotu atsakovo parašu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės dokumentų klastojimo.

22. Kadangi atsakovas nei savo veiksmais, nei neveikimu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o žalos atsiradimas ieškovo nebuvo įrodytas, ši atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – taip pat byloje nėra įrodyta.

23. Atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, jas vykdė atidžiai, saugiai ir rūpestingai. Veždamas krovinius (transporto priemones) autovežiu, atsakovas nėra turėjęs jokių realių eismo įvykių, kurie parodytų jo neatidumą, neatsargumą, nerūpestingumą ar tuo labiau, nesilaikymą paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruojant. Ieškovė viso darbo pas jį laikotarpiu nei karto nėra pateikusi atsakovui prašymo pasiaiškinti nei dėl tam tikro konkretaus įvykio, nei dėl jo darbo sutartyje ir kituose bendrovės vidaus dokumentuose nustatytų pareigų pažeidimo ar ginčo situacijos. Todėl ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, kad yra visos reikalingos sąlygos materialinei žalai atsirasti ir tai neva pagrindžiančios aplinkybės, pavyzdžiui, atsakovas vežamos transporto priemonės stogą galėjo apgadinti neleistinoje vietoje važiuodamas po tiltu į jo konstrukcijas, yra neįrodytos, deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais civiliniame procese leistinais įrodymais. Atsakovo kaltė negali būti preziumuojama ir turi būti įrodyta.

24. Kadangi pareiga atlyginti žalą kyla tik tuomet, kai egzistuoja ir yra įrodomos visos žalos atlyginimo sąlygos, o ginčo situacijoje šios sąlygos nebuvo ieškovės įrodytos, atsakovui pareiga atlyginti neva padarytą materialinę žalą nekyla.

25. Ieškovė, kaip darbdavė, vykdanti didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (ir atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotoją. Jeigu visos neigiamų padarinių kilimo (darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą) rizikos būtų priskirtos tik darbuotojui, būtų iškreipta darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra bei tai neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad krovinys (transporto priemonės) galėjo būti apgadintos pakrovimo ir / ar vežimo metu, o atsakovas neva turėjo pareigą paaiškinti ir užfiksuoti, kaip atsirado šie apgadinimai. Kadangi atsakovas neva to nepadarė, nors, kaip buvo minėta pirmiau, atsakovas apie aplinkybes informavo darbdavę, atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už neva kilusią žalą. Taigi ieškovė visą atsakomybę ir riziką bando perkelti atsakovui. Nors pati ieškovė, kaip darbdavė, niekada neteikė atsakovui išsamių ir konkrečių instrukcijų, pavyzdžiui, ar jam atsisakyti priimti apgadintas transporto priemones, ar fiksuoti sugadinimus atitinkamuose dokumentuose ir pan. Atsakovas visuomet veikė pagal bendrovėje nusistovėjusią ir savo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus, darbo praktiką. Atvykęs į pakrovimo vietą atsakovas pranešė darbdavei apie tai, kad: 1) neturi galimybės patikrinti transporto priemonių išorės, nes jos yra uždengtos specialia, pervežimui skirta balta medžiaga, dėl kurios išorinė automobilio apžiūra negalima; 2) yra rastas automobilio apgadinimas, kuris matosi iš vidaus. Be to, atsakovas šias aplinkybes užfiksavo nuotraukose ir tik gavęs žodinį patvirtinimą telefonu iš darbdavės leido vykdyti transporto priemonių pakrovimą.

26. Nurodymų, kaip elgtis tokiais atvejais, kai prieš perduodant krovinį atsakovas pastebi jo trūkumus, nėra ir atsakovo pareiginiuose nuostatuose, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, todėl atsakovas pervežimui transporto priemones priiminėjo tokias, kokios jam buvo perduotos, dokumentuose nurodydamas apie jų trūkumus. Nagrinėjamu atveju atsakovas krovinio priėmimo metu važtaraštyje įrašė pastabas dėl krovinio būklės.

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė verčiasi krovinių pervežimo veikla, o atsakovas vykdė vairuotojo- ekspeditoriaus darbo funkcijas, preziumuojama, kad ieškovė vykdo didesnio pavojaus aplinkiniams veiklą, o atsakovui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu. Atsakovo nuomone, ieškovės veiklos specifika yra sunkiai valdoma (susijusi su didesnio pavojaus šaltinių valdymu), kurioje nuolat kyla žalos rizika, todėl darbdavė turi prisiimti tokios rizikos pasekmes pilna apimtimi. Darbdavės visa apimantis regresas į darbuotoją, kai nėra jo tyčios, pažeidžia DK įtvirtintas žalos atlyginimo taisykles.

28. Darbdavė, būdama atsakinga už darbo santykio formalizavimą, iškreipė darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, valią. Ieškovė nurodo, kad darbo sutarties pagrindu šalys sulygo dėl 4,05 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio valandinio darbo užmokesčio už darbuotojo atliekamą darbą, kuris, ieškovės teigimu, nuo 2020 m. sausio 1 d. šalių susitarimu buvo pakeistas į 6,138 Eur (neatskaičius mokesčių) valandinį užmokestį. Šis ieškovės teiginys yra klaidingas. Atsakovas su ieškove buvo susitarę dėl 100,00 Eur bendros darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos (atlygio) už kiekvieną kalendorinę dieną, išbūtą komandiruotėje. Aplinkybę, kad bendrovėje tokio pobūdžio darbo funkcijas vykdantiems darbuotojams yra mokamas 100,00 – 110,00 Eur dienos atlygis, atsižvelgdama į pridėtą bylos medžiagą – darbo skelbimą, patvirtino ir Darbo ginčų komisija. Darbo skelbime nurodoma, jog: „Autovežio vairuotojui bendrovės siūlomas atlyginimas yra lygus 2 600,00 – 3 000,00 Eur / mėn. į rankas, 100,00 Eur – 110,00 Eur / dienai, esant darbo pobūdžiui: 4 arba 6 savaičių reisai Vakarų Europoje ir 2 arba 3 savaitės poilsio namie“. Iš darbo skelbimo turinio galima suprasti, kad darbdavė ketino įdarbinti darbuotoją, o darbuotojas įsidarbinti pas darbdavę būtent tokiomis sąlygomis, kaip nurodyta darbo skelbime.

29. Nagrinėjamu atveju visą darbo santykių laikotarpį ieškovė įsipareigojimo mokėti 100,00 Eur už kiekvieną komandiruotės sąlygomis dirbtą dieną laikėsi ir tik iš atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo, t. y. nesumokėjo – 250,00 Eur, tariamai žalai padengti, o iš atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo dar 25,00 Eur tariamai žalai padengti. Tačiau šios išskaitos buvo atliktos tik tuomet, kai ieškovė sužinojo apie atsakovo ketinimą nutraukti darbo santykius. Taigi ieškovės ieškinyje pateikti paskaičiavimai, grindžiami bendrovės buhalteriniais dokumentais, yra klaidingi.

30. Ieškovė atsakovui mokėjo darbo užmokestį ir dienpinigius neskaidriai, dėl ko jai tenka visa su tuo susijusi neigiamų padarinių rizika, o atsakovui nekyla prievolė grąžinti ieškovei neva susidariusią permoką už nepanaudotą avansą. Visų atsakovui atliktų mokėjimų paskirtis nurodyta identiškai „atsiskaitytinai ūkio išlaidoms“, ką patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas už visą darbo santykių su ieškove laikotarpį (2019 m. spalio 25 d. – 2020 m. birželio 8 d.).

32. Visuose ieškovės pateiktuose įsakymuose „Dėl komandiruotės“ nurodyta, kad atsakovui atlyginami dienpinigiai ir nenurodyta, kad mokamas avansas komandiruotės ar ūkio išlaidoms. Nei DK, nei Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 nenumato dienpinigių mokėjimo avansu, t. y. besitęsiančios komandiruotės metu už kitą komandiruotę, dėl kurios nepriimtas įsakymas. Be to, dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

33. Tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 6 punktas įtvirtina, kad komandiruotpinigiai mokami po komandiruotės. Taigi, darytina išvada, jog dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų mokėjimas avansu nei sutartyje, nei bendrovės lokaliuose teisės aktuose nebuvo numatytas. Tuo tarpu iš atsakovui atliktų mokėjimų paskirties negalima spręsti apie tikslią atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką.

35. Atsakovas viso darbo santykių su darbdave laikotarpiu nei karto nebuvo supažindintas su lokaliniu aktu, reglamentuojančiu darbuotojų (vairuotojų) atsiskaitymo tvarką grįžus iš komandiruotės. Ieškovė niekada neragino atsakovo, kad jis pateiktų komandiruotės ataskaitą bei atsiskaitytų už gautas lėšas, pasibaigus komandiruotei. Ieškovė nei karto nėra nei žodžiu, nei raštu paklaususi atsakovo, kur pastarasis panaudojo gautas lėšas.

36. Ieškovės savavališka išskaita iš atsakovui mokėtinų sumų yra neteisėta. Sužinojusi apie atsakovo ketinimą nutraukti darbo santykius, ieškovė iš atsakovo atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo, t. y. nesumokėjo 250,00 Eur, o iš atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo dar 25,00 Eur. Abi išskaitas ieškovė grindė atlyginimu tariamai žalai padengti, kurią įvykdė atsakovas. Išskaitos gali būti daromos tik iš darbuotojo darbo užmokesčio, turint omenyje, kad dienpinigiai, komandiruotės išlaidų atlyginimui skirtos išlaidos nelaikomos darbo užmokesčiu, o atsakovas su ieškove faktiškai buvo sutarę dėl darbo komandiruotės sąlygomis. Ieškovės savavališkai atlikta išskaita iš atsakovo dienpinigių yra neteisėta, nes, visų pirma, dienpinigiai nepriklauso toms sumoms, iš kurių gali būti atlikta išskaita, antra, toks išskaitymas pažeidžia teisingo apmokėjimo už darbą principą.

37. Atsakovas darbo santykių su ieškove metu įgijo teisę į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tačiau ieškovė ieškinyje ginčijo atsakovo teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nurodė, kad ši teisė buvo realizuota užskaitos būdu, nes atsakovui už darbą 4 komandiruočių metu buvo permokėta, t. y. atsakovas neatsiskaitė už gautas sumas, kurių paskirtyje buvo nurodyta „atsiskaitytinai ūkio išlaidoms“. Išskaitos iš kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip ir dienpinigių negali būti atliekamos, nes ši kompensacija nėra laikoma darbo užmokesčio dalimi. Dėl šios priežasties visais atvejais negalimas išskaitymas iš atsakovui priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos.

38. Atsakovas darbo santykių su ieškove metu kasmetinėmis atostogomis nesinaudojo. Taigi, darbo sutarties nutraukimo dieną atsakovas įgijo teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 127 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai nenumato galimybės atlikti išskaitą iš darbuotojo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovės teiginys, kad atsakovo teisė į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo realizuota užskaitos būdu, yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

51. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

52. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2019 m. spalio 9 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 151 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi (darbo sutarties 1.2 papunktis, 2, 7 punktai); darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 8 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

53. Atsakovas pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti jam deklaruotas nemokamas atostogas neteisėtomis; 2) išieškoti iš ieškovės išskaičiuotą iš darbo užmokesčio / dienpinigių materialinę žalą (275,00 Eur), išlaikymo išlaidas (maistpinigius) už atsakovės vienašališku sprendimu pratęstą komandiruotės trukmę bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

54. Darbo ginčų komisija 2020 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. DGKS-4680 darbo byloje Nr. APS-131-11790 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. 1) tenkino atsakovo prašymą iš dalies ir išieškojo darbuotojo naudai iš ieškovės 591,90 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 858,26 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų.

55. Ieškovė pateikė Darbo ginčų komisijai priešpriešinį prašymą is?ies?koti is? atsakovo 8 033,25 Eur negra?z?intu? le?s?u?, 1 558,97 Eur uz? transporto priemonei Fiat, ke?bulo numeris (duomenys neskelbtini), ir 407,58 Eur uz? transporto priemonėms Honda, ke?bulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarytą žalą.

56. Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. DGKS-717 darbo byloje Nr. APS-131-19792 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. 2) atmetė ieškovės prašymą išieškoti iš atsakovo negrąžintą avansą ūkio reikalavimams ir materialinę žalą.

- Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. 1, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 591,90 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 858,26 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-317-517/2021);

- Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. 2, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur už transporto priemonei Fiat, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą; 405,58 Eur už apgadinimus transporto priemonėms Honda, kėbulo numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8 033,25 Eur negrąžintų lėšų; bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-626-1104/2021).

22. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo M. P. 2021 m. sausio 12 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-317-517/2021 ir Nr. e2-636-1104/2021 sujungtos į vieną bylą, paliktas civilinės bylos Nr. e2-317-517/2021 (teisminio proceso Nr. 2-49-3-00962-2020-9), naudojantis Modulio funkcija „privalo nagrinėti“, skiriant ją nagrinėti teisėjui R. A..

23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, spręsdamas, kad: 1) ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų darbuotojo atsakomybei kilti; 2) bylos šalys faktiškai buvo susitarusios dėl kitokių darbo apmokėjimo sąlygų, nei įrašyta darbo sutartyje, todėl atsižvelgiant į darbo skelbime nurodytą darbo užmokesčio dydį, dienpinigių paskaičiavimo tvarką, faktiškai dirbtą laiką, labiau tikėtina, kad viso atsakovo darbo santykių su ieškove metu gautų lėšų (įvardytų, kaip „atsiskaitytinai ūkio išlaidoms“) sumą sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, kurių atsakovas neturi grąžinti.

24. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, komandiruočių metu apgadino transporto priemones, t. y. 1) Honda transporto priemonei, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įbrėžė galinės kairės pusės dureles, Honda transporto priemonei, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įbrėžė galinės kairės pusės dureles ir kairės pusės galinį buferį (šie apgadinimai aprašyti ir atsakovo parašu užfiksuoti važtaraštyje Nr. 83629); 2) Fiat transporto priemonei, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įspaudė vidinį stogo paviršių (šis apgadinimas yra aprašytas ir atsakovo parašu užfiksuotas važtaraštyje Nr. I0E00629). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei iš atsakovo priteisti bendrą 1 905,58 Eur sumą už šių transporto priemonių apgadinimą, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra įrodymai, kad transporto priemonės buvo apgadintos tik nuo to momento, kai jos atsirado atsakovo žinioje; atsakovas buvo vienintelis asmuo, kuris transporto priemones pakrovė ir jas transportavo, todėl niekas kitas (išskyrus atsakovą) šių transporto priemonių apgadinti negalėjo; ieškovė, kaip darbdavė, tretiesiems asmenims žalą už transporto priemonių apgadinimą atlygino, todėl turi regreso teisę šios žalos reikalauti iš atsakovo.

25. Darbo sutarties šalies pareiga atlyginti žalą kyla esant tik šioms sąlygoms: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu): dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo pažeidė savo įsipareigojimą pagal sutartį, įstatymus ar kitus teisės aktus (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse, saugos darbe norminiuose aktuose, įrenginių eksploatavimo ar finansinių operacijų atlikimo taisyklėse, etikos kodekse numatytas pareigas ir pan.); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kai yra artima tiesioginė arba lemiama minėtųjų veiksnių sąsaja; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas) (DK 4 straipsnis, 151 straipsnis, 152 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai).

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonės buvo apgadintos tik nuo to momento, kai jos atsirado atsakovo žinioje ir jas apgadino būtent atsakovas. Be to, ieškovės byloje pateikti įrodymai, susiję su žalos atlyginimu tretiesiems asmenims (pretenzijos, sąskaitos susijusios su transporto priemonių apgadinimu), negali būti laikomi pakankamais įrodant žalos dydį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kur buvo taisomos apgadintos transporto priemonės, nedetalizavo, kokie remonto darbai buvo atlikti, kokios konkrečios išlaidos sudaro prašomas iš atsakovo priteisti sumas. Taigi ieškovei visų būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų, t. y.: padarytos žalos, neteisėtų darbuotojo veiksmų ir (ar) neveikimo, darbuotojo kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo neįrodžius, atsakovui negali kilti pareiga atlyginti transporto priemonėms padarytą žalą.

27. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, įpareigodamas ją įrodyti tokias aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti, jų įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, ieškovei priskyrė neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštą. Pasak ieškovės, kadangi atsakovas yra tiesiogiai įvykiuose dalyvavęs (transporto priemonių pakrovime ir gabenime) asmuo, būtent jis turi įrodyti, kad kiti asmenys apgadino transporto priemones; šių įrodymų nesant, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paremtas prielaidomis.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodęs, kad įrodyti esant visas būtinąsias sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavė; darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl ieškovė turi pateikti įrodymus dėl atsakovo (darbuotojo) kaltės (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju yra taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, ieškovei teigiant, kad jai iš atsakovo turėjo būti priteista žala už komandiruočių metu padarytų transporto priemonių apgadinimus, ieškovė turėjo įrodyti, kad tuos apgadinimus padarė būtent atsakovas. Ieškovės galimybės šiuo atveju surinkti atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžiančius įrodymus nekeičia jai skirtos bendrosios procesinės įrodinėjimo pareigos.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės vykdomą pervežimo veiklą laiko pavojinga, kai ji tuo tarpu yra visiškai nepavojinga ir techninio pobūdžio.

30. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

31. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ieškovės nepateikusi jokių argumentų ar paaiškinimų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, kad jos vykdoma veikla yra visiškai nepavojinga, o pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovė vykdo didesnio pavojaus veiklą – nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju, darant minėtą išvadą, atsižvelgta į toliau nurodytas aplinkybes, kad ieškovė verčiasi krovinių pervežimo veikla; atsakovas vykdė vairuotojo-ekspeditoriaus darbo funkcijas, susijusias su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu; taip pat į teisinį reguliavimą, pagal kurį transporto priemonių veikla laikoma didesnio pavojaus aplinkiniams veikla.

32. Darbdavys, kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas, atsako CK 6.264 straipsnio pagrindu, o jei vykdoma veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltiniais, pavyzdžiui, krovinių pervežimas transporto priemonėmis – pagal CK 6.270 straipsnį, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

33. Nagrinėjamu atveju, pirma, darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas tam tikras ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas; antra, darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso teisę į darbuotoją, pirmiausia pagal DK normas.

34. Taigi, darbdavio regreso teisės į darbuotoja apimtis yra ribojama DK normomis, o DK 152 straipsnyje yra nurodomi kriterijai, kurie gali sudaryti pagrindą mažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą: vienas iš jų – aplinkybės, lėmusios žalos atsiradimą.

35. Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičius nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai). Kaip nurodoma DK 152 straipsnio 2 dalies 4 punkte, jei dėl darbdavio veiklos specifikos nuolat kyla sunkiai valdoma žalos rizika, darbdavys turi prisiimti tokios rizikos padarinius. Tokiu atveju darbuotojo pažeidimo ir kaltės faktas turi būti įrodomas taikant aukštesnį įrodinėjimo standartą. Pastebėtina, kad jeigu visos neigiamų padarinių kilimo (darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą) rizikos būtų priskirtos tik darbuotojui, būtų iškreipta darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra bei tai neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam, jog būtų užtikrinta tinkama abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

37. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovė vykdo didesnio pavojaus aplinkiniams veiklą, o atsakovui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, todėl darbdavė turi prisiimti tokios rizikos pasekmes pilna apimtimi (nesant jo tyčios).

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieškovė atsakovui atlyginimą mokėjo ne pagal darbo sutartį, kurioje šalys sulygo dėl 4,05 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio valandinio darbo užmokesčio už darbuotojo atliekamą darbą (nuo 2020 m. sausio 1 d. šalių susitarimu pakeisto į 6,138 Eur (neatskaičius mokesčių) valandinį užmokestį), tačiau pagal į bylą pateiktą darbo skelbimą, kuriame nurodyta, kad: „Autovežio vairuotojui bendrovės siūlomas atlyginimas yra lygus 2 600,00 Eur – 3 000,00 Eur / mėn. į rankas, 100,00 Eur – 110,00 Eur / dienai, esant darbo pobūdžiui: 4 arba 6 savaičių reisai Vakarų Europoje ir 2 arba 3 savaitės poilsio namie.“; taigi atsakovas neturi pareigos ieškovei grąžinti 8 033,25 Eur (dėl neatsiskaityto avanso ūkio reikmėms), nes ši suma laikoma jo atlyginimo dalimi.

39. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, nurodydama, kad šis pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad neva labiau tikėtina, jog 8 033,25 Eur suma yra atsakovo darbo užmokestis ir dienpinigiai.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog ieškovė ir atsakovas faktiškai buvo susitarę dėl kitokių darbo apmokėjimo sąlygų, nei įrašyta darbo sutartyje, išsamiai vertino šalių paaiškinimus apie susitartą darbo užmokestį, jo dydį, dienpinigių paskaičiavimo tvarką, faktiškai dirbą laiką ir kt. Apie faktinį sutarties šalių susitarimą taip pat leidžia spręsti darbo sutarties vykdymo praktika. Nagrinėjamu atveju visą darbo teisinių santykių laikotarpį ieškovė įsipareigojimo mokėti 100,00 Eur už kiekvieną komandiruotės sąlygomis dirbtą dieną laikėsi ir tik iš atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo, t. y. nesumokėjo atitinkamai 250,00 Eur ir 25,00 Eur žalai padengti.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovui buvo žinoma, jog turi grąžinti jai pinigines lėšas, dėl kurių apskaitymo ir grąžinimo šalys būtų susitarusios. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad: 1) ieškovė nepateikė bendrovės darbo užmokesčio sistemos (DK 140 straipsnio 3 dalis), numatančios darbo užmokesčio mokėjimą tokiu būdu, t. y. išmokomis ūkio išlaidoms; 2) visuose ieškovės pateiktuose įsakymuose „Dėl komandiruotės“ nurodyta, kad atsakovui atlyginami dienpinigiai ir nenurodyta, kad mokamas avansas komandiruotės ar ūkio išlaidoms; 3) darbo sutarties 6 punkte įtvirtinta, kad komandiruotpinigiai mokami po komandiruotės.

44. Visų atsakovui atliktų mokėjimų paskirtyje nurodyta: „atsiskaitytinai ūkio išlaidoms“, kaip matyti iš byloje pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo už visą darbo santykių su ieškove laikotarpį. Tačiau darytina išvada, jog dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų mokėjimas avansu nei darbo sutartyje, nei ieškovės lokaliuose teisės aktuose nebuvo numatytas. Taigi ieškovė, kaip darbdavė, mokėdama neskaidriai darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (jas įvardydama „atsiskaitytinai ūkio išlaidoms“, iš tokios ieškovės atsakovui atliktų mokėjimų paskirties negalint spręsti apie tikslią atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką), turi prisiimti neigiamų padarinių riziką.

45. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas iš atsakovo atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo, t. y. nesumokėjo, 250,00 Eur ir 25,00 Eur. Abi išskaitas ieškovė grindė atlyginimu tariamai žalai padengti.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik DK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. DK nustatytų atvejų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas DK 150 straipsnio 2 dalyje. Jame nurodoma, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 straipsnis).

47. Kaip skundžiamame sprendime teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktą darbdavė negalėjo išskaityti iš darbuotojo darbo užmokesčio perduotų ir darbuotojo nepanaudotų pagal paskirtį darbdavės pinigų sumų, nes: 1) neįrodė, kad sumokėjo atsakovui avansą dėl galimų nenumatytų komandiruotės metu išlaidų ir šis liko skolingas ieškovei 8 151,04 Eur už nepanaudotą komandiruotės metu avansą; 2) atsakovo atleidimo dienai nebuvo pareikalavusi grąžinti avansu sumokėtų sumų; 3) atsakovas nebuvo informuotas apie išskaitos pagrindą, t. y. kada, kaip ir kokiais konkrečiais veiksmais liko skolingas ieškovei ir darbdavės sprendimą dėl išskaitos padarymo; 4) atsakovui darbo santykių metu nepranešta, kad jis yra skolingas nepanaudotas avanso lėšas.

49. Teisėjų kolegija pažymi, jog išskaitos iš kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip ir dienpinigių, negali būti atliekamos, nes ši kompensacija nėra laikoma darbo užmokesčio dalimi. Dėl šios priežasties, priešingai nei nurodo ieškovė, visais atvejais negalimas išskaitymas iš atsakovui priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos.

53. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, kodėl įmonės turėjo būti įtrauktos į bylos nagrinėjimą kaip tretieji asmenys; kokios materialiosios jų teisės ir pareigos joms buvo sukurtos skundžiamu sprendimu; kokį suinteresuotumą šios įmonės turi ir (ar) galėtų turėti bylos baigtimi; kaip skundžiamas sprendimas pablogino įmonių (ar bent vienos iš jų) teisinę materialinę padėtį.

55. Nors ieškovė nurodo, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tačiau CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

56. Taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra ne kartą atskleistas kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008). Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

57. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinis santykis susiklostęs išimtinai tarp ieškovės ir atsakovo, dėl jų tarpusavio teisinių santykių, žalai įmonėms už sugadintas transporto priemones jau esant atlygintai. Skundžiamas sprendimas neturi jokios tiesioginės įtakos įmonių teisėms ir pareigoms – šios įmonės neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o skundžiamas sprendimas joms nesukūrė jokių teisių ir pareigų, todėl įmonių įtraukimas trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą būtų nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

59. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

60. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovo turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 2 736,17 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas teisinių paslaugų suvestine (pažyma apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas) už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d.; suvestinė sudaryta ir juos duomenų tikrumas patvirtintas Advokatų profesinės bendrijos TRINITI JUREX atsakingo asmens advokatės J. J., kuri yra tinkamai įgaliota sudaryti bei patvirtinti teisinių paslaugų suvestines Advokatų profesinės bendrijos TRINITI JUREX 2020 m. birželio 10 d. įgaliojimu Nr. 21-03. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2021 metų II ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 566,40 Eur. Maksimali atsakovui už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 2 036,32 Eur (1 566,40 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokatės J. J. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį – 2 036,32 Eur (1 517,40 Eur x 1,3), iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio galima spręsti, jog iš esmės remiamasi tapačiais argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tokiu būdu objektyviai patiriant mažesnius darbo laiko kaštus, jos yra mažintinos, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

63. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-317-517/2021 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“, juridinio asmens kodas 302567924, atsakovui A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.