Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas 2020 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. k01066 pagrindu taip pat buvo išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusią nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. imtinai. Komandiruotės metu atsakovas A. M. autovežiu „Volvo FM“, Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pervežti naujus „Fiat“ markės automobilius, 2020 m. sausio 27 d. CMR važtaraščio Nr. I0E00629. Pakraudamas ir/ar veždamas krovinį atsakovas apgadino transporto priemonę „Fiat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra įspaudė vidinį stogo paviršių. Krovinį atsakovas užsakovui pristatė 2020 m. sausio 29 d. Apie transporto priemonei padarytus apgadinimus yra pažymėta tame pačiame važtaraštyje. Paslaugos gavėjas „Transportis spa“ 2020 m. gegužės 20 d. pateikė sąskaitą Nr. 4329/2020 VA, kurioje nurodė, jog bendra padarytos žalos suma yra 1542,87 Eur bei 2020 m. gegužės 20 d. sąskaitą Nr. 744/2020, pagal kurią žalos administravimo mokestis yra 16,10 Eur. Tai yra, viso padarytos žalos suma vežant „Fiat“ markės automobilius yra 1558,97 Eur. Kaip jau minėjo, šiuo atveju santykiuose su užsakovu užsienio įmone Gruppo Mercurio SPA paslaugų teikėjas yra UAB „Globay“ (tarpininkas), taip pat tarpininkas yra GLOBAY SK, tuo tarpu ieškovas UAB „Globay Logistics“ yra vežėjas, kuris realiai vežė krovinį (atsakingas už krovinio pervežimą ir materialinės žalos padarymą), ir kurio darbuotojas (A. M.) padarė materialinę žalą darbo pareigų vykdymo metu. Paaiškina, kad GLOBAY SK dėl padarytos žalos pretenziją ieškovui pateikė tik 2020 m. birželio 30 d., įmonių tarpusavio skolos įskaitytos tik 2020 m. liepos 1 d.

Ieškovas atsakovo vairuojamas transporto priemones buvo apdraudęs vežėjų keliais civilinės atsakomybės draudimu Nr. CVA 011765, tačiau gabenant lengvuosius automobilius ir apgadinus juos, remiantis 1956 m. CMR konvencija, draudimo bendrovė taiko 1500,00 Eur išskaitą kiekvienos žalos atveju. Tokiu atveju draudimo bendrovė neturi pagrindo ieškovui atlyginti patirtos žalos, neviršijančios 1500,00 Eur sumos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas iš buvusio darbuotojo A. M. reikalauja priteisti 1500,00 Eur už automobiliui „Fiat“ padarytą žalą ir 405,58 Eur už apgadinimus automobiliams „Honda“, viso 1905,58 Eur sumai.

UAB „Globay Logistics“ vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai, su kuriais atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai, nustato darbuotojo pareigas ir atsakomybę atliekant darbo funkcijas. Atsakovo neteisėta veika ir kaltė dėl „Honda“ markės automobilių apgadinimo pasireiškė tuo, kad esant dideliam neatsargumui ir elementaraus atidumo bei rūpestingumo neužtikrinimui, žinant, kad atsakovas gabena materialines vertybes – naujas transporto priemones, kas reikalauja padidinto atsargumo, ir turint tam tikrą kategoriją, suteikiančią teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, komandiruotės, trukusios nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. metu CMR važtaraščio Nr. 83629 pagrindu turėdamas pervežti naujus „Honda“ markės automobilius, pakraudamas/veždamas krovinį, kurį vėliau pristatė Gente, Belgijoje 2020 m. spalio 30 d., atsakovas apgadino dvi transporto priemones – „Honda“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžė galines kairės pusės dureles ir „Honda“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžė galines kairės pusės dureles bei kairės pusės galinį buferį. Esant šioms aplinkybėms, patirta žala 405,58 Eur sumai. Atsakovas nesilaikė paprasčiausių atsargumo taisyklių, nors ir turėdamas visas galimybes jų laikytis. Darbdavys nebuvo informuotas apie konkrečias aplinkybes, dėl kurių atsakovas negalėjo atlikti pareigų tinkamai, ar apie aplinkybes, kurios jam trukdė atlikti tinkamai pareigas. Atsakovas neužtikrino tinkamo pareigų, nustatytų UAB „Globay Logistics“ vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose vykdymo: nesilaikydamas pareigos tinkamai eksploatuoti transporto priemonę ir/ar pakrauti krovinį, nesaugojo krovinio nuo pažeidimų. Atsakovo neteisėta veika ir kaltė dėl naujo „Fiat“ markės automobilio apgadinimo pasireiškė tuo, kad esant dideliam neatsargumui ir elementaraus atidumo bei rūpestingumo neužtikrinimui, žinant, kad atsakovas gabena materialines vertybes – naujas transporto priemones, kas reikalauja padidinto atsargumo, ir turint tam tikrą kategoriją, suteikiančią teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, komandiruotės, trukusios nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. imtinai metu autovežiu „Volvo FM“, Nr. (duomenys neskelbtini) veždamas „Fiat“ markės automobilius, kurie nurodyti 2020 m. sausio 27 d. CMR važtaraštyje Nr. I0E00629, ir kuriuos pristatė 2020 m. sausio 29 d. Vokietijoje, apgadino transporto priemonę „Fiat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra įspaudė vidinį stogo paviršių, dėl ko padaryta viso 1558,97 Eur žala. Iš įvykio aplinkybių tikėtina, kad vežamos transporto priemonės stogą A. M. galėjo apgadinti neleistinoje vietoje važiuodamas po tiltu, kurio konstrukcijos realu galėjo apgadinti transporto priemonės stogą, tačiau ieškovo įmonė neatmeta galimybės, kad apgadinimas galėjo atsirasti ir kitu būdu, pavyzdžiui, pakrovimo metu. Atsakovas nesilaikė paprasčiausių atsargumo taisyklių, aplaidžiai žiūrėjo į priskirtas pareigas, nors ir turėdamas visas galimybes jų laikytis. Darbdavys nebuvo informuotas apie konkrečias aplinkybes dėl kurių atsakovas negalėjo atlikti pareigų tinkamai, ar apie aplinkybes, kurios jam trukdė atlikti tinkamai pareigas. Atsakovas neužtikrino tinkamo pareigų, nustatytų UAB „Globay Logistics“ vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose vykdymo: nesilaikydamas pareigos tinkamai eksploatuoti transporto priemonę, nesaugojo krovinio nuo pažeidimų.

Ieškovas, apmokėjęs sugadintų transporto priemonių remonto išlaidas, kurių nedengia draudimo suma, patyrė žalos ir įgijo į atsakovą A. M. regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. Kaip jau anksčiau minėjo, draudimas ieškovui žalos neatlygino, todėl iš dėl žalos padarymo kalto darbuotojo yra pagrindas priteisti 405,58 Eur ir 1500 Eur sumas.

Darbo ginčų komisija 2020 m. spalio 7 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), atmesdama ieškovo reikalavimą dėl žalos priteisimo, nurodė, kad ieškovas apibūdino atsakovo neteisėtą veiką bendrai, kaip nerūpestingas vairuotojo pareigų vykdymas. Darbo ginčų komisija nurodė, kad ieškovo teiginį, kad atsakovas „Fiat“ markės automobilio stogą galėjo apgadinti neleistinoje vietoje važiuodamas po tiltu, paneigia atsakovo padarytas įrašas CMR važtaraštyje, kad paimtas pervežimui automobilis turi sudaužytą stogo plastmasę. Pasak Darbo ginčų komisijos, ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijo iš užsakovo gautą pretenziją kaip nepagrįstą, remiantis atsakovo padarytu įrašu CMR važtaraštyje. Be kita ko, Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad ieškovas nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kokiu būdu atsirado įbrėžimai „Honda“ markės automobiliuose (durelėse ir galiniame buferyje), ieškovas nepateikė apgadinimų nuotraukų, taigi, pasak Darbo ginčų komisijos, byloje nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad šie apgadinimai atsirado iš po ratų iššokus akmenukams, kam vairuotojas neturi įtakos. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, Darbo ginčų komisija atmetė ieškovės prašymą dalyje dėl materialinės žalos išieškojimo, kadangi ieškovas neįrodė visų materialinei žalai atsirasti sąlygų – atsakovo konkrečios neteisėtos veikos bei kaltės.

Ieškovas patikslintame ieškinyje akcentuoja, kad minėti 2020 m. spalio 7 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) argumentai, kuriais komisija atmetė ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo, nėra pagrįsti. Darbo ginčų komisija, visiškai nesigilinusi į ieškinyje nurodytus motyvus dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, buvo šališka, be kita ko, nepagrįstai permetė pareigą ieškovui pateikti tokius rašytinius ir kitus įrodymus, kurių ieškovas neturi, negali fiziškai gauti ir neturi pateikti. Pažymi, jog komisija be jokio teisinio pagrindo ieškovui primetė pareigą įrodyti tokias aplinkybes, kurių ieškovas negalėjo plačiau paaiškinti, nes nedalyvavo žalos padarymo įvykiuose, tuo tarpu atsakovui ginčijant žalos padarymą ir savo kaltę proceso Darbo ginčų komisijoje metu, neprimetė pareigos jam įrodyti jo teigiamas aplinkybes – pavyzdžiui, kad tam tikri transporto priemonių pažeidimai neva atsirado iš po ratų iššokus akmenukams, ko pats atsakovas negali patvirtinti, nes negalėjo matyti, o ir fotonuotraukos tokio fakto patvirtinti logiškai negali.

Akcentuoja, jog atsakovas ieškovo įmonėje buvo priimtas ir dirbo būtent vairuotojo -ekspeditoriaus pareigose, kurio darbo pobūdis buvo komandiruotėse užsienio valstybėse nuo taško A iki taško B vežioti įmonės užsakovo krovinius. Paaiškina, kad vairuotojas į komandiruotę vykdavo ieškovui priklausančiu autovežiu vienas ir buvo atsakingas už važtaraščio užpildymą. Nagrinėjamu atveju tik atsakovas, atsižvelgiant ir į vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose nurodytas pareigas, buvo atsakingas už krovinio pakrovimą, būklę, tame tarpe apžiūrą ir tinkamą pristatymą į paskirties vietą. Tvirtina, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas, kad ieškovas neva atsakovo neteisėtą veiklą apibūdino bendrai kaip nerūpestingą pareigų vykdymą, yra nelogiškas, priimtas neatsižvelgiant į ginčo šalių padėtį, tai yra jog žalos įvykyje dalyvavo tik atsakovas, o tuo tarpu ieškovo atstovai nedalyvavo. Priešingai, atsakovas šiuo atveju tiesiogiai dalyvavo žalos padarymo įvykyje, ir pagrįstai gali manipuliuoti žalos įvykiu. Esant tokiam aiškinimui kiekvienu žalos atveju, nepriklausomai ar tyčinis ar netyčinis žalos padarymas, atsakovas gali gintis tuo, kad ieškovo įmonės atstovas nematė, kokiu būdu konkrečiai padaryta žala, dėl to tariamai neįrodė atsakovo kaltės. Pabrėžia, kad dalyvaujantys byloje asmenys negali būti teismo įpareigojami pateikti įrodymus, kurių objektyviai neturi, ir išsamiai paaiškinti tokias aplinkybes, kuriose nedalyvavo. Kita vertus, tame pačiame sprendime Darbo ginčų komisija nurodo, kad neva ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijo iš užsakovo gautą pretenziją kaip nepagrįstą, remiantis atsakovo padarytu įrašu CMR važtaraštyje. Tokiu atveju pažymi, kad ieškovas neprivalo ginčyti iš užsakovo gautą pretenziją, nes tokios pareigos visų pirma nenumato teisės aktai, o antra ieškovas neprivalo ginčyti pretenzijos, kurią jis mano esant pagrįsta. Tame pačiame sprendime nurodyta, kad ieškovo teiginį, kad atsakovas „Fiat“ markės automobilio stogą galėjo apgadinti neleistinoje vietoje važiuodamas po tiltu, paneigia atsakovo padarytas įrašas CMR važtaraštyje, kad paimtas pervežimui automobilis turi sudaužytą stogo plastmasę. Šiuo atveju paaiškina, kad joks atsakovo įrašas neturi jokios įrodomosios galios apie jokius išankstinius apgadinimu, iki kol toks įrašas logiškai nėra patvirtintas krovinio siuntėjo, iš kurio atsakovas paima krovinį. Logikos kriterijais nėra paaiškinama, kaip vairuotojas, pakraudamas naujus automobilius, staiga pakrauna vieną naują automobilį su sulamdytu stogu, neinformuodamas ieškovo įmonės, nekeldamas klausimo, kodėl siuntėjas tokią daužtą transporto priemonę perduoda, atsižvelgiant į tai, kad vežamos tik naujos transporto priemonės. Tai yra, atsakovas nekelia klausimo, iš kur atsirado tokia priemonė, ir būtent tokios būklės tariamai ne dėl atsakovo kaltės. Esant priešingam aiškinimui vairuotojas, siekdamas išvengti atsakomybės, bet kuriuo metu padaro tokio pobūdžio įrašą apie tariamus apgadinimus, kurie atsirado iki transporto priemonės pervežimo, kas tariamai sudaro pagrindą išvengti atsakomybės.

Akcentuoja, kad anksčiau nurodytos pareigos yra esminės siekiant tinkamai vykdyti vairuotojo - ekspeditoriaus pareigas ir darbuotojui puikiai žinomos net ir nevertinant, ar asmuo pasirašė vairuotojo- ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose, ar ne, ir išplaukia ne tik iš pareiginių nuostatų, tačiau ir iš paprastos logikos. Vairuotojas, pakraudamas ir/ar priimdamas krovinį privalo jį patikrinti, o siuntėjas apgadinimus turi patvirtinti. Ir jeigu transporto priemonė yra apgadinta, siuntėjas to nepatvirtina, vairuotojas - ekspeditorius turi apie tai važtaraštyje pažymėti, nepriimti tokio krovinio, ir iškart informuoti vadovybę. Esant priešingam aiškinimui vairuotojas tokiu atveju apgadinęs krovinį tyčia ar dėl neatsargumo ir vienašališkai pažymėjęs važtaraštyje apie krovinio apgadinimą, nepatvirtinus siuntėjui bei pristatęs krovinį į paskirties vietą, tokiu būdu išvengia atsakomybės už krovinio sugadinimą vien jau dėl to, kad pažymėjo apie tai važtaraštyje. Toks Darbo ginčų komisijos vertinimas nėra sąžiningas, pagrįstas ir logiškas. Be kita ko, Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad ieškovas nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kokiu būdu atsirado įbrėžimai „Honda“ markės automobiliuose (durelėse ir galiniame buferyje), ieškovė nepateikė apgadinimų nuotraukų, taigi, pasak Darbo ginčų komisijos, byloje nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad šie apgadinimai atsirado iš po ratų iššokus akmenukams, kam vairuotojas neturi įtakos. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, Darbo ginčų komisija atmetė ieškovės prašymą dalyje dėl materialines žalos išieškojimo, kadangi ieškovas neįrodė visų materialinei žalai atsirasti sąlygų – atsakovo konkrečios neteisėtos veikos bei kaltės.

Darbo ginčų komisija 2020 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. DGKS-4680 dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo motyvavo tuo, kad darbdavys negalėjo A. M. 2020 m. balandžio 7 d. mokėjimu sumokėti kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, nes darbuotojas pareiškimą dėl atleidimo iš darbo atsakovei pateikė tik 2020 m. birželio 8 d. Kadangi UAB „Globay Logistics“ mokėjo A. M. naudai darbo užmokestį ir dienpinigius neskaidriai, jai tenka neigiamų padarinių prisiėmimo rizika. Darbo ginčų komisija bendrovės priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį įvertino kritiškai. Pasak Darbo ginčų komisijos, vidutinis darbo užmokestis, kurio pagrindu perskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas yra lygus (151,67 Eur + 1015,29 Eur) : (28 val. + 165,4 val.)) = 6,03 Eur/val., dienos - 48,24 Eur (6,03 Eur x 8 val.). Taigi, A. M. naudai iš UAB „Globay Logistics“ išieškotina kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas - 591,90 Eur (48,24 Eur x 12,27 d. d.) suma. Tuo tarpu Darbo ginčų komisija ieškovo argumentus, susijusius su esama permoka, bei darbo bylos eigos pabaigoje pateiktus apskaitos dokumentus atmetė kaip nepagrįstus. Darbo ginčų komisija savo sprendime nurodė, kad darbuotojui darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo mokami avansu, nurodant paskirtį: „atsiskaitytinai ūkio išlaidoms". Darbo ginčų komisija nurodė, kad pagal atliktus mokėjimo pavedimus ir UAB „Globay Logistics“ pateiktą informaciją apie sumokėtą darbo užmokestį matyti, kad darbuotojui darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo mokami nesuprantama tvarka (nesusiejant konkretaus mokėjimo su darbo užmokesčio ir dienpinigių už konkretų mėnesį sumokėjimu), tai yra nenurodant konkrečios paskirties. Pasak Darbo ginčų komisijos, nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, nei Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas nenumato dienpinigių mokėjimo „avansu“, t. y. besitęsiančios komandiruotės metu už komandiruotę, dėl kurios net nepriimtas įsakymas (Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 p.). Darbdavys, mokėdamas neskaidriai darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, prisiima neigiamų padarinių riziką. Darbo ginčų komisija, be kita ko, nurodė, kad darbuotojui paskutinis mokėjimas atliktas 2020 m. balandžio 7 d. (3724,00 Eur), iš karto po ieškovo komandiruotės pabaigos.

Ieškovas akcentuoja, kad 2020 m. liepos 22 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-4680 priimtas nesivadovaujant jokiomis teisės aktų nuostatomis bei vien remiantis deklaratyviais samprotavimais, tokiu būdu leidžiant buvusiam įmonės darbuotojui, negrąžinusiam daugiau nei 8000,00 Eur per visą darbo laikotarpį išmokėto avanso, kurio išmokėjimą darbdavys grindžia bankiniais pavedimais, dar daugiau įmonės sąskaita nepagrįstai praturtėjo. Ieškovo vertinimu, tokiu būdu buvusiam ieškovo darbuotojui nepagrįstai sudaromos sąlygos įgyti teises į turtą, tai yra, pinigines lėšas, kurių darbuotojas neuždirbo, dar papildomai jų priteisiant. Pažymi, jog ieškovas neginčija Darbo ginčų komisijos paskaičiavimo, pagal kurį komisija paskaičiavo mokėtiną kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tai yra, prieš mokesčius 591,90 Eur sumą, kai tuo tarpu darbdavys buvo paskaičiavęs 474,51 Eur (skirtumas tik 117,79 Eur), tačiau ginčija sprendimą išieškoti A. M. naudai iš UAB „Globay Logistics“ šią 591,90 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 858,26 Eur neatskaičius mokesčių, netesybas, nes, ieškovo vertinimu, jis buvusiam darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną (2020 m. birželio 8 d.) priskaičiavo ir esant atsakovo su darbu susijusių lėšų, tai yra avanso negrąžinimui (atskaitymų būdu) išmokėjo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Remiantis kartu su pirminiu ieškiniu pateiktais apskaitos dokumentais darbuotojas yra negrąžinęs viso su darbu susijusių išmokėtų lėšų 8151,04 Eur sumai, o jei laikyti, kad paskutinę atsakovo dieną darbdavys per klaidą sumažino mokėtiną kompensaciją už nepanaudotas atostogas Darbo ginčų komisijos skaičiavimais viso 117,90 Eur sumai, nei turėjo būti išmokėta, atsakovo negrąžinta suma, tai yra 8151,04 Eur, paskaičiuota remiantis kartu su ieškiniu pateikiama atsiskaitymų nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. birželio 8 d. ataskaita, turi būti sumažinta šia 117,90 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, A. M. negrąžinta suma kaip nepanaudotas avansas remiantis atsiskaitymų nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. birželio 8 d. ataskaita darbdaviui mažintina iki 8033,25 Eur (8151,04 EUR - 117,79 Eur).

Tokiu atveju, net ir įsivėlus klaidai, tai yra, vietoj UAB „Globay Logistics“ anksčiau atlikto paskaičiavimo, tai yra 474,51 Eur prieš mokesčius, kurį atskaitymų būdu paskutinę darbo dieną darbdavys jau išmokėjo, pripažinus, kad šis skaičiavimas yra klaidingas, ir laikant, kad Darbo ginčų komisijos skaičiavimas, t.y. 591,90 Eur, yra tikslus, nėra pagrindo laikyti, kad esant viso virš 8000,00 Eur sumai negrąžintam su darbu susijusių lėšų avansui, Darbo ginčų komisija apskritai turėjo teisę priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei netesybas, ar kitas pinigines sumas. Pabrėžia, kad atskaitymu būdu atsakovo paskutinę darbo dieną (2020 m. birželio 8 d.) priskaičiavus ir išmokėjus atskaitymo būdu, o ne pavedimu į atsakovo banko sąskaitą, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovui neatsiranda teisė į dvigubą tokios kompensacijos priteisimą bei papildomai delspinigius.

Pažymi, jog pagrindinis Darbo ginčų komisijos argumentas, dėl ko Darbo ginčų komisija iš darbdavio priteisė kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas yra tas, jog paskutinę A. M. darbo dieną darbdavys kompensaciją darbuotojui sumokėjo (užskaitė) užskaitymo būdu iš jau sumokėtų piniginių lėšų, o ne tiesiogiai pervedė tą dieną bankiniu pavedimu. Pasak Darbo ginčų komisijos, pervesdamas avansą, iš kurio atskaityta ir kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojui darbdavys „prisiėmė riziką“, dėl to laikoma, kad kompensacijos už nepanaudotas atostogas darbdavys nesumokėjo.

2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. k00992 pagrindu atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, tukusią nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. imtinai. Remiantis darbuotojo vairuotoje transporto priemonėje įrengto tachografo duomenimis, ieškovas minimos komandiruotės metu iš viso dirbo 176,05 val., iš jų 57,05 val. – 2019 m. lapkričio mėnesį bei 119 val. – 2019 m. spalio mėnesį, už kurį darbuotojui išmokėtinas atlyginimas neto sudarė 342,57 Eur sumą. Už aptariamą komandiruotę darbdavio priskaičiuoti dienpinigiai sudarė 1636,00 Eur. 2019 m. lapkričio 10 d., tai yra grįžęs iš anksčiau nurodytos komandiruotės, atsakovas darbdaviui pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d. imtinai, kurį atsakovas tenkino.

2019 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. k01041 pagrindu atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusią nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. imtinai. Remiantis darbuotojo vairuotoje transporto priemonėje įrengto tachografo duomenimis, atsakovas minimos komandiruotės metu iš viso dirbo 180,45 val., iš jų 49,25 val. - 2019 m. lapkričio mėnesį, už kurį darbuotojui išmokėtinas atlyginimas neto sudarė 292,90 Eur sumą; bei 131,20 val. - 2019 m. gruodžio mėnesį, už kurį atsakovui išmokėtinas atlyginimas neto sudarė 371,72 Eur sumą. Už aptariamą komandiruotę darbdavio priskaičiuoti dienpinigiai sudarė 1518,00 Eur. 2019 m. gruodžio 22 d., tai yra, grįžęs iš komandiruotės, atsakovas darbdaviui pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. sausio 3 d. imtinai, kurį ieškovas tenkino.

2020 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. k01066 pagrindu atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusią nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. imtinai. Remiantis darbuotojo vairuotoje transporto priemonėje įrengto tachografo duomenimis, atsakovas minimos komandiruotės metu iš viso dirbo 233,37 val., iš jų 195,10 val.- 2020 m. sausio mėnesį, už kurį darbuotojui išmokėtinas atlyginimas neto sudarė 647,12 Eur sumą, bei 38,27 val. - 2020 m. vasario mėnesį. Už aptariamą komandiruotę darbdavio paskaičiuoti dienpinigiai sudarė 992,00 Eur.

2020 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. k01116 pagrindu atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę krovinio pervežimui, trukusią nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. imtinai. Remiantis darbuotojo vairuotoje transporto priemonėje įrengto tachografo duomenimis, atsakovas minimos komandiruotės metu iš viso dirbo 246,5 val., iš jų 53,11 val. - 2020 m. vasario mėnesį, už kurį darbuotojui išmokėtinas atlyginimas neto sudarė 352,85 Eur, 165,40 Eur. bei 28,00 val. - 2020 m. kovo mėnesį, už kurį darbuotojui išmokėtinas neto atlyginimas sudarė 649,05 Eur., bei 28,00 val.-2020 m. balandžio mėnesį, už kurį darbuotojui išmokėtinas atlyginimas neto sudarė 175,63 Eur sumą. Už aptariamą komandiruotę darbdavio priskaičiuoti dienpinigiai sudarė 1214,00 Eur.

Kaip jau minėjo, darbuotojui išėjimo iš darbo dieną priklausė 591,90 Eur neatskaičius mokesčių kompensacija. Tuo tarpu darbdavys priskaičiavo ir sumokėjo darbuotojui kompensaciją už nepanaudotas atostogas, lygią 474,51 Eur, tai yra, dėl įsivėlusios klaidos paskaičiavo mažesnę, nei kad turėjo būti priskaičiuota, sumą. Pažymi, kad darbdavys apsiriko ir priskaičiavo tik 117,79 Eur mažesnę sumą, nei kad turėjo priskaičiuoti (592,30 Eur - 474,51 Eur). Atsižvelgiant į tai, A. M. negrąžinta suma kaip nepanaudotas avansas darbdaviui mažintina iki 8033,25 Eur (8151,04 Eur - 117,79 Eur).

Viena iš sąlygų, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimą, yra jo patirta žala atlyginus, komandiruotės metu naujų automobilių, kuriuos atsakovas pervežė, remonto išlaidas. Ši patirtos žalos sąlyga, atsakovo nuomone, yra neįrodyta, ką patvirtina žemiau nurodomos aplinkybės:

Pirma, ieškovas nepagrindė, kad transporto priemonės, kurias pervežė atsakovas, buvo naujos. Atsakovui atvykus pakrauti krovinio (transporto priemonių) iš anksto sutartu laiku ir iš anksto sutartoje vietoje, abiejų pervežimo metu kroviniai buvo uždengti specialia, pervežimui skirta balta medžiaga, taigi atsakovas objektyviai galėjo apžiūrėti tik transporto priemonių („Honda“ markės automobilių (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vidų. Jokių vidinių transporto priemonių defektų (apgadinimų) atsakovas nepastebėjo. Tuo tarpu antrosios komandiruotės metu (įsakymo Nr. k01066) atsakovas, įsėdęs į „Fiat“ markės automobilį (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra įspaustas vidinis automobilio stogo paviršius. Apie šias aplinkybes nedelsiant buvo pranešta darbdaviui, mobiliuoju telefonu padarytos nuotraukos ir išsiųstos atsakingiems asmenims. Abiem atvejais gavus iš darbdavio leidimą pakrauti transporto priemones, jos buvo pakrautos ir pristatytos į sutartą vietą. Be to, abiejų komandiruočių metu automobiliai buvo pakrauti ne iš specializuotos transporto priemonių pardavimo vietos (pvz. automobilių salono) ar specializuotos, saugomos aikštelės, kurioje įprastai turėtų būti saugomos naujos transporto priemonės, o iš įprastos aikštelės, kurioje bet kuriuo metu galėjo būti apgadintos. Kadangi transporto priemonės buvo naudotos ir, tikėtina, jau apgadintos iki to, kai atsakovas atvyko jų pakrauti, atsakovas nesutinka su teiginiu, jog jam vykdant savo darbo funkcijas buvo padaryta žala.

Antra, ieškinyje nurodoma, jog abiejų komandiruočių metu krovinių (transporto priemonių) apgadinimai yra aprašyti ir atsakovo parašu užfiksuoti važtaraščiuose (Nr. 83629 ir Nr. I0E00629). Atsakovas šio fakto neginčija. Važtaraščiai buvo pasirašyti pristačius krovinį (-ius) (transporto priemones) į paskirties vietą. Važtaraščiuose nurodytos visos reikšmingos ir, atsakovo manymu svarbios aplinkybes, kurias jis pastebėjo ir apie kurias pranešė darbdaviui, prieš pakraunant transporto priemones, t. y. pirma, kad automobiliai yra uždengti specialia, pervežimui skirta balta medžiaga, dėl kurios išorinė automobilio apžiūra negalima, antra, kad vienas iš automobilių („Fiat“ markės automobilis (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sugadintas (įspaustas vidinis automobilio stogo paviršius).

Trečia, ieškovas grindžia atsakovo pareigą atlyginti žalą pridedamais apskaitos dokumentais, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie neva sugadintų transporto priemonių remontą bei jo išlaidas. Be to, net ir esant tokiems įrodymams, jie nepatvirtintų, jog žalą padarė būtent atsakovas.

Antra sąlyga – žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu), kai dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo pažeidė savo įsipareigojimą pagal sutartį, įstatymus ar kitus teisės aktus (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse, saugos darbe norminiuose aktuose, įrenginių eksploatavimo ar finansinių, operacijų atlikimo taisyklėse, etikos kodekse numatytas pareigas ir pan.). Ieškinyje nurodoma, kad pradėjęs dirbti pas ieškovą atsakovas buvo supažindintas raštu su vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kurie nustato bendrąsias ir specialiąsias darbuotojo pareigas ir atsakomybę atliekant darbo funkcijas. Remiantis jais, atsakovas neva turėjo žinoti, kokios jo pareigos ir kokia atsakomybė gali grėsti už šių pareigų nevykdymą ir/ar netinkamą vykdymą. Atsakovas nesutinka, kad yra atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, lėmusios žalos atsiradimą, ir tai patvirtina žemiau nurodomi argumentai:

Pirma, ieškovas nenurodo, kokias konkrečias pareigas, kada ir kokiais konkrečiai veiksmais pažeidė atsakovas vykdydamas darbo funkcijas. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas turi žinoti kelių eismo taisykles, saugaus eismo reikalavimus ir kt., tačiau nepateikia įrodymų apie tai, kad atsakovas šių taisyklių ir reikalavimų nežino ir jų nesilaikė vykdydamas darbo funkcijas. Be to, ieškovas teigia, kad remiantis vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, atsakovas privalo, pvz. nuolat prižiūrėti krovininio automobilio techninę būklę ir jo komplektiškumą, laiku pranešti apie automobilio gedimus, turinčius įtakos eismo saugumui, prieš pradedant važiuoti patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga ir pan., tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovas šių pareigų būtų nevykdęs ir dėl to kilo žala. Priešingai, bendrovėje buvo susiformavusi praktika, kad kilus bet kokiems nesklandumams kelyje ir/ar pakraunant krovinį(-us), patys vairuotojai jiems patogiu būdu (dažniausiai telefonu) žodžiu ir/ar raštu informuodavo bendrovės atsakingus asmenis (vadybininkus) apie įvykusius ir/ar galimus įvykti nesklandumus. Po tokio pranešimo vairuotojai gaudavo nurodymus, kaip elgtis toliau, pvz. jeigu krovinys sugadintas, ar jį pakrauti ir laikytis pervežimo plano, ar ne.

Antra, kelia abejonių ir yra nepagrįstas patikimais įrodymais ieškovo teiginys, kad atsakovas buvo raštu supažindintas su vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, nes jam viso darbo santykių su ieškovu metu raštu nebuvo pateikti jokie vidiniai bendrovės teisės aktai ir/ar dokumentai, su kuriais reikėtų susipažinti ar tuo labiau, kuriuos reikėtų pasirašyti (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklės, pareiginiai nuostatai ar saugos darbe norminiai aktai ir pan.). Dokumentai, kuriuos ieškovas teikė teismui, yra pateikti su suklastotu atsakovo parašu, ką patvirtina šios aplinkybės:

Ieškovas pateikė teismui bendrovės darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos nuostatus, kurio priede neva yra darbuotojų parašai, datuojami 2019 m. gruodžio 3 d. Prie ieškinio taip pat buvo pateiktas įsakymas dėl atsakovo komandiruotės, patvirtinantis, kad jis nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. yra komandiruojamas į tarnybinę komandiruotę krovinio pervežimui (2019 m. lapkričio 25 d. įsakymas dėl komandiruotės Nr. k01041 (reiso Nr. k0104)). Šios aplinkybės reiškia, kad atsakovas neva pasirašė darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos nuostatus būdams komandiruotėje, nors fiziškai to padaryti net negalėjo. Tai tik vienas iš pavyzdžių, įrodantis, kad ieškovas klastoja bendrovės dokumentus. Ieškovas pateikė bendrovės vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginius nuostatus, kurių paskutiniame puslapyje yra nurodyti bendrovės darbuotojų asmens duomenys ir neva jų parašai. Tačiau minėtame dokumente nėra nurodyta pasirašymo data, todėl nėra aišku, kada darbuotojas fiziškai galėjo pasirašyti šį dokumentą. Turint omenyje aukščiau nurodytą pavyzdį dėl, tikėtina, suklastoto atsakovo parašo darbo apmokėjimo sistemoje, darytina pagrįsta prielaida, kad ieškovas suklastojo atsakovo parašą ir ant vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginių nuostatų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės dokumentų klastojimo.

Trečia sąlyga - yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Kadangi atsakovas nei savo veiksmais, nei neveikimu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o žalos atsiradimas ieškovo nebuvo įrodytas, ši atsakomybės sąlyga taip pat byloje nėra įrodyta.

Ketvirta sąlyga - pažeidėjo kaltė. Atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, jas vykdė atidžiai, saugiai ir rūpestingai. Atsakovas, veždamas krovinius (transporto priemones) autovežiu, nėra turėjęs jokių realių eismo įvykių, kurie parodytų jo neatidumą, neatsargumą, nerūpestingumą ar tuo labiau, nesilaikymą paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruojant. Ieškovas viso darbo pas jį laikotarpiu nei karto nėra pateikęs atsakovui prašymo pasiaiškinti nei dėl tam tikro konkretaus įvykio, nei dėl jo darbo sutartyje ir kituose bendrovės vidaus dokumentuose nustatytų pareigų pažeidimo ar tuo labiau dėl ginčo situacijos. Todėl ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai, kad yra visos reikalingos sąlygos materialinei žalai atsirasti ir tai neva pagrindžiančios aplinkybės (pvz., kad atsakovas vežamos transporto priemonės stogą galėjo apgadinti neleistinoje vietoje važiuodamas po tiltu į jo konstrukcijas) yra niekaip neįrodytos, deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais civiliniame procese leistinais įrodymais. Ieškovo įsivaizduojamos ir realiai neegzistuojančios sąlygos nėra ir negali būti pagrindu atsakovui atlyginti žalą ieškovui. Atsakovo kaltė negali būti preziumuojama, tačiau turi būti įrodyta.

Taigi, kadangi pareiga atlyginti žalą kyla tik tuomet, kai egzistuoja ir yra įrodomos visos žalos atlyginimo sąlygos, o ginčo situacijoje šios sąlygos ne tik, kad nebuvo ieškovo įrodytos, tačiau ir faktiškai neegzistuoja – atsakovui pareiga atlyginti neva padarytą materialinę žalą nekyla.

Trečia, šioje bylose svarbi aplinkybė yra ir ta, jog darbdaviui, net ir visiškai atlyginus trečiajam asmeniui padarytą žalą, darbuotojas ją atlyginti privalo ne visais atvejais. Jeigu net ir būtų nustatytas pagrindas tokiai žalai atlyginti, darbuotojas neturi pareigos atlyginti visą žalą. Tai reiškia, kad dėl apsauginių darbo teisės nuostatų net ir kalto darbuotojo prievolė atlyginti savo darbdaviui žalą yra ribota. Ją riboja, kaip pats ieškovas ir nurodo, Darbo kodekso 153 straipsnis (jeigu egzistuoja atsakomybės taikymo sąlygos, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio). Atsakovo teigimu, kadangi neegzistuoja atsakomybės taikymo sąlygos, o atsakovo didelis neatsargumas nėra įrodytas, ši DK nuostata neturėtų būti taikoma.

Antra, darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso teisę į darbuotoją, pirmiausia pagal Darbo kodekso normas. Taigi, darbdavio regreso teisės į darbuotoją apimtis yra ribojama Darbo kodekso normomis.

Trečia, atsakovo, kaip darbuotojo, veikimo sfera priklauso nuo darbo funkcijų, kurias jam paveda vykdyti darbdavys. Darbo funkcijos nustatomos priklausomai nuo darbdavio veiklos pobūdžio - darbuotojai yra pasitelkiami, kad darbdavys galėtų užsitikrinti tinkamą ūkinės komercinės ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymą ir realizuoti apsibrėžtus veiklos tikslus. Tai reiškia, jog darbdavio veiklos pobūdis turi lemiamą reikšmę darbuotojo veiksmams, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas. Kuo pavojingesnės veiklos vykdymu užsiima darbdavys, tuo didesnė yra žalos padarymo tretiesiems asmenims jo darbuotojo veiksmais grėsmė.

Pastebi, kad jeigu visos neigiamų padarinių kilimo (darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą) rizikos būtų priskirtos tik darbuotojui, būtų iškreipta darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra bei tai neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad krovinys (transporto priemonės) galėjo būti apgadintos pakrovimo ir/ar vežimo metu, o atsakovas neva turėjo pareigą paaiškinti ir užfiksuoti, kaip atsirado šie apgadinimai. Kadangi atsakovas neva to nepadarė, nors, kaip buvo minėta pirmiau, atsakovas apie aplinkybes informavo darbdavį, atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už neva kilusią žalą. Iš šio ieškovo teiginio akivaizdu, kad jis visą atsakomybę ir riziką bando perkelti atsakovui. Nors pats ieškovas, kaip darbdavys, niekada neteikė atsakovui išsamių ir konkrečių instrukcijų, pvz. ar jam atsisakyti priimti apgadintas transporto priemones, ar fiksuoti sugadinimus atitinkamuose dokumentuose ir pan. Atsakovas visuomet veikė pagal bendrovėje nusistovėjusią ir savo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus, darbo praktiką. Atvykęs į pakrovimo vietą atsakovas pranešė darbdaviui apie tai, kad: 1) neturi galimybės patikrinti transporto priemonių išorės, nes jos yra uždengtos specialia, pervežimui skirta balta medžiaga, dėl kurios išorinė automobilio apžiūra negalima; 2) kad yra rastas automobilio apgadinimas, kuris matosi iš vidaus. Be to, atsakovas šias aplinkybes užfiksavo nuotraukose ir tik gavęs žodinį patvirtinimą telefonu iš darbdavio leido vykdyti transporto priemonių pakrovimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas verčiasi krovinių pervežimo veikla, o atsakovas vykdė vairuotojo - ekspeditoriaus darbo funkcijas, preziumuojama, kad ieškovas vykdo didesnio pavojaus aplinkiniams veiklą, o atsakovui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu. Todėl prieš svarstant ieškovo regreso teisę į darbuotoją, svarbu įvertinti ieškovo vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir žalos padarymo tretiesiems asmenims vykdant šią veiklą rizikos laipsnį. Atsakovo nuomone, ieškovo veiklos specifika yra sunkiai valdoma (susijusi su didesnio pavojaus šaltinių valdymu), kurioje nuolat kyla žalos rizika, todėl darbdavys turi prisiimti tokios rizikos pasekmes pilna apimtimi. Darbdavio visa apimantis regresas į darbuotoją, kai nėra jo tyčios, pažeidžia Darbo kodekse įtvirtintas žalos atlyginimo taisykles.

Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad darbdavys, būdamas atsakingas už darbo santykio formalizavimą, iškreipė darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, valią.

Teigia, jog ieškovas nurodo, kad Darbo sutarties pagrindu šalys sulygo dėl 4,05 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio valandinio darbo užmokesčio už darbuotojo atliekamą darbą, kuris, ieškovo teigimu, nuo 2020 m. sausio 1 d. šalių susitarimu buvo pakeistas į 6,138 Eur (neatskaičius mokesčių) valandinį užmokestį. Šis ieškovo teiginys yra klaidingas. Atsakovas su ieškovu buvo susitarę dėl 100,00 Eur bendros darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos (atlygio) už kiekvieną kalendorinę dieną, išbūtą komandiruotėje. Aplinkybę, kad bendrovėje tokio pobūdžio darbo funkcijas vykdantiems darbuotojams yra mokamas 100,00 – 110,00 Eur dienos atlygis, atsižvelgdama į pridėtą bylos medžiagą - darbo skelbimą, patvirtino ir DGK I Sprendimu. Darbo skelbime nurodoma, jog „autovežio vairuotojui bendrovės siūlomas atlyginimas yra lygus 2.600,00 – 3.000,00 Eur/mėn. į rankas, 100 - 110 Eur/dienai, esant darbo pobūdžiui: 4 arba 6 savaičių reisai Vakarų Europoje ir 2 arba 3 savaitės poilsio namie“. Iš darbo skelbimo turinio galima suprasti, kad darbdavys ketino įdarbinti darbuotoją, o darbuotojas įsidarbinti pas darbdavį būtent tokiomis sąlygomis, kaip nurodyta darbo skelbime.

Teigia, jog pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį apie faktinį sutarties šalių susitarimą taip pat galima spręsti iš darbo sutarties vykdymo praktikos. Nagrinėjamu atveju, visą darbo santykių laikotarpį ieškovas įsipareigojimo mokėti 100,00 Eur už kiekvieną komandiruotės sąlygomis dirbtą dieną laikėsi ir tik iš atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo, t. y. nesumokėjo – 250,00 Eur, tariamai žalai padengti, o iš atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo dar 25,00 Eur tariamai žalai padengti. Tačiau šios išskaitos buvo atliktos tik tuomet, kai ieškovas sužinojo apie atsakovo ketinimą nutraukti darbo santykius. Taigi mano, kad ieškovo ieškinyje pateikti paskaičiavimai, kurie grindžiami bendrovės buhalteriniais dokumentais yra klaidingi.

Atsakovo teigimu, ieškovas atsakovui mokėjo darbo užmokestį ir dienpinigius neskaidriai, dėl ko jam tenka visa su tuo susijusi neigiamų padarinių rizika, o atsakovui nekyla prievolė grąžinti ieškovui neva susidariusią permoką už nepanaudotą avansą. Svarbi aplinkybė byloje yra ta, kad visų atsakovui atliktų mokėjimų paskirtis nurodyta identiškai „atsiskaitytinai ūkio išlaidoms“. Tai įrodo prie atsiliepimo į ieškinį pridedamas atsakovo banko sąskaitos išrašas už visą darbo santykių su ieškovu laikotarpį (2019 m. spalio 25 d. - 2020 m. birželio 8 d.).

Nepaisant to, Darbo ginčų komisijos nagrinėtų bylų (DGK I Sprendimas ir DGK II Sprendimas) metu, ieškovas nurodė, kad atsakovui darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo mokami avansu, nurodant paskirtį „atsiskaitytinai ūkio išlaidoms“. Šį teiginį ieškovas grindžia pridedama darbuotojo atsiskaitymo ataskaita nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. birželio 8 d. ir išsamiai detalizuoja patikslintame ieškinyje visus atsakovui atliktus mokėjimus. Pasak ieškovo, per visą darbo santykių su atsakovu metu, jam buvo atliekami mokėjimai, iš kurių viena dalis buvo skirta darbo užmokesčiui sumokėti, kita - dienpinigiams už komandiruotes. Tuo tarpu avanso likutis (išminusavus iš pervestos sumos darbo užmokestį bei dienpinigius) neva buvo skirtas kompensuoti komandiruotėje galinčias atsirasti išlaidas (kelių mokestis, galinčios kilti remonto išlaidos ir t. t.). Pavyzdžiui, 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. lapkričio 4 d. atliktais bankiniais pavedimais atsakovui buvo pervesta 2.950,00 Eur suma, iš kurios 1.636,00 Eur užskaityta, kaip darbuotojui (atsakovui) sumokėti dienpinigiai (už komandiruotę, trukusią nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d.), o 342,57 EUR, kaip darbo užmokestis už darbą tų pačių metų spalio mėnesį. Tą sumą, kurios nepanaudojo komandiruotėje galinčioms atsirasti išlaidoms, atsakovas neva turėjo pareigą grąžinti.

Pažymi, jog pirma, ieškovas nepateikė bendrovės darbo užmokesčio sistemos (DK 140 straipsnio 3 dalis), numatančios darbo užmokesčio mokėjimą tokiu būdu, tai yra išmokomis ūkio išlaidoms.

Antra, visuose ieškovo pateiktuose įsakymuose „Dėl komandiruotės“ nurodyta, kad atsakovui atlyginami dienpinigiai ir nenurodyta, kad mokamas avansas komandiruotės ar ūkio išlaidoms. Nei Darbo kodekso, nei dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (toliau - dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas) nenumato dienpinigių mokėjimo avansu, t. y. besitęsiančios komandiruotės metu už kitą komandiruotę, dėl kurios net nepriimtas įsakymas. Be to, dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 10 p. nustato, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Trečia, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 6 punktas įtvirtinta, kad komandiruotpinigiai mokami po komandiruotės. Taigi, darytina išvada, jog dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų mokėjimas avansu nei sutartyje, nei bendrovės lokaliuose teisės aktuose nebuvo numatytas. Manytina, kad toks atsakovui atliktų mokėjimų paskirties tikslas – tyčia klaidinti ne tik atsakovą, bet ir teismą, nes iš jo negalima spręsti apie tikslią atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką.

Atsakovo teigimu, ieškovas ieškinyje teigia, kad darbuotojas privalėjo pagrįsti iš darbdavio gautų lėšų, komandiruotėje galinčioms atsirasti išlaidoms, panaudojimą pagal paskirtį, o tokių lėšų nepanaudojus – grąžinti jas darbdaviui (viso 8.033,25 Eur). Teigia, jog šis ieškovo teiginys yra visiškai nepagrįstas. Tam, kad atsakovas galėtų grąžinti iš darbdavio gautas ir pagal jų paskirtį nepanaudotas lėšas, darbuotojas, visų pirma, turi žinoti, kokia yra tų gautų lėšų paskirtis.

Pažymi, kad atsakovas viso darbo santykių su darbdaviu laikotarpiu nei karto nebuvo supažindintas su lokaliniu aktu, reglamentuojančiu darbuotojų (vairuotojų) atsiskaitymo tvarką grįžus iš komandiruotės. Ieškovas niekada neragino atsakovo, kad jis pateiktų komandiruotės ataskaitą bei atsiskaitytų už gautas lėšas, pasibaigus komandiruotei. Ieškovas nei karto nėra nei žodžiu, nei raštu paklausęs atsakovo, kur pastarasis panaudojo gautas lėšas.

Teigia, jog pagal atliktus mokėjimo pavedimus ir ieškovo pateiktą informaciją apie sumokėtą darbo užmokestį matyti, kad atsakovui darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo mokami nesuprantama tvarka (nesusiejant konkretaus mokėjimo su darbo užmokesčio ir dienpinigių už konkretų mėnesį sumokėjimu). Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Tam, kad darbuotojas galėtų sužinoti, kokios yra jo su darbo santykiais gaunamos pajamos (darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, atostoginiai ir pan.), kokie yra sumokėti mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos, ir galėtų kontroliuoti jų teisingumą. Taigi, ieškovas atsakovui neskaidriai mokėjo užmokestį ir dienpinigius, dėl ko jam tenka visa su tuo susijusi neigiamų padarinių rizika, o atsakovui nekyla prievolė grąžinti ieškovui neva susidariusią permoką už nepanaudotą avansą.

Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, jog ieškovo savavališka išskaita iš atsakovui mokėtinų sumų yra neteisėta.

Kaip jau nurodė, ieškovas, sužinojęs apie atsakovo ketinimą nutraukti darbo santykius, iš atsakovo atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo, t. y. nesumokėjo 250,00 Eur., o iš atlyginimo už priešpaskutinę komandiruotę išskaičiavo dar 25,00 Eur. Abi išskaitas ieškovas grindė atlyginimu tariamai žalai padengti, kurią įvykdė atsakovas. Pastebėtina, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik Darbo kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais, laikantis šiuose teisės aktuose numatytų procedūrų.

Teigia, jog išskaitos gali būti daromos tik iš darbuotojo darbo užmokesčio, turint omenyje, kad dienpinigiai, komandiruotės išlaidų atlyginimui skirtos išlaidos nelaikomos darbo užmokesčiu, o atsakovas su ieškovu faktiškai buvo sutarę dėl darbo komandiruotės sąlygomis. Tą patvirtina ir ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys, kad iš atsakovui bankiniais pavedimais pervestų mokėjimų privaloma išskaičiuoti komandiruotėje galinčias atsirasti išlaidas, pvz. kelių mokestis, galinčios kilti remonto išlaidos ir kt. Pažymi ir tai, kad, pagal CPK 739 straipsnio 2 punktą pinigų sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, taip pat priklauso sumoms, kurių išieškoti negalima.

Tvirtina, jog ieškovo savavališkai atlikta išskaita iš atsakovo dienpinigių yra neteisėta, nes, visų pirma, dienpinigiai nepriklauso toms sumoms, iš kurių gali būti atlikta išskaita, antra, toks išskaitymas pažeidžia teisingo apmokėjimo už darbą principą.

Nurodo, jog atsakovas po darbo santykių su ieškovu metu įgijo teisę į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tačiau ieškovas ieškinyje ginčija atsakovo teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nurodo, kad ši teisė buvo realizuota užskaitos būdu, nes atsakovui už darbą 4 komandiruočių metu buvo permokėta, t. y. ieškovas neatsiskaitė už gautas sumas, kurių paskirtyje buvo nurodyta „atsiskaitytinai ūkio išlaidoms“.

Pažymi, kad išskaitos iš kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip ir dienpinigių negali būti atliekamos, nes ši kompensacija nėra laikoma darbo užmokesčio dalimi. Dėl šios priežasties, priešingai nei nurodo ieškovas, visais atvejais negalimas išskaitymas iš atsakovui priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos.

Tvirtina, jog sprendime nurodytais duomenimis, atsakovas darbo santykių su ieškovu metu kasmetinėmis atostogomis nesinaudojo. Taigi, darbo sutarties nutraukimo dieną atsakovas įgijo teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 127 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai nenumato galimybės atlikti išskaitą iš darbuotojo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovo teiginys, kad atsakovo teisė į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo realizuota užskaitos būdu, yra niekuo nepagrįstas. Darbo santykių su ieškovo metu atsakovas įgijo pilną teisę į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuri visais atvejais privalo būti gintina.

Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ieškovas galimai klastoja darbo dokumentus ir pateikia klaidingus duomenis valstybinėms institucijoms.

Teigia, jog ieškovas tvirtina, kad atsakovas pasirašydavo prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo (laikotarpiais tarp komandiruočių) bei juos pateikdavo darbdaviui. Šis ieškovo teiginys yra neatitinkantis tikrovės bei klaidinantis teismą. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) duomenimis, atsakovui buvo deklaruotos nemokamos atostogos: nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d., nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. sausio 3 d. bei nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. vasario 23 d., o ieškovas Darbų ginčų komisijai ir teismui pateikė tariamai atsakovo pasirašytus prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo, tačiau atsakovas jokių prašymų suteikti nemokamas atostogas niekada nerašė, jų neteikė ieškovui ir tokių prašymų nepasirašinėjo. Ieškovo pateiktuose prašymuose esantis atsakovo parašas, tikėtina, yra suklastotas, dokumentų klastojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsižvelgiant į tai, kad Sodroje yra deklaruoti duomenys apie atsakovo nemokamas atostogas, nors atsakovas tokių prašymų niekada neteikė, yra pagrindo vertinti, kad ieškovas ne tik klastojo dokumentus, bet ir pažeidė atsakovo teisę į darbą bei nemokamas atostogas.

Atsakovo teigimu, ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. šalių susitarimu atsakovo darbo užmokestis buvo pakeistas į 6,138 Eur (neatskaičius mokesčių) valandinį užmokestį. Ieškovas Darbo ginčų komisijai ir teismui pateikė šį pakeitimą įforminantį dokumentą, ant kurio yra atsakovo parašas. Apie šį Darbo sutarties pakeitimą atsakovui tapo žinoma jau kilus ginčui tarp šalių, nes iki tol atsakovas nebuvo supažindintas su šiuo pakeitimu ir jo nepasirašė. Kadangi Darbo ginčų komisija pagal įstatymo jai suteiktą kompetenciją nevertina parašų autentiškumo, atsakovas dėl dokumentų - prašymų suteikti nemokamas atostogas ir vienašalio darbo sutarties pakeitimo – klastojimo kreipėsi į policiją, tačiau iki atsiliepimo į ieškinį pareiškimo dienos policijos išvados dar nėra gavęs.

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 31 d., metu ieškovo atstovė V. J. papildomai dėl reikalavimo priteisti žalą dėl apgadintų automobilių paaiškino, kad dėl atsakovo A. M. kaltės apgadintos transporto priemonės buvo naujos, važtaraštyje pažymėtos tik kėbulo numeriais. Jei būtų šios transporto priemonės naudotos, tai būtų pridėti naudotų automobilių defektų aktai, tačiau jų nebuvo. Atsakovas nurodė defektus važtaraštyje, tačiau tai nebuvo patvirtinta siuntėjo parašu. Atsakovas turėjo logiškai suprasti, kad siuntėjas turi pasirašyti važtaraštyje. Be to, tai yra numatyta pareiginiuose nuostatuose su kuriais atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai. Negali pasakyti, ar siuntėjas yra gavęs važtaraštį su įrašu apie defektą siuntimo metu. Naudoti automobiliai niekada nebūna dengti plėvele. Nauji automobiliai, ar būna dengti, ar ne, tai priklauso nuo gamintojo. Jei dengtas, tai faktas, kad yra naujas. Siekiant įvertinti žalos dydį dėl apgadintų automobilių įmonė neginčijo žalos dydžio, kurį pateikė siuntos gavėjas. Remonto sąmatų neturi. Negali paaiškinti, kodėl važtaraštyje siuntėjas (Italų įmonė) yra nurodęs, jog stogo paviršius yra įspaustas bei, ar yra patvirtinti siuntėjo CMR važtaraštyje 83629 KE vežėjo fiksuoti „Honda“ automobilių defektai – įbrėžtos galinės kairės pusės durelės, įbrėžtos kairės pusės galinės durelės, įbrėžtas kairės pusės galinis buferis. Pažeidė atsakovas pareiginius nuostatus, nes nesaugojo automobilių nuo pažeidimų. Mano, kad automobilių pažeidimai galėjo atsirasti dėl neteisingo pakrovimo. Neturi informacijos, kad automobiliai galimai buvo dengti. Sutinka, kad žalos išieškojimas iš darbuotojo darbo kodekso ribojamas 3 ir 6 mėnesių vidutiniais darbo užmokesčiais. Reikalauja pritiesti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio žalos dydį ir įrodinėja darbuotojo kaltę. Mano, kad atsakovo kaltė pasireiškia dideliu neatsargumu.

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 31 d., metu ieškovo atstovė V. J. dėl reikalavimo, susijusio su išmokomis darbuotojui, papildomai paaiškino, kad darbo tvarkos taisyklių 32.39 punkte numatyta, jog grįžęs iš komandiruotės darbuotojas turi pagrįsti avanso išlaidų panaudojimą. Atsakovas to nepadarė, todėl ieškovui turi grąžinti 8033,25 Eur sumą. Darbdavys niekuomet raštu nereikalavo, kad būtų atsiskaityta dėl nepanaudotų lėšų. Pasak direktoriaus, atsakovas turėjo tai padaryti bent jau išeidamas iš darbo. Bankiniuose dokumentuose buvo formuluojama „ūkio išlaidos“, nors buvo mokami dienpinigiai, atlyginimas bei avansas nenumatytoms išlaidoms. Negali pasakyti, kada darbdavys pareikalavo darbuotojo atsiskaityti už jam avansu sumokėtas panaudotas ar nepanaudotas lėšas. Taip pat negali paaiškinti, kaip administratorė pildydama darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalą 2017 m. liepos 5 d., galėjo žinoti, kad į darbovietę ateis dirbti A. M. 2019 m. spalio 12 d. Be to, negali pasakyti, kada darbuotojas A. M. buvo supažindintas su darbo apmokėjimo sistemos nuostatais, greičiais kai atvyko iš komandiruotės. Kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri buvo paskaičiuota 2020 m. birželio 8 d., darbuotojui (atsakovui) neturi būti mokama, nes ji buvo sumokėta atskaitymo (išskaitos) būdu iš negrąžintų avansinių lėšų. Darbdavys įvykdė išskaitos reikalavimą, atlikti ją pagal CPK nuostatas (ribojimas procentais) tokiu būdu, kad negrąžintų avansinių lėšų pilnai pakako išskaitai atlikti. Nėra priimtas įsakymas dėl išskaitos. Negali pasakyti, kokiu būdu darbdavys paskaičiuoja avanso dydį galimoms kilti išlaidoms, pavyzdžiui kelių mokesčiui, automobilio remontui.

Atsakovas A. M. ir jo atstovė – advokatė J. J. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, ieškinį prašė atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. M. papildomai paaiškino, kad aptariamus automobilius paėmė ne iš gamyklos, o iš aikštelės. Taigi, jie jau buvo transportuoti (traukiniu ar autovežiu). „Fiat“ automobiliai buvo dengti balta medžiagine plėvele (panašia kaip tentas). Iš išorės apgadinimų nesimatė. Jis pamatė stogo apgadinimus iš vidaus. Nufotografavo, paskambino vadybininkei Jurgitai ir nusiuntė nuotraukas. Vadybininkė pasakė, kad pasitars su vadovais. Po 10 minučių paskambino ir pasakė: „kraunam ir važiuojam, tau nieko nebus“. Dar vadybininkė pasakė, kad reikia įrašyti apie apgadinimą žymą CMR važtaraštyje. Jis taip ir padarė. Siuntėjas po 17 val. nedirba, todėl paklausė vadybininkės, ar laukti rytojaus, ar važiuoti. Jam pasakė, kad važiuoti. Be vadovybės tokių sprendimų priimti negali. Jis vežė autovežiu keturis automobilius. Jis pamatavo aukštį, buvo 4 metrai. Jokių tiltų kelyje nebuvo. Automobilio stogo apgadinti niekaip negalėjo. Jei būtų braukęs, būtų suplėšęs visą tentą, nubraukęs visą stogą, o šiuo atveju buvo tik įspaustas gabaliukas plastmasės. Šis pažeidimas jau buvo perdavimo metu. Jis nėra už jį atsakingas. CMR važtaraščius fotografuoja ir iškarto siunčia darbdaviui. Priimant į darbą, direktorius jam sakė, kad franšizės dydis yra 500,00 Eur. Paaiškino, kad kas beatsitiktų, būtų atskaičiuota tik 250,00 Eur, nes visą kitą sumą padengia draudimas. Apie tai, kad neva jis padarė 1500,00 Eur žalą sužinojo tik gavęs ieškinį. Darbo santykių metu apie žalos dydį – 1500,00 Eur nieko nežinojo, jam direktorius jokių pretenzijų nereiškė. Apie galimai padarytą žalą sužinojo, tik iš Darbo ginčų komisijos. Pareiginiuose nuostatose jis nėra pasirašęs, juose yra ne jo parašas. Yra pasirašęs tik vieną kartą, kad susipažino su priešgaisrine sauga. Daugiau jokių nuostatų įmonėje nėra pasirašęs. Automobilio „Fiat“ defekto akte yra ne jo parašas. Automobilius „Honda“ paėmė taip pat iš aikštelės, ne iš gamyklos. Šie automobiliai plėvele apdengti nebuvo. Jokių defektų šiuose automobiliuose nepamatė, buvo tamsus paros metas. Defektus šiuose automobiliuose pamatė tik paskirties vietoje, buvo nežymi duobutė. Šis pažeidimas galėjo arba būti paimant automobilį, arba vežant atšoko akmenukas. Matė tik vieno automobilio „Honda“ apgadinimą. Kai sugrįžo iš komandiruotės, iš jo atlyginimo buvo išskaičiuota 140,00 Eur už šį apgadintą vieną automobilį. Kai norėjo išeiti iš darbo, darbdavys už „Fiat“ automobilio apgadinimą iš jo darbo užmokesčio išskaičiavo 250,00 Eur.

Atsakovas A. M. dėl reikalavimo, susijusio su išmokomis darbuotojui, papildomai paaiškino, kad vykstant į komandiruotę jokie avansai nėra išmokami. Kai vyksta į komandiruotę, darbdavys jokių lėšų neišmoka, grįžus iš jos, darbuotojas priduoda ataskaitą su kvitais. Jei būna išleista pinigų aikštelėm ar panašiai iš asmeninių lėšų, tai grąžina darbdavys grįžus. Avansu tikrai nieko nemoka. Tokių lėšų jis nėra gavęs. Darbdavio pervesta 16000,00 Eur suma yra jo darbo užmokestis ir dienpinigiai. Tarėsi, kad bus mokamas 100,00 Eur per dieną atlyginimas (be atskaitymų). Tiek ir buvo mokama. Tokį atlyginimą gaudavo dirbdamas šioje įmonėje. Apie jokias nepanaudotas lėšas nieko nežinojo. Visi mokėjimai buvo atlikti jau po komandiruočių, jokių avansų išmokėta nebuvo. Pirmoje komandiruotėje buvo nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. Už šią komandiruotę buvo atlikti darbdavio mokėjimai: 1) 2019 m. lapkričio 4 d. – 2850,00 Eur, kurie buvo skirti baudos sumokėjimui už kito vairuotojo (ukrainiečio) užklimpimą, šią baudą sumokėjo darbdavio prašymu, kad atiduotų autovežį; 2) 2019 m. lapkričio 12 d. – 2559,00 Eur, ši suma yra jo darbo užmokestis. Antroje komandiruotėje buvo nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. Už šią komandiruotę buvo atlikti darbdavio mokėjimai: 1) 2019 m. gruodžio 6 d. – 100,00 Eur, ši suma buvo skirta sumokėti už viešbutį; 2) 2019 m. gruodžio 27 d. – 2702,00 Eur, šią sumą sudaro išmokos už automobilio pirkimą, kelių aparatą bei išmokėtas darbo užmokestis. Trečioje komandiruotėje buvo nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. Už šią komandiruotę buvo atliktas vienas darbdavio mokėjimas: 2020 m. vasario 14 d. – 2645,00 Eur darbo užmokestis. Ketvirtoje komandiruotėje buvo nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. Už šią komandiruotę buvo atlikti darbdavio mokėjimai: 1) 2020 m. balandžio 1 d. – 460,00 Eur, 2020 m. balandžio 2 d. – 1000,00 Eur, 3) 2020 m. balandžio 7 d. – 3724,00 Eur, šias sumas sudaro išmokėtas darbo užmokestis bei keli mokėjimai už automobilių pirkimus (jis pirko automobilius, parvežė dokumentus ir buvo darbdavio apmokėta). Viso darbo UAB „Globay Logistics“ laikotarpiu darbdavys jokių pretenzijų neišsakė, nieko nereikalavo. Vadybininkai viską suskaičiuoja ir darbdavys išmoka darbo užmokestį už komandiruotę, išmokama jau po komandiruotės. Jokių avansų niekuomet nebūdavo mokama.

Atsakovo A. M. atstovė - advokatė J. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nei vienas ieškovo reikalavimas nėra įrodytas, nėra pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių automobilių remonto išlaidas. Ieškovas neįrodė nei vienos žalos atlyginimo sąlygos. Nėra jokių duomenų apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį. Be to, darbdavys netinkamai įformindamas darbo užmokesčio sumokėjimą, sudarė situaciją, kad gali įvairiai interpretuoti sumokėtų darbuotojui sumų paskirtį. Pats ieškovas posėdžio metu patvirtino, jog atsiskaitymo lapelių darbuotojui neišdavė, nei karto nepaprašė darbuotojo pasiaiškinti dėl nepanaudotų lėšų grąžinimo. Išskaita iš nepanaudotų atostogų yra draudžiama darbo kodekso.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė UAB „Globay Logistics“ kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama išieškoti iš atsakovo A. M. 1558,97 Eur už automobiliui „Fiat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą bei 407,58 Eur už automobiliams „Honda“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Darbo ginčų komisija 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. DGKS, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-19792, ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. spalio 9 d. ieškovas UAB „Globay Logistics“, atstovaujamas direktoriaus R. N., ir atsakovas A. M. sudarė neterminuotą Darbo sutartį Nr. 151, pagal kurią atsakovas nuo 2019 m. spalio 12 d. įmonėje pradėjo dirbti vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2020 m. birželio 8 d.

2019 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. k00992 atsakovas A. M. ieškovo UAB „Globay Logistics“ nurodymu buvo siunčiamas į komandiruotę nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d., krovinio pervežimui. Iš CMR važtaraščio Nr. 83629 matyti, kad atsakovas Belgijoje, Gento mieste pervežė krovinį – automobilius „Honda“. Pasak ieškovo, pakraudamas/veždamas krovinį, atsakovas apgadino dvi transporto priemones: 1) automobilį „Honda“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (įbrėžė galines kairės pusės dureles); 2) automobilį „Honda“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (įbrėžė galines kairės pusės dureles bei kairės pusės galinį buferį). Iš byloje esančio CMR važtaraščio Nr. 83629 matyti, kad krovinio pristatymo metu ir vietoje (2019 m. spalio 30 d. 13 val. 48 min., Gento mieste) yra automobiliuose „Honda“ užfiksuoti ieškovo nurodyti apgadinimai. Iš byloje esančios 2019 m. lapkričio 29 d. sąskaitos Nr. 81780 matyti, kad užsakovas Gruppo Mercurio SPA išrašė sąskaitą 405,58 Eur sumai pervežimo paslaugos teikėjui – UAB „Globay“ už nuostolius padarytus dviem „Honda“ automobiliams.

Atsakovas neginčija aplinkybės, jog jis gabeno minėtas transporto priemones „Honda“ bei neginčija įrašo CMR važtaraštyje, jog pristatymo metu buvo užfiksuoti apgadinimai, tačiau ginčija darbuotojo prievolę atlyginti padarytą žalą.

Be to, 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. k01066 atsakovas A. M. ieškovo UAB „Globay Logistics“ nurodymu buvo siunčiamas į komandiruotę nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d., krovinio pervežimui. Iš važtaraščio Nr. 10E00629 ir dokumento Nr. 00447 BCR TAMA matyti, kad atsakovas iš Italijos, Locadia miesto į Vokietiją, Sachsm miestą pervežė krovinį – automobilius „Fiat“. Pasak ieškovo, pakraudamas/veždamas krovinį, atsakovas apgadino transporto priemonę „Fiat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (įspaudė vidinį stogo paviršių). Iš byloje esančio važtaraščio Nr. 10E00629 matyti, kad atsakovas krovinio paėmimo metu užfiksavo važtaraštyje, kad yra apgadintas automobilio „Fiat“ stogas (stogo vidinis paviršius įspaustas). Iš byloje esančio dokumento Nr. 00447 BCR TAMA matyti, jog fiksuotos žymos: stogo vidinis paviršius įspaustas, stogo plastmasė sudaužyta. Iš byloje esančios 2020 m. gegužės 20 d. sąskaitos Nr. 4329/2020 VA bei 2020 m. gegužės 20 d. sąskaitos Nr. 744/2020 matyti, kad paslaugos gavėjas „Transportis spa“ pateikė UAB „Globay“ 1542,87 Eur sąskaitą už nuostolius dėl 2020 m. sausio 27 d. įvykio bei 16,10 Eur sąskaitą už žalos administravimo mokestį.

Atsakovas neginčija aplinkybės, jog jis gabeno minėtas transporto priemones „Fiat“, tačiau teigia, jog aptariamas apgadinimas jau buvo krovinio paėmimo iš siuntėjo metu, apie ką atsakovas įrašė CMR važtaraštyje bei pranešė vadybininkei, nusiuntė apgadinimų nuotraukas bei ginčija darbuotojo prievolę atlyginti padarytą žalą. Tuo tarpu ieškovas ginčija atsakovo įrašą važtaraštyje, teigdamas, kad šis įrašas nėra patvirtintas siuntėjo.

Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad santykiuose su užsakovu – užsienio įmone Gruppo Mercurio SPA tarpiniai paslaugos vykdytojai (organizatoriai) yra GLOBAY SK bei UAB „Globay“, tuo tarpu ieškovas UAB „Globay Logistics“ yra vežėjas, kuris realiai vežė krovinį. 2020 m. sausio 31 d. UAB „Globay Logistics“ pateikė pretenziją ir sąskaitą dėl žalos atlyginimo Nr. 00346. Ieškovas yra sudaręs 2019 m. rugsėjo 2 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. BS su Slovakijos įmone GLOBAY SK, kuriame šalys susitarė, jog atsakingas už žalą krovinio apgadinimo atveju yra vežėjas UAB „Globay Logistics“. Ieškovo teigimu, UAB „Globay“ išrašė sąskaitą paslaugos vykdytojui GLOBAY SK, tuo tarpu pastaroji įmonė pateikė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo pagrindiniam vežėjui – UAB „Globay Logistics“, su kuriuo sieja vežimo santykiai pagal Bendradarbiavimo sutartį Nr. BS, taip pat ir sąskaitą - faktūrą Nr. GSK 0003149 dėl šiai įmonei bendrai padarytos žalos atlyginimo. Įmonės skolų suderinimo aktu Nr. 0243 suderino tarpusavio skolas.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK neliko visiškos materialinės atsakomybės sutarčių. Tai, kad DK nebeliko visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, nereiškia, jog darbuotojams išnyko žalos atlyginimo darbdaviui pareiga. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Tam, kad kiltų darbuotojo atsakomybė dėl darbdaviui padarytos žalos, turi būti nustatytos visos būtinosios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėtais darbuotojo veiksmais, neveikimu; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltė bet kuria forma ir rūšimi; 5) teisės pažeidimo metu šalys buvo susijusios darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl ieškovė turi pateikti įrodymus dėl atsakovo (darbuotojo) kaltės (CPK 178 straipsnis).

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu atsakovo veiksmus vertino kaip didelį neatsargumą.

Vertinant atsakovo veiksmus gabenant automobilius „Fiat“, akcentuotina, jog ieškovas ieškinyje nurodė kelis galimus atsakovo neteisėtus veiksmus: „iš įvykio aplinkybių tikėtina, kad vežamos transporto priemonės stogą A. M. galėjo apgadinti neleistinoje vietoje važiuodamas po tiltu, kurio konstrukcijos realu galėjo apgadinti transporto priemonės stogą, tačiau ieškovo įmonė neatmeta galimybės, kad apgadinimas galėjo atsirasti ir kitu būdu, pavyzdžiui, pakrovimo metu“. Teismo vertinimu, ieškovas byloje neįrodė, kad šie apgadinimai atsirado dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad aptariamus automobilius paėmė pervežimui ne iš gamyklos, o iš aikštelės. Taigi, jie jau buvo transportuoti (traukiniu ar autovežiu). „Fiat“ automobiliai buvo dengti balta medžiagine plėvele (panašia kaip tentas). Iš išorės apgadinimų nesimatė. Jis pamatė stogo apgadinimus iš vidaus. Nufotografavo, paskambino vadybininkei J. ir nusiuntė nuotraukas. Vadybininkė pasakė, kad pasitars su vadovais. Po 10 minučių paskambino ir pasakė: „kraunam ir važiuojam, tau nieko nebus“. Dar vadybininkė pasakė, kad reikia įrašyti apie apgadinimą žymą CMR važtaraštyje. Jis taip ir padarė. Siuntėjas po 17 val. nedirba, todėl paklausė vadybininkės, ar laukti rytojaus, ar važiuoti. Jam pasakė, kad važiuoti. Be vadovybės tokių sprendimų priimti negali. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančio važtaraščio Nr. 10E00629 matyti, kad atsakovas A. M. krovinio paėmimo metu užfiksavo važtaraštyje, kad yra apgadintas automobilio „Fiat“ stogas, įrašydamas žymą – stogo vidinis paviršius įspaustas. Tai, jog šio įrašo nepatvirtino siuntėjas, priešingai nei teigia ieškovė, neįrodo atsakovo kaltės dėl apgadinimo. Kaip jau buvo pažymėta, atsakovas paaiškino, jog vadybininkės nurodymu nelaukė siuntėjo patvirtinimo, nes jau buvo pasibaigę darbo valandos ir vykdė vadybininkės nurodymą – važiuoti. Teismo vertinimu, atsakovo teiginys, jog vairuotojams duoda nurodymus vadybininkai ir jie savarankiškai panašaus pobūdžio sprendimų nepriima, yra pilnai tikėtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog nei atsakovo pareiginiuose nuostatuose, nei vidaus darbo tvarkos taisyklėse nėra nurodymų, kaip darbuotojas turėtų elgtis, kaip prieš perduodant krovinį pastebimas jo trūkumas. Atsakovo teigimu, jis pervežimui transporto priemones priiminėjo tokias, kokios jam buvo perduotos, dokumentuose nurodydamas apie jų trūkumus. Be to, atsakovo nurodytas aplinkybes, jog apgadinimas jau buvo krovinio priėmimo metu, patvirtina, atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog automobiliai yra dengti balta plėvele, iš vidinės pusės ant stogo matomas įlenkimas. Teismo vertinimu, jei šis automobilis, kaip tvirtina ieškovas, būtų apgadintas jo krovimo metu ar važiuojant pro tiltą, būtų pažeista plėvelė ir vizualiai matytųsi įbrėžtas išorinis stogo paviršius, tačiau tokie duomenys neužfiksuoti, o užfiksuotas tik plastmasės įspaudimas vidinėje stogo pusėje. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimu, jog jis pamatavo aukštį, buvo 4 metrai, jokių tiltų kelyje nebuvo, automobilio stogo apgadinti niekaip negalėjo.

DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK.

Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės, kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 1-3 dalys).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 17.1 punktas numato, jog kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam mokami dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės darbo dieną.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Byloje nėra ginčo, kad: 1) 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. lapkričio 4 d. bankiniais pavedimais darbdavys pervedė darbuotojui 2950,00 Eur sumą; 2) 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. gruodžio 6 d. bankiniais pavedimais darbdavys pervedė darbuotojui 2659,00 Eur sumą; 3) 2019 m. gruodžio 27 d. bankiniu pavedimu darbdavys pervedė darbuotojui 2702,00 Eur sumą; 4) 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. bankiniais pavedimais darbdavys pervedė darbuotojui 4 655,00 Eur sumą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys sąskaitų išrašai.

Iš darbdavio UAB „Globay Logistics“ 2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. k00992, 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. k010401, 2020 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. k01066, 2020 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. k01116 matyti, jog vairuotojas A. M. yra komandiruojamas į tarnybines komandiruotes nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d., nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d., nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d., nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. Atlyginami dienpinigiai (jų dydis nėra numatytas).

Iš UAB „Globay Logistics“ vairuotojo mėnesinio darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad: 1) komandiruotės, trukusios nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d., metu atsakovas dirbo 176,05 val.; 2) komandiruotės, trukusios nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d., metu atsakovas iš viso dirbo 180,45 val.; 3) komandiruotės, trukusios nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d., metu atsakovas iš viso dirbo 233,37 val.; 4) komandiruotės, trukusios nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d., metu atsakovas iš viso dirbo 246,5 val. Viso – 836,37 valandas.

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas komandiruotėse buvo iš viso 129 dienas (nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. – 27 dienas; nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. – 27 dienas; nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. – 34 dienas; nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. – 41 dieną.

Pasak ieškovės, 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. lapkričio 4 d. atsakovui buvo pervesta bendra 2950,00 Eur suma, iš kurios 1636,00 Eur užskaityta/atsiskaityta kaip darbuotojui sumokėti dienpinigiai (už komandiruotę, trukusią nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d.), o 342,57 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2019 m. spalio mėnesį. 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. gruodžio 6 d. atsakovui buvo pervesta bendra 2659,00 Eur suma, iš kurios 1518,00 Eur užskaityta/atsiskaityta, kaip darbuotojui sumokėti dienpinigiai (už komandiruotę, trukusią nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d.), o 292,90 Eur kaip darbo užmokestis už darbą 2019 m. lapkričio mėnesį. 2019 m. gruodžio 27 d. atsakovui buvo pervesta 2702,00 Eur suma, iš kurios 992,00 Eur užskaityta/atsiskaityta kaip darbuotojui sumokėti dienpinigiai (už komandiruotę, trukusią nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d.), 371,72 Eur - kaip darbo užmokestis už darbą 2019 m. gruodžio mėnesį, o 647,12 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2020 m. sausio mėnesį. 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. atsakovui buvo pervesta bendra 4655,00 Eur suma, iš kurios 1214,00 Eur užskaityta/atsiskaityta kaip darbuotojui sumokėti dienpinigiai (už komandiruotę, trukusią nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d.), 352,85 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2020 m. vasario mėnesį, 649,05 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2020 m. kovo mėnesį, o 175,63 Eur – kaip darbo užmokestis už darbą 2020 m. balandžio mėnesį. Taigi, ieškovo teigimu, nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. birželio 8 d. yra susidariusi 8151,04 Eur permoka, kurios atsakovas A. M. negrąžino. Pasak ieškovo, atsakovui mokėdavo avansus prieš išvykstant į komandiruotę, avanso likutis (8151,04 Eur) yra suma, kuri susidarė išminusavus iš pervestos sumos darbo užmokestį bei dienpinigius. Ši suma buvo skirta kompensuoti komandiruotėje galinčioms atsirasti išlaidoms (kelių mokestis, galinčios kilti remonto išlaidos ir t.t.), t.y. darbuotojas privalėjo pagrįsti pastarųjų sumų panaudojimą pagal paskirtį, o tokių lėšų nepanaudojus – grąžinti jas darbdaviui.

Tuo tarpu atsakovas teigia, jog vykstant į komandiruotę jokie avansai nėra išmokami. Grįžus iš komandiruotės, darbuotojas priduoda ataskaitą su kvitais. Jei būna išleista pinigų aikštelėm ar panašiai iš asmeninių lėšų, tai tokias lėšas grąžina darbdavys darbuotojui sugrįžus iš komandiruotės.

Pasak atsakovo A. M., darbdavio pervesta 16000,00 Eur suma yra jo darbo užmokestis ir dienpinigiai. Tarėsi, kad bus mokamas 100,00 Eur per dieną atlyginimas (be atskaitymų). Tiek ir buvo mokama. Tokį atlyginimą gaudavo dirbdamas šioje įmonėje. Apie jokias nepanaudotas lėšas nieko nežinojo. Visi mokėjimai buvo atlikti jau po komandiruočių, jokių avansų išmokėta nebuvo. Pirmoje komandiruotėje buvo nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. Už šią komandiruotę buvo atlikti darbdavio mokėjimai: 1) 2019 m. lapkričio 4 d. – 2850,00 Eur, kurie buvo skirti baudos sumokėjimui už kito vairuotojo (ukrainiečio) užklimpimą, šią baudą sumokėjo darbdavio prašymu, kad atiduotų autovežį; 2) 2019 m. lapkričio 12 d. – 2559,00 Eur, ši suma yra jo darbo užmokestis. Antroje komandiruotėje buvo nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. Už šią komandiruotę buvo atlikti darbdavio mokėjimai: 1) 2019 m. gruodžio 6 d. – 100,00 Eur, ši suma buvo skirta sumokėti už viešbutį; 2) 2019 m. gruodžio 27 d. – 2702,00 Eur, šią sumą sudaro išmokos už automobilio pirkimą, kelių aparatą bei išmokėtas darbo užmokestis. Trečioje komandiruotėje buvo nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d. Už šią komandiruotę buvo atliktas vienas darbdavio mokėjimas: 2020 m. vasario 14 d. – 2645,00 Eur darbo užmokestis. Ketvirtoje komandiruotėje buvo nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. Už šią komandiruotę buvo atlikti darbdavio mokėjimai: 1) 2020 m. balandžio 1 d. – 460,00 Eur, 2020 m. balandžio 2 d. – 1000,00 Eur, 3) 2020 m. balandžio 7 d. – 3724,00 Eur, šias sumas sudaro išmokėtas darbo užmokestis bei keli mokėjimai už automobilių pirkimus (jis pirko automobilius, parvežė dokumentus ir buvo darbdavio apmokėta). Viso darbo UAB „Globay Logistics“ laikotarpiu darbdavys jokių pretenzijų dėl pervedamų sumų negrąžinimo neišsakė, nieko nereikalavo.

Tuo tarpu ieškovo UAB „Globay logistics“ direktorius paaiškino, kad A. M. už pirmą komandiruotę, truksią nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. buvo sumokėtas atlyginimas 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 12 d. Už antrą komandiruotę, trukusią nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d., A. M. darbo užmokestis buvo išskaitytas iš avanso, kuris buvo sumokėtas 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 12 d. Už trečią komandiruotę, trukusią nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 8 d., A. M. darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo atskaityti iš avansų, pravestų 2019 m. gruodžio 21 d. ir 2020 m. vasario 4 d.

DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Dėl to, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju ieškovas) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (atsakovu).

Tarp šalių – ieškovo UAB „Globay Logistics“ ir atsakovo A. M. kilo ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo/neišmokėjimo. Ieškovo teigimu, kompensaciją už nepanaudotas atostogas jis yra išmokėjęs atleisimo iš darbo dieną įskaitymo būdu, nes atsakovas negrąžino jam išmokėtos avanso sumos ir už ją neatsiskaitė. Atsakovo teigimu, avanso nėra gavęs, darbdaviui nėra skolingas, kompensacija už nepanaudotas atostogas jam nebuvo išmokėta.