Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. pareiškimą, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą terminą jai ir nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po N. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

10. Byloje nustatyta, kad pagal Maskvos srities Vyriausios civilinių metrikacijos valdybos Koroliovo miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos įrašą Nr. 1489, pareiškėja su N. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Rusijos Federacijos Maskvos mieste išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos ir N. S. dukra. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis, būdamas Rusijos Federacijoje, mirė. Tai patvirtina 2025 m. vasario 20 d. išduotas mirties pažymėjimas Nr. C-0098 ir Rusijos Federacijos 2025 m. vasario 20 d. mirties liudijimas III-BO Nr. 540823. 2025 m. vasario 20 d. išduotame mirties pažymėjime Nr. C-0098 yra nurodyta, kad jo mirties priežastis yra kraujavimas, daugybinės atviros krūtinės ląstos žaizdos ir užpuolimas šaudant iš nenustatytų ginklų. Pareiškėjos teigimu, kai jai tapo žinoma apie sutuoktinio mirtį, ji kreipėsi į Rusijos Federacijos institucijas dėl jos sutuoktinio palaikų atgabenimo į Lietuvą, bet jokio atsakymo negavo. Pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. vasarą Lietuvoje kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties, tačiau jai buvo paaiškinta, kad turi pateikti sutuoktinio mirties liudijimą, kurio ji neturėjo. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į Rusijos Federacijos institucijas dėl mirties liudijimo gavimo, tačiau jokio atsakymo negaudavo. 2025 m. kovo 6 d. pareiškėja el. paštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos atstovybę Rusijos Federacijoje su prašymu padėti atgabenti jos sutuoktinio palaikus į Lietuvą. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pagalba pareiškėjos sutuoktinio palaikai buvo atgabenti į Lietuvą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinio mirties liudijimas III-BO Nr. 540823 Rusijos Federacijoje buvo išduotas tik 2025 m. vasario 20 d., t. y., praėjus beveik metams po jo mirties. Pareiškėja šį mirties liudijimą užregistravo VĮ „Registrų centras“. 2025 m. vasario 27 d. pareiškėjai Lietuvos Respublikoje išduotas sutuoktinio mirties įrašas Nr. 232. Pareiškėjai 2025 m. kovo 4 d. Mickūnų sen., Vilniaus raj. leidimu Nr. VD-2852 buvo leista palaiduoti sutuoktinį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėja ir palikėjas N. S. turėjo nekilnojamojo turto: žemės sklypą esantį Gaidūnų k., Mickūnų šen., Vilniaus r.; žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sandėlį ir šulinį, esančius Kalno g. 11 A, Mickūnų k., Vilniaus r. Pareiškėjos teigimu, ji dar 2025 m. vasarą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji netyrėjo mirties liudijimo, o vėliau jai buvo atsakyta, kad yra praleistas trijų mėn. terminas palikimui priimti. Atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta 2025 m. gegužės 9 d.

11. Taigi, iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių negalėjo savo ir nepilnametės dukters vardu laiku priimti palikimo, nes sutuoktinio mirties liudijimas buvo išduotas tik po beveik metų nuo jo mirties dienos, o be šio dokumento pareiškėja neturėjo teisinės galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti savo teises: ji kreipėsi į Rusijos Federacijos institucijas dėl mirties liudijimo gavimo, susisiekė su Lietuvos Respublikos atstovybe Rusijoje dėl pagalbos sutuoktinio palaikų pargabenimui, bendradarbiavo su Užsienio reikalų ministerija, kreipėsi dar 2024 m. vasarą į notarą dėl palikimo priėmimo, o gavusi mirties liudijimą ir įregistravusi mirties faktą Lietuvoje, nedelsdama kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, su advokatu sudarė atstovavimo sutartį. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir veikė aktyviai, siekdama įgyvendinti įpėdinio teises savo ir dukters vardu.

13. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja priklausė nuo užsienio institucijų veiksmų ir negalėjo anksčiau pateikti būtinų dokumentų dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, laikytina, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti tiek pareiškėjos, tiek jos nepilnametės dukters vardu (CK 5.57 straipsnis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus nuostatomis, civilinės bylos dėl teismo leidimų išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu pateikti viename pareiškime, teismas vadovaudamasis ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principais, minėtus klausimus nagrinėja vienoje byloje (CPK 7 straipsnis).

15. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. CK 5.52 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 4 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

16. Prašyme dėl teismo leidimo tėvams (įstatyminiams atstovams) savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą išdavimo pareiškėjai privalo nurodyti, kokie civilinių teisių objektai paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat turi pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pvz., išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto registro, bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.).

17. Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos išvadą ir pateiktus rašytinius įrodymus apie paveldimą turtą, teismas daro išvadą, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir leistina nepilnamečio vaiko atstovei pagal įstatymą I. S. priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečio vaiko M. S. vardu po jos tėvo N. S. mirties bei atlikti visas būtinas palikimo priėmimo procedūras (CK 3.188 straipsnis, 3.240 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą savo ir nepilnamečio vaiko M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, atsiradusį po palikėjo N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti pareiškėjai I. S. teismo leidimą nepilnamečio vaiko M. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nurodyti nepilnamečio vaiko M. S. motinai I. S. palikimą priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.