Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų savivaldybėje atstovui Jurgita Drūlienė,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui L. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina G. M.;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė G. M. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. P. nepilnametės dukros M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės. Ieškinyje nurodo, kad dukra greitai išauga rūbus (nuolatos reikia atnaujinti aprangą, avalynę, apatinį trikotažą), turi valgyti ekologišką visavertį maistą. Turi būti užtikrintas turiningas laisvalaikio praleidimas, kuris taip pat nemažai kainuoja. Vaikui taip pat yra reikalingos higienos prekės: muilas, šampūnas, ir kt. priemonės būtinos vaiko higienai. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyrių. Už išlaikymą taikomas fiksuotas mėnesio mokestis vaiko ugdymosi reikmėms tenkinti ir ugdymo aplinkai gerinti – 5,00 Eur bei vaiko dienos maitinimo normos mokestis – 3,60 Eur. Viso į mėnesį už dukros lankomą ugdymo įstaigą ieškovė sumoka po 77,00 Eur. Taip pat privalu turėti rūbus, avalynę kūno kultūros pamokėlėms, rūbai pietų miegui, avalynę persiauti ir pan. Būtinos lėšos ir pratyboms, ugdymo priemonėms, mokamiems renginiams ir pan. Nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo suma, atsižvelgiant į jo poreikius, yra apie 600,00 Eur kiekvieną mėnesį. Kadangi valstybė ieškovei moka kiekvieną mėnesį po 136,22 Eur vaiko pinigų vaikui, šia suma mažinamos išlaidos skiriamos vaikų išlaikymui, todėl iš atsakovo priteisiama 250,00 Eur išlaikymo suma šalių nepilnamečiui vaikui. Be to, iš ieškinyje nurodytos poreikių, susijusių su nepilnametės dukros M. P. išlaikymu, lentelės matyti, jog per mėnesį vaiko poreikiams išleidžiama: 1. išlaidos maistui –250,00 Eur; 2. apranga, avalynė – 100,00 Eur; 3. higienos priemonės – 50,00 Eur; 4. vaistai, vitaminai – 20 Eur; 5. mokestis už lankomą ugdymo įstaigą – 77,00 Eur; 6. ugdymo priemonėms, laisvalaikiui – 50,00 Eur; 7. transporto išlaidos – 50,00 Eur; 8. būsto išlaidos – 50 Eur; viso 647,00 Eur.

Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 840,00 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2024 m. sausio 1 d. 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, į rankas gaunama suma sudarytų apie 709,00 Eur, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukros poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė gauna išmokas vaikui. Ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje yra registruoto nekilnojamojo turto nėra, ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Bylos duomenimis atsakovas L. P. Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruotų nekilnojamojo turto nėra, atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau jos dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė apribotų jo galimybę dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikyti ne tik save, bet ir savo nepilnametę dukrą, byloje nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas neteikė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei jo įsiskolinimo neginčijo. Atsakovo pasyvi procesinė elgsena įgalina spręsti teismą, kad jis iš esmės pajėgus ir ne tik gali, bet ir turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą tėvo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą iki jos pilnametystės, vertinant tai, kad prašomas ieškovės priteisti išlaikymas bei jo įsiskolinimas pagal vaiko amžių, jo poreikius yra adekvataus ir protingo dydžio, nėra pernelyg padidintas atsižvelgiant į infliaciją, šalyje augančias kainas, todėl, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas tenkintinas pilnoje apimtyje. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl jie lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydžio, juolab, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdieninė našta, susijusi su vaiko priežiūra, ugdymu ir kitų vaiko elementariųjų poreikių patenkinimu, kas riboja aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste jos galimybę pagal vaiko amžių dirbti ir didesne apimtimi prisidėti prie šeimos poreikių užtikrinimo.

Akivaizdu, kad ginčo šalių dukrai, kuri pagal amžių natūraliai greitai auga, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan., todėl ieškovės nurodoma vaikui skirtina 600,00 Eur per mėnesį suma yra adekvati, kad tokio amžiaus vaikas galėtų tinkamai augti ir vystytis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi, ieškovės gautina 136,22 Eur dukrai kas mėnesį valstybės išmoka vaikui laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečių poreikiams kas mėnesį reikalingos 600,00 Eur sumos. Vertinant tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, atsakovas jokių duomenų apie prastą sveikatos būklę, neįgalumą ar ribotą darbingumą, turimus kitus išlaikytinius ar kitus paramos reikalingus asmenis ir pan. neteikė, todėl spręstina, kad jis yra jaunas, darbingas, galintis dirbti ir turintis pareigą išlaikyti ne tiks save patį, bet ir savo vaikus, todėl abi šalys prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, t. y. po 250,00 Eur, dėl ko ieškovės ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas visiškai, iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kuri pagal šalių finansinę turtinę padėtį leis užtikrinti pačių šalių būtinųjų poreikių tenkinimą ir atitiks šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko, įvertinus jo amžių, poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnametės dukros M. P. motina ieškovė G. M. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt mėnesių laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. lapkričio 6 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur, viso 6 000,00 Eur, kadangi atsakovas forma neprisideda prie dukros išlaikymo. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė ir neginčijo (CPK 178 straipsnis), todėl, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus ir ieškovės teiktus paskaičiavimus dėl neteikto išlaikymo įsiskolinimo, ieškovės reikalavimą, kuris yra prašomas netgi mažesnis nei nuo kreipimosi į teismą dienos, dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo tenkina visiškai.

Dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko – dukros M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina G. M.. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl šio reikalavimo nepareiškė. Išvadą byloje teikianti institucija palaiko ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes nepilnametės dukros M. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečio interesus, juolab, kad nepilnametė dukra yra nedidelė, nuo gimimo gyvena su ieškove, prisirišusi prie motinos, kuri nuolat rūpinasi ir prižiūri mažametę. Duomenų, iš neigiamos pusės charakterizuojančių ieškovę byloje nėra pateikta, tarp ieškovės ir dukros yra susiformavęs glaudus ir artimas ryšys, kas duoda pagrindo manyti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka šalių dukros interesus. Aptartų aplinkybių kontekste ieškinys šioje dalyje tenkintinas, juolab, kad atsakovas, gyvendamas skyrium, faktiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų dukros atžvilgiu, nustatant šalių dukros gyvenamąją vietą su motina iki šio pilnametystės (CK 3. 174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos duomenimis ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2024 m. gegužės 9 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 323,83 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, pirmiau nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas 68,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo (250,00 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas = 3 000,00 Eur x 3 proc. – 25 proc. (už dokumentų teikimą elektroninių ryšių priemonėmis)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8,00 Eur, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės dukros M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal šios gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 13 d., iki dukros pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant įstatyto nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis dukros motiną G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. lapkričio 6 d.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 323,83 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 8 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – „Swedbank“, AB, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Luminor“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.