Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-193-360/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-07
Bylos Nr.
AN2-193-360/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00221-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Advokatai
Andrius Bubulis Institucija
Kategorijos
  • 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-193-360/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00221-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-03 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024-05-30 nutarimu P. L. (P. L.) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2024-03-26 15.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje iš dviejų eismo juostų, važiuodamas pirmąja eismo juosto, rodydamas įspėjamąjį kairįjį posūkio signalą, rikiavosi į antrąją eismo juostą, tai darydamas tyčiniais, demonstratyviais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, padarytas vairuotojo manevras privertė kitą transporto priemonę keisti judėjimo kryptį; šiais savo veiksmais P. L. aiškiai parodė žmogaus ir visuomenės negerbimą, moralės bei elgesio normų niekinimą, chuliganiškai vairuodamas siekė priešpastatyti save, pademonstruoti niekinantį požiūrį į kelių eismo taisykles ir eismo dalyvius. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis Institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-03 nutarimu P. L. atstovo advokato padėjėjo A. Bubulio skundas patenkintas, panaikintas Institucijos 2024-05-30 nutarimas ir P. L. pripažintas kaltu pagal ANK kodekso 417 straipsnio 3 dalį, paskirta 80 Eur bauda.

Šalies argumentai

3. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-03 nutarimą, palikti galioti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą, kuris buvo panaikintas bei P. L. veika perkvalifikuota nepagrįstai.

3.1. Nurodo, kad įvykio aplinkybės buvo įvertintos netinkamai. Byloje užfiksuota pakankamai neabejotinų įrodymų, kad P. L. pažeidė Kelių eismo taisykles itin šiurkščiai ir chuliganiškai, sukeldamas realų pavojų eismo saugumui ir eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, kai pasekmių pavyko išvengti dėka greitos kito automobilio vairuotojo reakcijos. Chuliganiškas vairavimas pasireiškė būtent tokiu, koks užfiksuotas, vairavimu, kuris visiškai neatitinka jokių Kelių eismo taisyklių ir tuo P. L. akivaizdžiai parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, paniekino elementarias moralės ir elgesio normas.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje užfiksuoti neabejotini įrodymai, kurie grindžiami vaizdo įrašu ir pranešėjo pranešimu:

3.2.1. pavojingas eismo saugumui ir chuliganiškas kitų eismo dalyvių atžvilgiu vairavimas atliktas važiuojant mieste, intensyvaus transporto eismo sraute, akivaizdžiai impulsyviai, verdant neigiamoms emocijoms, siekiant paauklėti kitą eismo dalyvį, kuris neleido persirikiuoti P. L. prieš sankryžą iš eismo juostos, skirtos sukti į kairę, į eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai (antrąją eismo juostą, nes kelias įvykio vietoje yra iš dviejų eismo juostų ta pačia kryptimi);

3.2.2. P. L. kelyje nebuvo susidariusi jokia netikėta kliūtis, dėl kurios jis būtų priverstas staiga ir netikėtai pavojingai manevruoti;

3.2.3. P. L. ne tik staiga, priešais ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę įvažiavo į antrąją eismo juostą, bet ir staigiai stabdė. Šie, kaip transporto priemonės vairuotojo, atlikti staigūs netikėti manevrai akivaizdžiai nėra suderinami su saugiu vairavimu, atsargumu, pagarba kitiems eismo dalyviams. Vaizdo įraše neabejotinai užfiksuota, kad tokius vairuotojo staigius manevrus, kuriuos, pravažiavęs sankryžą, atliko P. L., nesant tam jokios pavojingos netikėtos situacijos kelyje, įmanoma atlikti tik tyčia;

3.2.4. iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pažeidėjas P. L. apvažiavo automobilį iš pirmos juostos, apvažiuojamas automobilis P. L. nebuvo aklojoje zonoje, atliekant manevrą automobiliai nebuvo vienoje linijoje, todėl P. L. žinojo, kad saugiai persirikiuoti ar kitaip keisti važiavimo krypties, nėra galimybės;

3.3. Apeliantės įsitikinimu, teismas savo nutarime pranešėjo transporto priemonės greičio sumažėjimą nepagrįstai įvertino kaip nereikšmingą, teigiama, jog automobilio vairuotojas nebuvo priverstas staigiai stabdyti, ar keisti važiavimo kryptį. Nutarime buvo įvertintas važiavimo greičio sumažėjimas nuo 50 km/h iki 30 km/h, bet nebuvo vertinama, kad važiavimo greitis nuo 50 km/h iki 30 km/h sumažėjo per itin trumpą laiko tarpą, t. y. akimirksniu, ko neįmanoma padaryti staigiai nestabdant. Vaizdo registratoriaus rodomas vaizdas šiek tiek vėluoja, palyginti su realiu veiksmu, tai galima aiškiai suprasti. Taigi, galima daryti neabejotiną išvadą, kad pranešėjas buvo priverstas staigiai stabdyti.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai savo nutarime nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad P. L. padarytas nusižengimas sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą, taip pat nurodė, kad, nors apie įvykį pranešė fizinis asmuo, eismo dalyvis, tačiau jokios reakcijos pranešime neišreiškė. Pranešėjo pranešime būtent yra paminėta, jog jis teikia pranešimą dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, bei išsamiai nurodo įvykio aplinkybes. Akivaizdu, jog pranešėjas pateikė informaciją laisva forma, taip, kaip pats jautėsi įvykio metu, ir kaip pats moka išreikšti mintis, supranta teksto išdėstymą. Tačiau akivaizdu, kad pranešime yra išreikšta neigiama reakcija ir pasipiktinimas P. L. vairavimu, nurodoma, kad buvo sukelta pavojinga situacija kelyje. Būtent pranešėjo pranešimas ir pateiktas vaizdo įrašas yra duomenys byloje, patvirtinantys, jog P. L. dėl mažareikšmės dingsties atliko staigų ir pavojingą manevrą kelyje, aiškiai negerbdamas kito eismo dalyvio (pranešėjo) ir kitų žmonių, šiuo atveju - eismo dalyvių, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, Kelių eismo taisykles, taip pat elementarų atsargumą, pagarbą kitiems eismo dalyviams.

3.5. Institucijos vertinimu, P. L. savo veiksmais padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus 4, 5, 9, 101, 126 punktuose ir Kelių eismo taisykles pažeidė vairuodamas pavojingai ir chuliganiškai, byloje užfiksuoti visi būtini nusižengimo elementai, todėl jo veika pagrįstai buvo kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas tinkamas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo nutarimu, kuriuo Institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas dėl P. L. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį panaikintas bei P. L. veika perkvalifikuota į 417 straipsnio 3 dalį. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apeliacinis skundas pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Institucijos nutarimu P. L. buvo nubaustas už tai, kad tyrimo nustatytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, gatvėje iš dviejų eismo juostų, važiuodamas pirmąja eismo juosto, rodydamas įspėjamąjį kairįjį posūkio signalą, rikiavosi į antrąją eismo juostą, tai darydamas tyčiniais, demonstratyviais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, padarytas vairuotojo manevras privertė kitą transporto priemonę keisti judėjimo kryptį ir taip šiais savo veiksmais P. L. aiškiai parodė žmogaus ir visuomenės negerbimą, moralės bei elgesio normų niekinimą, chuliganiškai vairuodamas siekė priešpastatyti save, pademonstruoti niekinantį požiūrį į kelių eismo taisykles ir eismo dalyvius. Institucijos nutarime nurodyta, jog buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 punktų reikalavimai.

7. KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

8. Pagal KET 101 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

9. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, sprendė, jog P. L. elgesyje nenustatyta chuliganiškų paskatų, pastarasis, bandydamas persirikiuoti į kitą eismo juostą, rodė posūkio signalą, tik pastebėjęs, jog jo atliekamas manevras kelia pavojų kitam eismo dalyviui, grįžo į savo eismo juostą ir sulėtino greitį, kita transporto priemonė, reaguodama į P. L. manevrą, šiek tiek turėjo sumažinti greitį, tačiau nebuvo priversta staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, o P. L. tokiu savo vairavimu nedemonstravo niekinamo požiūrio į aplinkinius, išskirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, kitiems eismo dalyviams realios žalos nepadarė, be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog nors vienas eismo dalyvis (liudytojas) būtų pasipiktinęs tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesiu, būtų reikėję keisti važiavimo kryptį ar būtų kilusi reali grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai, staigaus stabdymo nereikėjo, todėl P. L. veiką perkvalifikuota iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, bylos duomenis bei skundžiamą nutarimą negali sutikti su apylinkės teismo pateiktu situacijos vertinimu.

10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad P. L. automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje iš dviejų eismo juostų, važiuodamas pirmąja eismo juosto, rodydamas įspėjamąjį kairįjį posūkio signalą, staiga rikiavosi į antrąją eismo juostą. Teikdamas paaiškinimus apylinkės teismo posėdyje, P. L. pripažino, jog važiuodamas bandė persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrąją, nepastebėjo kliūties šoniniame veidrodėlyje, atliko staigų manevrą į antrą eismo juostą, bet pastebėjęs ten važiuojantį automobilį, grįžo į pirmąją eismo juostą. Kaip matyti tiek iš skundo apylinkės teismui, tiek iš P. L. ir jo atstovo paaiškinimų apylinkės teisme, inkriminuoti KET pažeidimai yra pripažįstami ir dėl to ginčo nėra.

12. Pareigūnams automobilio, prieš kurį ir manevravo P. L., vairuotojas, pranešė apie įvykį ir pateikė automobilio vaizdo registratoriaus įrašą (b. l. 20, 21). Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovas, kaip patvirtino apylinkės teisme, su vaizdo įrašu susipažino ir pripažįstama, jog šiame įraše užfiksuotas ne kieno kito, o P. L. vairuojamas automobilis, taigi dėl vaizdo įrašo autentiškumo ginčo nėra. Vaizdo įraše užfiksuota kaip transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal bylos aplinkybes vairuojama P. L.) važiuoja trečia eismo juosta ir, priartėjusi prie sankryžos, rodo posūkio signalą į dešinę ir šiek tiek įvažiuoja į antrą eismo juostą; automobilis, kuriuo fiksuojamas vaizdas, nepraleidžia transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuoja tiesiai; netrukus, pravažiavus sankryžą, transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirodo pirmoje eismo juostoje pralenkdama antrąją važiuojantį automobilį, kuriuo fiksuojamas vaizdas, parodžiusi posūkio signalą į kairę, staigiai rikiuojasi į antrąją eismo juostą, į šią iš dalies įvažiuoja ir tuoj grįžtą į pirmąją eismo juostą (b. l. 21). Apygardos teismui nekyla abejonių, jog P. L. staigus manevras prieš pat antrąja eismo juostą važiuojantį automobilį, buvo pavojingas, nesuderinamas su saugiu vairavimu, atsargumu, eismo įvykio išvengta dėl greitos kito vairuotojo reakcijos, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, stabdyta staigiai, kadangi kai tik P. L. vairuojamas automobilis kelyje pradeda pavojingai manevruoti, automobilio, kuriuo fiksuojamas vaizdas, greitis sumažėjo nuo 50 km/h iki 30 km/h per itin trumpą laiko tarpą, t. y. akimirksniu, ko neįmanoma padaryti staigiai nestabdant, stebint vaizdą, netgi matoma, jog šis tuo metu kiek sujuda, kas rodo, jog vairuotojas reagavo į kito vairuotojo priešais atliktą manevrą. Nėra pagrindo teigti, jog P. L. veiksmai nesukėlė kitų eismo dalyvių neigiamos reakcijos. Priešingai, tą pačią dieną, praėjus vos kelioms valandoms po įvykio, pareigūnams buvo pranešta apie pavojingą kelyje sukeltą situaciją, pateiktas vaizdo įrašas.

13. Skunde apylinkės teismui bei pačiame apylinkės teisme P. L. ir jo atstovas ginčijo chuliganiškų paskatų buvimą, teigiant, jog KET pažeidimai buvo padaryti tiesiog nepastebėjus kliūties, atsidūrusios aklojoje zonoje. Tokiai gynybos pozicijai pritarė skundą nagrinėjęs apylinkės teismas, skundžiamame nutarime nurodęs, jog chuliganiškos paskatos bylos duomenimis nenustatytos. Apygardos teismas tokiam vertinimui nepritaria.

14. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

15. P. L. apylinkės teisme neigė, jog vairavo chuliganiškai, tačiau procese aiškindamas įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus. Po to, kai pareigūnai gavo informaciją apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, išsiuntė pranešimą bei administracinio nusižengimo protokolą dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo registruotam transporto priemonės savininkui (b. l. 29). Buvo pateiktas pranešimas, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku transporto priemonę valdė P. L.. Pastarajam 2024-04-16 ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį bei įteiktas pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. P. L. 2024-04-16 pateikė raštinį paaiškinimą, kuriame prisipažino padaręs nusižengimą, gailėjosi, taip pat nurodė, jog įvykio metu buvo paveiktas emocijų, nerimo (b. l. 33), todėl neatitinka tikrovės P. L. apylinkės teisme išsakyti teiginiai, jog jis esą nežinojo, kokiu klausimu buvo kviečiamas pas pareigūnus ir manė, kad dėl parkavimo, bylos duomenys rodo priešingai, kadangi jau registruotam automobilio savininkui buvo siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyti duomenys apie įvykį, paaiškėjus, jog automobilį vairavo P. L., pastarajam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, asmuo teikė paaiškinimus apie įvykį, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog P. L. neturėjo jokio supratimo, dėl kokio jam inkriminuojamo nusižengimo jis teikia paaiškinimus.

16. Sprendžiant dėl to, kokių paskatų vedamas P. L. darė byloje nustatytus pavojingus KET pažeidimus, sprendžiama ir iš visų vaizdo įraše užfiksuotų įvykių eigos. Pirmiausia, prieš artėjančią sankryžą, kaip matyti, P. L. mėgino persirikiuoti iš trečiosios eismo juostos į antrą, tačiau automobilio, kuriuo fiksuojamas vaizdas, vairuotojas, šio nepraleido į savo eismo juostą. Tokia situacija, kaip rodo tolimesnis vaizdas, iššaukė P. L. neteisėtus veiksmus. Jis persirikiavęs į pirmąją eismo juostą, pravažiavus sankryžą, pralenkė jo neįleidusį automobilį, ir, parodęs kairįjį posūkį, atliko staigų manevrą į antrąją eismo juostą, prieš pat pastarąjį. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pavojingas eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams vairavimas atliktas važiuojant mieste, intensyvaus transporto eismo sraute, impulsyviai, sukilus neigiamoms emocijoms, bei norui paauklėti kitą eismo dalyvį, kuris neleido persirikiuoti P. L. prieš sankryžą iš eismo juostos, skirtos sukti į kairę, į eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai. P. L. kelyje nebuvo susidariusi jokia netikėta kliūtis, dėl kurios jis būtų priverstas staiga ir netikėtai pavojingai manevruoti, todėl tokius staigius manevrus atliko tyčia. Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad P. L. apvažiavo automobilį pirmąja juosta, pastarasis P. L. nebuvo aklojoje zonoje (jis pats automobilį pralenkė), atliekant manevrą automobiliai nebuvo vienoje linijoje, todėl P. L. žinojo, kad saugiai persirikiuoti ar kitaip keisti važiavimo krypties, nėra galimybės. Tokiu elgesiu P. L.norėjo pabrėžti KET nesilaikymą, atsargumo, saugumo bei pagarbos kitiems asmenims ignoravimą, dėl mažareikšmės dingsties atliko staigų ir pavojingą manevrą kelyje, aiškiai negerbdamas kito eismo dalyvio (šiuo atveju pranešėjo) ir kitų eismo dalyvių. Todėl bylos duomenų visuma leidžia spręsti apie chuliganiškų paskatų buvimą P. L. elgesyje.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimu P. L. pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nustačius jo elgesyje chuliganiško vairavimo požymius.

18. Skunde apylinkės teismui dalis gynybos argumentų buvo susiję su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuojant šeimos poreikiais, darbo aplinkybėmis (darbovietės keliuose miestuose), sveikatos sutrikimais, teigiamai asmenybę charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Apygardos teismas nemato galimybių kaltininkui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

20. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Institucijos nutarimu P. L. skirta 500 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas paskirtas 18 mėnesių, t. y. sankcijos vidurkis. Nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. P. L. nagrinėjamu atveju padarė tyčinį, pavojingą nusižengimą. Iš informacijos apie asmens baustumą matyti, jog P. L. per pastaruosius 5 metus daugybę kartų baustas už įvairiausius KET pažeidimus, kelis kartus net ir po inkriminuojamo nusižengimo padarymo (praeityje padaryti tokie nusižengimai kaip greičio viršijimas, automobilio statymas neleistinoje vietoje, naudojimasis mobiliąja ryšio priemone vairuojant, nemokėjimas už automobilio stovėjimą (b. l. 42-57)). Bylos duomenys charakterizuoja P. L. kaip itin nedrausmingą vairuotoją, skiriamos finansinės sankcijos jam neturi jokio poveikio, sumokėjęs baudas, jis savo elgesio nekoreguoja, toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Apygardos teismas neįžvelgia jokių išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Šeiminiai bei darbo poreikiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomi iš anksto, tačiau jo nuo nusižengimų darymo nesulaiko. Sveikatos problemos nepateisina neteisėto elgesio. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, vertinti P. L. Institucijos paskirtą nuobaudą kaip neteisingą ar neproporcingą, taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog nutarimas, kuriuo buvo panaikintas Institucijos 2024-05-30 nutarimas ir P. L. veika perkvalifikuota, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, paliekant galioti Institucijos 2024-05-30 nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-03 nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-05-30 nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas