Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-765-253/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
2S-765-253/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01720-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Albina Pupeikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), "Arinega", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-765-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01720-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) I. G. dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė G. Ž. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) vadovei I. G. už antstolės reikalavimų nevykdymą skirti iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2018 m. gruodžio 12 d. Nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. skolininko darbovietei paštu per AB „Lietuvos paštas“ išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, jeigu bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, skolininko darbdavys privalėjo pranešti vėlavimo priežastis, tačiau iki šiol negauta jokios informacijos ir piniginių lėšų. UAB (duomenys neskelbtini) vadovė yra pati skolininkė, ji piktybiškai nevykdo antstolės reikalavimų. 2019 m. sausio 11 d. el. paštu skolininkės prašymu išsiųsta informacija apie skolos likutį ir tai, kur pervesti lėšas, tačiau įmokų negauta nei iš pačios skolininkės, nei iš UAB (duomenys neskelbtini)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino.

3. Teismas pažymėjo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kada patvarkymas buvo išsiųstas. Taip pat pažymėjo, kad prie pareiškimo dėl baudos skyrimo antstolė išsiuntimą registruotąja pašto siunta patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė.

4. Teismas nurodė, kad taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 604 ir 605 straipsnių nuostatas dėl procesinių dokumentų (patvarkymų) išsiuntimo ir įteikimo vykdymo proceso metu šiuo atveju negalima. 2019 m. sausio mėn. išsiųsta skolininkei el. paštu informacija apie skolos likutį nepagrindžia aplinkybės, jog 2018 m. kovo 14 d. patvarkymas buvo įteiktas ir skolininkė (įmonės vadovė) apie jį žinojo.

5. Teismas nustatė, jog, remiantis vykdomosios bylos duomenimis, matyti, kad 2019 m. vasario 8 d. siųsti kiti dokumentai skolininkei I. G. adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti.

6. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, kad antstolės patvarkymas yra nepagrįstai ir piktybiškai nevykdomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė G. Ž. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį ir paskirti skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) vadovei I. G. baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas priimdamas nutartį netenkinti pareiškimo dėl baudos skyrimo netinkamai taikė teisės normas, priėmė nemotyvuotą nutartį.

7.2. Antstolė visada korespondenciją siunčia registruotąja pašto siunta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. UAB (duomenys neskelbtini) skirta korespondencija siųsta įmonės registracijos adresu, laiškas nėra grįžęs, vadinasi, buvo įteiktas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojui ar įmonės vadovei.

7.3. Su skolininke buvo susisiekta telefonu, ji apie vykdomą skolos išieškojimą žino, tačiau vengia vykdyti skolos dengimą tiek iš gaunamo darbo užmokesčio, tiek iš kitų pajamų.

7.4. Skolininkei ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovei nepaskyrus baudos skolininkė jaustųsi nebaudžiama už antstolio reikalavimo nevykdymą ir vykdomasis dokumentas būtų neįvykdytas ilgą laiką, o galbūt ir visai, o tai pažeistų ir išieškotojo interesus bei ekonomiškumo principą.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties, kuria netenkintas antstolės G. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia: 2018 m. kovo 14 d. „Lietuvos pašto“ korespondencijos siuntų, siunčiamų Lietuvoje, sąrašo, užsakovo Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją. Apeliantė neprašo pridėti prie bylos naujo įrodymo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių, taikomų teikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), bet juo siekia pagrįsti savo argumentus dėl baudos skyrimo pagrindo buvimo. Tokiu atveju vertintina, kad apeliantės tikslas yra šio įrodymo priėmimas į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir šį klausimą.

13. Įvertinęs teikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus. CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Vertinant poreikį priimti apeliantės pateiktus įrodymus pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde iš viso nenurodo, kodėl šių duomenų neteikė pirmosios instancijos teismui, nors jie nėra nauji, nėra atsiradę po ginčijamos nutarties priėmimo, galėjo būti žinomi pareiškėjai prašymo dėl baudos skyrimo pateikimo metu. Taigi apeliantė turėjo visas galimybes anksčiau nurodytus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuotam asmeniui nepaskyrė baudos už antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymą.

15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo teisėto antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: viena vertus, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už jau įvykdytus proceso pažeidimus (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis, 645 straipsnio 3 dalis), kita vertus, tai yra skatinančio pobūdžio procesinė teisinė priemonė, skiriama siekiant paraginti asmenį įvykdyti antstolio reikalavimus. Sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, būtina nustatyti, kokius antstolio reikalavimus asmuo privalėjo įvykdyti ir neįvykdė (asmens neteisėtus veiksmus), ir nustatyti asmens kaltę dėl reikalavimų neįvykdymo, išsiaiškinti antstolio reikalavimų neįvykdymo priežastis.

17. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 218,02 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas, išieškoma bendra suma nurodyta 153,04 Eur. 2018 m. kovo 14 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė pareikalavo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Minėtame patvarkyme nurodė, jog, pinigus vėluojant pervesti daugiau kaip 15 dienų, įpareigojama apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8). Bylos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vadovė yra I. G. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 25, 28–29).

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui nepagrįstai neskyrė baudos, teigia, jog skolininkė apie vykdomą skolos išieškojimą žino, tačiau vengia vykdyti skolos dengimą tiek iš gaunamo darbo užmokesčio, tiek iš kitų pajamų. Skolininkei ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovei nepaskyrus baudos skolininkė jaustųsi nebaudžiama už antstolio reikalavimo nevykdymą ir vykdomasis dokumentas būtų neįvykdytas ilgą laiką, o galbūt ir visai, o tai pažeistų ir išieškotojo interesus bei ekonomiškumo principą.

19. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis).

20. Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog taikyti CPK 604 ir 605 straipsnių nuostatas dėl procesinių dokumentų (patvarkymų) išsiuntimo ir įteikimo vykdymo proceso metu šiuo atveju negalima. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, nors antstolė nurodo, jog patvarkymas buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kam įteiktas patvarkymas ir ar jis apskritai buvo įteiktas. 2019 m. sausio mėn. išsiųsta skolininkei el. paštu informacija apie skolos likutį (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11) nepagrindžia aplinkybės, jog 2018 m. kovo 14 d. patvarkymas buvo įteiktas ir skolininkė (įmonės vadovė) apie jį žinojo. Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2019 m. vasario 8 d. siųsti kiti dokumentai skolininkei I. G. adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 21).

22. Vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl pagal įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) vykdymo procese galioja ir bendrosios civilinio proceso nuostatos su išimtimis, numatytomis CPK VI dalyje (vykdymo procesas). Taigi, antstolio procesinių dokumentų įteikimui taikytinos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką (CPK 122, 123 straipsniai).

23. Kasacinis teismas išaiškino, kad kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604 ir 605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

24. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1R-205 „Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus. Byloje nėra duomenų, jog skolininkė pageidavo procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninio ryšio priemonėmis.

25. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. kovo 14 d. d. siųstas patvarkymas nebuvo tinkamai įteiktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškimą dėl baudos skyrimo.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė