Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centro Telšių filialas, valstybės įmonė „Turto bankas“, E. L. ir A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties instituto pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniai).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais pareiškime nustatyta, kad 1994 m. rugpjūčio 8 d. likvidacinės komisijos susirinkimu (protokolas Nr. 10) buvo svarstoma dėl buto išsipirkimo, į susirinkimą buvo pakviestas V. B. ir nutarta, kad iki rugsėjo 1 d. sumokėtų už butą pinigus (b. l. 9). 1994 m. rugsėjo 5 d. į likviduojamos žemės ūkio bendrovės „Rūdaičiai“ kasą už privatizuojamą butą įnešė 147 litus (b. l. 10). Pažymos apie asmenų U. B. ir V. B. deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, jog asmenys nuo 1988-08-04 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos Platelių seniūnijos pažymos apie faktinę gyvenamąją vietą matyti, jog V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena iki šiol įsigytame bute už pajus, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir VĮ Registro centro Telšių filialo rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „Rūdaičiai“, įmonės kodas 169865025, kuri iš juridinių asmenų registro išregistruota 1996-05-30 (b. l. 11, 32). VĮ Registro centro Telšių filialas išnagrinėjęs prašymą pakeisti nekilnojamųjų daiktų duomenis nekilnojamojo turto kadastre, netenkino, nes šiuo atveju nepakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre, be to, pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisės atsiradimą į statinius (b. l. 15).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Taigi, nagrinėjamu atveju, kol yra nepaneigta Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Rūdaičiai“ nuosavybės teisė į butą ir jo registracijos teisėtumas, faktas, kad pareiškėjas valdo tą daiktą daugiau kaip 10 metų, šiai dienai nesukuria teisinių padarinių ir pareiškėjas negali įgyti daikto savo nuosavybėn įgyjamąja senatimi (Šiaulių apygardos teismo 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-141-440/2017). Nors pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Rūdaičiai“ yra išregistruota, be to, niekas neprieštaravo ir neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui, tačiau šių aplinkybių nepakanka reikalavimo patenkinimui, nes šioje byloje būtent butas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, yra įregistruotas Plungės rajono žemės ūkio bendrovės „Rūdaičiai“ vardu, ir nei nuosavybės teisė, nei jos įregistravimo pagrindas nenuginčyti. Todėl šiuo atveju pareiškėjo prašomu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama dėl to, kad ginčo daiktai yra įregistruoti kito asmens vardu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 suformuota praktika, 2015-11-13 Telšių rajono apylinkės teisme buvo priimta nutartis analogiškoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Pabrėžtina, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

Nagrinėjamu atveju Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. analogiškoje situacijoje priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-619-1024/2017, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad viena iš sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, yra ta, daiktas nebūtų registruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog kol nėra nuginčyta ŽŪB „Milašaičiai“ nuosavybės teisė į daiktą – pastatą – ir jo registracijos teisėtumas, faktas, kad apeliantė valdo tą daiktą daugiau kaip 10 metų, šiuo metu nesukuria teisinių padarinių ir apeliantė negali įgyti daikto savo nuosavybėn įgyjamąja senatimi (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Tik nuginčijusi registruotą viešame registre kito asmens vardu turtą, apeliantė galėtų kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1310-777/2017).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo V. B. pareiškimas atmestinas, nustačius, jog nėra visų būtinų sąlygų pripažinti, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (CK 4.69 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo V. B. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.