- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-1310-777/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- O. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja 2017-10-05 kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti faktą, kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – pastatas), pagal įgyjamąją senatį.Pareiškėja nurodė, kad naikinant žemės ūkio bendrovę (toliau – ŽŪB) „Milašaičiai“ už pajus 60 pajininkų buvo perduota 1/2 dalis pastato. Pareiškėja nurodė, kad pajininkai 2002-03-30 jai perleido pajus, kadangi jie nenorėjo po mažą dalelę už pajus gauto turto, ji pajus nupirko tam, kad nuosavybė pereitų jai. Pareiškėja nurodė, kad nupirkusi pajus, iš buvusio kontoros pastato įsirengė gyvenamąjį namą ir jame gyvena iki šiol. Nurodė, kad nepertraukiamai šį turtą valdė daugiau nei 16 metų, niekas daugiau nėra pareiškęs jokių pretenzijų į šį pastatą.Pareiškėja nurodė, kad jos turimi dokumentai – turto perdavimo aktas ir perleidimo sutartys – nėra pagrindas nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti, todėl kreipėsi į teismą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad į pastatą nuosavybės teisės yra įregistruotos taip: po 1/2 dalį N. B. ir ŽŪB „Milašaičiai“. Valstybės įmonė Registrų centras, išnagrinėjęs prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, prašymo netenkino, nes nepateiktas juridinis įregistravimo pagrindas, kadangi pastato nuosavybės teisė įregistruota.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ŽŪB „Milašaičiai“ yra išregistruota ir niekas neprieštaravo ir neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui, tačiau šių aplinkybių nepakanka reikalavimui patenkinti, nes byloje būtent pastatų dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra įregistruota ŽŪB „Milašaičiai“ vardu ir nei nuosavybės teisė, nei jos įregistravimo pagrindas nenuginčyti.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepaneigta ŽŪB „Milašaičiai“ nuosavybės teisė į daiktą – pastatą – ir jo registracijos teisėtumas, faktas, kad pareiškėja valdo tą daiktą daugiau kaip 10 metų, šiuo metu nesukuria teisinių padarinių ir pareiškėja negali įgyti daikto savo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėja (toliau – apeliantė) pateikė patikslintą apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nevertino faktų ir aplinkybių viseto, o rėmėsi tik Nekilnojamojo turto registro įrašu, kuriame nurodyta, kad pastato dalis nuosavybės teise priklauso ŽŪB „Milašaičiai“, tačiau nevertino fakto, kad ŽŪB „Milašaičiai“ yra likviduota, išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl neturi teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, juolab kad minėtą pastatą apeliantė įgijo iš kitų pajininkų už jų pajus.Apeliantė nurodė, kad ŽŪB „Milašaičiai“ 1992-07-23 buvo įregistruota Juridinių asmenų registre kaip privatus juridinis asmuo, todėl kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ŽŪB „Milašaičiai“ buhalterinėje apskaitoje buvo kaip fizinių asmenų turtas, perduotas laikinai valdyti ir disponuoti žemės ūkio bendrovei, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ŽŪB „Milašaičiai“ turtas priklauso valstybei.Apeliantė nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nėra nuginčyta ŽŪB „Milašaičiai“ nuosavybės teisė į pastato dalį, toks veiksmas neįmanomas, nes nuo
išregistravimo momento bendrovė neegzistuoja, o tai reiškia, kad ji negali būti ir procesine šalimi civiliniuose santykiuose.
Apeliantė nurodė, kad jai nupirkus pajus ir tokiu būdu įgijus pastatą jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre galimas tik teismo sprendimo pagrindu, nustačius faktą, kad pastato dalį ji įgijo pagal įgyjamąją senatį.Atsiliepimu į apeliacinį skundą valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas prašė netenkinti apeliantės apeliacinio skundo. VĮ Turto bankas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pajai apeliantei būtų parduoti, kadangi nėra pirkimo–pardavimo sutarčių, todėl neįrodyta, jog apeliantė sąžiningai įgijo pastatą, jį sąžiningai valdė. Nurodė, kad pastatas įregistruotas kaip ŽŪB „Milašaičiai“ nuosavybė, kuri yra likviduota, tačiau nesant visų būtinų sąlygų pripažinti įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalis) turto registracija galima tik teismo sprendimo pagrindu, panaikinus ŽŪB „Milašaičiai“ nuosavybės teisę.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismų praktikoje pažymima, jog įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Pareiškėja (toliau – apeliantė) nepateikė argumentų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad apeliantė dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.Taigi, kaip jau minėta anksčiau, viena iš sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, yra ta, daiktas nebūtų registruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad į pastatą nuosavybės teisės yra įregistruotos taip: po 1/2 dalį N. B. ir ŽŪB „Milašaičiai“ (b. l. 71), taigi anksčiau paminėta sąlyga, numatyta CK 4.69 straipsnio 3 dalyje, nėra įvykdyta. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog kol nėra nuginčyta ŽŪB „Milašaičiai“ nuosavybės teisė į daiktą – pastatą – ir jo registracijos teisėtumas, faktas, kad apeliantė valdo tą daiktą daugiau kaip 10 metų, šiuo metu nesukuria teisinių padarinių ir apeliantė negali įgyti daikto savo nuosavybėn įgyjamąja senatimi (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Tik nuginčijusi registruotą viešame registre kito asmens vardu turtą, apeliantė galėtų kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Taigi, apeliantė į teismą turi kreiptis kitu, nei kreipėsi 2017-10-05 į Plungės rajono apylinkės teismą, pagrindu. Dėl kitų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų šalių bylinėjimosi išlaidų duomenų nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.