Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centro Telšių filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, N. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja O. V. pateiktu pareiškimu prašo teismo nustatyti faktą, kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę į ½ dalį pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. V. nurodė, kad naikinant žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ už pajus šešiasdešimčiai pajininkų buvo perduota ½ kontoros pastato, adresu (duomenys neskelbtini) 2002-03-30 ji iš visų pajininkų nupirko pajus tam, kad nuosavybė pereitų jai. Tie asmenys visi sutiko, visi perleido pajus jai, kadangi jie nenorėjo po mažą dalelę už pajus gauto turto. Šio turto ji norėjo, nes netoliese gyveno jos mama, kai nupirko visus pajus, pasidarė remontą, iš buvusio kontoros pastato įsirengė gyvenamąjį namą ir jame gyvena iki šiol.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. B. nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Jos vyras už pajus gavo nuosavybę, o po vyro mirties jinai paveldėjo tą turtą. Jos su pareiškėja yra kaimynės, gerai sutaria ir nori, kad kaimynė galėtų susitvarkyti dokumentus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui (b.l. 111-112).

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės yra įregistruotos po ½ dalį N. B. ir (duomenys neskelbtini). Dėl N. B. valdomos dalies ginčo nėra, o siekiant patenkinti O. V. ieškinį, pirmiausia turi būti išregistruotos nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) (b.l. 97-98)

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime pareiškimo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui, pažymėjo, kad pastatas Nekilnojamojo turto registre registruotas (duomenys neskelbtini) vardu (b.l.115-116.).

Suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties instituto pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniai).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 1195-02-28 nusprendė atiduoti už pajinius įnašus kontorą (duomenys neskelbtini) seniūnijos žinion (b.l. 76). Byloje taip pat pateiktas pajininkų, nupirkusių kontorą, inv. Nr. 0214 vardinis sąrašas iš kurio matyti, kad kontora buvo parduota 60 pajininkams (b.l. 73-75). Byloje pareiškėja pateikė raštus (dalyje raštų nurodyta data 2002-03-30) iš kurių matyti, kad visi 60 pajininkai sutinka parduoti savo pajų O. V. (7-61). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės yra įregistruotos po ½ dalį N. B. ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 71). Valstybės įmonės Registrų centras išnagrinėjęs prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), prašymo netenkino, nes nepateiktas juridinis įregistravimo pagrindas (visiems daiktams nuosavybės teisė įregistruota) (b.l. 87).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Taigi, nagrinėjamu atveju, kol yra nepaneigta (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į daiktą – pastatą – gyvenamąjį namą ir jo registracijos teisėtumas, faktas, kad pareiškėja valdo tą daiktą daugiau kaip 10 metų, šiai dienai nesukuria teisinių padarinių ir pareiškėja negali įgyti daikto savo nuosavybėn įgyjamąja senatimi (Šiaulių apygardos teismo 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-141-440/2017). Nors pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra išregistruota, be to, niekas neprieštaravo ir neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui, tačiau šių aplinkybių nepakanka reikalavimo patenkinimui, nes šioje byloje būtent pastatų dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra įregistruota (duomenys neskelbtini) vardu, ir nei nuosavybės teisė, nei jos įregistravimo pagrindas nenuginčyti. Todėl šiuo atveju pareiškėjos prašomu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama dėl to, kad ginčo daiktai yra įregistruoti kito asmens vardu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos O. V. pareiškimas atmestinas, nustačius, jog nėra visų būtinų sąlygų pripažinti, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (CK 4.69 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjos O. V. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.