Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

M. M. rajono apylinkės teismo teisėjas V. Š., sekretoriaujant J. Š., dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovei advokatei R. P., atsakovui I. K., jo atstovei advokatei S. S., institucijos teikiančios išvadas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V..

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui I. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir kt. reikalavimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. byloje asmenų paaiškinimų esmė :

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

2011 m. lapkričio 9 M. M. rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2062-374/2011, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K., gim. 2002-07-30, periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų uzufruktatoriumi paskirta ieškovė vaiko motina V. K., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Ieškovė nedirba, yra neįgali, socialiai remtina, ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1000 litų, tai yra VSDFV išmokos 346 litai, ir 298 litai šalpos išmoka, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos skirta 540 litų, turi nekilnojamo turto, tai matyti iš gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos ir šeimos sudėties pažymos, bei iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, (b.l.17,18, 24-25). Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-04-18 sprendimu suteikė nemokamą teisinę pagalbą 50 %, tai rodo, kad gaunamos pajamos yra pakankamos. (b.l.5.). Ieškovei padeda pragyventi kartu su ja gyvenantis brolis, kuris per mėnesį skiria nuo 800 litų iki 1000 litų. Atsakovo materialinė padėtis po išlaikymo 2011 m. lapkričio 9 M. M. rajono apylinkės teismo sprendimu priteisimo, nepakito.(b.l. 7-10). Nepagrįstai ieškovė teigia, kad atsakovo materialinė padėtis gera. Jau vien ta aplinkybė rodo, kad ieškovei skirta teisinė pagalba valstybės apmokama 50 procentų, o atsakovui skirta teisinė pagalba valstybės apmokama 100 procentų, tai rodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas 2013 m. liepos 4 d. (b.l. 69). Po teismo sprendimo priėmimo daugiau nekilnojamojo turto atsakovas nėra įsigijęs, transporto priemonė ta pati, kurią ir turėjo teismo sprendimo priėmimo metu, tik šiuo metu yra jau sugedusi ir naudojimui netinkama. Atsakovo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo nepasikeitė, tai yra , nepagerėjo, nes atsakovo mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis 566 litai, o išskaičius visus mokesčius ir 250 litų vaikui išlaikyti, išmokama suma yra 242,16 litai. Atsakovo šeima jokio verslo neturi. Atsakovo šeima šiuo metu susideda iš trijų asmenų: žmona ir dukra A. K.. (b.l. 81). Dukra A. K., mokosi Vytauto Didžiojo universitete trečiame dieniniame skyriuje. Nors dukra ir pilnametė, tačiau ją reikia išlaikyti ir mokėti už mokslą, 2013 metais iš viso už dukros mokslą sumokėjo 2477,83 litus. (b.l. 82). Teismas manymu, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, tai yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Be dalyvaujančių asmenų paaiškinimų šios aplinkybės visiškai įrodytos ir tinkamais bei leistinais rašytiniais įrodymais : 2011 m. lapkričio 9 M. M. rajono apylinkės teismo sprendimu. ( b.l. 7-10). Kauno apygardos teismo nutartis 2012 m. vasario 14 d. (b.l. 11-13). UAB „Blokas“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 80). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnijos pažyma apie atsakovo šeimos sudėtį. (b.l. 81). Vytauto Didžiojo universiteto pažyma apie atsakovo dukros A. K. mokymąsi. (b.l. 82,83). Vytauto Didžiojo universiteto pažyma apie A. K. mokymąsi Muzikos akademijos trečiame kurse. (b.l. 84). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas 2013-07-04, Nr. TP-2-(2-2)-13-T-2576-3005, atsakovui I. K. suteiktą 100 % nemokamą teisinę pagalbą. (b.l. 69M. M. rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarimas administracinėje byloje, skirti ieškovei V. K., administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 181 str. 1d. įspėjimą, už nepilnamečiui sūnui motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. (b.l. 14-15). A. I. K paaiškinimas dėl ieškinio. (b.l. 55M. M. AVPK Kazlų Rūdos PK informacijos pateikimo (b.l. 56). A. I. K paaiškinimas. (b.l. 57). E. K. paaiškinimais (b.l. 58, 60). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma, dėl E. K. skundo tyrimo. (b.l. 61-62). A. I. K paaiškinimas dėl bendravimo su sūnumi. (b.l. 63). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atvejo peržiūros protokolas. (b.l. 64-65).

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 str. 1 d. normos suteikia teismui diskrecijos teisę pakeisti priteisto anksčiau išlaikymo vaikui dydį, jeigu po pirmesnio sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė bylos šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai. Teismas aiškina, jog civilinės apyvartos stabilumo, vaiko interesų prioritetinės gynybos ir teisinės taikos tarp šalių užtikrinimui būtina sąlyga, jog ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo subjektyvia teise kreiptis į teismą aptariamu klausimu ir tokiu būdu nekvestionuotų ankstesnių įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pripažįsta, jog tokio piktnaudžiavimo požymių ieškovės veiksmuose būta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

Teismas sprendžia, jog bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės ne tai kad nepasikeitė iš esmės, bet jos nepasikeitė išviso, išskyrus šiuo atveju negalinčią turėti lemiamos reikšmės faktinę aplinkybę, jog po 2011 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, sprendimo priėmimo metu oficialiai dirbo UAB „Blokas“ tokiu oficialų, pastovų darbą dirbančiu asmeniu jis yra ir šiuo metu.

Ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Teismas aiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, tai yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Teismas pažymi, jog nei civilinuose, nei kituose įstatymuose nėra tiksliai apibrėžtas nei minimalus, nei maksimalus išlaikymo vaikui dydis, tačiau jau kuris laikas šalyje yra formuojama teismų praktika, jog artėjančio prie pilnametystės vaiko (ginčo šalių vaikui greitai sueis 12 metų) išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su 1 MMA dydžiu, kas netiesiogiai ir pagal įstatymo analogiją numatyta CK 6.461 str. 2 d. 1 MMA šiuo metu yra 1000 litai, dalinant šį dydį pusiau, atsakovui tenka pareiga vaiko išlaikymui teikti 500 litų, Šiuo metu atsakovas moka teismo priteistą išlaikymą savo sūnui po 266 litus kas sudaro 2,6, minimalaus gyvenimo lygio. Vaiko tėvų (ieškovės ir atsakovo ) turtinę padėtį bei galimybes teikti išlaikymą savo vaikui teismas vertinta iš esmės vienodai. Teismas taip pat visiškai sutinka su 2011 m. lapkričio 9 d. sprendime išdėstytais argumentais dėl realių vaiko poreikių, išlaikymo jam formos ir dydžio nustatymo – šiuo metu minimali mėnesinė alga yra jau 1000 litų, esant vienodoms abiejų tėvų išgalėms, kiekvienam iš jų tenka pareiga teikti vaiko išlaikymui po 266 litų, tai yra netgi šiek tiek daugiau nei yra priteista 2011-11-09 sprendimu. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturi. Atsakovas nurodo, kad pagal savo galimybes moka išlaikymą po 266 litus per mėnesį. Atsakovas pripažino, kad gali ir toliau mokėti teismo priteistą po 250 litų išlaikymą (b.l. 7-10). Tačiau ieškovės prašymu mokėti po 500 litų reikalaujama suma jam yra nepakeliama našta, nes šeimą išlaiko atsakovo sutuoktinė, dukra A. K. dar mokosi ir jai už mokslą reikia mokėti, savo pajamų šaltinio, ar santaupų neturi. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunanti šalis turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito motinos, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai - šiais, taip pat įstatyme (CK 3.3 str., 1.5 str.) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas jų yra protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Ieškovė nurodė, kad vaiko kelionė į sporto mokyklą kainuoja apie 100 litų. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie itin dideles vaiko išlaikymo išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius, sprendžia, kad iš atsakovo priteista 2011-11-09 teismo sprendimu 250 litų išlaikymo suma turėtų tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio nuostata, ginčas dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiais tėvais, nustatymas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą bei jo interesus, būtent su kuriuo iš tėvų bendraudamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas. Teismo manymu šiuo metu sūnus E. K. gyvena su motina jos gyvenamojoje vietoje, mano, kad taip ir toliau gyvendamas nepilnametis sūnus bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, juo bus geriau rūpinamasi, netikslinga keisti nepilnamečio sūnaus bendravimą su atsakovu tėvu. Atsakovo tėvo ir sūnaus artimam bendravimu niekas netrukdo, o motinos ieškovės V. K. aktyvus dalyvavimas sūnaus Ernesto auklėjime tik padės sūnui ugdyti dorovinius, dvasinius, moralinius asmenybės bruožus. Teismas nustato bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku tvarką, kai kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas gyvena atskirai nuo vaiko, todėl, teismas mano, kad atsakovo interesai galėtų būti pažeisti, jei ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su vaiku. Tačiau atsakovo interesai nėra pažeisti, nes ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku, o priešingai vaiką verčia bendrauti su atsakovu, todėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nustatyti netikslinga, nes dar labiau pažeis vaiko interesus. Dėl atsakovo ir sūnaus bei ieškovės, iškilusių konfliktinių situacijų nėra galimybės pastoviai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, todėl bendravimo tvarką nustatyti netikslinga. Lietuvos Respublikos CK 3.159 str. numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismo manymu komentuojamame straipsnyje apibrėžiamas sąvokos „tėvų valdžia“ turinys. Prieš įsigaliojant Civiliniam Kodeksui tėvų valdžios institutas SŠK nebuvo apibrėžtas, tačiau buvo išdėstyta teisinei tėvų valdžios aspektai, tai yra tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus, alimentinės tėvų pareigos ir panašiai. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų valdžia apima gerokai daugiau šeimos sąntykių, negu apibrėžta įstatyme. Be teisinių, yra ir moralinių, papročių lemiamų tėvų valdžios aspektų, kurie įstatymų neaptariami, tačiau yra ir plėtojasi šalia teisinių santykių, leisdami pajusti tėvams vaikų auginimo ir auklėjimo džiaugsmą bei moralinį pasitenkinimą. Įstatyme apibrėžiant teisinius tėvų valdžios aspektus, asmeniniai tėvų ir vaikų interesai derinami su valstybės interesais, todėl tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas yra ne tik pačių tėvų, bet ir valstybės reikalas. Šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės globos principas valstybės požiūriu įtvirtintas Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje. Šiame įstatyme numatyti atvejai, kada valstybė įsikiša į šeimos santykius, kai tėvų valdžia nėra tinkamai įgyvendinama. Teisiniu požiūriu tėvų valdžia prasideda nuo vaiko kilmės iš tėvų nustatymo ir gyvuoja iki vaiko pilnametystės, tai yra jai būdingas laikinumas, įstatymo apibrėžtas laikas. Minimo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvų valdžios esmė ir trukmė, tai yra vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų. Tėvų priežiūra taip pat baigiasi nepilnamečiui sudarius santuoką ar tapus emancipuotam (CK 3.194 str. 4 d.). Teismas, posėdyje apklausęs ieškovę, ir atsakovą, ištyręs Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto išvadą, taip pat vaiko nuomonę, bei ištyręs rašytinius bylos įrodymus, nustatė, kad nesusituokę ieškovė ir atsakovas yra vaiko – E. K., tėvai. Nuo gimimo sūnus Ernestas gyvena su motina – ieškove V. K.. Ieškovė viena augino ir auklėjo sūnų, tinkamai rūpinasi vaiku bei savo ir sūnaus buitimi, mokymusi, laisvalaikio praleidimu. Ieškovė netrukdo sūnui matytis ir bendrauti su tėvu, o pastarajam – vykdyti tėvo pareigas vaikui. Ieškovės namuose ir su ja būti yra sūnui saugu, faktinė situacija ieškovės namuose nepažeidžia vaiko teisių bendrauti su abiem tėvais, gauti pakankamą išlaikymą, įgyti išsilavinimą, teisę į saugią jo aplinką ir kt. Lietuvos Respublikos CK 3.159 str. 1 d. nustatyta, kad tėvų valdžia iš esmės yra skirta prigimtinėms vaiko teisėms įgyvendinti, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas. Todėl ji yra privaloma ir nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Jeigu kaip šiuo atveju vaiko tėvas ir motina gyvena atskirai, vaiko bendravimo tvarka nustatoma jų ( tėvų ) susitarimu, o straipsnio 1 –oji dalyje įtvirtinta nuostata, kad tėvo ar motinos atsisakymas su savo nepilnamečiu susijusių teisių ar pareigų negalioja. Taigi nei vaiko motina nei tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų vaikui. Komentuojamo straipsnio 2-oje dalyje nustatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Todėl visus vaiko auginimo, auklėjimo, išlaikymo ir kitus klausimus tėvai turi spręsti kartu susitarę. Už vaiko, kuris gyvena su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų, auklėjimą ir priežiūrą abu tėvai atsako vienodai, susitardami tarpusavyje. Nesusitarus dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros ginčai sprendžiami taip, kad būtų sudarytos kuo vienodesnės sąlygos abiem tėvams dalyvauti auklėjant ir prižiūrint vaiką. (LR CK 3.175 str. ). Už netinkamą vaiko auklėjimą ir priežiūrą abiem tėvams nustatoma vienoda atsakomybė, nesvarbu, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena. Tačiau aplinkybė, su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, gali būti svarbi sprendžiant tėvų kaltės klausimą. Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1-4 dalių normos garantuoja atskirai nuo vaiko gyvenančiam vienam iš jo tėvų tokią pačią teisę matytis su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, kaip ir paties vaiko teisę į bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina. Kita vertus, įstatymas draudžia antrajam tėvų kliudyti skyrium gyvenančiam tėvui ir vaikui naudotis šiomis teisėmis. Lietuvos Respublikos CK 3.175 str.) . nustatyta, kad ginčą dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo teismas sprendžia vaiko interesais, atsižvelgdamas į jo norą, kai šis neprieštarauja jo paties interesams. Tokį prioritetinį vaiko interesų panašiuose ginčuose gynimą numato ir LR CK 3.177 str. bei 3.178 str. 2 d. Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, visiškai ir patikimai nustatė, jog vaiko norai atitinka jo interesus, vaiko motinos ieškovės, ieškinyje bendravimą nustačius su tėvu, bus aiškiai vaiko teisių pažeidimai, nebus tinkamai apginti vaiko interesai. Nes gimus sūnui E. K., 2002 m. liepos 30 d. atsakovas tėvas, gera valia tėvystės s nepripažino. Tik praėjus dvejiems metams 2004 m. spalio 11 d. teismo sprendimu buvo nustatyta, kad atsakovas I. K. yra E. K. biologinis tėvas, o jis jo sūnus.(b.l. 6). Sūnumi E. K., visą laiką rūpinosi ieškovė, ji pilnai sūnų išlaikė. Atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, juo nesirūpino, socialinių ir emocinių ryšių tarp sūnaus ir tėvo nėra. Atsakovas turėjo šeimą, kai buvo pradėtas ir gimė sūnus, bendravimas yra apsunkintas, ir teismo posėdyje išryškėjo vaiko ir tėvo priešingybės. Teismas paiso ir tai, kad tėvai turi auklėti vaiką ne tik leisdami su juo laiką, bet ir dirbdami, nepriekaištingai elgdamiesi ir būdami vaikui asmeniniu pavyzdžiu. Teismo manymu dažni susitikimai su atsakovu tėvu gali kenkti vaiko interesams. Atsakovo pasirinkta vaiko auklėjimo kryptis yra visiškai priešinga vaiko gebėjimams ir tai krypčiai, kuria vaikas auklėjamas motinos gyvenančios kartu su juo, kai tiesiogiai bendraujant, gali būti daroma žalinga įtaka, vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Atsakovas tėvas visiškai nenori bendrauti su savo sūnumi, tarp jų nėra jokio emocinio bendravimo ryšio. Vienintelis bendravimas yra tai, kad po sūnaus gimimo praėjus dvejiems metams, teismo sprendimu buvo nustatyta tėvystė ir sūnaus išlaikymui 204-10-11 buvo priteistas išlaikymas .(b.l. 6). S. E. nebendrauja ir nepažįsta savo netikrų sesių. Nesilankė atsakovo tėvo šeimoje. Sūnus nežino nei tėvo gimimo dienos, bendravimas tik prievartinis, skatinamas ieškovės motinos. Sūnus E. K., teismo posėdyje išreiškė norą bendrauti su tėvu, tačiau jis yra parašęs prašymą vaiko teisių apsaugos skyriui, kad nenori bendrauti su tėvu, nes ir tėvas I. K. yra parašęs prašymą vaiko teisių apsaugos skyriui, kad su sūnumi nenori bendrauti dėl ieškovės, motinos įtakos vaikui. (b.l.55,57,58). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma, dėl E. K. skundo tyrimo 2012-05-15, Nr. (6.6-2012-740-PER-104, M. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato informacijos pateikimo 2013-02-13, Nr. 64-37-S-407, M. M. rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nutarimo, matyti, kad tarp atsakovo ir jo sūnaus Ernesto bendravimas yra apsunkintas ir nenormalus, dirbtinis. (b.l. 14-15,56,57,58). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio nuostata, ginčas dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiais tėvais, nustatymas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą bei jo interesus, būtent su kuriuo iš tėvų bendraudamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas. Teismo manymu šiuo metu sūnus E. K. gyvena su motina jos gyvenamojoje vietoje, mano, kad taip ir toliau gyvendamas nepilnametis sūnus bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, juo bus geriau rūpinamasi, netikslinga keisti nepilnamečio sūnaus bendravimą su atsakovu tėvu. Atsakovo tėvo ir sūnaus artimam bendravimu niekas netrukdo, o motinos ieškovės V. K., sąžiningas, aktyvus dalyvavimas sūnaus Ernesto auklėjime tik padės sūnui ugdyti dorovinius, dvasinius; moralinius asmenybės bruožus. Teismo manymu atsižvelgiant į šalių paaiškinimus byloje esamus rašytinius įrodymus ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. ( Lietuvos Respublikos CK 3.175 str., 3.177 str., 3.194 str.)

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kadangi ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo) nuo žyminio mokesčio ir kt. bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo yra atleisti įstatymu, iš ieškovo, kurio reikalavimas visiškai atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, o apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 2 ir 4 d.d.). Ieškovė duomenų apie savo bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė, jų atlyginimo iš atsakovo nereikalavo. A. I. K. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. TO-2-(2-2)-13-T-2576-3005, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi 100 % atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.(LR CPK 96 str. 4 d., 99 str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 264, 265, 268, 269, 270, 279, 307 ir 385 str. str. teismas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.