Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorijos: 77.4.3; 78.2.1; 121.14; 121.18.

2014 m. rugsėjo 2 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolitos Cirulienės ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant apeliantei V. K., jos atstovei R. P., atsakovui I. K., išvadą teikiančios institucijos atstovei R. V., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-496-91/2014 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui I. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kazlų rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio pakeitimą bei bendravimo tvarkos nustatytą, kuomet tėvas nenori bendrauti su sūnumi, aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu laiku nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama padidinti 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį šalių sūnui E. K. nuo 250 Lt iki 500 Lt bei nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

Dėl išlaikymo pakeitimo.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Taigi, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybės, susijusios su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu gali būti, kuomet vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt. Vaiko poreikių pasikeitimas gali būti susijęs su dėl vaiko ligos atsirado papildomos sveikatos priežiūros išlaidomis, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Byla nagrinėjamu atveju negrąžinama pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuos pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog yra pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti, kadangi iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog šeimos bylose yra itin ryškus viešasis interesas, jos yra nedispozityvios bylos, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, papildomai pasinaudoja duomenimis iš VSDFV apie šalių pajamas, taip pat VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenis apie šalių turtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimu buvo pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-10-11 sprendimu priteistas išlaikymas po 130 Lt iš atsakovo I. K. sūnui E. K., jį padidinant iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priimant tokį sprendimą jame buvo nurodyta, kad vaiko būtinų poreikių patenkinimui per mėnesį yra būtina 800 Lt suma bei konstatuota, kad 500 Lt suma atsakovui “yra neįmanoma, nes šeimą išlaiko atsakovo sutuoktinė, dukros dar mokosi ir savo pajamų šaltinio neturi”. Paminėtos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi dvi dukteris: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 36). Dukra L. priimant šį sprendimą buvo pilnametė (22 m.), tačiau ji mokėsi KTU Socialinių mokslų fakultete dienine forma ir, atsakovo paaiškinimu, jai buvo būtina parama (b.l. 42). Kita dukra A., nors ir buvo pilnametė, tačiau mokėsi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos 12 klasėje, pagal vidurinio ir muzikinio ugdymo programą, todėl atsakovas jai teikė išlaikymą (b.l. 41). Be to atsakovas buvo pateikęs į bylą 2011-05-02 Marijampolės Darbo biržos pažymą, kad nuo 2010-04-21 jam suteiktas bedarbio statusas (b.l. 33), t.y. jis draudžiamųjų pajamų neturėjo.

Ieškovei, 2013-06-20 kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, konstatuojamos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: atsakovas jau neturi pareigos remti dukrą L., o dukra A. (21 m.) mokosi Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą šios įstaigos 2014-06-12 pažymą ji yra trečio kurso studentė, numatoma studijų baigimo data 2015-06-30 (1 t., b.l. 84, 2 t., b.l. 51). Tačiau atsakovas net neįrodinėjo aplinkybių, kurios suponuoja jo pareigą remti šią pilnametę dukrą, nes į bylą nepateikė jokių duomenų apie dukters L. turtinę padėtį, ar ji yra išnaudojusi visas galimybes save išlaikyti ir tėvų parama jai yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Be to, pagal bylos duomenis atsakovas jau nėra bedarbis, nes turi nuolatines draudžiamąsias pajamas, jo darbo užmokestis yra MMA (1 000 Lt, 2 t., b.l. 49, 50). Todėl pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad net ir atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimą, kad vis dar turi remti pilnametę dukrą A., jo turtinė padėtis po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimo pasikeitė dėl išlaikytinių pagal įstatymą skaičiaus sumažėjimo ir bedarbio statuso praradimo, kas suponavo ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad sūnaus E. poreikiams patenkinti per mėnesį jai yra būtina iki 2090 Lt suma. Teismas sutinka su atsakovu, jog jos nurodomos kas mėnesį 500–600 Lt išlaidos malkoms nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl vien tik 200 Lt/mėn. suma būstui vertintina kaip pakankama. Išlaidos draudimui (100 Lt kas mėnesį) yra susijusios su apdraustojo gyvybe ir kapitalo kaupimu (t. 1, b. l. 16), todėl jos nepripažintinos kaip būtinos išlaikymo išlaidos. Teismas nelaiko neprotingomis išlaidas transportui, kurios sudaro 5 Lt per darbo dieną (100 Lt / 20 d.) įvertinęs, jog jos taip pat gali būti skiriamos ir būtiniesiems poreikiams patenkinti (sveikatos priežiūrai ir pan.), nes ieškovė tarp būtinųjų išlaidų šių išlaidų nepaskaičiavo. Manytina, kad išlaidos aprangai 200-300 Lt per mėnesį taip pat yra per didelės, kaip ir 100 Lt kišenpinigiams, kuomet atskirai nurodyta 110 Lt suma pietums mokykloje. Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimali vaikui išlaikyti suma yra 1 000 Lt per mėnesį. Šalių sūnus yra beveik 12 metų amžiaus, tačiau neturi specialiųjų poreikių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jo išlaikymui per mėnesį turi būti skiriama ne mažesnė negu 1000 Lt suma.

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Apeliantės nuomone, atsakovas yra pajėgus skirti vaikui 500 Lt/mėn., su kuo atsakovas nesutinka, teigdamas, jog didesniu indėliu turėtų prisidėti ieškovė, nes jos materialinė padėtis yra geresnė nei apelianto. Iš esmės bylos duomenys šiuos argumentus patvirtina. Atsakovo darbo užmokestis 1 000 Lt (neatskaičius mokesčių), o apeliantė 2013 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 99 kita pusė) nurodė, kad gauna 1 185 Lt išmokų (iš VSDFV ir Savivaldybės). Be to, už išnuomojamą žemę ji gauna 450 Lt/m, t. y. 37,5 Lt/mėn. (t. 1, b. l. 13). Apeliantė transporto priemonės neturi, o atsakovas nuosavybės teisme valdo 1991 m. AUDI 80 (įrodymų, kad transporto priemonė neeksploatuojama nepateikė (CPK 178 straipsnis)). Apeliantė turi daugiau ir didesnės vertės nekilnojamojo turto (1/2 žemės sklypo – 10 611,5 Lt, žemės sklypas – 20 000 Lt ir gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai – 10 524 Lt, iš viso 41 135,5 Lt), nei atsakovas (39 300 Lt butas), kas galimai turėjo įtakos, jog, priešingai nei atsakovui, apeliantei buvo skirta tik 50 procentų valstybės apmokama pagalba. Tačiau atsakovas yra 53 metų amžiaus, darbingas (nėra duomenų apie atsakovo nedarbingumo lygį), priešingai nei apeliantė, todėl turi visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą sprendžia, kad iš atsakovo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2062-374/2011 priteistas išlaikymas sūnui E. po 250 Lt kas mėnesį turi būti padidintas iki 400 Lt ir ši suma būtų proporcinga tėvų turtinei padėčiai, todėl skundžiamas teismo sprendimas išlaikymo dalyje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo momento teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas išaiškino, jog pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento (CPK 279 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nustatyti kitą terminą, net ir remiantis bendraisiais šeimos teisės principais (CK 3.201 straipsnis, CK 3.3, 3.4 straipsniai), todėl išlaikymas padidinamas nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos – 2014 m. rugsėjo 2 d.

Dėl bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarkos nustatymo

Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam. Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti vaiko norus. Nagrinėjamu atveju teisme šalių sūnus išreiškė akivaizdžias teigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir norą su juo bendrauti, todėl ieškovės ieškinys yra pareikštas vaiko interesais, nepriklausomai nuo to, kad byloje yra duomenų, jog atsakovas atsisako bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis, 2 t. b.l. 42-43, CK 3.170 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko teises (CK 3.161 str. 3 d., 3.170 str. 2 d.), tėvų valdžią (CK 3.155 str.), tėvų valdžios vykdymą, kuomet tėvo atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str.) ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.). Skundžiamas teismo sprendimas dėl bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarkos nustatymo panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies tik dėl bendravimo tvarkos apimties (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje dalyvaujanti vaiko teisių apsaugos institucija savo išvadoje, duotoje bylą išnagrinėjus iš esmės, pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje nurodyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka neatitinka vaiko interesų, nes taip bendraujant jis gali patirti didelius išgyvenimus, kuomet tarp vaiko ir tėvo nėra susiformavęs emocinis ryšys, jie bendravo tik keletą kartų, vaikas nepažįsta tėvo šeimos, nėra lankęsis jo namuose (1 t., b.l. 100). Vaikas teisme nurodė, kad jam pakaktų su tėvu pabendrauti vieną kartą per savaitę bet kurią savaitės dieną. Atsakovas šiuo aspektu nurodė, kad tos dienos nebūtų penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis, kuomet jis išvyksta iš namų į Kauno m. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama paminėtas bylos aplinkybes ir vaiko norą sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta maksimali vaiko bendravimo su tėvu tvarka, kuomet jų tarpusavio ryšys tik formuojasi, o vaikas jau yra ankstyvosios paauglystės amžiuje, kai jam svarbi tampa draugų nuomonė, parama, su jais kartu praleidžiamas laikas, jis sportuoja, todėl griežtai reglamentuoti pasimatymai su tėvu keletą kartų per savaitę gali kelti jo pyktį ir nepasitenkinimą bei nebūtų realiai įgyvendinami. Todėl nustatoma, kad atsakovas su sūnumi gali bendrauti kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. 30 min. iki 20 val. Taip pat nustatomas tėvo papildomas bendravimas su sūnumi savaitgalio dienomis – antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir ketvirtą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., tačiau šia tvarka bendravimas pradedamas tik nuo 2015 m., nes teisėjų kolegijos nuomone vaiko ir tėvo ryšys, atsižvelgiant į vaiko amžių, jau turėtų leisti jam be įtampos ir streso bendrauti su tėvu ilgesnį laiką. Ieškovės prašymas nustatyti, jog vaikas bendraus su tėvu kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val. yra neatitinkantis tėvų valdžios lygybės principo, kuomet atsakovas yra dirbantis asmuo, gyvenantis savo šeimoje ir turintis tenkinti jos poreikius, kurie nebūtinai turi sutapti su nepilnamečio vaiko poreikiais ir interesais. Kaip jau minėta pirmiau, vaiko ir tėvo ryšys tik formuojasi, vaikas nėra bendravęs su tėvo šeima, jo artimais giminaičiais, todėl teisėjų kolegija negali nustatyti bendravimo tvarkos, kuomet vaikas tėvo šeimoje praleistų visą savaitę ar su tėvo šeima švęstų visas metines šventes. Ieškovės reikalavimas, susijęs su kitų asmenų dalyvavimu vaikui bendraujant su tėvu yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes byloje nėra jokių aplinkybių, kurios suponuotų tokio tėvo bendravimo su vaiku apribojimą (CPK 178 str.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį į tai, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-07-04 sprendimu (1 t., b.l. 69) atsakovui iki 2014-06-30 buvo skirta antrinė teisinė pagalba pirmosios instancijos teisme, 100 % atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, patirtos teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, proporcingai atmestų jos reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2, 5 d.). Į bylą gauta 2014-07-04 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2393 patvirtina, kad už apeliantės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė iš viso 440 Lt išlaidų. Apeliantės apeliacinis skundas apėmė du reikalavimus, iš kurių abu buvo tenkinami iš dalies (dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - 80%, bendravimo tvarkos nustatymo - 50%), todėl iš atsakovo priteisiama valstybei 286 Lt (220 x 80% + 220 x 50%) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2062-374/2011 priteistą išlaikymą E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir priteisti nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iš atsakovo I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei V. K. a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo I. K. bendravimo su sūnumi E. K. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

atsakovas I. K. bendrauja su sūnumi E. kiekvienos metų savaitės trečiadienį, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 17 val. 30 min. ir grąžindamas atgal 20 val. 30 min. bei nuo 2015 m. sausio 1 d. taip pat ir kiekvieno metų mėnesio antros savaitės šeštadienį bei ketvirtos savaitės sekmadienį, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas atgal 19 val.

Priteisti iš atsakovo I. K. valstybei 286 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB “Swedbank”, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.