Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės,

dalyvaujant ieškovei J. A. P., ieškovės atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, atsakovui T. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių J. A. P., G. L. ir atsakovo T. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių ieškinį atsakovams T. L., R. J. ir J. J. (J. J.) dėl nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, išlaikymo formos pakeitimo ir pagal atsakovo T. L. priešieškinį ieškovėms dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Ginčijamą sprendimą yra apskundę abi proceso šalys, atsakovas T. L. be kita ko remiasi CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu proceso teisės normų pažeidimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nedalyvaujant atsakovui

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė ir kitų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl toliau pasisakys dėl kiekvienos iš proceso šalių apeliacinių skundų argumentų.

Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas privalo įvertinti ne tik tai, ar tėvų turtinė padėtis pakito nuo atitinkamo išlaikymo dydžio priteisimo momento, bet ir tokių pokyčių esmingumą, jų atsiradimo priežastis, ilgalaikiškumą. Kaip jau minėta, įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka asmeniui, prašančiam sumažinti teismo priteistą išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, priteistas išlaikymas neturi būti mažinamas labiau, nei tai objektyviai būtina, atsižvelgiant į atitinkamus šalių turtinės padėties pokyčius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo nutarties, kuria patvirtintas išlaikymo dydis jo nepilnametėms dukroms, atsirado atsakovo pareiga išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį sumažino neadekvačiai, neatsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovių apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė esminio savo pajamų sumažėjimo per nurodytą laikotarpį; atsakovo argumentai, susiję su ekonominiu sunkmečiu ir nekilnojamojo turto kainomis, yra bendro pobūdžio ir savaime nerodo įtakos atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovo pateikti duomenys apie gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas akivaizdžiai neparodo visų atsakovo gaunamų pajamų, kadangi pagal byloje esamus duomenis atsakovas yra grąžinęs 400 000 Lt skolą fiziniam asmeniui, be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino galintis teikti vaikams 1500 Lt dydžio išlaikymą, nors atsakovo pajamos pagal į bylą pateiktą pažymą nesiekia 200 Lt per mėnesį (b.l. 19, t. 7), jo sutuoktinė nedirba ir darbinių pajamų neturi (b.l. 262, t. 6). Pastebėtina, kad argumentų, susijusių su atsakovo pajamų sumažėjimu, ginčijamu sprendimu nepateikė ir pirmosios instancijos teismas.

Dar vieno išlaikytinio (T. B.) atsiradimas po teismo nutarties, kuria nustatytas išlaikymo dydis atsakovo dukroms, priėmimo, yra vienintelė byloje įrodyta reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, taigi pirmosios instancijos teismas, mažindamas iš atsakovo priteistą išlaikymą, privalėjo tai įvertinti nustatydamas sumažinto išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priteisto išlaikymo sumažinimas abiems atsakovo dukroms nuo 1055,56 Lt (išlaikymo dydis po indeksavimo) iki 500 Lt yra pernelyg ženklus atsižvelgiant į atsakovo prievolės, susijusios su T. B. išlaikymu, dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, kad atsakovo dukroms skirtinas išlaikymo dydis nuo 2009 m. gruodžio 2 d. (priešieškinio pateikimo dienos) iki kiekvienos iš dukrų pilnametystės yra po 800 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas paminėtų actio Pauliana instituto sąlygų nebuvimu: anot atsakovo, ginčo sandoris nepažeidė ieškovių interesų, atsakovai R. J. ir J. J. sudarydami ginčo sandorį buvo sąžiningi, be to, sudaryti ginčijamą pirkimo pardavimo sandorį jis privalėjo, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovėms nekilnojamąjį turtą, pažeidė proporcingmo principo reikalavimus ir sąlygą, kad actio Pauliana taikymo atveju kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tik tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Pauliano ieškinys (actio Pauliana) gali būti reiškiamas siekiant užtikrinti vaiko teises į išlaikymą. Pauliano ieškiniu siekiama apginti vaiką nuo nesąžiningų tėvo (motinos) veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės dėl išlaikymo vykdymo, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Tokio ieškinio tikslas - taikant restituciją sugrąžinti tėvo (motinos) turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir sugrąžinto turto sąskaita patenkinti reikalavimą dėl vaiko išlaikymo. Pauliano ieškinį gali pareikšti tėvas (motina), vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras, kai reiškiamas reikalavimas dėl vaiko išlaikymo, išlaikymo formos pakeitimo, ar reiškiant savarankišką ieškinį, kad būtų apgintos vaiko teisės gauti išlaikymą iš jį privalančių teikti asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 24 punktas).

Teismų praktikoje pripažinta, kad actio Pauliana ieškinį kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kreditorės G. L. ir B. L., atstovaujamos įstatyminės atstovės motinos J. A. P., turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką atsakovą T. L., ir tokią reikalavimo teisę turės iki to momento, kai atsakovui baigsis įstatyminė prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokią teisę kreditorės turėjo ir 2008 m. gegužės 30 d. sudarant ginčijamą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškinio dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškimo metu buvo vykdoma priverstinio išlaikymo išieškojimo iš atsakovo procedūra (b. l. 15, t. 4).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas T. L., ginčijamu sandoriu 2008 m. gegužės 30 d. perleisdamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido vienintelį butą, kuris tuo metu jam priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis ir kurio daiktinės teisės nebuvo apsunkintos (b. l. 68-70, t. 2). Šis butas jo perleidimo dieną buvo ginčo objektas Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, šiam teismui pagal ieškovės J. A. P. ieškinį atsakovui T. L. iškėlus civilinę bylą dėl išlaikymo formos nepilnamečiams vaikams pakeitimo turtu – priteisiant G. L. ir B. L. tam tikromis dalimis butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-25, 172-175, t. 1). Nuosavybės teisėms į butą perėjus iš atsakovo T. L. kitiems atsakovams, toks nepilnamečių vaikų išlaikymo formos pakeitimas turtu (butu) teisiškai tapo neįmanomas. Atsakovui T. L. 2008 m. gegužės 30 d. perleidus ginčo butą, kitas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir buvo areštuotas (b. l. 31-32, t. 2, b. l. 58-59, t. 1), butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipoteka (b. l. 33, t. 1, b. l. 55-57, t. 2), žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat įkeisti hipoteka (b. l. 37-39, t. 1, b. l. 49-54, t. 2). Ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas T. L. perleido už 80 000 Lt (b. l. 83-88, t. 1), tuo tarpu jo rinkos vertė 2008 m. kovo 21 d. buvo 183 000 Lt, t. y. daugiau nei du kartus didesnė (b. l. 118, t. 2). Įvertinus visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti atsakovo T. L. nepilnamečių vaikų, kaip atsakovo kreditorių, interesai ne tik dėl to, kad buvo panaikinta jų galimybė gauti išlaikymą konkrečiu reikalaujamu turtu (butu), bet ir dėl to, kad juo buvo sumažinta kreditorių galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą iš atsakovo T. L., sumažinant jo mokumą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pagrįstai įvertino kaip pažeidžiantį atsakovo T. L. kreditorių – jo nepilnamečių dukrų, interesus.

Savo pareigą sudaryti ginčo sandorį atsakovas taip pat grindžia 2008 m. kovo 10 d. preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai skolininko pareiga sudaryti sandorį kyla iš preliminariosios sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, svarbu nustatyti kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo, preliminariosios sutarties ir kreditoriaus ginčijamo turto perleidimo sandorio (pagrindinės sutarties) sudarymo momentus, t.y. ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta iki atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Apeliantas T. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dar iki civilinės bylos dėl išlaikymo formos pakeitimo iškėlimo teisme. Taip teigdamas atsakovas nepagrįstai ieškovių kaip kreditorių reikalavimo teisę tapatina su jų kreipimosi į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo diena, kadangi, kaip jau minėta, ginčo sandoris laikytinas pažeidžiančiu kreditorių teises ne tik dėl to, kad juo užkirstas kelias pakeisti išlaikymo formą kreditorių norimu būdu, bet ir tuo, kad juo mažinamas atsakovo mokumas. Atsakovo nepilnamečių dukrų reikalavimo teisės atsiradimo diena laikytina atsakovo išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo diena, o ne kreipimosi į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo diena. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir kaip apeliaciniame skunde nurodo pats apeliantas T. L., iki ieškovių kreipimosi į teismą dienos atsakovas buvo įsiskolinęs išlaikymo už 4 mėnesius, taigi preliminarioji sutartis buvo sudaryta ieškovėms turint atitinkamas reikalavimo teises atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama preliminarią ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat atsižvelgia į byloje surinktus įrodymus, susijusius su šio sandorio sudarymo aplinkybėmis. Kaip pažymėjo Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendime, preliminarios sutarties sudarymo data joje nurodyta 2008 m. kovo 10 d., kuri buvo ne darbo diena (b. l. 108, t. 1), tačiau tiek atsakovas T. L. atsiliepime į ieškinį (b. l. 101, t. 1), tiek atsakovai R. J. ir J. J. atsiliepime į ieškinį (b. l. 118, t. 1) šios sutarties sudarymo datą nurodė 2008 m. balandžio 10 d, teismo posėdžių metu duoti atsakovų paaiškinimai dėl preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių bei datos yra prieštaringi (Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, b.l. 151-160, t. 2). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendime pateiktu preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių vertinimu ir pritaria šio sprendimo išvadai, kad atsakovų T. L. ir R. J. pasirašyta preliminari sutartis nebuvo sudaryta 2008 m. kovo 10 d., o ją sudarant atsakovams jau buvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo formos pakeitimo, tuo pačiu atmesdama apelianto argumentus, kad ši sutartis buvo sudaryta iki ieškovių kreipimosi į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo dienos. Atsakovai nei pagal įstatymą, nei kitais pagrindais šios preliminarios sutarties neturėjo sudaryti, todėl ji negali būti pripažinta aplinkybe, patvirtinančią atsakovo pareigą sudaryti pagrindinę buto pirkimo-padavimo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu atsakovų R. J. ir J. J. sąžiningumo vertinimu, konstatuodama, kad byloje neginčijamai nustačius, jog atsakovams R. J. ir J. J. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo žinoma apie atsakovo T. L. nepilnamečių vaikų pretenzijas į ginčo turtą jie kartu turėjo žinoti, kad ginčo sandoris pažeidžia atsakovo T. L. kreditorių interesus. Atsakovo teiginiai, kad R. J. ir J. J. įsitikino, kad iškeltoje byloje ieškovės pretenduoja ir į kitą turtą, atmestini kaip nereikšmingi, kadangi tai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovams buvo žinomos ieškovių pretenzijos į ginčo sandoriu perleistą nekilnojamojo turto objektą. Atsakovų nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad žinodami apie nepilnamečių vaikų reiškiamas turtines pretenzijas teisme į sandorio objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apie atsakovo T. L. turimas prievoles savo nepilnamečiams vaikams, sudarė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį nesulaukę civilinės bylos dėl išlaikymo formos pakeitimo išnagrinėjimo rezultato, neįsitikinę, ar teismo sprendimu nebus priteistas minėtas butas nepilnamečiams vaikams, ar nepilnamečiai vaikai pagrįstai pretenduoja į šį butą natūra.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčijamu sprendimu perduodant ginčo butą ieškovėms buvo pažeista septintoji actio Pauliana taikymo sąlyga, kad actio Pauliana taikymo atveju kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ginčo butas buvo priteistas ieškovėms tenkinant reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, o ne actio Pauliana, kurio pagrindu ginčo butas taikant restituciją grąžintas atsakovui. Reikalavimas dėl actio Pauliana ir reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo yra savarankiški reikalavimai; reikalavimo dėl išlaikymo formos pakeitimo pagrįstumas nėra privaloma prielaida actio Pauliana taikymui nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoriu ieškovių kaip atsakovo T. L. kreditorių teisės pažeistos sumažinant atsakovo T. L. mokumą ir jo galimybes atsiskaityti su ieškovėmis, inter alia nukreipiant išieškojimą į ginčo sandoriu perleistą turtą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu teisingai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą reglamentuojančias materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, ir pagrįstai pripažino negaliojančia T. L. ir R. J. 2008 m. gegužės 30 d. sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį kaip pažeidžiančią nepilnamečių atsakovo T. L. dukrų interesus. Ginčijamas teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Įstatyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną išlaikymo būdą kitu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teise, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis). Išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Kita vertus, sprendžiant dėl išlaikymo formos pakeitimo visais atvejais turi būti atsižvelgiama į išlaikymo paskirtį ir esmę. Išlaikymo paskirtis – tenkinti kasdieninius, būtinuosius vaikų poreikius, šią paskirtį geriausiai atitinka išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis. Išlaikymo formos pakeitimas priteisiant vaikams tam tikrą nekilnojamąjį turtą turėtų būti taikomas atsargiai, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes. Išlaikymo periodinėmis išmokomis didelis įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, turi būti įvertinta ir tai, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Reikšmingos aplinkybės, kurios šiuo atveju turi būti įvertintos, yra susidariusio įsiskolinimo dydis, skolininko elgesys (ar prievolė mokėti lėšas periodiškai yra apskritai nevykdoma, ar vykdoma nereguliariai), jo turtinė padėtis (ar skolininkas realiai pajėgus ateityje teikti periodinius mokėjimus ir likviduoti susidariusią skolą, ar jis turi turto, į kurį gali būti nukreipiamas įsiskolinimo išieškojimas), nepilnamečių vaikų poreikiai konkrečiam perduodamo turto objektui (atsižvelgiant į vaikų amžių, jų gyvenamąją vietą, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu pakeisdamas išlaikymo formą, netinkamai įvertino konkrečios bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad išlaikymo priteisimas turtu konkrečiu atveju geriausiai atitiktų atsakovo T. L. nepilnamečių dukrų interesus. Pirma, ginčijamu sprendimu atsakovo T. L. dukroms priteistas nekilnojamojo turto objektas yra kitame mieste, nei gyvena pačios mergaitės, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovių atstovė patvirtino, kad mergaitės keltis gyventi į ginčo butą neketina, butą ketinama nuomoti. Buto, skirto nuomai, išlaikymas reikalauja papildomų išlaidų, teksiančių nepilnametėms mergaitėms kaip buto savininkėms; galimybės ginčo butą pelningai nuomoti ir iš gaunamų lėšų tenkinti kasdieninius mergaičių poreikius yra neaiškios. Antra, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas T. L., nors ir netinkamai vykdė išlaikymo pareigas savo nepilnametėms dukroms, išlaikymą periodinėmis išmokomis vis dėl to teikė, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino galintis jį teikti ir toliau, ieškovių kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo formos pakeitimo dieną buvęs atsakovo įsiskolinimas (6921,35 Lt) buvo santykinai nedidelis lyginant su ginčo nekilnojamojo turto verte. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys apie atsakovo darbines pajamas negali būti pripažinti objektyvia atspindinčiais atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, įskaitant ir ginčo butą, kurį pardavus gautas lėšas galima panaudoti išlaikymo įsiskolinimui dengti. Trečia, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ginčo buto rinkos vertę, manytina, jog priteisiant išlaikymą turtu neproporcingai apribojamos atsakovo teisės, kadangi turto rinkos vertė, net ir įvertinus galimus jos pokyčius dėl ekonominės krizės, yra didesnė nei atsakovo išlaikymo prievolė. Pagal ieškovių atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus duomenis ir byloje esančią antstolio pažymą, 2009 m. gegužės 20 d. atsakovo išlaikymo skola sudarė 4 630,62 Lt. Atsakovas iki 2009 m. liepos 31 d. papildomai pervedė 6 628,62 Lt ir daugiau išlaikymo nebeteikė. Šia nutartimi išlaikymo dydis sumažintas iki 800 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki dukrų pilnametystės. Taigi atsakovo išlaikymo įsiskolinimas iki išlaikymo dydžio sumažinimo sudarė apie 6447 Lt (2111,19 Lt x4 – 1998 Lt), nuo išlaikymo dydžio sumažinimo dienos iki G. L. pilnametystės (2012 m. rugpjūčio 31 d.) atsakovui tenkanti išlaikymo prievolė sudaro apie 52 800 Lt (1600 Lt x 33), nuo G. L. pilnametystės iki B. L. pilnametystės (2018 m. sausio 23 d.) – apie 52 000 Lt (800 Lt x 65), viso – apie 111 247 Lt. Tuo tarpu ginčo buto rinkos vertė pagal byloje esančią pažymą – 183 000 Lt, likvidacinė vertė – 146 000 Lt (b. l. 118, t. 2). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ginčo turto verte, nurodyta šioje byloje nuginčytu pirkimo –pradavimo sandoriu, tačiau, kaip kolegijos konstatuota anksčiau, manytina, kad sandorio vertė neatitiko ginčo turto rinkos vertės jo sudarymo metu.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo formos pakeitimo negali būti pripažinta pagrįsta, todėl atsakovo T. L. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovių reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo atmetamas.

Kita vertus, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo elgesį, siekiant perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, tokiu būdu galimai išvengiant išlaikymo prievolių vykdymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas viršyti apeliaciniuose skunduose pareikštus reikalavimus (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 3 dalis) ir, grąžinus ginčo butą atsakovo valdymui restitucijos pagalba, siekiant užtikrinti atsakovo dukrų interesus, susijusius su atsakovo išlaikymo prievolėmis jų atžvilgiu, ginčo butui ex officio, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių apsaugos principo reikalavimus ir teismo aktyvumo pareigą bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, nustatyti priverstinę hipoteką (CK 3.197 straipsnis, 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Ieškovės taip pat yra padavusios apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, motyvuodamos tuo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai sumažino ieškovių naudai priteistinų advokato pagalbos išlaidų sumą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, advokato pagalbos išlaidos laimėjusiai šaliai teismo priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Paminėta įstatymo nuostata palieka teismui tam tikrą diskrecijos teisę vertinant, ar konkrečioje byloje prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma, net ir neviršijanti rekomenduojamų maksimalių dydžių, yra pagrįsta, tačiau atsisakymas priteisti sumas, neviršijančias rekomenduojamų maksimalių dydžių, teismo turėtų būti bent minimaliai argumentuojamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliančių argumentą, kad sumažindamas prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų dydį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad ši civilinė byla susideda iš trijų sujungtų civilinių bylų, iš jų dviejose ieškinius yra pareiškusios ieškovės, taigi prašyta priteisti advokato pagalbos išlaidų suma ne tik neviršijo rekomenduojamų maksimalių dydžių, bet ir buvo protingai pagrįsta atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei ieškovių atstovės darbo laiko sąnaudas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jos mažinti.

Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Palikus nepakeistą ginčijamo sprendimo dalį dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, už šį turtinio pobūdžio reikalavimą ieškovių sumokėta 2400 Lt žyminio mokesčio suma (b.l. 137, t. 2) priteisiama ieškovių naudai iš atsakovo. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo formos pakeitimo, už šį reikalavimą ieškovių sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo nepriteisiamas.

Advokato pagalbos išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad jų maksimalaus dydžio sumažinimas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažintas nepagrįstu, iš atsakovo priteistinos atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovės turtinis reikalavimas pripažintas pagrįstu, neturtinis reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo – nepagrįstu, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo – pagrįstu iš dalies, taigi konstatuotina, kad tenkintų ieškovių ieškinio reikalavimų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalis sudaro apie 55 proc. visų byloje pareikštų reikalavimų, o iš atsakovo ieškovių naudai priteistina advokato pagalbos išlaidų suma - 3566 Lt (55 proc. nuo 6484,25 Lt sumos).

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą (1 iš 2 apeliacinio skundo reikalavimų), jam iš ieškovių priteistina pusė jo už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, įskaitant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi (b.l. 43, t, 7) įskaitytą žyminio mokesčio dalį – 1267,50 Lt.

Iš dalies patenkinus ieškovių apeliacinį skundą, joms, atsižvelgiant į teismo patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistini 75 proc. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t.y. 56 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 5, t. 7) ir 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų, viso 1556 Lt. Įvertinus priešpriešinius šalių reikalavimus, galutinai iš atsakovo ieškovių naudai priteisiama 288,50 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šalims paskirstomos atsižvelgiant į bendrą apeliacinės instancijos teisme tenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį – 10 Lt priteisiama iš ieškovių ir 13 Lt – iš atsakovo (b.l. 64, t. 7)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

nutaria:

Ieškovių J. A. P. ir G. L. bei atsakovo T. L. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria sumažintas išlaikymo dydis G. L. ir B. L., pakeisti, nustatant, kad T. L. turi mokėti išlaikymą G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir B. L., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki kiekvienos iš dukrų pilnametystės.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria pakeista išlaikymo forma nepilnametėms G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir B. L., a.k. (duomenys neskelbtini), iš mokėtino išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymo mokėjimą turtu, išlaikymas nukreiptas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant šį butą G. L. ir B. L. nuosavybe, ir nutrauktas išieškojimo vykdymas periodinėmis išmokomis, priteistas iš T. L. jo dukrų G. L. ir B. L. išlaikymui, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo atmesti.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant iš atsakovo T. L. ieškovės J. A. P. naudai 5966 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką iš T. L., a/k (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), (po 800 Lt per mėnesį nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) ir B. L., a.k. (duomenys neskelbtini), (po 800 Lt per mėnesį nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. sausio 23 d.) įvykdymo užtikrinimui.

Priteisti iš atsakovo T. L. 288,50 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės J. A. P. naudai ir 13 Lt (trylika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovių J. A. P. ir G. L. 10 Lt (dešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.