- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- e2-675-512/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09941-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- B. B.
- Advokatai
- Renata Astrauskienė
sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui K. P. (K. P.), jo atstovei advokatei Renatai Astrauskienei, atsakovei B. B., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. (K. P.) ieškinį atsakovei B. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo: 1) nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove B. B.; 2) įpareigoti atsakovę apie vaikų D. P. ir M. P. gyvenamosios vietos, vaikų ugdymo ar mokymo įstaigos pasikeitimą informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį laiko; 3) priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur, mokamą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas mokant į atsakovės B. B. nurodytą banko sąskaitą; paskirti atsakovę B. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur, mokamą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas mokant į atsakovės B. B. nurodytą banko sąskaitą; paskirti atsakovę B. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti ieškovo K. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. P., gim (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas turi teisę bendrauti su savo vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios (ugdymo, mokymo) vietos ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą tokia tvarka: - dvi darbo dienas per savaitę, pasiimant vaikus po jų ugdymo / mokymo veiklos, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Tokiu atveju ieškovas įsipareigoja įspėti atsakovę apie numatomą vaikų pasiėmimą ne vėliau kaip prieš 1 dieną; - antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val.; - Tėvo dieną, t.y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo 11 val. iki 19 val.; - kiekvienais metais sausio 21 d. nuo 17 val. iki 20 val., jeigu ši diena yra darbo, arba nuo 11 val. iki 19 val., jeigu ši diena yra savaitgalis; - kiekvienais poriniais metais Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 25 d., nuo 11 val. iki 20 val. 5.6. kiekvienais neporiniais metais Šv. Kūčių dieną, gruodžio 24 d., nuo 11 val. iki 20 val. - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 20 val. K. P. turi teisę praleisti su sūnumi D. ir dukra M. 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su vaikų mama B. B.. Ieškovas turi teisę praleisti su sūnumi D. ir dukra M. vieną savaitę (7 kalendorines dienas) per vaikų žiemos atostogas, pagal vaikų lankomos mokymo / ugdymo įstaigos sudarytą žiemos atostogų tvarkaraštį, konkrečias atostogų dienas suderinant su atsakove B. B. ne vėliau kaip prieš 1 savaitę. Savo bendravimu laiku K. P. turi teisę išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų be jokio atskiro vaikų motinos B. B. sutikimo. 6) Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad I. K. P. su atsakove B. B. nuo 2001 metų gyveno kartu ir susilaukė dviejų bendrų vaikų – D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 metų pavasario ieškovas su atsakove kartu nebegyvena. Dėl pašlijusių tarpusavio santykių ieškovas išėjo gyventi atskirai. Atsakovė pradėjo trukdyti ieškovui susitikti ir bendrauti su skyriumi gyvenančiais vaikais, ypač su dukterimi M.. Ieškovas ne kartą bandė gražiuoju susitarti su atsakove, tačiau atsakovė su ieškovo pateiktais pasiūlymais nesutiko. Paaiškina, kad šiuo metu šalių vaikai, D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su atsakove. Ieškovas sutinka, kad atsakovei nepilnamečių vaikų D. ir M. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tačiau pageidauja, kad atsakovė ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį laiko informuotų ieškovą apie vaikų D. P. ir M. P. gyvenamosios vietos, vaikų ugdymo ar mokymo įstaigos pasikeitimą. Ieškovas pažymi, kad šalims gyvenant kartu, ieškovas visiškai išlaikė vaikus, šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovas taip pat teikė reguliarų išlaikymą vaikams. Abiejų vaikų išlaikymui ieškovas ir atsakovė paprastai išleisdavo ne daugiau kaip 600 Eur per mėnesį. Šalių vaikai yra sveiki, jokių specialių, ypatingų poreikių neturi. Kadangi atsakovės pajamos yra šiek tiek mažesnės, nei ieškovo, jis sutinka vaikų išlaikymui mokėti 350 Eur per mėnesį abiejų vaikų išlaikymui. Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudaro apie 748 Eur, todėl 350 Eur suma yra maksimali, kurią jis gali skirti vaikų išlaikymui. Kadangi atsakovė yra sveika, darbinga, taip pat gaunanti pajamas, todėl atsakovė turi prie vaikų išlaikymo prisidėti bent 250 Eur per mėnesį suma.
Ieškovas sutinka kiekvienam iš vaikų – D. ir M., išlaikymui mokėti po 175 Eur per mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Ieškovas prašo nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, nurodytą ieškinyje. Ieškovo nuomone, nurodyta bendravimo su vaikais tvarka visiškai atitinka tiek vaikų interesus, tiek ieškovo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad sutinka su ieškovo reikalavimu nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, kadangi nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su atsakove, juos sieja glaudus emocinis ryšys. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į padidėjusias pragyvenimo išlaidas, iš atsakovo turėtų būti priteista nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 200 Eur per mėnesį. Atsakovė pažymi, jog nesutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Atsakovė nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ieškovas negyvena, jo gyvenamosios vietos adresas atsakovei yra nežinomas. Ieškovas turi pristatyti duomenis apie savo gyvenamąją vietą, šios gyvenamosios vietos patikrinimo aktą, kuriame būtų nurodytos sąlygos, kuriose bus šalių nepilnamečiai vaikai, taip pat turi būti pateikta asmens, su kuriuos šiuo metu gyvena ieškovas nuomonė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos sąlygų, tuo laikotarpiu, kai vaikai bus pas ieškovą. Atsakovė nurodo, kad ieškovas turi pateikti savo darbo grafiką, tam, kad būtų galima suderinti susitikinėjimo ir bendravimo tvarką su vaikais darbo dienomis. Atsakovė nurodo, kad ieškovo santykiai su sūnumi yra labai komplikuoti, pats ieškovas su sūnumi nebendrauja, vaikų atžvilgiu kalba netinkamai. Pažymi, kad ieškovas turi pateikti duomenis kokios trukmės vaikams yra suteikiamos žiemos atostogos. Atsakovė B. B. nesutinka su ieškovo siūlymu, kad jos nepilnamečiai vaikai būtų išvežami į užsienio valstybes be jos sutikimo, nes tai gali neatitikti nepilnamečių vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaiko, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškina, kad su atsakovė kartu gyveno nuo 2001 m. iki 2017 m. Išsiskyrus su atsakove, santykiai su vaikais pablogėjo. Su atsakove pradėjo nesutarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Nurodo, kad dirba AB ,,Klaipėdos nafta“, jo darbo grafikas pastovus – darbo dienomis nuo 7.30 val. iki 17.30 val., dirba darbo dienomis, jo darbinės pajamos yra apie 800 Eur per mėnesį. Paaiškina, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, t.y. sudarė paskolos sutartį, kreditorės G. B. ir J. B. jam suteikė paskolą būstui pirkti, mėnesinė įmoka kreditoriui – 500 Eur. Turi nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame gyvena atsakovė su šalių vaikais D. ir M.; du garažus, transporto priemones. Atsakovė nuosavybės teise turi žemės sklypą bei statinius, esančius Šilutės r. sav., Kintų k. Paaiškina, kad šis turtas buvo pirktas šalims gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį, iš bendru pinigų, tačiau ieškovas į šį turtą pretenzijų nereiškia, palieka jį atsakovei. Šiuo metu ieškovas gyvena su kita moterimi bei su dviem jos vaikais, jam priklausančiame bute Rimkų g. 23-3, Klaipėda. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos – prašo, kad žiemos atostogų metu su vaikais galėtų bendrauti savaitę bei vasaros atostogų metu – vieną mėnesį. Nesutinka mokėti vaikų išlaikymui po 200 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas ieškinį palaiko, patvirtina atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Paaiškina, kad šalys pradėjo gyventi nuo 2000 metų. Šalims gimė du vaikai – D. ir M.. Šalims gyvenant kartu, atsakovas gaudavo nemažas pajamas. Prašo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadangi jie tame bute gyvena nuo 2000 metų, butas yra su patogumais, netoli yra vaikų mokykla, darželis, atsakovės darbovietė. Ieškovas leidžia atsakovei su vaikais gyventi nurodytame bute, atsakovė moka komunalinius mokesčius už šį butą. Paaiškina, kad šalių dukra lanko darželį, šokių būrelį, sūnus – eina į mokyklą, lanko įvairius būrelius. Sutinka, kad ieškovas mokėtų išlaikymą vaikams po 175 Eur per mėnesį kiekvienam, jeigu ieškovas suteiktų vaikams gyvenamąjį plotą, t.y. leistų gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovės darbines pajamas sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Dėl bendravimo tvarkos – nurodo, kad ieškovas vaikus pasiimtų savaitgaliui ne penktadienį, o šeštadienį; pageidauja, kad vaikai per Šv. Kalėdas būtų pas atsakovę; neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su vaikais vasaros atostogų metu, tačiau ne mėnesį laiko, o trumpesniam laikotarpiui. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas išsivežtų vaikus už Lietuvos Respublikos ribų be atsakovės sutikimo, todėl, kad nepasitiki ieškovu, bijo, kad gali atsitikti nelaimė. Sutinka, kad per žiemos atostogas ieškovas bendrautų su vaikais tik kas antrais metais. Paaiškina, kad ieškovas gaunas papildomas pajamas, dirbdamas garaže (dirbtuvėje). Pažymi, kad ieškovo teikiamas išlaikymas neužtikrina visų būtinųjų vaikų poreikių.
Išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodo, kad su vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos – per atostogas vaikai su ieškovu galėtų bendrauti pusę vasaros atostogų, pusę žiemos atostogų; savaitgaliais dukra M. iki kol jai sukaks 5 metai bendrautų su tėvu nuo šeštadienio iki sekmadienio, t.y. būtų viena nakvynė per savaitgalį (kadangi dukra yra mažametė, jai reikalinga mama), o nuo 5 metų – bendrautų su tėvu nuo penktadienio iki sekmadienio (dvi nakvynės). Būtina ieškovui atkurti gerus santykius su sūnumi, kadangi vaikai negali būti išskirti. Dėl išlaikymo – nurodo, kad šalių sūnui yra reikalingas didesnis išlaikymas nei dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas K. P. (K. P.) ir atsakovė B. B.. Šalys yra nesusituokę, kartu gyveno apie 17 metų (nuo 2000 iki 2017 metų), šiuo metu gyvena atskirai, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su kartu su ieškove atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių vaikai šalims išsiskyrus (nuo 2017 metų pradžios) gyvena kartu su motina (atsakove), kuri vaikais rūpinasi ir juos prižiūri, tarp jų yra susiformavę abipusiai artimi ryšiai. Tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovas prašo teismo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakove, atsakovė sutinka su šiuo reikalavimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustato su atsakove B. B. (CK 3.169 straipsnis).
Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę apie vaikų D. P. ir M. P. gyvenamosios vietos, vaikų ugdymo ar mokymo įstaigos pasikeitimą informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį laiko.
Tėvas, gyvenantis skyriumi, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, motina neturi kliudyti tėvui bendrauti su vaikais, tėvas turi gauti pilną informaciją apie vaikų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimą ir kt. Esant šioms aplinkybėms, šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis, ieškovo mėnesines pajamas sudaro apie 800 Eur darbo užmokestis, nuosavybės teise ieškovas turi butą, esantį (duomenys neskelbtini)3, Klaipėda, žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, du garažus ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) bei keturias transporto priemones (Chrysler Grand, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Chrysler Grand, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas yra sudaręs paskolos sutartis su kreditorėmis G. B. ir J. B., kurios jam suteikė paskolą būstui pirkti. Atsakovės darbinės pajamos – apie 600 Eur per mėnesį. Atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Bložių k., Kintų sen., Šilutės r. sav. (butas, pastatas – tvartas, žemės sklypas).
Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovas suteikia vaikams gyvenamąjį plotą, t.y. atsakovė šiuo metu su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o atsakovė moka nurodyto buto komunalinius mokesčius. Byloje duomenų apie nepilnamečių vaikų sveikatos sutrikimus ar kitus jų specialius poreikius nėra. Ieškovas prašo teismo priteisti po 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti. Tuo tarpu atsakovė nesutinka, nurodydama, jog vaikams per mėnesį jų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingas po 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog šalių šešiolikmečio sūnaus D. negu beveik keturiolika metų jaunesnės dukters M., poreikiai yra didesni, todėl iš ieškovo turi būti priteistas didesnis išlaikymas sūnaus D. išlaikymui. Taigi įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš ieškovo priteistinas išlaikymas sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, dukrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini) – po 175 Eur mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek kiekvieno iš vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atisakymo, kuriame nurodo, kad atsisako reikalavimo dėl sūnaus D. P., bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl vaiko D. P., bendravimo tvarkos nustatymo priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad šalims nepavyksta susitarti dėl ieškovo bendravimo tvarkos su dukra M. P. nustatymo. Todėl ieškovo bendravimo su dukra tvarką nustato teismas.
Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str.). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė iš esmės sutinka su ieškovo pasiūlyta bendravimo su dukra tvarka, tačiau kyla ginčas dėl kelių ieškovo reikalavimų dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Visų pirma - dėl bendravimo su dukra savaitgaliais.
Ieškovas prašo nustatyti, kad ieškovas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį bendrauja su dukra nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., o atsakovė, siekdama sutrumpinti susitikimų su dukra laiką, prašo nustatyti jog ieškovas bendrauja su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio nuo 12 val. iki sekmadienio 19 val. Teismas, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos išvadą, pateiktą teismo posėdžio metu, į tai, kad šalių dukra M. yra mažametė, t.y. ketverių metų amžiaus ir tokio amžiaus vaikui ryšys su motina yra labai svarbus, netekęs šio ryšio ilgesnį laiką, vaikas pradeda jaustis vienišas, nesaugus, pažeidžiamas, ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies ir nustato, kad ieškovas iki dukrai M.i sukaks penkeri metai bendrauja su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio nuo 12 val. iki sekmadienio 19 val., o dukrai M.i sukakus penkeriems metams, ieškovas bendrauja su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio nuo 17 val. iki sekmadienio 19 val.
Remiantis bylos medžiaga, ieškovas prašo teismo nustatyti, jog ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 25 d., nuo 11 val. iki 20 val. 5.6. kiekvienais neporiniais metais Šv. Kūčių dieną, gruodžio 24 d., nuo 11 val. iki 20 val. Atsakovė, nesutikdama su šiuo atsakovo reikalavimu, prašo teismo nustatyti, kad kiekvienais metais Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 25 d., dukra parleistų pas atsakovę jos gyvenamojoje vietoje, o ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais Šv. Kūčių dieną, gruodžio 24 d.
Teismas pabrėžia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, įgyvendinat tėvų lygiateisiškumo principą, abu iš tėvų turi turėti galimybę bendrauti su dukra tiek Šv. Kalėdų dieną, tiek Šv. Kūčių dieną, todėl ieškovo prašomas šis bendravimo tvarkos punktas atitinka, visų pirma, vaiko bei abiejų tėvų (ieškovo ir atsakovės) interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Dėl bendravimo tvarkos punktų, nustatančių: ieškovas turi teisę praleisti su dukra vieną mėnesį per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su atsakove; ieškovas turi teisę praleisti dukra vieną savaitę (7 kalendorines dienas) per vaikų žiemos atostogas, pagal vaikų lankomos mokymo / ugdymo įstaigos sudarytą žiemos atostogų tvarkaraštį, konkrečias atostogų dienas suderinant su atsakove ne vėliau kaip prieš 1 savaitę.
Atsakovė nurodo, kad nesutinka, jog vasaros atostogų metu dukra praleistų su tėvu vieną mėnesį laiko, nurodydama, kad dukra tokį ilgą laiko tarpą nepratusi būti su tėvu; dėl žiemos atostogų – nurodo, kad dukrai M.i, kuri lanko darželį, žiemos atostogų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad LR Darbo kodekse įtvirtinta, jog darbuotojams suteikiamos 20 darbo dienų kasmetinės apmokamos atostogos, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, abiem tėvams lygiais pagrindais priskirtinas po 10 darbo dienų atostogų su vaiku laikotarpis. Įvertinus tai, bei atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės rekomendacijas, teismas ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su dukra vasaros atostogų metu tenkina iš dalies ir nustato, kad ieškovas turi teisę praleisti su dukra 14 kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų metu, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su atsakove.
Sprendžiant ginčą dėl žiemos atostogų, teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad darželyje, kurį lanko šalių dukra M., žiemos atostogų nėra, teismas šį ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies ir nustato, kad dukrai M.i pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas turi teisę praleisti su dukra M. P. vieną savaitę (7 kalendorines dienas) per vaiko žiemos atostogas, pagal vaikų lankomos mokymo / ugdymo įstaigos sudarytą žiemos atostogų tvarkaraštį. Konkrečias atostogų dienas suderinant su atsakove ne vėliau kaip prieš 1 savaitę.
Ieškovas prašo nustatyti, kad ieškovo bendravimo su vaiku metu, ieškovas turi teisę išsivežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų be su atsakovės sutikimo.
Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis (Austriją, Belgiją, Daniją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Vokietiją, Latviją, Čekiją, Estiją, Lenkiją, Maltą, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją; Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei (Airiją, Bulgariją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją), tvarkos aprašo 2 punktą vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas.
Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas nustatyti, jog jo bendravimo metu ieškovas turi teisę išsivežti vaiką į Šengeno erdvei priklausančias šalis be su atsakovės sutikimo, įstatymiškai yra pagrįstas (Kauno apygardos teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-725-324/2016), todėl tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kitų ieškovo reikalavimų dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo (tėvas turi teisę bendrauti su vaiku: dvi darbo dienas per savaitę, pasiimant vaiką po jo ugdymo / mokymo veiklos, ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną, t.y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo 11 val. iki 19 val.; kiekvienais metais sausio 21 d. nuo 17 val. iki 20 val., jeigu ši diena yra darbo, arba nuo 11 val. iki 19 val., jeigu ši diena yra savaitgalis), ginčo tarp šalių nėra, todėl ieškovo reikalavimai šioje dalyje tenkintini.
Teismas, nustatydamas ieškovo su dukra bendravimo tvarką, atkreipia šalių dėmesį bei pažymi, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo išmokti bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaiku susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikui nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str. 2 ir 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (patenkinta apie 94 proc. reikalavimų), o laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu, 2017 m. gruodžio 11 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 96 straipsnis).
Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad, patenkinta 94 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistinos dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, skirtas advokato pagalbai apmokėti – 400 Eur. Patenkinus ieškinį 94 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 71 Eur žyminio mokesčio ir 376 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 447 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė pateikė įrodymus apie išlaidas, teisinei pagalbai apmokėti – iš viso 600 Eur. Ieškovo patikslintą ieškinį patenkinus 94 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina 36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įskaičius priteistas sumas tarpusavyje, iš atsakovės ieškovui priteistina 411 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priimti atsakovo K. P. (K. P.), a.k. (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl vaiko D. P. bendravimo tvarkos nustatymo ir bylą šioje nutraukti.
Nustatyti vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove B. B., a.k. (duomenys neskelbtini).
Atsakovė B. B., a.k. (duomenys neskelbtini), įpareigotina apie vaikų D. P. ir M. P. gyvenamosios vietos, vaikų ugdymo ar mokymo įstaigos pasikeitimą informuoti ieškovą K. P. (K. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) nedelsiant nuo vaikų gyvenamosios / ugdymo ar mokymo įstaigos pasikeitimo.
Priteisti iš ieškovo K. P. (K. P.), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2017 m. liepos 19 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šiuo pinigus pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą.
Priteisti iš ieškovo K. P. (K. P.), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2017 m. liepos 19 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šiuo pinigus pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą.
Paskirti B. B., a.k. (duomenys neskelbtini), vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo K. P. (K. P.), a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
ieškovas K. P. (K. P.) turi teisę bendrauti su dukra M. P. dvi darbo dienas per savaitę, pasiimant vaiką iš jos ugdymo / mokymo veiklos, ir grąžindamas vaiką į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Ieškovas įsipareigotinas įspėti atsakovę apie numatomą vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip prieš 1 dieną;ieškovas K. P. (K. P.) iki dukrai M. P. sukaks penkeri metai turi teisę bendrauti su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio nuo 12 val. iki sekmadienio 19 val.; dukrai M.i sukakus penkeriems metams, ieškovas turi teisę bendrauti su ja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio nuo 17 val. iki sekmadienio 19 val.ieškovas K. P. (K. P.) turi teisę bendrauti su dukra M. P. kiekvienais metais Tėvo dieną, t.y. birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val.; ieškovas K. P. (K. P.) turi teisę bendrauti su dukra M. P. kiekvienais metais sausio 21 d. nuo 17 val. iki 20 val., jeigu ši diena yra darbo, arba nuo 11 val. iki 19 val., jeigu ši diena yra savaitgalis;ieškovas K. P. (K. P.) turi teisę bendrauti su dukra M. P. kiekvienais poriniais metais Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 25 d., nuo 11 val. iki 20 val. 5.6. ieškovas K. P. (K. P.) turi teisę bendrauti su dukra M. P. kiekvienais neporiniais metais Šv. Kūčių dieną, gruodžio 24 d., nuo 11 val. iki 20 val. ieškovas K. P. (K. P.) turi teisę bendrauti su dukra M. P. kiekvienais metais antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 20 val. ieškovas K. P. (K. P.) kiekvienais metais turi teisę praleisti su dukra M. P. 14 kalendorinių dienų per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su atsakove;ieškovas K. P. (K. P.) dukrai M. pradėjus lankyti mokyklą, turi teisę praleisti su dukra M. P. vieną savaitę (7 kalendorines dienas) per vaikų žiemos atostogas, pagal vaikų lankomos mokymo / ugdymo įstaigos sudarytą žiemos atostogų tvarkaraštį. Konkrečias atostogų dienas ieškovas suderina su atsakove ne vėliau kaip prieš 1 savaitę.ieškovas K. P. (K. P.) savo bendravimu metu turi teisę išsivežti dukrą M. P. į Šengeno erdvei priklausančias šalis be atsakovės sutikimo.
Priteisti iš atsakovės B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 411 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui K. P. (K. P.), a.k. (duomenys neskelbtini).
Palikti galioti teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įsiteisėjimo.
Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.