- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-725-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08301-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- I. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13218-947/2015 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. M., atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi I. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), nustatyti tokią ieškovo ir sūnaus bendravimo ir auklėjimo tvarką: auklėjant nepilnametį vaiką, dalyvauja abu tėvai bendru sutarimu; šalys visus nesutarimus dėl dalyvavimo auklėjant vaiką iš pradžių sprendžia tarpusavyje, teikiant pasiūlymus dėl iškilusios situacijos (problemos) raštu elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bei trumposiomis SMS žinutėmis (mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), o nepavykus tarpusavyje susitarti, pasitelkia psichologą ir socialinį darbuotoją. Dėl psichologo ir socialinio darbuotojo kandidatūros šalys sprendžia bendru sutarimu, o nepavykus susitarti, vyksta pas vieno iš tėvų pasiūlytą specialistą, kurio konsultacijos kaina yra mažesnė; sprendžiant nesutarimus dėl sūnaus psichologo ar socialinio darbuotojo pagalbos, išlaidas už psichologo ir socialinio darbuotojo paslaugas šalys apmoka per pusę, prieš atvykstant pas specialistą, iki išsiaiškinus konsultacijos kainą; avansu 50 procentų sumos sumoka vaiko tėvas, o likusią dalį sumoka vaiko motina, pasibaigus konsultacijai. Jei užtrunka konsultacija ir dėl to padidėja jos kaina, tuomet patirtos išlaidos dengiamos per pusę; be ieškovo sutikimo draudžiama atsakovei išsivežti sūnų į užsienį. Įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo užsienyje vietą. Atsakovei nesant Lietuvoje, nustatyti sūnaus laikiną gyvenamąją vietą Lietuvoje su tėvu; ieškovas turi teisę pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalius praleisti su sūnumi, paimdamas jį penktadienį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba iš namų 15.00 val. ir grąžindamas vaiką pirmadienį iš ryto 8.00 val. į ugdymo įstaigą darželyje „Nežiniukas“; įpareigoti atsakovę leisti ieškovui su sūnumi praleisti nepertraukiamai po 14 dienų per metus per ieškovo kasmetines atostogas; įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant teismo sprendimu nustatytu laiku; įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui, turinčiam teisę kas antrą pirmadienį (po motinos savaitgalio su vaiku) pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos darželyje „Nežiniukas“ 15.00 val. arba po užsiėmimų ir grąžinti vaiką antradienį į ugdymo įstaigą darželyje „Nežiniukas“ 8.00 val.; įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 24 val. telefonu bei elektroniniu paštu, sūnui susirgus ar dėl kitų priežasčių motinai negalint atvesti sūnaus į susitikimą su ieškovu; įpareigoti atsakovę įvykus nenumatytam įvykiui (sūnui susirgus ar susižeidus, susižalojus), pasiūlyti ieškovui kartu su sūnumi vykti į gydymo įstaigą; apie gyvenamosios vietos pasikeitimus šalys informuoja viena kitą prieš 7 kalendorines dienas telefonu ir elektroniniu paštu; su ieškovu sūnus lyginiais metais praleidžia Šv. Velykas, nelyginiais metais – su atsakove; su ieškovu sūnus praleidžia laiką Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 17.00 val. nelyginiais metais, o lyginiais metais šias šventes vaikas praleidžia su motina. Tais metais, kai sūnus praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų Metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų; sūnus gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu, nelyginiais metais – su motina; sūnus su ieškovu praleidžia jo gimimo dieną (liepos 24 d.), tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį); ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 16.00 val. iki 20.00 val.
Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Nuolat kyla ginčai dėl patvirtintos bendravimo tvarkos 2.6.7 punkto, pagal kurį abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu, ir 2.6.8 punkto, pagal kurį galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu. Ieškovo bendravimas su sūnumi priklauso nuo atsakovės norų ir geros valios, jo teisės dalyvauti sūnaus auklėjime yra labai apribotos, kaip ir su kitais artimaisiais giminaičiais (I. seserimi ir seneliais).
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tokiu būdu: be atsakovės sutikimo draudžiama ieškovui išsivežti vaiką į užsienį. Ieškovas privalo informuoti atsakovę apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietą užsienyje; ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš dieną, turi teisę kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį praleisti su vaiku, paimdamas sūnų pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 11.00 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti sūnų į namus kitą dieną, t. y. sekmadienį 15.00 val.; bendravimas su sūnumi atostogų metu: ieškovas papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sūnaus mokyklinių atostogų laiku. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvas įspėja vaiko motiną prieš 1 mėnesį. Ieškovas informuoja atsakovę apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant atsakovės sutikimui; bendravimas su sūnumi švenčių dienomis: ieškovas, įspėjęs motiną prieš 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių išvakarėse atitinkamais metais pirmosios švenčių dienos 18.00 val. ir privalo parvežti vaiką į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną 15.00 val.: sekmadienį ir pirmadienį – Šv. Velykų dienomis, poriniais metais, gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdų laikotarpio dienomis) neporiniais metais, tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų; tėvo gimimo dieną vaikas praleidžia su tėvu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. 19.00 val. Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su pirmu mėnesio savaitgaliu. Mamos gimimo dieną, taip pat Motinos dieną vaikas praleidžia su mama; abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu; galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu; sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus; ieškovas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui; aukščiau nurodytais atvejais ieškovui pasiėmus sūnų ir šiam susirgus, ieškovas nedelsiant privalo informuoti atsakovę apie tai ir sudaryti galimybes jai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar atsakovei; sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus; apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitą prieš 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paštu; jeigu šalis šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, ji turi pareigą apie tai, kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš šalių; tos dienos, kuriomis nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, bet jis negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.
Nurodė, kad ieškovas neatsižvelgia į vaiko interesus, o dėl ieškovo spaudimo daugiau bendrauti su vaiku vaikas patiria nuolatinę įtampą, pradėjo dažnai sirgti, vaikui teikia psichologo paslaugą. Šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Esant šalių konfliktams, būtina sukonkretinti bendravimo su vaiku dienas ir valandas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11232-924/2013, nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. K. tvarką ir nustatė šią vaiko bendravimo tvarką su ieškovu:
1. Be motinos sutikimo draudžiama tėvui išsivežti vaiką į užsienį. Tėvas privalo informuoti atsakovę apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietą užsienyje.
2. Ieškovas turi teisę kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį praleisti su vaiku, paimdamas sūnų pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 10.00 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti sūnų į jo namus kitą dieną, t. y. sekmadienį 18.00 val.
3. Ieškovas papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sūnaus atostogų (mokyklinių ir kt.) laiku. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę ieškovas įspėja atsakovę prieš 1 mėnesį. Ieškovas informuoja atsakovę apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas, tik esant atsakovės sutikimui.
4. Ieškovas, įspėjęs motiną prieš 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių išvakarėse atitinkamais metais pirmosios švenčių dienos 18.00 val. ir privalo parvežti vaiką į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną 15.00 val.:
4.1. Sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Šv. Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) dienomis poriniais metais.
4.2. Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Kalėdų laikotarpio dienomis) neporiniais metais.
4.3. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų.
4.5. Tėvo gimimo dieną vaikas praleidžia su tėvu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su pirmu mėnesio savaitgaliu. Mamos gimimo dieną, taip pat Motinos dieną vaikas praleidžia su mama.
4.6. Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu.
4.7. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.
4.8. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.
4.9. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui.
5. Aukščiau nurodytais atvejais ieškovui pasiėmus sūnų ir šiam susirgus, ieškovas nedelsiant privalo informuoti atsakovę apie tai ir sudaryti galimybes jai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.
6. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.
7. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus šalys informuoja viena kitą prieš 5 kalendorines dienas telefonu ir/ arba elektroniniu paštu.
8. Jeigu šalys šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tos dienos, kuriomis nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, bet jis negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.
10. Ieškovas turi teisę kas antrą pirmadienį (po motinos savaitgalio su vaiku) pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos 17.00 val. (pasibaigus užsiėmimams) ir grąžinti vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.30 val.
11. Šalių sūnui susirgus atsakovė apie tai kiek įmanoma operatyviau telefonu privalo pranešti ieškovui.
12. Nustatyti, kad sūnus savo gimtadienius praleidžia lyginiais metais su ieškovu (darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val.), nelyginiais metais – su atsakove.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Nustatė, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie geriausius vaiko interesus, atsakovė tokius duomenis pateikė. Šalių sūnus dėl tėvų tarpusavio nesutarimų pastaruoju metu patyrė didelius psichologinius išgyvenimus. Kai vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas tapo mažiau intensyvus ir labiau apibrėžtas (prognozuojamas), vaiko psichologinė būsena ženkliai pagerėjo. Sprendė, kad vaiko gerai psichologinei būsenai užtikrinti labiau priimtina atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Poreikį gauti atsakovės sutikimą, ieškovui siekiant išvykti su vaiku į užsienį, nustatė atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo psichologinę būseną, tėvų itin konfliktiškus santykius, tėvo atžvilgiu taikytą administracinę atsakomybę už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismas savo iniciatyva 4 valandomis pailgino bendravimą savaitgaliais, siekiant tėvui ir sūnui kuo turiningiau jį praleisti. Ieškovui nustačius pareigą informuoti apie bendravimą savaitgalį, šalims būtų sudarytos sąlygos interpretuoti, ar informavimas buvo tinkamas, todėl šios sąlygos nenustatė. Bendravimas su vaiku ne nuo penktadienio, o nuo šeštadienio labiau atitinka vaiko interesus, nes jis turi turėti galimybę grįžti namo ir pailsėti. Ikimokyklinio amžiaus vaiko interesus labiau užtikrins, kai vaikas ir tėvas atostogas leis du kartus per metus po 7 dienas, taip neatitrūks nuo savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Neapsunkinant vaiko, atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti konkrečias bendravimo valandas ryšio priemonėmis. Sprendė, kad informuoti apie gyvenamosios vietos pasikeitimus ilgiau nei prieš 5 kalendorines dienas nėra pagrindo. Ieškovo prašomas nustatyti 24 val. terminas pranešti apie pasikeitusias aplinkybes yra neprotingas, nes objektyviai neįmanomas. Pašalino sąlygą dėl vaiko nakvynės, nes vaikui turi būti užtikrintas griežtas ugdymo, poilsio ir miego režimas. Šalims nuolat konfliktuojant nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, kurių vykdymas priklausytų nuo šalių susitarimo. Kaip perteklinį atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui dalyvauti vaiką auklėjant. Atsakovė turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo į užsienį, jai nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas, todėl atmetė reikalavimą nustatyti draudimą be ieškovo sutikimo atsakovei išvežti sūnų į užsienį. Šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su motina, todėl, vaiko motinai laikinai išvykus iš Lietuvos Respublikos, nekyla poreikis keisti vaiko gyvenamąją vietą (nei laikinai, nei nuolat).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.
Nesutinka su nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktu. Ieškovo išvyka su vaiku per atostogas į užsienį tik su atsakovės sutikimu pažeidžia Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalį, Konvencijos 2 straipsnį, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, Europos Tarybos reglamentą Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje garantuojamą vaikų ir tėvų judėjimo laisvę laisvai atostogų metu išvykti iš šalies. Nustatant tik vienam iš tėvų pareigą gauti kito tėvo sutikimą vykstant su vaikais į užsienį, pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumas, skyrium gyvenantis tėvas diskriminuojamas (Konstitucijos 29 straipsnis, CK 3.156 straipsnis). Ieškovas taip pat turi teisę žinoti, kokioje šalyje atostogaus jo vaikas. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimą. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės sutuoktinis gyvena Vokietijoje ir yra grėsmė, kad ji persikels gyventi į užsienį, kas apsunkintų ieškovo bendravimo tvarką su vaiku. Ieškovui nėra apribota tėvo valdžia, nenustatyta grėsmė vaikui bendrauti su tėvu, nenustatytas bendravimo per psichologą pereinamasis laikotarpis, todėl teismas nepagrįstai atsižvelgė į vaiko amžių, jo psichologinę būseną, tėvų santykių konfliktiškumą. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau– VTAS) išvada Nr. 19-6-416 rodo, kad atsakovė iki šio teisminio proceso nedėjo pastangų užtikrinti stabilią vaiko psichologinę būseną. Ieškovui prašant, pas psichologą vaiko nevedė, nustatytais savaitgaliais to padaryti pats negalėdavo, nes psichologai nedarbo dienomis nedirba.
Nesutinka, su nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktu. Teismas sumažino pasimatymų su vaiku skaičių. Ieškovas pagrįstai prašė leisti sūnų paimti penktadienį ir grąžinti pirmadienį, nesant duomenų apie jo netinkamą elgesį sūnaus atžvilgiu ar kad jo bendravimas su sūnumi gali pakenkti vaiko interesams. Pagal teismų praktiką tėvo savaitgalis numatomas nuo penktadienio, o ne nuo kalendorinės dienos šeštadienio. Šalims išsituokus, atsakovui nėra sudarytos tinkamos galimybės ir sąlygos matytis su sūnumi. Po atsakovės santuokos ieškovas pastebėjo, kad vaikas pasidarė dirglesnis, o atsakovės elgesys tapo ne toks geranoriškas ir lankstus, siekiant užtikrinti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi. Teismas nemotyvavo, kodėl sekmadienio diena yra geresnė, nei penktadienio vakaras. Nesupranta, kaip užtikrinami vaiko interesai bendravimo laiką prailgintus 4 valandomis, penkerių metų amžiaus vaiko parvežimas 18 val. yra gana vėlyvas. Teismas neatsižvelgė į VTAS išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka, su nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktu. Teismas nepagrindė, kodėl 14 dienų nepertraukiamos ieškovo ir vaiko atostogos neatitiktųjų vaiko interesų, o 7 dienų – atitiktų. Vaikas džiaugiasi būdamas su tėvu. Atsakovė neturėjo objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nepertraukiamos atostogos būtų pakenkusios vaiko interesams. Teismas neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11232-924/2013, pagal kurį, vaikui esant dar mažesniam, šalys bendru sutarimu nustatė nepertraukiamų 14 dienų per metus kasmetinių atostogų. Ieškovas nesiekė pakeisti 2013 m. gruodžio 6 d. teismo nustatytos bendravimo atostogų metu tvarkos, nes ji tarp ieškovo ir sūnaus jau buvo susiklosčiusi. Teismas neatsižvelgė į VTAS išvadas. Kasmetinių atostogų išskaidymas nepalankus ir dirbančiam ieškovui.
Prašo panaikinti sprendimu pakeistos bendravimo tvarkos 1, 2, 3 punktus, priimti naują sprendimą, nustatant, kad be ieškovo sutikimo atsakovei draudžiama išsivežti sūnų į užsienį, įpareigojant atsakovę informuoti ieškovą apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo užsienyje vietą; įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui, turinčiam teisę pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius praleisti su vaiku, paimant sūnų penktadienį iš ugdymo įstaigos darželyje „Nežiniukas“ po užsiėmimų arba iš sūnaus gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant vaiką į jo namus sekmadienį 17 val.; įpareigoti atsakovę leisti ieškovui su sūnumi praleisti nepertraukiamai po 14 dienų per metus per ieškovo kasmetines atostogas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad medicininiai dokumentai ir pažymos patvirtina, kad šalių sūnus pastaruoju metu turėjo psichologinių ir kitokių sveikatos sutrikimų. Ieškovui pasiėmus sūnų į savo gyvenamąją vietą penktadienį 17 val. ir grąžinus vaiką į namus sekmadienį 15 val., vaikas grįžta pervargęs, dirglus, piktas ir alkanas. Po vaiko susitikimų su tėvu pastebėjo, kad sūnaus elgesys pasikeičia, sūnus tapo uždaras, nervingas, baikštus, naktį nelaiko šlapimo. Turi praeiti keletas dienų ar net visa savaitė, kad vaikas nusiramintų ir jaustųsi saugiai. Ieškovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Teismas patvirtino bendravimo tvarką, dėl kurios atitikimo vaiko interesams pasisakė vaiko teisių apsaugos specialistai, su nepilnamečiu vaiku dirbanti psichologė, ieškovo mama. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sprendimas dėl jo galimybės išvykti su vaiku atostogauti į užsienį, tik gavus motinos sutikimą, pažeidžia vaikų ir tėvų judėjimo laisvę bei tėvų lygiateisiškumo principą. Teismas teisingai nurodė, kad tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos. Ieškovas siekia kontroliuoti atsakovę, o ne rūpinasi šalių sūnaus interesų apsauga. Po skundžiamo sprendimo priėmimo, 2016 m. sausio 17 d. sūnus po savaitgalio, praleisto su tėvu, grįžo traumuotas, skundėsi galvos skausmu, gėrė vaistus nuo skausmo, ryte pusė sūnaus veido ištino, dėl ko kreipėsi į gydytoją. Ieškovas neinformavo apie tokį įvykį, pats nesikreipė į medikus, kad vaikui būtų suteikta medicinos pagalba. Toks ieškovo elgesys parodo jo nerūpestingumą, neatsakingumą tinkamai pasirūpinti sūnumi. Ieškovo teisė bendrauti su sūnumi negali būti vertinama kaip prioritetinė vaiko teisei į saugią, stabilią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, pakeičiant ankstesniu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, tinkamumo įvertinimas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė I. K. asmens sveikatos istorijos viršelio, 2016 m. sausio 18 d. informacijos apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, 2016 m. sausio 18 d. medicinos dokumento išrašų, 2016 m. sausio 22 d. medicininės pažymos kopijas. Nurodo, kad medicinos dokumentai patvirtina, kad savaitgalį, kurį praleido su tėvu, vaikas patyrė traumą, apie kurią ieškovas atsakovės neinformavo ir pats į medikus nesikreipė. Įrodymai yra apie naują, tačiau ne pirmą tokio pobūdžio įvykį, todėl prašo juos priimti.
Apeliantas nurodė, kad 2016 m. sausio 16-17 dienomis vaikas nenugriuvo ir nesusižeidė. Jei taip būtų nutikę, būtų kreipęsis į medikus, apie traumą pranešęs atsakovei. Vaiką atsakovei pristatė sausio 17 d., išsyk po savaitgalį vykusios išvykos, kurioje buvo su savo dukra, socialiniu pedagogu G. K. ir jo šeima (dviem nepilnamečiais vaikais), sūnus traumos nepatyrė, jokiais negalavimais nesiskundė. Tai gali patvirtinti kartu buvę asmenys. Prideda nuotraukas, iš kurių matyti, jog ant vaiko veido nėra jokių sužalojimų. Neatmestina, kad jis galėjo susižaloti po minimo savaitgalio su tėvu. Tuo atveju, jei atsakovės pateikti nauji įrodymai būtų priimti, pageidauja žodinio apeliacinio proceso. Prie apeliacinio skundo pateikė savo charakteristiką iš darbovietės.
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, priimtini abiejų šalių pateikti nauji įrodymai.
Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja naujų įrodymų priėmimu. Atsižvelgdama į šių įrodymų turinį ir abiejų šalių nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl naujų įrodymų gali būti pasisakyta ir rašytinės apeliacijos metu, todėl žodinis apeliacinis procesas nebūtinas.
Dėl bendravimo tvarkos 1 punkto
Ieškovo reikalavimą uždrausti atsakovei be jo sutikimo išsivežti sūnų į užsienį pirmosios instancijos teismas motyvavo galiojančiais teisės aktais, pagal kuriuos tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas.
Tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios, tačiau tai nereiškia jų įgyvendinimo galimybės neatsižvelgiant į įstatymų, kuriais reglamentuojami atitinkami civiliniai teisiniai santykiai, reikalavimus. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis (Austriją, Belgiją, Daniją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Vokietiją, Latviją, Čekiją, Estiją, Lenkiją, Maltą, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją; Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr.302 patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei (Airiją, Bulgariją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją), tvarkos aprašo 2 punktą vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas.
Tuo remiantis darytina išvada, kad apelianto reikalavimas uždrausti atsakovei, su kuria jų bendru sutarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, be jo sutikimo išsivežti sūnų į užsienį įstatymiškai yra nepagrįstas. Apeliantas deklaratyviai remiasi tėvų lygiateisiškumo pažeidimu (Konstitucijos 29 straipsniu), Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalimi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesusiedamas jų su siekiamu įtvirtinti draudimu. Teismo sprendimas netenkinti aptariamo ieškovo reikalavimo nepažeidžia Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečių teisės laisvai išvykti iš Lietuvos. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnis nustato, kad valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių (1 dalis). Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, teisių globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų (2 dalis). Pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalį kiekvienas turi teisę išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, ir grįžti į savo šalį. Teismo sprendimas netenkinti ieškovo reikalavimo uždrausti atsakovei be jo sutikimo išsivežti vaiką į užsienį pastarųjų nuostatų taip pat nepažeidžia (apeliantas pažeidimo nekonkretizavo), todėl apelianto argumentai apie jo diskriminavimą atmestini kaip nepagrįsti. Analogiškai vertintini apelianto argumentai dėl Europos Tarybos reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB įtvirtintų nuostatų dėl Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nepaisant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, abu tėvai turi kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį). Nurodė, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu ir tai suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo D. K. sutikimą kitam iš tėvų (I. M.), su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį.
Tuo remiantis atmestini pertekliniai apelianto argumentai apie tai, kad tėvai turėtų kartu spręsti vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimą, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, jog apelianto teisė žinoti vaiko laikino buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą yra pagrįsta. Ji atitinka bendravimo tvarkos 1 punkte numatytą analogišką ieškovo įpareigojimą informuoti atsakovę apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą, šio sprendimo nemotyvavo, todėl, remiantis CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir 329 straipsnio 1 dalimi, sprendimas pakeistinas, bendravimo tvarkos 1 punktą papildant įpareigojimu atsakovei informuoti ieškovą apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą (apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo dėl informavimo būdo, tarpusavyje komunikuojant elektroniniu paštu ir mobiliuoju telefonu) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bendravimo tvarkos 2 punkto
Netenkindamas ieškovo reikalavimo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi geriausiais vaiko interesais. Konstatavo, kad apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams – matant vaikui konfliktavo su atsakovės sutuoktiniu, tuo sukeldamas vaikui akivaizdžiai pasireiškusį stresą; VTAS pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad vaikas dėl tėvų tarpusavio nesutarimų pastaruoju metu patyrė didelius psichologinius išgyvenimus: 2014 m. balandžio 10 d. ir lapkričio 21 d. jam buvo išduoti nukreipimai psichologinei konsultacijai dėl vaiko psichologinių problemų ir dėl disfunkcinių santykių tarp tėvų; Kauno lopšelio – darželio „Nežiniukas“ administracija 2015 m. vasario 19 d. rašte Nr. S-17 nurodė, kad nuolatiniai tėvų tarpusavio nesutarimai neigiamai veikia I. K. emocinę būklę; liudytoja J. K. parodė, kad, kai vaiko ir tėvo bendravimas tapo mažiau intensyvus ir labiau apibrėžtas (prognozuojamas), vaiko psichologinė būsena ženkliai pagerėjo; psichologė J. D. parodė, kad šalių sūnui pagal jo amžių ir poreikius yra privalu užtikrinti kuo saugesnę ir stabilesnę aplinką, nes jo elgesyje ir žaidimuose dominavo ryškūs pykčio, agresijos ir baimės epizodai.
Šie duomenys įrodo, kad apelianto argumentai apie nemotyvuotą pirmosios instancijos teismo išvadą yra nepagrįsti. Apeliantas nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl itin konfliktiškų šalių santykių poveikio vaikui (teigiama apelianto charakteristika iš darbovietės pirmosios instancijos teismo motyvų nepaneigia). Byloje nėra tokios VTAS išvados, kurioje būtų rekomenduota bendravimo su tėvu metu vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos paimant penktadieniais. Priešingai – 2015 m. rugpjūčio 13 d. VTAS išvadoje akcentuojama, kad, nustatant bendravimo tvarką, tikslinga atsižvelgti į vaiko amžių, dienotvarkę, formalų ir neformalų ugdymą, bendravimo tvarką griežtai struktūrizuoti.
Atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes bei vaiko mažametystę (penkeri metai), teisėjų kolegija sprendžia, kad jo poreikiams, fizinei bei psichinei sveikatai yra palankesnis bendravimo su tėvu režimas ne nuo penktadienio, kurį jis praleidžia vaikų darželyje, o tik išeiginėmis dienomis. Tuo remiantis, 2-asis bendravimo tvarkos punktas nekeistinas.
Dėl bendravimo tvarkos 3 punkto
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11232-924/2013 buvo patvirtinta bendravimo tvarka, kurios 2.6.2 punktu ieškovas įgijo teisę praleisti su vaiku pusę mokyklinių atostogų nepertraukiamai ar dalimis, iš anksto įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų, išskyrus vasaros atostogas. Vasaros mokyklinių atostogų tėvas negali leisti su vaiku ilgesniais laikotarpiais nei 14 dienų.
Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su atostogomis susiję ribojimai šioje byloje buvo būtini.
Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas priešieškinyje nurodytą tvarką dėl ieškovo bendravimo su vaiku atostogų metu du kartus per metus po 7 dienas, rėmėsi vaiko poreikiu turėti kuo stabilesnę aplinką. Nurodė, kad, vaikui su tėvu atostogaujant du sykius po savaitę, bus užtikrinta galimybė neatitrūkti nuo nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau nei pastarajam laikotarpiui.
Atmestinas apelianto argumentas apie nebuvimą objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nepertraukiamos atostogos būtų pakenkusios vaiko interesams. Objektyvūs įrodymai, patvirtinantys vaiko poreikį turėti kuo stabilesnę aplinką, yra išvardinti pasisakant dėl bendravimo tvarkos 2 punkto. Teisėjų kolegijos vertinimu, stabili aplinka reiškia ir kiek galima stabilesnes vaiko sąsajas su nuolatine gyvenamąja vieta. Įrodymai apie mažamečio šalių sūnaus psichologinę sveikatą leidžia spręsti, kad jo paėmimas iš nuolatinės gyvenamosios aplinkos ilgiau nei savaitei vaiko poreikių neatitinka.
Apeliantas nepateikė konkrečių duomenų apie savo atostogų grafiką, todėl nėra galimybės įvertinti, ar jo atostogavimas su sūnumi du kartus po 7 dienas objektyviai nėra galimas. Pagal galiojantį Darbo kodeksą darbuotojams įprastai suteikiamos 28 dienų atostogos, o tokiu laikotarpiu bendravimas su vaiku teismo nustatyta tvarka yra galimas ir neskaidant atostogų. Bet kokiu atveju tėvų asmeninės teisės ir pareigos rūpinantis savo vaikais turi būti įgyvendinamos vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl, vertinant apelianto argumentą dėl atostogų skaidymo (jei jo prireiktų) nepalankumo ieškovui, svarbiau yra ne ieškovo, o vaiko interesai. Nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu vaiko interesus atitinka, todėl ši sprendimo dalis nekeistina. Jei, vaikui augant, bendravimo poreikiai pasikeis, jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas.
Dėl naujų įrodymų reikšmės
Atsakovės pateikti nauji įrodymai ir apelianto pateiktos fotonuotraukos susiję su apeliacine tvarka tikrinamu sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 5 punkto, kuriuo numatyta tėvo pareiga informuoti vaiko motiną apie vaiko susirgimą, būnant su tėvu, vykdymu. Atsakovė nėra pateikusi apeliacinio skundo dėl šio sprendimo, apeliantas neginčija bendravimo tvarkos 5 punkto, todėl minėti įrodymai neturi įrodomosios reikšmės pasisakant dėl ginčo dalyko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalys prašo priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai yra patenkinti apytiksliai 20 procentų, priešieškinio – apytiksliai 80 procentų, ir tuo remdamasis atitinkamai bylos šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgdama į tai, kad šalių ginčas neturtinis, todėl tikslus žyminio mokesčio proporcijų apskaičiavimas CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka neįmanomas, į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi papildant bendravimo tvarkos 1-jį punktą, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka iš esmės nekeičiama, taip pat įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (dėl bendravimo su vaiku tvarkos konfliktavo abi šalys), pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teisme patenkinus ketvirtadalį apelianto reikalavimų, abiems šalims turėtų būti paskirstytos atitinkamos bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dalys.
Už apeliacinio skundo surašymą ieškovas sumokėjo 550 Eur advokato pagalbos išlaidų, skundą apmokėjo 41 Eur žyminiu mokesčiu (bendra išlaidų suma – 591 Eur), atsakovė sumokėjo 500 Eur advokato padėjėjos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2 b.l. 51, 52, 73, 74, 86). Nors teisininkų pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatytus maksimalaus dydžio (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 735,1 x 1,3) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), atsižvelgiant į nedidelę ginčytos sprendimo dalies apimtį ir su tuo susijusią nedidelę advokato padėjėjos darbo apimtį, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, naujų duomenų analizės nebuvimą, teikimą rašytinių įrodymų, nesusijusių su ginčyta sprendimo dalimi, išlaidos atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti sumažintinos iki 250 Eur (CPK 98 straipsnis). Apeliantui atsakovė turėtų sumokėti 147,75 Eur (591/4), jai apeliantas – 187,50 Eur (250/4x3) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos beveik lygios, todėl, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (abiejų šalių nesugebėjimas susitarti dėl geriausių vaiko interesų), vadovaujantis protingumo principu, apeliacinės instancijos teisme jos šalims nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4,5 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos 1 punktą, jį papildant sakiniu: „Motina I. M. privalo informuoti vaiko tėvą D. K. apie vaiko I. K. buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.