Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovui D. K., ieškovo atstovei advokatei V. G., atsakovei I. M., atsakovės atstovui advokatui G. D., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J., nedalyvaujant Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-15), prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, nustatyti tokią ieškovo D. K. ir sūnaus I. K. bendravimo ir auklėjimo tvarką:

1. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko I. K. auklėjime dalyvauja abu tėvai bendru sutarimu.

2. Nustatyti, kad ieškovas D. K. ir atsakovė I. M. visus nesutarimus dėl dalyvavimo auklėjant vaiką iš pradžių sprendžia tarpusavyje, teikiant pasiūlymus dėl iškilusios situacijos (problemos) raštu elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei trumposiomis „sms“ žinutėmis (mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), o nepavykus tarpusavyje susitarti, pasitelkia į pagalbą psichologą ir socialinį darbuotoją. Dėl psichologo ir socialinio darbuotojo kandidatūros D. K. ir I. M. sprendžia bendru sutarimu, o nepavykus susitarti, vykstama pas vieno iš tėvų pasiūlytą specialistą, kurio konsultacijos kaina yra mažesnė.

3. Nustatyti, kad sprendžiant nesutarimus dėl sūnaus I. K. psichologo ar socialinio darbuotojo pagalbos, išlaidas už psichologo ir socialinio darbuotojo paslaugas ieškovas D. K. ir atsakovė I. M. apmoka per pusę, prieš atvykstant pas specialistą, iki išsiaiškinus konsultacijos kainą; avansu 50 procentų sumos sumoka vaiko tėvas, o likusią dalį sumoka vaiko motina, pasibaigus konsultacijai. Jei užtrunka konsultacija ir dėl to padidėja jos kaina, tuomet patirtos išlaidos dengiamos per pusę.

4. Nustatyti, kad be ieškovo D. K. sutikimo draudžiama atsakovei I. M. išsivežti sūnų I. K. į užsienį. Įpareigoti atsakovę I. M. informuoti ieškovą D. K. apie vaiko I. K. buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo užsienyje vietą. Atsakovei I. M. nesant Lietuvoje, nustatyti sūnaus I. K. laikiną gyvenamąją vietą Lietuvoje su tėvu D. K..

5. Nustatyti, kad ieškovas D. K. turi teisę pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalius praleisti su sūnumi I. K., paimdamas jį penktadienį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba iš namų 15.00 val. ir grąžindamas vaiką pirmadienį iš ryto 8.00 val. į ugdymo įstaigą darželyje (duomenys neskelbtini).

6. Įpareigoti atsakovę I. M. leisti ieškovui D. K. su sūnumi I. K. praleisti nepertraukiamai po 14 dienų per metus per ieškovo D. K. kasmetines atostogas.

7. Įpareigoti atsakovę I. M. netrukdyti ieškovui D. K. bendrauti su sūnumi I. K. ir dalyvauti jį auklėjant teismo sprendimu nustatytu laiku.

8. Įpareigoti atsakovę I. M. netrukdyti ieškovui D. K., turinčiam teisę kas antrą pirmadienį (po motinos savaitgalio su vaiku) pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos darželyje (duomenys neskelbtini) 15.00 val. arba po užsiėmimų ir grąžinti vaiką antradienį į ugdymo įstaigą darželyje (duomenys neskelbtini) 8.00 val.

9. Įpareigoti atsakovę I. M. informuoti ieškovą D. K. ne vėliau kaip prieš 24 val. telefonu bei elektroniniu paštu, sūnui I. K. susirgus ar dėl kitų priežasčių motinai I. M. negalint atvesti sūnaus į susitikimą su ieškovu D. K..

10. Įpareigoti atsakovę I. M. įvykus nenumatytam įvykiui (sūnui I. K. susirgus ar susižeidus, susižalojus), pasiūlyti ieškovui D. K. kartu su sūnumi I. K. vykti į gydymo įstaigą.

11. Nustatyti, kad apie gyvenamosios vietos pasikeitimus ieškovas D. K. ir atsakovė I. M. informuoja vienas kitą prieš 7 kalendorines dienas telefonu ir elektroniniu paštu.

12. Nustatyti, kad su ieškovu D. K. sūnus I. K. lyginiais metais praleidžia Šv. Velykas, nelyginiais metais - su atsakove I. M..

13. Nustatyti, kad su ieškovu D. K. sūnus I. K. praleidžia laiką Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 17.00 val. nelyginiais metais, o lyginiais metais šias šventes vaikas praleidžia su motina. Tais metais, kai sūnus I. K. praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų Metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų.

14. Nustatyti, kad sūnus I. K. gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu D. K., nelyginiais metais - su motina I. M..

15. Nustatyti, kad sūnus I. K. praleidžia su ieškovu D. K. jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), taip pat tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį).

16. Nustatyti, kad ieškovas D. K. turi teisę bendrauti su sūnumi I. K. bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 16.00 val. iki 20.00 val.

1. Be motinos sutikimo draudžiama tėvui išsivežti vaiką į užsienį. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietą užsienyje.

2. D. K., įspėjęs motiną prieš dieną, turi teisę kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį praleisti su vaiku, paimdamas sūnų pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 11.00 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti sūnų į namus kitą dieną, t. y. sekmadienį 15.00 val.

3. Bendravimas su sūnumi atostogų metu: D. K. papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sūnaus I. K. mokyklinių atostogų laiku. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvas įspėja vaiko motiną prieš 1 mėnesį. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui.

4. Bendravimas su sūnumi švenčių dienomis: D. K., įspėjęs motiną prieš 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių išvakarėse atitinkamais metais pirmosios švenčių dienos 18.00 val. ir privalo parvežti vaiką į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną 15.00 val.:

4.1. Sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) dienomis, poriniais metais.

4.2. Gruodžio 25 - ąją ir 26 - ąją (Kalėdų laikotarpio dienomis) neporiniais metais.

4.3. Tais metais, kai vaikas praleidžia šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų.

4.5. Tėvo gimimo dieną vaikas praleidžia su tėvu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. 19.00 val. Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su pirmu mėnesio savaitgaliu. Mamos gimimo dieną, taip pat Motinos dieną vaikas praleidžia su mama.

4.6. Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu.

4.7. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.

4.8. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.

4.9. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui.

5. Aukščiau nurodytais atvejais tėvui pasiėmus sūnų ir šiam susirgus, tėvas nedelsiant privalo informuoti sūnaus motiną apie tai ir sudaryti galimybes jai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

6. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.

7. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitą prieš 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paštu.

8. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.

9. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.

Institucijos, teikiančios išvadas byloje, išvadose nurodė, atsižvelgiant į aplinkybes, jog tarp tėvų yra konfliktiniai santykiai, tikslinga pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatytą D. K. bendravimo tvarką su sūnumi I. K.. Išvadose rekomenduojama nustatyti konkrečią ir griežtai struktūrizuotą vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai padėtų išvengti tėvų tarpusavio konfliktų bei bendravimo tvarkos interpretacijų. Institucijų atstovių tvirtinimu, nustatant bendravimo tvarką, tikslinga atsižvelgti į I. K. nedidelį amžių, jo psichologinę būseną, vaiko dienotvarkę ir ugdymo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies (ieškinys tenkintinas apytiksliai 20 procentų, priešieškinis tenkintinas apytiksliai 80 procentų).

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje šalys nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką būtina keisti. Išvadas teikiančios institucijos taip pat vienareikšmiai nurodė, kad yra tikslinga vaiko interesų labui keisti bendravimo tvarką. Esant šioms aplinkybėms, teismas išsamiau šiuo klausimu nepasisako ir toliau nagrinėja bei vertina šalių argumentus, įrodymus dėl to, kokia konkrečiai bendravimo tvarka labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko I. K. interesus, užtikrintų abiejų tėvų teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad tarp bylos šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kurie tęsiasi nuo pat santuokos nutraukimo 2013 m. pabaigoje. Būtent tuo pagrindu, kad šalims nepavyksta gera valia susitarti dėl bendravimo su vaiku, šalys kreipėsi į teismą dėl civilinių teisių gynimo (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Abiems šalims pateikus savarankiškus reikalavimus, joms kilo įrodinėjimo našta dėl geriausių vaiko interesų. Pažymėtina tai, kad ieškovas apart subjektyvaus pobūdžio rašytinių įrodymų (elektroninių susirašinėjimų su vaiko motina, „sms“ žinučių išklotinės ir paties ieškovo rengtų raštų vaiko teisių apsaugos skyriui; t. 1, b. l. 24-38) nepateikė teismui objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie geriausius vaiko I. K. interesus, sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos. Atsakovė, vykdydama įrodinėjimo naštą, savo ruožtu pateikė bylą nagrinėjančiam teismui objektyvaus pobūdžio rašytinius įrodymus: atsakovė pateikė medicininius dokumentus ir pažymas, patvirtinančias, kad šalių sūnus pastaruoju metu turėjo psichologinių ir kitokių sveikatos sutrikimų (t. 1, b. l. 86, 114), atskleidė aplinkybę, kad vaiko tėvas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (t. 1, b. l. 113, 185-188). Be to, išvadas teikusios institucijos taip pat pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad šalių nepilnametis sūnus dėl tėvų tarpusavio nesutarimų pastaruoju metu patyrė didelius psichologinius išgyvenimus: 2014 m. balandžio 10 d. ir lapkričio 21 d. šalių sūnui buvo išduoti nukreipimai psichologinei konsultacijai dėl vaiko psichologinių problemų ir dėl disfunkcinių santykių tarp tėvų (t. 1, b. l. 148, 162); Kauno lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) administracija 2015 m. vasario 19 d. rašte Nr. S-17 taip pat nurodė, kad nuolatiniai tėvų tarpusavio nesutarimai neigiamai veikia I. K. emocinę būklę (t. 1, b. l. 150, 151). Taip pat pabrėžtina, kad tiek bylos šalys, tiek byloje parodymus teikusi liudytoja J. K. (ieškovo D. K. motina) teismui patvirtino itin svarbią aplinkybę – vaiko tėvai ir senelė vieningai nurodė, kad paskutiniuoju metu, kai vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas tapo mažiau intensyvus ir labiau apibrėžtas (prognozuojamas), vaiko psichologinė būsena ženkliai pagerėjo (t. 1, b. l. 195). Byloje liudijusi 25 metų darbo patirtį turinti psichologė J. D., teikusi vaikui psichologines konsultacijas, taip pat nurodė, kad šalių sūnui pagal jo amžių ir poreikius yra privalu užtikrinti kuo saugesnę ir stabilesnę aplinką, psichologė nurodė, kad vaiko elgesyje ir žaidimuose dominavo ryškūs pykčio, agresijos ir baimės epizodai (t. 1, b. l. 86, 195). Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šalių nepilnamečiui sūnui, kuriam (duomenys neskelbtini) sukaks penkeri metai, šiuo metu yra ypatingai svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinką, sukurti aiškų ir struktūrizuotą kasdienio gyvenimo ritmą, kurio besilaikant vaikui būtų aiškus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas. Šių faktorių svarbą nurodė ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, išsakiusi poziciją, kad vaikui, nesulaukusiam 7 metų amžiaus, yra ypatingai svarbu užtikrinti nekintantį dienos ir savaitės režimą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus abiejų bylos šalių pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, konstatuotina, kad vaiko gerai psichologinei būsenai užtikrinti labiau priimtina yra vaiko motinos (atsakovės) priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kuri yra teismo tvirtintina su kai kuriomis išlygomis:

Be motinos I. M. sutikimo draudžiama tėvui D. K. išsivežti vaiką I. K. į užsienį. Tėvas D. K. privalo informuoti vaiko motiną I. M. apie vaiko I. K. buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietą užsienyje.

Ieškovas tvirtino, kad reikalavimas dėl jo galimybės išvykti su vaiku į užsienį (pvz., atostogauti) tik gavus motinos sutikimą, pažeidžia vaiko ir tėvo judėjimo laisvę bei tėvų lygiateisiškumo principą. Pabrėžtina, kad paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Nagrinėjamoje byloje teismas nustato poreikį gauti motinos I. M. sutikimą, tėvui D. K. siekiant išvykti su vaiku į užsienį, atsižvelgiant į vaiko amžių (šiuo metu vaikui yra ketveri metai, (duomenys neskelbtini) vaikui sukaks penkeri metai), jo psichologinę būseną, tėvų itin konfliktiškus santykius ir kt. Manytina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės (vaiko amžius, jo nestabili psichologinė būsena, tėvų konfliktiškumas, tėvo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams) yra proporcingos priemonės ieškovo D. K. judėjimo laisvės su vaiku ribojimo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

D. K. turi teisę kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį praleisti su vaiku I. K., paimdamas sūnų pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 10.00 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti sūnų į jo namus kitą dieną, t. y. sekmadienį 18.00 val.

Teismo iniciatyva vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laikas ilginamas 4 valandomis, nes tokiu būdu, nepažeidžiant penkiamečio vaiko dienos režimo, būtų sudarytos palankesnės sąlygos kuo turiningiau sūnui ir tėvui praleisti savaitgalį; teismo iniciatyva šalintina sąlyga, kad D. K. įspėja vaiko motiną prieš dieną apie bendravimą numatytais savaitgaliais – teismo vertinimu, ieškovui nustačius pareigą informuoti apie bendravimą savaitgalį, bylos šalims būtų sudarytos sąlygos interpretuoti, ar informavimas buvo tinkamas ir savalaikis; teismo vertinimu, bendravimas su vaiku savaitgaliais ne nuo penktadienio, o nuo šeštadienio labiau atitinka vaiko interesus, nes vaikas turi turėti galimybę grįžti namo ir pailsėti po lankomos ugdymo įstaigos; siekiant išvengti galimų nesutarimų dėl savaitgalių skaičiavimo tvarkos, teismas papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-946-464/2010 yra išaiškinęs, jog sprendime nurodytas pirmas mėnesio savaitgalis apima ne tik sekmadienį, bet ir šeštadienį, kadangi toks išaiškinimas yra susijęs su objektyviais veiksniais – kalendorinių ir astronominių metų neatitikimu.

D. K. papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sūnaus I. K. atostogų (mokyklinių ir kt.) laiku. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvas D. K. įspėja vaiko motiną I. M. prieš 1 mėnesį. Tėvas D. K. informuoja motiną I. M. apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas, tik esant motinos I. M. sutikimui.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais apie vaiko poreikį turėti kuo stabilesnę aplinką, konstatuotina, kad ikimokyklinio amžiaus vaiko interesus labiau užtikrins tokia bendravimo tvarka, kai vaikas ir skyrium gyvenantis tėvas atostogas leis du kartus per metus po 7 dienas; tokiu būdu vaikui bus užtikrinta galimybė neatitrūkti nuo savo nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui.

4. D. K., įspėjęs motiną prieš 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių išvakarėse atitinkamais metais pirmosios švenčių dienos 18.00 val. ir privalo parvežti vaiką į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną 15.00 val.:

4.1. Sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) dienomis, poriniais metais.

4.2. Gruodžio 25 - ąją ir 26 - ąją (Kalėdų laikotarpio dienomis) neporiniais metais.

4.3. Tais metais, kai vaikas praleidžia šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų.

4.5. Tėvo gimimo dieną vaikas praleidžia su tėvu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su pirmu mėnesio savaitgaliu. Mamos gimimo dieną, taip pat Motinos dieną vaikas praleidžia su mama.

4.6. Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu.

4.7. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.

4.8. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.

4.9. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui.

Ieškovo reikalavimas nustatyti konkrečias bendravimo valandas yra atmestinas (16 punktas), nes, teismo vertinimu, tikslingiau nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimą ryšio priemonėmis, nepasunkinant vaiko dėl bendravimo šiuo būdu konkrečiomis valandomis, tuo labiau, kai vaikas prašomu nustatytu laiku yra ugdymo įstaigoje.

5. Aukščiau nurodytais atvejais tėvui pasiėmus sūnų ir šiam susirgus, tėvas nedelsiant privalo informuoti sūnaus motiną apie tai ir sudaryti galimybes jai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

6. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.

7. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitą prieš 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paštu.

Teismo vertinimu, penkių dienų terminas yra pakankamas ir protingas, terminą ilginti nėra pagrindo.

8. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.

Teismo vertinimu, ieškovo prašomas nustatyti 24 val. terminas (9 punktas) pranešti apie pasikeitusias aplinkybes yra neprotingas, nes objektyviai nėra įmanoma prieš 24 val. informuoti kitą šalį apie išimtines aplinkybes, dėl kurių negalimas vaiko paėmimas.

9. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.

Teismas šią bendravimo sąlygą tvirtina, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos šalių vaikui dėl jo geros psichologinės savijautos būtina užtikrinti kuo pastovesnę ir nekintančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.

Nustačius, kad ieškovo D. K. nurodyta bendravimo tvarka iš dalies taip pat atitinka vaiko interesus, tvirtintina ir ši bendravimo tvarka (su teismo iniciatyva padarytais patikslinimais):

10. D. K. turi teisę kas antrą pirmadienį (po motinos savaitgalio su vaiku) pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos 17.00 val. (pasibaigus užsiėmimams) ir grąžinti vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.30 val.

Teismo iniciatyva šalintina sąlyga dėl vaiko nakvynės ne nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, tokio amžiaus vaikui turi būti užtikrintas griežtas ugdymo, poilsio ir miego režimas. Tai, kad šiuo metu psichologinių problemų turinčiam vaikui papildoma nakvynė sukels stresą nurodė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

11. I. K. susirgus I. M. apie tai kiek įmanoma operatyviau telefonu privalo pranešti vaiko tėvui D. K..

12. Nustatyti, kad sūnus I. K. savo gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu D. K. (darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val.), nelyginiais metais - su motina I. M..

Nustačius, kad vaiko motinos siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, toliau pateikiami motyvai, kuriais remiantis atmestina ieškovo siūloma bendravimo tvarka:

kaip jau minėta, I. K. ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka turi būti aiški ir konkreti, kad šalys ją galėtų tinkamai vykdyti, nekvestionuodami bendravimo tvarkos ir tokiu būdu nekeldami tarpusavio konfliktinių situacijų, kurias, kaip nustatyta, vaikas išgyvena labai jautriai. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos antrasis, trečiasis ir dešimtasis reikalavimai. Teismo įsitikinimu, įpareigojimas šalims visus nesutarimus pirmiausia derinti komunikuojant tarpusavyje, o vėliau ginčą perkeliant spręsti psichologui ar socialiniam darbuotojui yra objektyviai neįgyvendinamas – bylos medžiaga aiškiai atskleidė aplinkybę, kad bylos šalys dėl subjektyvių priežasčių negali priimti bendrų sprendimų. Bet koks šalių artimesnis bendravimas sukelia konfliktą, kurio neigiamas pasekmes sunkiausiai išgyvena šalių nepilnametis sūnus. Bylos šalims nuolat konfliktuojant nėra tikslinga nustatyti tokias bendravimo tvarkos sąlygas, kurių vykdymas priklausytų nuo bylos šalių susitarimo. Dėl analogiškų motyvų atmestinas ir reikalavimas įpareigoti vaiko motiną pasiūlyti vaiko tėvui kartu vykti į gydymo įstaigą;atmestinas ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę I. M. netrukdyti ieškovui D. K. bendrauti su sūnumi I. K. ir dalyvauti jį auklėjant teismo sprendimu nustatytu laiku (7 punktas). Teismas pažymi, kad įsiteisėjus bendravimo tvarką nustatančiam sprendimui, bylos šalys jį turi vykdyti, todėl minėtas ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip perteklinis;netenkintinas ieškovo reikalavimas nustatyti, kad be ieškovo D. K. sutikimo draudžiama atsakovei I. M. išsivežti sūnų I. K. į užsienį, taip pat įpareigoti atsakovę I. M. informuoti ieškovą D. K. apie vaiko I. K. buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo užsienyje vietą (4 punktas). Šis reikalavimas yra atmestinas, remiantis šiais motyvais: pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios negalima apsunkinti papildomais suvaržymais. Būtent tokio neteisėto suvaržymo prašo ieškovas, todėl šis reikalavimas yra atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Papildomai bylos šalims išaiškintina, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove I. M., abu tėvai turi kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį). Laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Tai suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo D. K. sutikimą kitam iš tėvų (I. M.), su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš Civilinio kodekso įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis, todėl ši sąlyga nėra įtrauktina į bendravimo tvarką;atmestinas, kaip neteisėtas, ieškinio reikalavimas nustatyti, kad atsakovei I. M. nesant Lietuvoje, sūnaus I. K. laikina gyvenamoji vieta nustatoma Lietuvoje su tėvu D. K.. Pažymėtina, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo sprendimu su motina, todėl vaiko motinai laikinai išvykus iš Lietuvos Respublikos nekyla poreikis keisti vaiko gyvenamąją vietą (nei laikinai, nei nuolat).

Teismas pakartotinai akcentuoja šalims, kad ateityje pasikeitus faktinėms aplinkybėms (vaikui sulaukus vyresnio amžiaus, pagerėjus vaiko psichologinei būsenai ir pan.), kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 4 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šalims nepareiškus prašymų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos keisti laikinąsias apsaugos priemones, šios priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys, priešieškinis patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovas šioje byloje turėjo 1419,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (41,00 Eur žyminis mokestis, 28,00 Eur žyminis mokestis, 600,00 Eur, 150,00 Eur, 550,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą, 50,00 Eur užstatas).

Atsakovė šioje byloje turėjo 1646,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (41,00 Eur žyminio mokesčio, 500,00 Eur, 500,00 Eur, 605,00 Eur už advokato ir advokato padėjėjos teisinę pagalbą).

Nustatyta, kad ieškinio reikalavimai yra patenkinti apytiksliai 20 procentų, priešieškinio – apytiksliai 80 procentų. Atitinkamai bylos šalims yra priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui iš atsakovės priteistina 20 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 283,80 Eur, atsakovei iš ieškovo priteistina 80 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1316,80 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad abiems šalims vienai iš kitos yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, teismas taiko priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymo institutą ir nutaria iš ieškovo D. K. atsakovei I. M. priteisti 1033,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1316,80 Eur – 283,80 Eur).

Valstybė šioje byloje turėjo 7,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, 80 procentų šių išlaidų priteistina iš ieškovo – 5,96 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Iš atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už valstybei priteistinos sumos dydį (3,00 Eur) (7,46 Eur x 20 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo D. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės I. M. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11232-924/2013, nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti šią nepilnamečio vaiko I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su tėvu D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1. Be motinos I. M. sutikimo draudžiama tėvui D. K. išsivežti vaiką I. K. į užsienį. Tėvas D. K. privalo informuoti vaiko motiną I. M. apie vaiko I. K. buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietą užsienyje.

2. D. K. turi teisę kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį praleisti su vaiku I. K., paimdamas sūnų pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 10.00 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti sūnų į jo namus kitą dieną, t. y. sekmadienį 18.00 val.

3. D. K. papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sūnaus I. K. atostogų (mokyklinių ir kt.) laiku. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvas D. K. įspėja vaiko motiną I. M. prieš 1 mėnesį. Tėvas D. K. informuoja motiną I. M. apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas, tik esant motinos I. M. sutikimui.

4. D. K., įspėjęs motiną prieš 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių išvakarėse atitinkamais metais pirmosios švenčių dienos 18.00 val. ir privalo parvežti vaiką į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną 15.00 val.:

4.1. Sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) dienomis poriniais metais.

4.2. Gruodžio 25 - ąją ir 26 - ąją (Kalėdų laikotarpio dienomis) neporiniais metais.

4.3. Tais metais, kai vaikas praleidžia šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų.

4.5. Tėvo gimimo dieną vaikas praleidžia su tėvu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su pirmu mėnesio savaitgaliu. Mamos gimimo dieną, taip pat Motinos dieną vaikas praleidžia su mama.

4.6. Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu.

4.7. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.

4.8. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.

4.9. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui.

5. Aukščiau nurodytais atvejais tėvui pasiėmus sūnų ir šiam susirgus, tėvas nedelsiant privalo informuoti sūnaus motiną apie tai ir sudaryti galimybes jai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

6. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.

7. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitą prieš 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paštu.

8. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.

9. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.

10. D. K. turi teisę kas antrą pirmadienį (po motinos savaitgalio su vaiku) pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos 17.00 val. (pasibaigus užsiėmimams) ir grąžinti vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.30 val.

11. I. K. susirgus I. M. apie tai kiek įmanoma operatyviau telefonu privalo pranešti vaiko tėvui D. K..

12. Nustatyti, kad sūnus I. K. savo gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu D. K. (darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val.), nelyginiais metais - su motina I. M..

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1033,00 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,96 Eur (penkis Eur ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.