- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-624-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00318-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui J. M. (J. M.) dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo bei pagal atsakovo J. M. priešieškinį ieškovei A. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. prašė nustatyti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) patalpų naudojimosi tvarką pagal UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštą Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planą: priskirti ieškovei asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 1, 3,72 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 2, 5,19 kv. m ploto; patalpa–vonia, plane pažymėta Nr. 3, 6,38 kv. m ploto; patalpa–sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 4, 0,77 kv. m ploto; patalpa–virtuve, plane pažymėta Nr. 5, 14,61 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 6, 20,45 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 7, 12,53 kv. m ploto; patalpa–rūbine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto; priskirti atsakovui J. M. (toliau – ir atsakovas) asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–veranda, plane pažymėta Nr. 9, 3,31 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 10, 5,50 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 11, 27,74 kv. m ploto; priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Ieškovei priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, o atsakovui priklauso 1/3 dalis. Paaiškino, kad iki 2019 metų pradžios gyvenamuoju namu buvo naudojamasi pagal susiklosčiusią tvarką, tačiau atsakovui įsigijus gyvenamojo namo dalį ieškovė pastebėjo, kad gyvenamajame name atliekami įvairūs remonto darbai nederinant remonto darbų su ja, atsakovas pradėjo įrenginėti pastogės patalpas, nors pastogė neinventorizuota, nenustatytas jos plotas bei naudojimosi neįrengta pastoge tvarka. Teigė, kad faktiškai šiuo metu atsakovei apribotas patekimas į jai priklausančią (didesnę) gyvenamojo namo dalį, yra sukuriami trukdžiai formuojant žemės sklypą prie šio namo, todėl yra būtina nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Teigė, kad ankstesniam gyvenamojo namo dalies bendrasavininkiui buvo teikiamas pasiūlymas realiai pasidalinti gyvenamąjį namą pasirašant gyvenamojo namo patalpų naudojimosi sutartį, pagal paruoštą Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planą, tačiau namo dalis buvo perleista kitam tos pačios šeimos nariui, kuris pradėjo remonto darbus, nekreipdamas dėmesio į bendrasavininkės interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Nurodė, kad pagal nusistovėjusią tvarką patalpomis ieškovės plane pažymėtomis skaičiais 8, 9, 10, 11 visada naudojosi buvęs namo dalies savininkas T. M., o vėliau atsakovas. Teigė, kad pagal ieškovės projektą neįmanoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, kadangi faktiškai ieškovės nurodomos patalpos Nr. 8 nebėra, o jos vietoje yra padarytas sanitarinis mazgas, bei virtuvės patalpa, kurias perkelti į patalpą Nr. 11 kainuotų ne mažiau kaip 10 000 Eur, kas būtų neekonomiška bei neracionalu.
Šalies argumentai
4. Atsakovas J. M. priešieškiniu prašė atidalinti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, UAB ,,Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus turto vienetus projekte pažymėtus 1B; 2B; 3B; 4B; 5B; 6B; 7B, kurių bendras plotas sudaro 63,65 kv. m; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas pažymėtas 1A; 2A; 3A; 4A; 5A, kurių bendras plotas sudaro 41 kv. m; priteisti ieškovei atsakovo 449,71 Eur kompensaciją, už atsakovui 6,12 kv. m tenkančią didesnę turto dalį; priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė A. J. atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką pagal UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštą Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planą tokia tvarka: priskyrė ieškovei asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 1, 3,72 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 2, 5,19 kv. m ploto; patalpa–vonia, plane pažymėta Nr. 3, 6,38 kv. m ploto; patalpa–sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 4, 0,77 kv. m ploto; patalpa–virtuve, plane pažymėta Nr. 5, 14,61 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 6, 20,45 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 7, 12,53 kv. m ploto; priskyrė atsakovui asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–rūbine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto; patalpa–veranda, plane pažymėta Nr. 9, 3,31 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 10, 5,50 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 11, 27,74 kv. m ploto. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 481,29 Eur kompensaciją už atsakovui naudotis tenkančią didesnę turto dalį. Atmetė atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijos priteisimo. Priteisė iš atsakovo ieškovei 733,72 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Ieškovei priklauso 2/3 dalys, o atsakovui – 1/3 dalis gyvenamojo namo.
8. Atsakovas prašė atidalinti jo naudojamas gyvenamojo namo patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB ,,Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ parengtą gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus turto vienetus (butus) projektą. Teismo vertinimu, iš atidalytų atskirų gyvenamojo namo patalpų (kambarių) negali būti suformuotas naujas nekilnojamojo turto vienetas. Šiuo atveju atidalijant patalpas vienbutis gyvenamasis namas turi būti pertvarkomas į dvibutį gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas projektas dėl gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus turto vienetus turi trūkumų, kadangi jis nebuvo pateiktas kompetentingai institucijai įvertinti projekto atitikimą statybos reikalavimams, nepasisakyta dėl kitų bendrų nekilnojamojo turto objektų likimo, nustatyti gyvenamojo namo bendro ploto pasikeitimai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra aiški ploto pasikeitimo priežastis, taisyti projektą ar tikslinti priešieškinio reikalavimus atsakovas nepageidavo, todėl nesant galimybės pagal trūkumų turintį projektą atidalyti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priešieškinį atmėtė.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama 2/3 dalių ginčo namo savininke, jau daugiau kaip trisdešimt metų naudojasi mažesniu namo plotu nei jai priklauso pagal turimą turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Visą šį laiką iki 2019 metų, kai 1/3 namo dalį įsigijo atsakovas, ieškovė nereiškė pretenzijų dėl faktiškai naudojamo mažesnio ploto, nesiūlė buvusiam namo bendrasavininkui T. M. oficialiai nusistatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką, į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo taip pat nesikreipė. Remiantis atsakovo paaiškinimais nustatė, kad ieškovė ginčo name nuolat negyvena, kadangi turi kitą namą. Ginčo name kelis mėnesius gyveno ieškovės dukra ir apsigyveno tik tuomet, kai prasidėjo bylinėjimasis tarp šalių.
10. Pažymėjo, kad jokių svarių priežasčių kodėl per tris dešimtmečius nusistovėjusi tvarka turi būti keičiama būtent dabar, ieškovė nenurodė. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka papildomai priskiriant jai patalpas Nr. 8, yra neproporcinga atsakovo turtui tokia tvarka padaromai žalai. Patvirtinus ieškovės prašomą naudojimosi tvarką atsakovui tektų demontuoti virtuvės baldus, dušo kabiną, perkelti visas namo komunikacijas iš šios patalpos, atlikti kitus remonto darbus, kas pagal atsakovo pateiktą numatomų atlikti darbų sąmatą kainuotų daugiau kaip 10 000,00 Eur, tuo tarpu pačios ginčo patalpos kaina yra žymiai mažesnė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės siekis būtinai naudotis patalpa Nr. 8 nėra racionalus ir šios patalpos jai priskyrimas esamų konfliktų tarp šalių nenumalšins, o tik juos paaštrins.
11. Padarė išvadą, kad protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiks per daugelį metų tarp šalių susiklosčiusi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kadangi ji yra logiška, užtikrina šalių privatumą, bendro naudojimo erdvių name nėra, šalys naudojasi atskirais įėjimais, atsakovas savo veiksmais nėra užėmęs daugiau ploto negu naudojosi šios namo dalies ankstesnis savininkas, todėl ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė tokią naudojimosi ginčo namu tvarka pagal UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštą Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planą: ieškovei priskiriant asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 1, 3,72 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 2, 5,19 kv. m ploto; patalpa–vonia, plane pažymėta Nr. 3, 6,38 kv. m ploto; patalpa–sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 4, 0,77 kv. m ploto; patalpa–virtuve, plane pažymėta Nr. 5, 14,61 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 6, 20,45 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 7, 12,53 kv. m ploto; atsakovui priskiriant asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–rūbine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto; patalpa–veranda, plane pažymėta Nr. 9, 3,31 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 10, 5,50 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 11, 27,74 kv. m ploto.
12. Nurodė, kad laikantis šalių turimų idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje, ieškovei pagal jos pateiktą planą naudotis turėtų atitekti 72,73 kv. m (66,6 proc.) namo ploto, o atsakovui 36,55 kv. m (33,4 proc.). Teismui nustačius naudojimosi ginčo namu tvarką, ieškovė faktiškai naudosis 63,65 kv. m plotu, kas yra 9,08 kv. m mažiau nei jos dalis bendrojoje nuosavybėje.
13. Nurodė, kad teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad perkant (duomenys neskelbtini), esantį turtą, jo perkama namo dalis be kitų statinių, žemės sklypo dalies ir įrengto kiemo buvo įvertinta 10 000,00 Eur. Teismas padarė išvadą, kad viso namo vertė būtų 30 000,00 Eur, vieno kvadratinio metro kaina – 273,27 Eur. Kadangi atsakovas pagal ieškovės pateiktą planą naudosis 9,08 kv. m didesniu plotu, tai už jam tenkančią didesnę turto dalį jis turėtų sumokėti ieškovei 2 481,29 Eur (273,27 Eur x 9,08 kv. m) kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovė A. J. apeliaciniu skundu prašė:
14.1. Iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta priskirti atsakovui asmeniškai naudotis patalpa–rubine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m, sprendime nurodant, kad ieškinys tenkintinas pilnai: nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką pagal UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštą Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planą ir nustatyti, kad ieškovei perduodama asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 1, 3,72 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 2, 5,19 kv. m ploto; patalpa–vonia, plane pažymėta Nr. 3, 6,38 kv. m ploto; patalpa–sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 4, 0,77 kv. m ploto; patalpa–virtuve, plane pažymėta Nr. 5, 14,61 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 6, 20,45 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 7, 12,53 kv. m ploto; patalpa–rūbine, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto. Iš viso ieškovei asmeniniam naudojimui priskirti gyvenamojo namo dalį, kurios plotas yra 72,73 kv. m, kas sudaro 66,6 proc. nuo viso namo ploto. Atsakovui perduodama asmeniškai naudotis šiomis patalpomis: patalpa–veranda, plane pažymėta Nr. 9, 3,31 kv. m ploto; patalpa–koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 10, 5,50 kv. m ploto; patalpa–kambariu, plane pažymėtu Nr. 11, 27,74 kv. m ploto. Iš viso atsakovui asmeniniam naudojimui priskirti gyvenamojo namo dalį, kurios plotas yra 36,55 kv. m, kas sudaro 33,4 proc. nuo viso namo ploto.
14.2. Įpareigoti ieškovę savomis lėšomis pastatyti pertvarą atskiriant dalį patalpos–kambario, kadastro byloje pažymėto indeksu 1-9 tam, kad būtų suformuota patalpa–rūbinė, plane pažymėta Nr. 8, 9,08 kv. m ploto.
14.3. Pakeitus teismo sprendimą šioje dalyje, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovei 2 481,29 Eur kompensaciją už atsakovui naudotis tenkančią didesnę turto dalį.
14.4. Teismo sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė atmesti atsakovo priešieškinį palikti galioti.
14.5. Priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad iš neteisės negali kilti teisė – savininko teisė į nuosavybę turi būti ginama, niekas neturi teisės pasisavinti nuosavybės dalies be pagrindo – be paties savininko sutikimo. Pažymėjo, kad jokių susitarimų dėl dalies turto perdavimo kito asmens nuosavybėn nebuvo, t. y. ieškovė niekada nedavė sutikimų pertvarkyti namą taip, kad jos dalis sumažėtų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas (o iki tol ir ankstesni namo dalies savininkai) be namo bendrasavininkės sutikimo savavališkai pakeitė namo dalies išplanavimą, užėmė didesnę, nei jiems priklauso namo dalį.
17. Paaiškino, kad apie tai, jog ankstesni namo dalies savininkai parodė pirkėjui ir patvirtino, kad parduoda atsakovui didesnę nei jiems priklauso namo dalį, atsakovui buvo žinoma prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį, ieškovė pati asmeniškai jį įspėjo, kad perkama namo dalis neatitinka jam parodytos ir pasiūlytos parduoti namo dalies. Atsakovas 2019 m. spalio 19 d. sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį pilnai prisiėmė atsakomybę už ankstesnių savininkų atliktus neteisėtus veiksmus, todėl atsiradus pareigai pertvarkyti ir perduoti naudotis ieškovei savavališkai užimtą namo dalį, atsakovas turėtų jo patirtų išlaidų kompensavimo klausimą spręsti su ankstesniais namo dalies bendrasavininkiais. Teigė, kad skundžiamu sprendimu pateisinami neteisėti bendrasavininko (atsakovo) veiksmai, kuriais buvo savavališkai užimta ir pertvarkyta dalis gyvenamojo namo.
18. Pažymėjo, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Atsiliepimas
19. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Paaiškino, kad pagal nusistovėjusią tvarką patalpomis ieškovės prašomame patvirtinti plane pažymėtomis skaičiais 8, 9,10,11, nuo 1977 m. vasario 25 d. naudojosi buvęs namo dalies savininkas T. M., o nuo 2019 m. spalio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu naudojasi atsakovas. Teigė, kad pagal ieškovės projektą neįmanoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, kadangi faktiškai ieškovės nurodomos patalpos Nr. 8 nebėra, o jos vietoje yra padarytas sanitarinis mazgas, bei virtuvės patalpa, kurias perkelti į patalpą Nr. 11, vadovaujantis atsakovo užsakymu atlikta patalpų pertvarkymo sąmata kainuotų ne mažiau kaip 10 000 Eur, kas būtų neekonomiška bei neracionalu atsižvelgiant į tai, kad ginčo namo vidutinė rinkos kaina, vadovaujantis VĮ Registro centro duomenimis yra tik 7 690 Eur. Pažymėjo, kad ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos variantas yra neracionalus, kadangi numato sienoje išdaužyti praėjimą (įrengti duris, išdaužyti vonios plytelės, išardyti kriauklę) ir tokiu būdu patekti į atsakovo tvarkingai įrengtą sanitarinį mazgą, per pusę perskirstyti įrengtą virtuvę o namo rytinėje pusėje numato padalinti tarp patalpų langą, kam vadovaujantis statybos reikalavimais jau reikėtų atskiro projekto, bei statybos leidimo perkeliant langą į kitą vietą.
21. Atkreipė dėmesį, kad namo dalimis (tokiomis kaip nustatė naudotis teismas) tiek šalys, tiek ankstesni nekilnojamojo turto savininkai naudojosi visada. Šias aplinkybės teismo posėdyje patvirtino ir pripažino ieškovė, nurodydama, kad nei ieškovės tėvas F. M., nei ieškovė ginčo patalpa Nr. 8 niekada nesinaudojo, ieškovės tėvo sprendimu durys į ieškovės prašomą nustatyti jai naudotis patalpą buvo užmūrytos, siekiant kad šalys netrukdytų vienas kitam, ieškovei 1992 m. dovanojimo sutartimi įgijus 2/3 dalis gyvenamojo namo, ieškovė niekada pretenzijų atsakovui bei buvusiam namo dalies savininkui T. M. neturėjo. Ieškovė patvirtino, jog matė, kad atsakovo dalyje buvusių savininkų yra daromi pertvarkymai (įrengiant ginčo patalpoje pažymėtoje Nr. 8 sanitarinį mazgą, virtuvę), lankėsi jų dalyje, tačiau jokių pretenzijų niekada T. M. neturėjo, bei patvirtino, kad atsakovas namo dalį įgijo jau pertvarkytą. Pažymėjo, kad notariškai jokia sutartis dėl namo naudojimosi pasirašyta nebuvo, todėl kad šalis siejo artimos giminystės santykiai, bei nesant ginčo, tam niekada jokio poreikio nebuvo.
22. Paaiškino, kad atsakovas žinojo kad perka 1/3 namo dalį, žinojo ir apie faktinę tarp šalių naudojimosi patalpomis tvarką, kuri atitiko jo lūkesčius, tačiau priešingai nei nurodo ieškovė, įgyjant turtą atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės, jog pardavėjas pagal bendrasavininkų žodinį susitarimą naudojosi didesne namo dalimi ne jam faktiškai priklausė. Tik po to kai atsakovas įgijo 1/3 namo dalį, ieškovė jam pareiškė, jog jis naudojasi jai priklausančia dalimi.
23. Paaiškino, kad ginčo namo buvęs savininkas T. M. atliko namo remonto darbus įrengdamas virtuvę, bei sanitarinį mazgą ieškovės prašomoje nustatyti patalpoje Nr. 8. Ieškovei buvo žinoma apie jo vykdomus remonto darbus ir jokių nusiskundimų nei jam, nei valstybinėms institucijoms ji dėl to neteikė. Įrengiant patalpas tarp šalių nebuvo pasirašytas joks susitarimas dėl šios dalies naudojimo, priešingai ji nuo seno buvo naudojama T. M.. Siekiant įrengti minėtas patalpas joks statybos leidimas reikalingas nebuvo, nes namo konfigūracija dėl jų įrengimo nepasikeitė, pastato atraminės sienos perdarytos nebuvo, todėl šių patalpų įrengimas negali būti traktuojamas kaip neteisėtos statybos rezultatas. Nors ieškovė kreipėsi į Statybos inspekciją, joks neteisėtos statybos aktas surašytas atsakovui nebuvo. Buvęs namo savininkas T. M. įrengdamas sanitarinį mazgą, bei virtuvę padidino šios ieškovės prašomos jai priskirti patalpos vertę, todėl esant galimybei ją atskirti, t. y. jai faktiškai nuo 1978 m. esant atskirtai, atsakovas vadovaujantis CK 4.77 straipsnio 2 dalimi turi teisę į šios dalies priskyrimą jam.
24. Nurodė, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka nebus patogi visiems bendraturčiams, kadangi reikalauja patalpos perdarymo, esamų sienų griovimo, bei naujų sienų pastatymo. Tokie darbai kainuotų ne mažiau kaip 10 000 Eur, tai yra brangiau nei įvertintas visas namas. Patenkinus ieškinį atsakovas netektų sanitarinio mazgo bei virtuvės, kurios jam gimus vaikui yra būtinos siekiant užtikrinti vaikui tinkamas gyventi sąlygas. Tenkinus ieškinį nebūtų užtikrinta interesų pusiausvyra, nes ieškovė ginčo name nebegyvena ir juo praktiškai nesinaudoja, o atsakovas gyvena pastoviai. Patenkinus ieškinį, bei vykdant sprendimą tarp šalių kiltų daug konfliktinių situacijų, dėl ko sprendimas neatitiktų socialinės taikos kriterijaus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
27. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nustatė ginčo gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes), kurie nėra šios teisės turėtojai. Savininko teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises riboja tik įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y., įgyvendindamas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (tiek valdydamas ir naudodamas nuosavybės teisės objektą, tiek juo disponuodamas), savininkas gali elgtis savo nuožiūra, jeigu nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kitaip yra, kai to paties nuosavybės teisės objekto savininkai yra keli asmenys kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.
30. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
31. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).
35. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo gyvenamasis namas. Ieškovei priklauso 2/3 dalys, o atsakovui – 1/3 dalis gyvenamojo namo. Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 1977 m. liepos 25 d. priklausė ieškovės tėvui F. M., kuriam priklausė 2/3 dalys gyvenamojo namo, ir ieškovės broliui T. M., kuriam priklausė 1/3 dalis gyvenamojo namo. Ieškovės tėvas F. M. 1992 m. liepos 30 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei 2/3 dalis gyvenamojo namo, o atsakovas 1/3 gyvenamojo namo įsigijo iš T. M. 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.
36. Taip pat nustatyta, kad remiantis 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo planu, namas buvo suskirstytas į patalpas, kurias sudarė: veranda, plane pažymėta Nr. 1-1, 3,31 kv. m ploto; koridorius, plane pažymėtas Nr. 1-2, 5,50 kv. m ploto; kambarys, plane pažymėtas Nr. 1-3, 20,45 kv. m ploto; virtuvė, plane pažymėta Nr. 1-4, 14,61 kv. m ploto; koridorius, plane pažymėtas Nr. 1-5, 5,19 kv. m ploto; vonia, plane pažymėta Nr. 1-6, 6,38 kv. m ploto; sanitarinis mazgas, plane pažymėtas Nr. 1-7, 0,77 kv. m ploto; kambarys, plane pažymėtas Nr. 1-8, 12,53 kv. m ploto; kambarys, plane pažymėtas Nr. 1-9, 37,32 kv. m ploto; koridorius, plane pažymėtas Nr. 1-10, 3,72 kv. m ploto.
37. Tiek ieškovė, tiek ankstesnis gyvenamojo namo dalies savininkas F. M. naudojosi gyvenamojo namo patalpomis, 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo plane pažymėtais Nr. 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-10 kurie atitinka ieškovės į bylą pateikto UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis plano patalpas Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7. Tiek atsakovas, tiek ankstesnis gyvenamojo namo dalies savininkas T. M. naudojosi gyvenamojo namo patalpomis, 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo plane pažymėtais Nr. 1-1, 1-2, 1-9, kurie atitinka ieškovės į bylą pateikto UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis plano patalpas Nr. 8, 9, 10, 11. Pastebėtina, kad ieškovė nuo 1992 m. naudojasi mažesniu gyvenamojo namo plotu (63,65 kv. m) nei jai priklauso pagal turimą turto dalį bendrojoje nuosavybėje (109,78 kv. m x 2/3 = 73,18 kv. m). Dėl nurodytos aplinkybės tarp ieškovės ir buvusio dalies gyvenamojo namo savininko T. M. ginčo nebuvo, ieškovę tenkino susiklosčiusi tvarka. Situacija pasikeitė atsakovui iš T. M. įsigijus dalį ginčo gyvenamojo namo.
38. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovės pateiktą UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštą Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planą buvusi patalpa Nr. 1-9 (toliau – ir ginčo patalpa) padalinta į dvi patalpas Nr. 8 ir Nr. 11, nors faktiškai ginčo patalpa Nr. 1-9 nėra išskirta į dvi patalpas. Pagal esamą situaciją ginčo patalpa Nr. 1-9 yra išskirta į tris patalpas – sanitarinį mazgą, virtuvę ir kambarį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo planą, tarp patalpų 1-8 ir 1-9 buvo praėjimas, kurio šiuo metu neliko, kadangi buvę gyvenamojo namo savininkai praėjimą užmūrijo, dėl nurodytos aplinkybės tarp jų ginčo nebuvo. Pastebėtina, kad ieškovė apie nurodytas aplinkybes taip pat žinojo, klausimo dėl to nekėlė.
39. Ieškovė iš esmės siekia, kad naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka būtų nustatyta ne pagal šiuo metu faktiškai ginčo šalių naudojamas patalpas, o tokiu būdu, kad 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo plane pažymėta patalpa Nr. 1-9 būtų padalinta į dvi patalpas (UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštame Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtas Nr. 8 ir Nr. 11), iš kurių viena patalpa (Nr. 8) galėtų naudotis ieškove, o kita patalpa (Nr. 9) galėtų naudotis atsakovas, t. y. kad kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitiktų jo idealią dalį bendrosios nuosavybės teisėje.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka yra sunkiai įgyvendinama, kadangi patalpos Nr. 8 pagal 1983 m. balandžio 10 d. gyvenamojo namo planą nebuvo ir šiuo metu faktiškai nebėra, jos vietoje įrengtas ir atsakovo šiuo metu naudojamas sanitarinis mazgas ir virtuvė, todėl pagal ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką atsakovas liktų be sanitarinio mazgo ir virtuvės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad patvirtinus ieškovės prašomą naudojimosi tvarką atsakovui tektų demontuoti virtuvės baldus, dušo kabiną, perkelti visas namo komunikacijas į kitą vietą, atlikti kitus remonto darbus, kas sąlygotų neproporcingą žalą atsakovo turtui.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės siūloma patalpos Nr. 1-9 pertvara (padalijant patalpą į Nr. 8 ir Nr. 11) dalija ginčo patalpoje esantį langą, todėl nėra aišku, ar patalpos padalijimas į dvi patalpas pagal ieškovės pateiktą planą galėtų būti įgyvendintas, ar nereikėtų keisti gyvenamojo namo projekto, pavyzdžiui užmūrijant langą.
42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiks per daugelį metų tarp šalių susiklosčiusi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kadangi ji yra logiška, užtikrina šalių privatumą, bendro naudojimo erdvių name nėra, šalys naudojasi atskirais įėjimais, atskiromis izoliotomis patalpomis.
43. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyti tokią naudojimosi tvarką, papildomai nedalijant patalpų, nedarant žalos atsakovo turtui, negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal nustatytą naudojimosi tvarką kiekvienam bendraturčiui nepaskiriama naudotis realiąja daikto dalimi, kuri atitinka jo idealiąją dalį bendrosios nuosavybės teisėje, tačiau paskirtos naudotis dalys nelabai skiriasi nuo bendrataučiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių, o už skirtumą numatyta kompensacija, kurios dydžio ieškovė neskundė.
44. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
45. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal esamus bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
47. Atsakovas apeliaciniame procese patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteisiamos 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 750 Eur (septinis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.