Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui J. M. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo bei pagal atsakovo J. M. priešieškinį ieškovei A. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė A. J. prašė nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarką pagal UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštą Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planą:

1.1. priskirti ieškovei A. J. asmeniškai naudotis šiomis patalpomis:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinys atmestinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei A. J. ir atsakovui J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei A. J. priklauso 2/3 dalys, o atsakovui J. M. – 1/3 dalis nurodyto namo.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

11. Atsakovas J. M. prašė atidalinti jo naudojamas gyvenamojo namo patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB ,,Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo į du atskirus turto vienetus (butus) projektą.

12. Nors atsakovo parengtas projektas numato ginčo namo padalijimą į du turto vienetus (butus), kaip nurodyta pačiame projekte, tačiau teismo posėdyje atsakovo atstovas įrodinėjo, kad šiuo projektu nesiekiama suformuoti dviejų butų, o tiesiog iš bendrosios nuosavybės kiekvienam bendraturčiui atidalinti jo naudojamas patalpas.

13. Vadovaujantis Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vienas iš būdų suformuoti nekilnojamuosius daiktus yra atidalyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

14. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teisiškai yra įmanoma iš atskirų patalpų suformuoti naują turto vienetą, tačiau tai galima padaryti tuomet, kai patalpa (-os) gali būti suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo atveju, kai patalpos negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (pvz. bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), iš jų naujas turto vienetas neformuojamas (Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš atidalytų atskirų gyvenamojo namo patalpų (kambarių) negali būti suformuotas naujas nekilnojamojo turto vienetas. Šiuo atveju atidalijant patalpas vienbutis gyvenamasis namas turi būti pertvarkomas į dvibutį gyvenamąjį namą.

16. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2009; Nr. 3K-3-476/2009, kt.). O formuojant naujus statinius, turi būti laikomasi Statybos įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems Statybų įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose keliamus reikalavimus (LAT Nr. 3K-3-260/2009, Nr. 3K-3-190/2010). Svarbu ir tai, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

17. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR) 112 – 122 punktuose. STR 113 punkte įtvirtinta, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – schema), kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

18. Parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą (teismo pastaba – šiuo atveju į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją), pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os) (STR 119 punktas).

19. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 119 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų reikia keisti statinio (-ių) paskirtį (STR 120 punktas).

20. Jei patikrinus 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoda Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą. Jei nustatoma, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, arba būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos visus pateiktus dokumentus grąžina prašymo pateikėjui, raštu nurodydamas atsisakymo išduoti pažymą motyvus (STR 121 punktas).

21. Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad nekilnojamojo daikto savininko užsakymu parengtas projektas dėl namo padalijimo į du turto vienetus, turi būti teikiamas kompetentingai valstybės (savivaldybės) institucijai įvertinti galimybę naudoti pagal paskirtį naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Šiuo atveju nepakanka, kad pačiame namo padalijimo projekte jo rengėjas nurodytų, kad tokia galimybė yra. Be to, keičiant gyvenamojo namo paskirtį būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Netgi pačiame projekte pažymėta, kad statybą leidžiantį dokumentą bus galima gauti tik tuomet, kai prie dalijamo namo bus suformuotas žemės sklypas ir atlikti jo kadastriniai matavimai. Nagrinėjamoje byloje yra žinoma, kad žemės sklypas prie šalims priklausančio namo nėra suformuotas ir dėl leidimo formuoti šį žemės sklypą be statinio bendrasavininko ir gretimos namų valdos savininko sutikimo šalys bylinėjasi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nagrinėjamoje byloje Nr. e2-188-419/2022.

22. Be to, svarbu tai, kad bendras ginčo namo plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro 109,78 kv. m., tačiau pateiktame namo atidalijimo projekte nurodyta, kad J. M. savo gyvenamojo namo dalyje atliko paprastąjį remontą (įrengė pertvaras), po kurio bendras gyvenamojo namo plotas sumažėjo iki 104,65 kv. m. Projekte nėra paaiškinama, ar ploto sumažėjimą sąlygojo vien pertvarų įrengimas, ar kitokie veiksniai. Ploto pakeitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Bendro ploto sumažėjimas yra svarbus tuo aspektu, kad ginčo namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra žinomos tik idealiosios šalims priklausančios turto dalys, tačiau realiosios turto dalys šiuo metu šalims nėra priskirtos. Taigi bendro ploto sumažėjimas taikomas abiem namo savininkams, tačiau ieškovė nebuvo davusi sutikimo mažinti bendrą namo plotą. Šalys bendru namu naudojasi pagal nuo namo įsigijimo susiklosčiusią tvarką, kuomet ieškovės tėvas nurodė patalpas, kuriomis naudosis ieškovė, o kuriomis jos brolis T. M. (buvęs 1/3 namo dalies savininkas). Šalys teisme pripažino, kad ieškovė faktiškai naudojasi mažesniu plotu nei jai priklauso pagal jos turimą dalį bendrojoje nuosavybėje. Taigi esant neatitikimams tarp registruoto namo ploto ir projekte numatomo atidalyti ploto, prieš atidalinant nuosavybės dalį, reikia tikslinti registro duomenis, nustatyti ploto sumažėjimo priežastis ir tik tuomet apskaičiuoti kokia namo ploto dalis atitinka bendrasavininko dalį bendrojoje nuosavybėje.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pripažino, kad abiejų namo dalių inžinerinės komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija, elektros tinklas, šildymas) jau yra atskirtos. Tačiau jokių įrodymų teismui nepateikta, ar atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; apsauga nuo triukšmo; kt.) (Statybos įstatymo 4 straipsnis). Taip pat atsakovas nepateikė duomenų kaip bus atskirtos bendro stogo konstrukcijos, kadangi namą padalijus į du nekilnojamuosius objektus, turi būti atskirta viskas, ne tik gyvenamosios patalpos. Ginčo namas turi šlaitinį stogą, o po juo yra pastogė, kuri kaip atskira patalpa Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, tačiau padalijus namą, turi būti aiškus ir pastogės likimas, kaip kiekvienam savininkui bus užtikrintas patekimas į pastogę (pvz. stogo remonto atveju). Teismas, nagrinėdamas bylą, ne kartą siūlė atsakovui ir jo atstovui kreiptis į savivaldybės administraciją, siekiant įvertinti, ar siūlomas namo atidalijimo variantas atitinka teisės aktų statiniams keliamus reikalavimus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

24. Taip pat atsakovo siūlomame atidalinimo projekte lieka neišspręstas kitų šalims bendrai priklausančių nekilnojamojo turto objektų likimas. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo šalims tomis pačiomis dalimis (ieškovei 2/3, o atsakovui 1/3 dalis) priklauso šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Neišsprendus šių objektų atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, išlieka pagrindas tolesniems šalių konfliktams.

25. Taigi apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pripažįsta, kad atsakovo J. M. pateiktas projektas dėl gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus turto vienetus turi trūkumų, kadangi jis nebuvo pateiktas kompetentingai institucijai įvertinti projekto atitikimą statybos reikalavimams, nepasisakyta dėl kitų bendrų nekilnojamojo turto objektų likimo, nustatyti namo bendro ploto pasikeitimai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra aiški ploto pasikeitimo priežastis, taisyti projektą ar tikslinti priešieškinio reikalavimus atsakovas nepageidavo, todėl nesant galimybės pagal trūkumų turintį projektą atidalyti namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priešieškinys atmetamas.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

26. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

27. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

28. Ieškovė A. J. prašė nustatyti naudojimosi ginčo namu tvarką, priskiriant jai naudotis patalpas, jos pateiktame plane pažymėtas nuo Nr. 1 iki Nr. 8, o atsakovui J. M. priskiriant naudotis patalpas nuo Nr. 9 iki Nr. 11.

32. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi turtu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022).

33. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ilgametę faktinę naudojimosi ginčo namo patalpomis tvarką matyti, kad ieškovė, būdama 2/3 dalių ginčo namo savininke, jau daugiau kaip trisdešimt metų naudojasi mažesniu namo plotu nei jai priklauso pagal turimą turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Visą šį laiką iki 2019 metų, kai 1/3 namo dalį įsigijo atsakovas J. M., ieškovė nereiškė pretenzijų dėl faktiškai naudojamo mažesnio ploto, nesiūlė namo bendrasavininkui T. M. oficialiai nusistatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką, į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo taip pat nesikreipė. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė ginčo name nuolat negyvena, kadangi turi kitą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo name kelis mėnesius gyveno ieškovės dukra ir apsigyveno tik tuomet, kai prasidėjo bylinėjimasis tarp šalių.

34. Ieškovė teisme teigė, kad nenori konfliktų su atsakovu, nori tik ramybės, bet tuo pačiu nesutiko nė su vienu atsakovo siūlymu išspręsti konfliktą nekeičiant susiklosčiusios naudojimosi patalpomis tvarkos. Teismo vertinimu, jokių svarių priežasčių kodėl ši per tris dešimtmečius nusistovėjusi tvarka turi būti keičiama būtent dabar, ieškovė nenurodė. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka papildomai priskiriant jai patalpas Nr. 8, yra neproporcinga atsakovo turtui tokia tvarka padaromai žalai. Patvirtinus ieškovės prašomą naudojimosi tvarką atsakovui tektų demontuoti virtuvės baldus, dušo kabiną, perkelti visas namo komunikacijas iš šios patalpos, atlikti kitus remonto darbus, kas pagal atsakovo pateiktą numatomų atlikti darbų sąmatą kainuotų daugiau kaip 10 000,00 Eur, tuo tarpu pačios ginčo patalpos kaina yra žymiai mažesnė. Taigi matyti, kad ieškovės siekis būtinai naudotis patalpa Nr. 8 nėra racionalus ir šios patalpos jai priskyrimas esamų konfliktų tarp šalių nenumalšins, o tik juos paaštrins.

35. LAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-780/2003; Nr. 3K-3-964/2003; Nr. 3K-3-572/2004; kt.).

36. Apibendrindamas išdėstyta, teismas prieina išvados, kad protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiks per daugelį metų tarp šalių susiklosčiusi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kadangi ji yra logiška, užtikrina šalių privatumą, bendro naudojimo erdvių name nėra, šalys naudojasi atskirais įėjimais, atsakovas savo veiksmais nėra užėmęs daugiau ploto negu naudojosi šios namo dalies ankstesnis savininkas, todėl ieškovės A. J. ieškinys tenkinamas iš dalies ir nustatytina tokia naudojimosi ginčo namu tvarka pagal UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštą Naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis planą:

36.1. ieškovei A. J. priskiriant asmeniškai naudotis šias patalpas:

36.1.1. Patalpą - koridorių, plane pažymėtą Nr. l, - 3,72 kv. m. ploto;

36.1.2. Patalpą - koridorių, plane pažymėtą Nr. 2, - 5,19 kv. m. ploto;

36.1.3. Patalpą - vonią, plane pažymėtą Nr. 3, - 6,38 kv. m. ploto;

36.1.4. Patalpą - sanmazgą, plane pažymėtą Nr. 4, - 0,77 kv. m. ploto;

36.1.5. Patalpą - virtuvę, plane pažymėtą Nr. 5, - 14,61 kv. m. ploto;

36.1.6. Patalpą - kambarį, plane pažymėtą Nr. 6, - 20,45 kv. m. ploto;

36.1.7. Patalpą - kambarį, plane pažymėtą Nr. 7, - 12,53 kv. m. ploto;

34.2. atsakovui J. M. priskiriant asmeniškai naudotis šias patalpas:

34.2.1. Patalpą - rūbinę, plane pažymėtą Nr. 8, - 9,08 kv. m. ploto.

34.2.2. Patalpą - verandą, plane pažymėtą Nr. 9, - 3,31 kv. m. ploto;

34.2.3. Patalpą - koridorių, plane pažymėtą Nr. 10, - 5,50 kv. m. ploto;

34.2.4. Patalpą - kambarį, plane pažymėtą Nr. 11, - 27,74 kv. m. ploto.

3. Sprendžiant dėl ieškovės prašomos nustatyti naudojimosi namu tvarkos turi būti atsižvelgiama ir į tokio pobūdžio bylose išplėtotą LAT praktiką, kurioje nurodyta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

4. Laikantis šalių turimų idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje, ieškovei pagal jos pateiktą planą naudotis turėtų atitekti 72,73 m² (66,6 %) namo ploto, o atsakovui 36,55 m² (33,4 %). Teismui nustačius naudojimosi ginčo namu tvarką, ieškovė faktiškai naudosis 63,65 m² plotu, kas yra 9,08 m² mažiau nei jos dalis bendrojoje nuosavybėje.

5. Atsakovas J. M. nesiekė nustatyti naudojimosi ginčo namu tvarkos, todėl nesiūlė ieškovei kompensacijos už jam tenkančią naudotis didesnę namo dalį, tačiau reikšdamas reikalavimą atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės siūlė sumokėti ieškovei 449,71 Eur kompensaciją. Iš esmės kompensavimas už naudojimąsi didesniu bendros nuosavybės plotu ir kompensacija atidalinant didesnį plotą iš bendraturčių dalinės nuosavybės atlieka tą pačią funkciją, todėl teismas, nusprendęs nustatyti ginčo namo naudojimosi tvarką, pasisakys dėl atsakovo siūlytos kompensacijos jo dalies bendrojoje nuosavybėje atidalijimo atveju.

6. Ieškovė, atsikirsdama į priešieškinio reikalavimą priteisti jai 449,71 Eur kompensaciją už atsakovui 6,12 kv. m. tenkančią didesnę turto dalį, nurodė, kad ši suma neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi atsakovas 1/3 dalį namo nusipirko už 35 000,00 Eur, tai viso namo rinkos vertė yra 105 000,00 Eur, o atsakovui prašomos perduoti namo dalies vertė – 5853,53 Eur. Ieškovės skaičiavimais atsakovas siekia atsidalinti 9,54 kv. m. daugiau nei jam priklausanti dalis bendrojoje nuosavybėje, todėl už šią dalį turėtų būti mokama 9124,60 Eur kompensacija.

7. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4390-604/2022 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams J. M., T. M. ir J. M. dėl pirkėjo teisių perkėlimo nustatyta, kad už 35 000,00 Eur atsakovas iš T. M. ir J. M. įsigijo ne tik 1/3 dalį namo, bet ir 1/3 dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat įsiteisėjusiu teismo sprendimu nurodytoje byloje pripažinta, kad kartu su išvardintomis statinių dalimis atsakovo J. M. nuosavybėn buvo perleisti ir kiti parduodamos namų valdos dalies elementai - antraeiliai daiktai, kurie yra tiesiogiai susiję su parduodamais pagrindiniais statiniais (gyvenamojo namo dalimi) ar jų priklausiniais (tvora, šulinys), pagal savo funkcinę paskirtį esantys šių statinių konstrukcijų dalimis (pvz., tvoros vartai, šulinio konstrukcijų elementai, namo langai, durys ir kt., vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema) arba funkcionuojantys atskirai (pvz., pavėsinė, kiemo danga), tačiau iš esmės skirti gyvenamajam namui eksploatuoti, o taip pat ir turtinės teisės į žemės sklypo dalį prie šių statinių, bei kartu sudarantys vientisą objektą – dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini).

8. Sprendžiant iš valstybės įmonės Registrų centro viešai prieinamame internetiniame puslapyje https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj pateiktos ginčo gyvenamojo namo masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės, galiojančios nuo 2022-01-01 – viso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo vidutinė rinkos vertė yra 9290,00 Eur.

9. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad perkant (duomenys neskelbtini), esantį turtą, jo perkama namo dalis be kitų statinių, žemės sklypo dalies ir įrengto kiemo buvo įvertinta 10 000,00 Eur. Vadinasi viso namo vertė būtų 30 000,00 Eur. Šią sumą padalinus iš bendro namo ploto (109,78 kv. m.) gautųsi, kad vieno kvadratinio metro kaina yra 273,27 Eur. Kadangi atsakovas pagal ieškovės pateiktą planą naudosis 9,08 m² didesniu plotu, tai už jam tenkančią didesnę turto dalį jis turėtų sumokėti ieškovei 2481,29 Eur (273,27 Eur x 9,08 m²) kompensaciją. Ši suma kaip kompensacija už atsakovui tenkančią naudotis didesnę dalį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto priteisiama ieškovei A. J. iš atsakovo J. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

10. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

11. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 112,50 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur už reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką ir 37,50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). 2020-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi laikinąsias priemones buvo atsisakyta taikyti, todėl žyminis mokestis ieškovei už šį reikalavimą nepriteistinas. Ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovė prašė priskirti jai naudotis aštuonias patalpas, teismo sprendimu priskirtos septynios patalpos, todėl laikytina, kad yra patenkinta 87,5 procento ieškovės reikalavimų dalis, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama proporcinga žyminio mokesčio suma – 65,62 Eur.

12. Ieškovė taip pat patyrė 1110,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Patirtos išlaidos yra protingo dydžio, atsakovas jų pagrįstumo neginčijo, todėl patenkintus ieškinį iš dalies ieškovei priteistina 971,25 Eur advokato pagalbos išlaidų.

13. Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 90,00 Eur žyminio mokesčio, patyrė 2000,00 Eur advokato pagalbos išlaidų; 90,00 Eur už sąmatos sudarymo paslaugą, 180,00 Eur sumokėjo už namo padalijimo planą, 150,00 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą, 5,20 Eur už vidutinės rinkos vertės nustatymą. Ieškovė nurodytų išlaidų pagrįstumo neginčijo, todėl atmetus 12,5 procento ieškovės reikalavimų dalį yra pagrindas priteisti atsakovui J. M. iš ieškovės A. J. 11,25 Eur žyminio mokesčio, 250,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, 41,90 Eur kitų minėtų bylinėjimosi išlaidų.

14. Įskaičius šalių vienarūšes priešpriešines prievoles dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo J. M. ieškovei A. J. priteisiama 733,72 Eur pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.80 straipsniu, 4.81 straipsnio 1 dalimi, CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarką pagal UAB „Šalčininkų Architektūros ir Dizaino studijos“ paruoštą Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planą tokia tvarka:

1. priskirti ieškovei A. J. asmeniškai naudotis šiomis patalpomis:

1.1. Patalpa - koridoriumi, plane pažymėtu Nr. l, - 3,72 kv. m. ploto;

1.2. Patalpa - koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 2, - 5,19 kv. m. ploto;

1.3. Patalpa - vonia, plane pažymėta Nr. 3, - 6,38 kv. m. ploto;

1.4. Patalpa - sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 4, - 0,77 kv. m. ploto;

1.5. Patalpa - virtuve, plane pažymėta Nr. 5, - 14,61 kv. m. ploto;

1.6. Patalpa - kambariu, plane pažymėtu Nr. 6, - 20,45 kv. m. ploto;

1.7. Patalpa - kambariu, plane pažymėtu Nr. 7, - 12,53 kv. m. ploto;

2. priskirti atsakovui J. M. asmeniškai naudotis šiomis patalpomis:

2.1. Patalpa - rūbine, plane pažymėta Nr. 8, - 9,08 kv. m. ploto.

2.2. Patalpa - veranda, plane pažymėta Nr. 9, - 3,31 kv. m. ploto;

2.3. Patalpa - koridoriumi, plane pažymėtu Nr. 10, - 5,50 kv. m. ploto;

2.4. Patalpa - kambariu, plane pažymėtu Nr. 11, - 27,74 kv. m. ploto.

Priteisti iš atsakovo J. M. ieškovei A. J. 2481,29 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 29 ct) kompensaciją už atsakovui naudotis tenkančią didesnę turto dalį.

Atmesti atsakovo J. M. priešieškinį ieškovei A. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Priteisti iš atsakovo J. M. ieškovei A. J. 733,72 Eur (septynis šimtus trisdešimt tris Eur 72 ct) pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.