- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e2-4390-604/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00360-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- T. M., J. M.
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Gžegožas Saksonas, Birutė Rutkauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
atsakovams J. M., T. M. ir J. M. nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
trečiajam asmeniui Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarei Marijai Miliūnienei nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimu pateiktas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams J. M., T. M. ir J. M. dėl pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. pateiktu ieškiniu prašo teismo pripažinti, kad pirkėjas (atsakovas) J. M. 2019-10-09 sudarė pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. ŠMM-2611) su pardavėju T. M. ir J. M., kurios pagrindu įsigijo 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių - šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių - tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur.; perkelti ieškovei A. J. pirkėjo teises pagal 2019-10-09 pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. ŠMM-2611), įpareigojant ją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti pardavėjams T. M. ir J. M. 10 000 Eur, o T. M. ir J. M. įpareigoti sugrąžinti J. M. 10 000 Eur, sumokėtus pagal šią sutartį; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai T. M. ir J. M. pateiktu atsiliepimu su ieškovės A. J. ieškiniu nesutiko visiškai, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas J. M. pateiktu atsiliepimu su ieškovės A. J. ieškiniu nesutiko visiškai, prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė pateiktu atsiliepimu prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. ieškinyje nurodė, kad jai ir atsakovui J. M. šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamai po 2/3 ir 1/3 dalis priklauso pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Šio turto 2/3 dalis ji valdo 1992-07-30 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovas J. M. 1/3 dalį namų valdos įgijo iš T. M. bei jo sutuoktinės J. M. 2019-10-09 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. ŠMM- 2611 pagrindu. Prieš sudarydami 2019-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu J. M., atsakovai T. M. ir J. M. 2019-02-01 išsiuntė per Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarę pareiškimą, siūlydami jai kaip nekilnojamojo turto bendraturtei įsigyti parduodamas statinių dalis už 35 000 Eur sumą. Gavusi šį pareiškimą, 2019-03-01 per notarę išsiuntė bendraturčiams atsakymą, jog už nurodytą kainą ji nesutinka pirkti minėto turto ir šį turtą pirktų, jei jo kaina būtų mažesnė, atitinkanti realią turto rinkos vertę. Tokiu būdu turtas T. M. ir J. M. buvo parduotas J. M. už 35 000 Eur sumą. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-127-419/2022 pagal jos ieškinį atsakovui J. M. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovo J. M. priešieškinį dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bylos nagrinėjimo metu 2022-03-22 teismo posėdyje atsakovas J. M. patvirtino (teismo protokolo įrašas nuo 1:20:44 min. iki 1:24:16 min.), kad sudarant 2019-10-09 pirkimo pardavimo sutartį, nors sutartyje buvo nurodyta 35 000 Eur šio turto pirkimo-pardavimo kaina, išties buvo sutarta parduoti-pirkti turtą už 10 000 Eur. Todėl laikytina, kad nurodytas turtas buvo parduotas pažeidžiant jos pirmenybės teisę. Dėl šios priežasties ji prašo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytą sutartį. Aplinkybę apie parduoto turto tikrą kainą ji sužinojo 2022-03-22 teismo posėdžio metu, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad už parduodamą turtą mokės 10 000 Eur, o likę 25 000 Eur bus mokami už turtą, kuris nėra registruotas (kiemo įrenginiai, teisę išpirkti žemę), pripažintina, kad pirkimo-pardavimo sutartis dėl 25 000 Eur turto kainos yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama įsigyti kitus turto objektus negu nurodyta 2019-10-09 pirkimo pardavimo sutartyje. Todėl sutartis turi būti pakeista nurodant tikrąją šio sandorio vertę - 10 000 Eur, o pirkimo -pardavimo sutarties dalis dėl 25 000 Eur kainos turi būti pripažinta niekine.
2022-07-05 teismo posėdžio metu ieškovė A. J. ieškinį palaikė visiškai, papildomai paaiškino, kad atsakovas J. M. kitoje civilinėje byloje teismo posėdžio metu pripažino, jog už gyvenamąjį namą jis sumokės atsakovams T. M. ir J. M. 10 000 Eur sumą, už kiemą - 20 000 Eur sumą, o už žemę - 5 000 Eur. Kadangi jai buvo siūloma pirkti turto dalį už didesnę sumą, tuo pagrindu prašo perkelti jai pirkėjo teises pagal sutartį. Atsakovai per notarą siūlė jai pirkti 1/3 dalis statinių už 35 000 Eur, tačiau ji atsisakė pasinaudoti pirmumo teise, nes manė, kad parduodamo turto kaina yra per didelė. Tuomet turtas buvo parduotas J. M.. Ginčai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu egzistavo visuomet.
Atsiliepimas
Atsakovai T. M. ir J. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019-10-09 sudarė su atsakovu J. M. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ŠMM-2611), pagal kurią pardavė atsakovui J. M. už 35 000 Eur sumą 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį inžinerinių statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta parduodamo turto kaina atitiko šalių valią ir parduodamo turto vertę. 15 000 Eur J. M. sumokėjo atsakovams T. M. ir J. M. grynais pinigais pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo momentu. Kadangi pirkėjas neturėjo galimybės atsiskaityti iš karto, atsakovai susitarė, jog likusi 20 000 Eur suma bus sumokėta dalimis iki 2023-10-09, mokant kas pusmetį į atsakovų banko sąskaitą po 2500 Eur (Sutarties 4.3 punktas). Tai buvo padaryta tam, kad atsakovui J. M. nereikėtų skolintis pinigų iš banko ar kredito unijos. Pažymėjo, kad sutartinius įsipareigojimus J. M. vykdo tinkamai ir laiku, nes bankiniais mokėjimais 2020-04-10 sumokėjo 3 500 Eur, 2020-10-08 - 2 500 Eur, 2021-04-05 – 2500 Eur, 2021-09-24 – 2500 Eur, 2022-04-15 – 1500 Eur, tai yra bendrai iki 2022-05-18 sumokėdamas 27 500 Eur sumą. J. M. dar privalo sumokėti 7 500 Eur sumą po 2500 Eur trims etapais kas pusmetį iki 2023-10-09. Šie faktai visiškai paneigia ieškovės įtarimus/teiginius, jog turtas buvo parduotas už 10 000 Eur. Ieškovei, kaip turo bendrasavininkei, notarės 2019-02-01 pranešimu buvo tinkamai pranešta apie ketinimą parduoti turto dalį už 35 000 Eur, tačiau ji 2019-03-01 pranešimu atsisakė pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą turto dalį. Todėl CK 4.79 straipsnis nebuvo pažeistas ir ieškovė negali reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Pažymėjo, kad sandoris buvo sudarytas 2019 metais, šiai dienai parduotas turtas yra žymiai didesnės vertės. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-127-419/2022 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui J. M. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovo J. M. priešieškinį dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl šios bylos kontekste ieškovės ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo reikėtų vertinti kaip bandymą neteisėtai visą turtą prisiteisti sau. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-127-419/2022 2022-03-22 teismo posėdžio metu atsakovo J. M. teiginiai, jog už turtą jis sumokėjo 10 000 Eur, o likusius 25 000 Eur sumokėjo už turtą, kuris nėra nurodytas sutartyje (kiemo įrengimą, teisę išpirkti žemę), yra ištraukti iš konteksto. Atsakovas J. M., kaip asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, galėjo būti suklaidintas ar išprovokuotas. Teismo posėdžio metu J. M. dėstė, jog namas yra sutvarkytas, turi atskirą šulinį ir tvorą, prie namo yra išklotos trinkelės, todėl akivaizdu, kad jis mokėjo už turtą, nurodytą pirkimo - pardavimo sutartyje. Namas ir kiti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžineriniai įrenginiai nėra atskirti vieni nuo kitų, o yra namo priklausiniai, vientisas turtas, todėl nėra svarbu, kaip J. M. teismo posėdžio metu vertino ir dėstė atskirų pirkto turto elementų vertę. Taip pat pažymėjo, kad J. M. buvo neatlygintinai perleistos 94,45 Eur vienkartinės išmokos už 0,1454 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šios įmokos nebuvo pirkimo - pardavimo sutarties dalyku. Todėl J. M. paaiškinimą reikėtų vertinti teisminio ginčo tarp jo ir A. J. kontekste. Taip pat nurodė, kad sudarant sutartį, jokių apsimetimo elementų nebuvo, ką šalys turėjo galvoje, tą ir atliko.
Šalies argumentai
2022-07-05 teismo posėdžio metu atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko visiškai ir prašė jį atmesti, papildomai paaiškino, kad jai su sutuoktiniu T. M. nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių. Ši namo dalis buvo aptverta tvora ir suremontuota, tinkama gyventi, pravestas vandentiekis, įrengti vartai, kadangi ketino šioje vietoje gyventi ir išpirkti ieškovei priklausančią namo dalį. Ieškovė vis žadėjo, kad parduos jiems savo dalį, tačiau 2005 metais pasiūlė labai didelę kainą - 400 000 Lt. Todėl pirkti ieškovės dalį atsisakė. Žemė prie statinių buvo išpirkta iš valstybės dar 1994 metais, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Dar prieš 2019 metus ne kartą siūlė ieškovei pirkti jiems priklausančią namo dalį už 35 000 Eur kainą, tačiau ieškovė atsisakydavo, todėl šį turtą pasiūlė pirkti giminaičiui J. M., šis sutiko. 15 000 Eur J. M. sumokėjo grynais sandorio sudarymo metu pas notarę, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti dalimis kas pusmetį. Šiuo metu jis yra sumokėjęs 12 500 Eur, jam dar liko trys įmokos bendrai 7 500 Eur sumai. Parduodamo turto vertę nustatė maždaug pagal savo įdėtas lėšas į šį turtą.
2022-07-05 teismo posėdžio metu atsakovas T. M. su ieškiniu nesutiko visiškai ir prašė jį atmesti, papildomai paaiškino, kad su pardavėju susitarė dėl 35 000 Eur daiktų kainos. Į šią sumą buvo įtraukta namo ir kitų statinių vertė. Sutarties sudarymo metu pardavėjas sumokėjo 15 000 Eur, likusią dalį įsipareigojo sumokėti iki 2023 metų pabaigos.
Atsiliepimas
Atsakovas J. M. atsiliepime nurodė, kad 2019-10-09 su atsakovais T. M. ir J. M. sudarė pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ŠMM-2611), pagal kurią T. M. ir J. M. pardavė jam už 35 000 Eur kainą 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį inžinerinių statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodyta sandorio suma atitiko šalių valią ir parduodamo turto vertę. Pirkimo - pardavimo sutarties 4.1-4.4. punktuose buvo numatyta atsiskaitymo už perkamą turtą tvarka, pagal kurią 35 000 Eur daikto kaina bus sumokėta tokia tvarka: 15 000 Eur jis sumokėjo sutarties pasirašymo metu, o likusią 20 000 Eur sumą įsipareigojo sumokėti mokėjimo pavedimu į T. M. nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 2023-10-09, mokėdamas kas pusmetį po 2 500 Eur. Toks susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad jis neturėjo visos sumos ir negalėjo iš karto atsiskaityti su pardavėjais bei kad nereikėtų skolintis banke ar kredito unijoje. Pardavėjai T. M. ir J. M. pripažįsta, kad 15 000 jis sumokėjo jiems grynais pinigais pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo momentu 2019-10-09. Savo įsipareigojimus pagal sutartį jis vykdo tinkamai ir laiku, nes į T. M. nurodytą banko sąskaitą 2020-04-10 sumokėjo 3 500 Eur sumą, 2020-10-08 – 2 500 Eur sumą, 2021-04-05 – 2 500 Eur sumą, 2021-09-24 – 2 500 Eur sumą, 2022-04-15 – 1 500 Eur sumą, tai yra iki 2022-05-20 sumokėjo bendrą 27 500 Eur sumą. Likusią 7 500 Eur sumą jis privalo sumokėti trims etapais iki 2023-10-09. Nurodė, kad ieškovės teiginys, jog turtas buvo parduotas už 10 000 Eur, neatitinka tikrovės, mano, kad tokiu būdu ieškovė nori pasipelnyti. Sandoris buvo sudarytas 2019 metais, todėl šiai dienai įsigytas turtas yra žymiai didesnės negu 35 000 Eur vertės. Taip pat nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-127-419/2022 pagal ieškovės ieškinį dėl naudojimosi aukščiau minėtu gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir jo priešieškinį dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl šios bylos kontekste ieškovės ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo reikėtų vertinti kaip bandymą neteisėtai visą turtą prisiteisti sau. Paaiškino, kad ieškovei, kaip turto bendrasavininkei, per notarę buvo tinkamai pranešta apie ketinimą parduoti turto dalį už 35 000 Eur sumą, tačiau pasinaudoti pirmumo teise ieškovė atsisakė. Nors civilinėje byloje Nr. e2-127-419/2022 2022-03-22 teismo posėdžio metu jis nurodė, kad už pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą turtą sumokėjo 10 000 Eur, o likusią 25 000 Eur sumą sumokėjo už turtą, kuris nėra nurodytas sutartyje (kiemo įrengimą, teisę išpirkti žemę), tačiau šis faktas yra ištraukiamas iš konteksto. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad namas yra sutvarkytas, aptvertas, turi atskirą šulinį ir tvorą, prie namo yra išklotos trinkelės, todėl akivaizdu, kad mokėjo už turtą, nurodytą pirkimo - pardavimo sutartyje. Namas ir inžineriniai įrenginiai nėra atskirti vieni nuo kito, yra vientisas objektas, todėl nėra svarbu, ką jis dėstė ir vertino teismo posėdžio metu. Pažymėjo, kad jam buvo neatlygintinai perleistos ir 94,45 Eur vienkartinės išmokos už 0,1454 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios įmokos nebuvo pirkimo - pardavimo sutarties dalyku ir buvo perleistos tam, kad ateityje galėtų jomis pasinaudoti perkant namų valdos sklypą iš valstybės. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė teigia, kad pirkimo - pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, tačiau nenurodė, kokiam sandoriui pridengti jis buvo panaudotas. Šiuo atveju jokių apsimestinių elementų nėra, nes J. M. ir T. M. valia buvo parduoti 1/3 dalį turto už 35 000 Eur, o jo valia buvo nupirkti šį turtą. Atkreipė dėmesį, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl civilinės bylos Nr. e2-127-419/2022 nagrinėjimo metu buvo suklaidintas bei dėstė savo mintis ir samprotavimus apie namo ir jo priklausinių vertę pagal savo asmeninį įsitikinimą, vertinimą, supratimą. Nėra teistas, niekada nebuvo baustas administracine tvarka, 6 metus tarnavo kariuomenėje, niekada neturėjo jokių tarnybinių nuobaudų, darbovietėje visada buvo charakterizuojamas tik teigiamai, yra doras, sąžiningas pilietis.
Šalies argumentai
2022-07-05 teismo posėdžio metu atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko visiškai ir prašė jį atmesti, papildomai paaiškino, kad prieš įsigydamas dalį statinių, padėjo atsakovams T. M. ir J. M. atlikti tvarkymo darbus šioje valdoje. Šią turto dalį norėjo įsigyti savo nuosavybėn, nes norėjo gyventi savarankiškai ir sukurti šeimą. Susitarė su pardavėjais dėl 35 000 Eur parduodamo turto kainos. Kainą jam pasiūlė patys pardavėjai, jis sutiko. Perkamą turtą jis įsivertino pats, jam kaina tiko, nes be gyvenamojo namo jam atiteko ir dalis kiemo. Žinojo, kiek lėšų yra investuota į šį turtą, nes pats šiuos darbus padėjo atlikti. 15 000 Eur sumokėjo pardavėjams grynais, likusią dalį moka jiems dalimis, nes sutarties sudarymo metu visos sumos neturėjo, o būsto kredito banke jam nesuteikė, nes namas yra medinis ir senas. Nupirkta namo dalis yra įrengta ir tinkama gyventi, nes suremontuotos sienos, pakeisti langai, įrengtas vandentiekis, tualetas, namas aptvertas tvora, įrengti vartai, kieme išklotos trinkelės, pastatyta pavėsinė, kepsninė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė atsiliepime nurodė, kad pagal 2019-10-09 patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas J. M. įgijo nuosavybėn 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatyta atsiskaitymo sąlygos ir tvarka, pagal kurią daiktų kaina yra 35 000 Eur, 15000 Eur pirkėjas sumokėjo, o pardavėjai gavo grynais pinigais šios sutarties pasirašymo metu, o 20 000 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjams mokėjimo pavedimu į pardavėjo T. M. banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 2023-10-09, mokėdamas kas pusmetį 2 500 Eur sumą. Atsiskaitymo terminas dar nėra suėjęs. Atsiskaitymo už perkamą turtą faktų notarė negali nei patvirtinti nei paneigti, nes tokių dalykų jai nepavesta kontroliuoti.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš šalių nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-10-09 atsakovai T. M. ir J. M. (pardavėjai) bei atsakovas J. M. (pirkėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ŠMM-2611), pagal kurią atsakovai T. M. ir J. M. pardavė atsakovui J. M. už 35 000 Eur kainą 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį inžinerinių statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Pirkimo - pardavimo sutarties 4.1-4.4. punktuose buvo nustatyta bendra parduodamų daiktų kaina – 35 000 Eur ir numatyta atsiskaitymo už perkamą turtą tvarka, pagal kurią 35 000 Eur perkamų daiktų kaina bus sumokėta tokia tvarka: 15 000 Eur atsakovas J. M. sumokėjo atsakovams T. M. ir J. M. sutarties pasirašymo metu (4.2 punktas), o likusią 20 000 Eur sumą įsipareigojo sumokėti mokėjimo pavedimu į T. M. nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 2023-10-09, mokėdamas kas pusmetį po 2 500 Eur sumą (4.3 punktas).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat nustatyta, kad 2/3 dalys minėtų statinių 1992-07-30 dovanojimo sutarties Nr. 5574 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei A. J..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį dėl turto dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda; kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą; kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
Aptariamoje situacijoje prieš sudarydami 2019-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ŠMM-2611) ir taikydami CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakovai T. M. ir J. M. 2019-02-01 per Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarę pateikė ieškovei pareiškimą (reg. Nr. ŠMM-341), kuriuo pranešė ieškovei apie ketinimą parduoti jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir pasiūlė ieškovei kaip nekilnojamojo turto bendraturtei įsigyti parduodamas turto dalis už 35 000 Eur sumą. Iš ieškovės 2019-03-01 pranešimo matyti, kad pasinaudoti pirmumo teise įsigyti atsakovų T. M. ir J. M. parduodamas turto dalis už 35 000 Eur kainą ieškovė atsisakė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovams T. M. ir J. M. paduodant ginčo turtą, tai yra 1/3 dalis gyvenamojo namo, šulinio ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui J. M., jos pirmenybės teisė pirkti parduodamo turto dalis buvo pažeista. Tokį pažeidimą ieškovė iš esmės argumentuoja tuo, kad 2022-03-22 teismo posėdžio civilinėje byloje e2-127-419/2022 metu atsakovas J. M. pripažino ir patvirtino, jog už gyvenamąjį namą jis sumokėjo atsakovams T. M. ir J. M. 10 000 Eur kainą, o už likusį turtą (kiemą ir teisę į žemę), kuris nebuvo įtrauktas į 2019-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį - 25 000 Eur kainą. Todėl ginčo turtas faktiškai buvo parduotas už ženkliai mažesnę, nei jai buvo pasiūlyta, sumą – 10 000 Eur. Be to, parduodamo turto sąlygos, kad nekilnojamas turtas bus parduodamas kartu su visais pagerinimais, pardavėjai (atsakovai T. M. ir J. M.) jai nenurodė.
Įvertinęs byloje turimų įrodymų visumą, su šiais ieškovės išdėstytais argumentais teismas nemato pagrindo sutikti.
Byloje kilus ginčui, koks visgi turtas buvo perleistas 2019-10-09 pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. ŠMM-2611) atsakovo J. M. nuosavybėn, taikytinos CK 4.12-4.19 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios pagrindinius ir antraeilius daiktus.
CK 4.12 straipsnyje nustatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Remiantis CK 4.13 straipsnio 1 dalimi, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
Pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas. Daikto priklausomumą lemia ne jo teisinė registracija kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 51 punktas).
CK 4.14 straipsnyje, reglamentuojančiame antraeilio daikto likimą, įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip; kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Ši bendra taisyklė reiškia, kad antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi, sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Taip pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2011).
Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jo nenurodoma turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003; 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).
Šioje byloje iš šalių paaiškinimų ir Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui J. M. ir ieškovei A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai (gyvenamasis namas ir inžineriniai statiniai), o taip pat ir valstybei priklausantis suprojektuotas 0,1454 ha žemės sklypas prie šių statinių sudaro vientisą objektą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad 1/3 gyvenamojo namo dalis, kurios savininkas šiai dienai yra atsakovas J. M., dar gerokai iki 2019-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovų T. M. ir J. M. buvo sutvarkyta taip, kad joje galima būtų faktiškai gyventi su patogumais: atliktas gyvenamojo namo vidaus konstrukcijų remontas, įrengtas vandentiekis ir sanitarinis mazgas, nauja elektros instaliacija, pakeisti langai, durys. Atsakovai T. M. ir J. M. teisme paaiškino, kad ieškovei nusprendus parduoti jai priklausančią dalį statinių, patys ketino pasinaudoti pirmumo teise, todėl savo valdos dalį tvarkė taip, kad joje būtų galima nuolat gyventi. Tačiau nesusitarus su ieškove dėl parduodamo turto kainos, nusprendė savo dalį parduoti. Atsakovai taip pat paaiškino, kad be gyvenamojo namo dalies buvo sutvarkyta ir gyvenamojo namo kiemo dalis, kuria šiai dienai faktiškai naudojasi atsakovas J. M.: atnaujinta tvoros konstrukcija, įrengtas atskiras įvažiavimas su vartais, pastatyta pavėsinė, kepsninė, trinkelėmis išklota kiemo danga. Teismo posėdžio metu atsakovas J. M. paaiškino, kad dalį valdos jis iš esmės nusprendė įsigyti dėl to, kad nutarė gyventi savarankiškai ir sukurti šeimą, o parduodamo turto kaina jam tiko ne tik dėl to, kad gyvenamojo namo dalis jau buvo suremontuota, su patogumais ir tinkama gyventi, bet ir dėl to, kad be gyvenamosios patalpos jis turės galimybę naudotis ir kiemo dalimi, kuri turto įsigijimo metu taip pat jau buvo sutvarkyta ir įrengta. Taigi, šie atsakovų paaiškinimai ir 2022-03-22 teismo posėdžio civilinėje byloje e2-127-419/2022 metu atsakovo J. M. išsakyti samprotavimai apie perkamo turto dalių įvertinimą, vertinant juos visumoje, patvirtina, kad 2019-10-09 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo siekta perleisti atsakovo J. M. nuosavybėn ne tik tas namų valdos dalis, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, bet ir tuos antraeilius daiktus, kurie yra skirti namų valdai tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį: namo ir inžinerinių statinių konstrukcijų pagerinimus, kitus kiemo statinius ir įrenginius. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovų sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje CK 4.14 straipsnio pagrindu nėra įtvirtinta jokių sąlygų, jog kažkuris antraeilis daiktas, priskirtinas pagal savo paskirtį parduodamai namų valdos daliai, lieka atsakovų T. M. ir J. M. nuosavybėje.
Teismas atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės kitos paskirties žemės sklypų, iš jų ir namų valdos žemės sklypų, pardavimą reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 2.1 punktą asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Kartu su prašymu parduoti žemės sklypą ar jo dalį asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius. Taigi, šios nuostatos iš esmės reiškia tai, kad turtinė teisė be aukciono išpirkti ar nuomoti iš valstybės namų valdos žemės sklypą ar jo dalį yra įgyjama nuo statinių, esančių šiame žemės sklype, įgijimo nuosavybėn ir pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu šie statiniai yra įgyjami, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento. Tuo remiantis tvirtinimas, jog kartu su ginčo statiniais atsakovui J. M. iš esmės buvo perleista ir teisė į žemės sklypo prie ginčo statinių privatizavimą, negali būti vertinamas kaip klaidingas. Todėl yra pagrindas išvadai, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui J. M. buvo perleista ir turtinė teisė į namų valdos žemės sklypo dalį, o 2019-10-09 atsakovų pareiškimu (reg. Nr. 2613) – ir teisė įskaityti už žemės sklypą atsakovo T. M. 1992-08-28 sumokėtas 94,45 Lt įmokas.
Taigi, nors pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad atsakovai T. M. ir J. M. perleido atsakovo J. M. nuosavybėn 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kartu su išvardintomis statinių dalimis atsakovo J. M. nuosavybėn buvo perleisti ir kiti parduodamos namų valdos dalies elementai - antraeiliai daiktai, kurie yra tiesiogiai susiję su parduodamais pagrindiniais statiniais (gyvenamojo namo dalimi) ar jų priklausiniais (tvora, šulinys), pagal savo funkcinę paskirtį esantys šių statinių konstrukcijų dalimis (pvz., tvoros vartai, šulinio konstrukcijų elementai, namo langai, durys ir kt., vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema) arba funkcionuojantys atskirai (pvz., pavėsinė, kiemo danga), tačiau iš esmės skirti gyvenamajam namui eksploatuoti, o taip pat ir turtinės teisės į žemės sklypo dalį prie šių statinių, bei kartu sudarantys vientisą objektą – dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Todėl remiantis šia išvada, ieškovės argumentas, kad į parduodamo turto kainą buvo įtraukta ir kaina turto, kuris nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties objektu (kiemo elementai, teisė į žemės sklypą), atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog atsakovai T. M. ir J. M. pažeidė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, nes neišaiškino ieškovei, kad nekilnojamas turtas bus parduodamas kartu su visais jo pagerinimais. Aptariamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pardavus atsakovui J. M. dalį bendrosios nuosavybės, buvo pakeistas pirkimo-pardavimo sutarties dalykas ar parduodamo turto kaina arba kitos sąlygos, turėjusios įtaką ieškovės apsisprendimui nepasinaudoti pirmumo teise. Iš ieškovės pozicijos, kuri buvo suformuota atsakant į atsakovų pranešimą apie parduodamą bendrosios nuosavybės dalį, matyti, kad ieškovė iš esmės nesutiko su atsakovų nustatyta kaina, kas ir nulėmė jai pirmumo teisės netekimą. Tačiau sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos dėl daiktų kainos, nustatyta atsiskaitymo už perkamą turtą tvarka ir atsakovų pateikti mokėjimo pranešimai bendrai 12 500 Eur sumai liudija, kad parduodamų daiktų kaina nepakito ir nėra fiktyvi, nes prievolė atsikaityti už įgytą turtą ta apimtimi, kuri buvo nustatyta sutartyje, atsakovo J. M. yra faktiškai vykdoma sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto bendraturtė, dažnai lankosi savo nuosavybėje, ją ir atsakovus sieja giminystės ryšys, namų vados pardavimo klausimas šalių buvo keliamas ne kartą, o visi parduodamos namų valdos pagerinimai buvo atlikti dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl ieškovei negalėjo būti nežinoma, kokios būklės yra parduodamas turtas ir kokie elementai jį sudaro, juolab gavusi atsakovų pranešimą dėl ketinimo parduoti bendrosios nuosavybės dalį, jokių klausimų dėl daiktų kokybės ir apimties ji nekėlė.
Taigi, remdamasis išvardintais argumentais, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad sudarant pirkimo pardavimo sutartį, buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė pirkti bendrosios nuosavybės dalį, todėl ieškovės ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškinį atmetus, pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovų T. M. ir J. M. atstovas pateikė teismui prašymą priteisti jiems iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 250 Eur suma teisinėms paslaugoms apmokėti, sumokėta atsakovams atstovavusiam advokatui už pasirengimą parengiamajam posėdžiui ir atstovavimą teisme (CPK 98 straipsnis).
Įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį teismas atsakovų atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina visa apimtimi ir priteisia atsakovams T. M. ir J. M. iš ieškovės A. J. lygiomis dalimis (po 125 Eur) 250 Eur išlaidų advokato pagalbai, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnė negu nustatytos maksimalios tokių išlaidų ribos.
Atsakovas J. M. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės nereikalauja.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 17,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-04-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovui J. M. perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių - šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių - tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei apie šį draudimą atliktas įrašas viešame registre (VĮ Registrų centras) – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškovės A. J. ieškinį atsakovams J. M., T. M. ir J. M. dėl pirkėjo teisių perkėlimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. J. atsakovo T. M. naudai 125 (vienas šimtas dvidešimt penki) Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. J. atsakovės J. M. naudai 125 (vienas šimtas dvidešimt penki) Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. J. valstybės naudai 17,12 (septyniolika Eur 12 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-04-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovui J. M. perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių - šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių - tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei apie šį draudimą atliktą įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras) – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.