Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovo atstovui adv. Adolfui Remeikiui, atsakovui D. C., atsakovo atstovui adv. Venjamin Dobrovskij,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui D. C. dėl įpareigojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo D. C. vardu VĮ „Regitra“ nuo 2012-10-26 registruota 1998 m. gamybos transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (toliau- automobilis) (b.l. 5-6). Tarp šalių kilo ginčas dėl šios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo fakto buvimo, ir atitinkamai ieškovas A. S. savo reikalavimą įpareigoti atsakovą įregistruoti automobilį jo vardu bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžia ta aplinkybe, jog 2012-11-25 sudarytos žodinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo į jį nuosavybės teisę, tuo tarpu atsakovas D. C. neigia pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktą, teidamas jog tarp šalių susiklostė tik pavedimo teisiniai santykiai, atsakovui pavedus ieškovui atlikti tam tikrus automobilio remonto darbus. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina nustatyti, ar tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai ir buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kaip ieškovo nuosavybės teisės į jį atsiradimo pagrindas, tuo pačiu suteikiantis teisę jam, kaip savininkui, ginti savo pažeistas teises prašomu būdu, t.y. reikalaujant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus teisinę reikšmę turinčius veiksmus.

Pagal CK 6.192 str. 1 d., 1.71-1.72 str. sandoriai sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konliudentiniai veiksmai). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Pagal CK 6.181 str. 1 d. sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 str. 1 d. laikoma, kad įsipareigojimas perduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas.

Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., LAT 2008 m. vasario 15 d. nutartis c.b. A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis c.b. BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis c.b. A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis c.b. R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., LAT 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis c.b. A. R. v. J. R., G. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis c.b. L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis c.b. V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ , byla Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis c.b. G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; ir kt.). Kitaip tariant, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai – ieškovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, esantys Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)– nors ir palieka tam tikrų abejonių, tačiau leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tarp ieškovo A. S. ir atsakovo D. C. 2012-11-25 buvo sudaryta ir tuo pačiu įvykdyta ne pavedimo, kaip teigė atsakovas, o žodinė bei šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtinta automobilio (duomenys neskelbtini)., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, t.y. byloje esančių įrodymų visuma leidžia kalbėti apie didesnę tikimybę, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl automobilio pirkimo – pardavimo, negu nebuvo.

Nors rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni, nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. (Ž.) v. S. G., V. G., bylos Nr. 3K-3-351/2013), tačiau civilinėje byloje šalys nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų ar paneigtų jų nurodomas aplinkybes. Teismui pateiktas automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (kopija) nei patvirtina, nei paneigia ieškovo nurodomą pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktą – ji tik rodo, jog nuo 2012-10-26 ir iki šiol automobilis VĮ „Regitra“ įregistruotas atsakovo D. C. vardu. Kita vertus, automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų, todėl tokia sutartis, kaip jau buvo minėta, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai CK ar kituose įstatymuose nenustatyta transporto priemonės nuosavybės teisių perleidimo sandorių rašytinės formos ar registravimo, ieškovas visomis leistinomis priemonėmis gali įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktą, t. y. paneigti viešo registro duomenis, o atsakovas gali ginčyti atsakovo pateiktas aplinkybes kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo. Taigi, šiuo atveju byloje vertinti tik šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, o taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus pateikto ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje esantys duomenys laikytini rašytiniais įrodymais.

Tiek civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas paaiškinimus, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ieškovas A. S. nurodė, kad 2012 m. rudenį planavo pirkti tuo metu vairuotojų kursus lankančiam sūnui A. S. automobilį, o pamatę su sūnumi pas kaimyną D. C., tuo metu gyvenusį tame pačiame name (duomenys neskelbtini), atsiradusį naują automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė jį pirkti; paklausė D. C., ar parduotų automobilį ir už kokią kainą; atsakovas iš pradžių pasakė pagalvosiąs, o vėliau tą pačią dieną, t.y. 2012-11-25 pasakė, jog sutinka parduoti automobilį; šalys susidarė dėl jo kainos – 1400 Lt, nustatytos atsižvelgiant į atsakovo skolą ieškovo sūnui ir jos įskaitymą; ieškovas, jo sūnus A. S. ir atsakovas D. C. lauke prie namų apžiūrėjo automobilį; tos pačios dienos vakare A. C. atėjo į ieškovo namus su dokumentų aplanku, kuriame buvo su automobiliu susiję dokumentai - transporto priemonės registracijos liudijimas, nebegaliojantis draudimo liudijimas, eismo įvykio deklaracijos, informacinės knygelės apie automobilį; ieškovas virtuvėje sumokėjo atsakovui grynais pinigais visą automobilio kainą -1400 Lt, perduodamas 6 banknotus po 200 Lt, vieną 100 Lt vertės banknotą ir 2 banknotus po 50 Lt, o atsakovas pinigus paėmė ir perdavė ieškovui automobilį, 2 komplektus automobilio raktelių bei segtuvą su visais automobilio dokumentais, įskaitant originalų transporto priemonės registracijos liudijimą; šalys, tuo metu neturėjusios pirkimo - pardavimo sutarties formos, susitarė, jog ieškovui atlikus automobilio techninę apžiūrą, sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį, artimiausiu laiku kartu nuvyks į VĮ „Regitra“ ir perregistruos automobilį ieškovo vardu. Ieškovas nurodė, kad atsakovui po kelių dienų paprašius jam paskolinti automobilį, o ieškovui atsisakius tą padaryti, atsakovas kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės, dėl ko ieškovas paslėpė automobilį. Ieškovas paaiškino, kad derybose dėl automobilio pirkimo dalyvavo ir betarpiškai visą pirkimo – pardavimo procesą matė ieškovo sūnus A. S., o taip pat M. I., kuris šalių bendravimo ieškovo namuose (virtuvėje) metu sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Ieškovo duoti paaiškinimai yra detalūs, išsamūs, nuoseklūs, logiški, jie iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotus parodymus, apklausiant jį kaip liudytoją, o vėliau – kaip įtariamąjį, taip pat atitinka akistatos su atsakovu D. C. metu, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu ieškovo nurodytas aplinkybes, įskaitant tokias smulkias detales, kaip ieškovui atsakovo perduoti dokumentai, atsakovo pateikto dokumentų segtuvo spalva, atsakovui sumokėtų pinigų banknotai ir pan. (medžiagos lapai 63-69, 75-77, 80-85).

Ieškovo A. S. paaiškinimus patvirtina byloje apklaustų liudytojų A. S. bei M. I., betarpiškai ir tiesiogiai dalyvavusių ginčo sutarties sudarymo metu, parodymai, kurie šiuo atveju laikytini tiesioginiais ir pirminiais ieškovo nurodomas aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais. Ieškovo sūnus A. S. parodė, kad tuo metu lankė vairuotojo kursus, todėl ieškojo automobilio, o pamatęs pas kaimyną D. C. naujai atsiradusį automobilį (duomenys neskelbtini), paklausė, ar sutiktų jį parduoti, už kokią kainą, apžiūrėjo, apie tai pranešė tėvui A. S., kuris sutiko nupirkti sūnui šį automobilį, kiek pagalvojęs atsakovas sutiko parduoti automobilį už 1400 Lt, 2012-11-25 atvykus atsakovui į ieškovo namus, dalyvaujant liudytojui A. S., liudytojo tėvas sumokėjo atsakovui grynais pinigais 1400 Lt – šešis 200 Lt vertės banknotus, vieną 100 Lt vertės banknotą ir du 50 Lt vertės banknotus, o atsakovas jam perdavė transporto priemonės registracijos liudijimą, knygeles apie automobilį, šalys susitarė automobilį įregistruoti vėliau, kadangi tuo metu neturėjo pirkimo – pardavimo sutarties formos. Liudytojas M. I. taip pat parodė, jog tą dieną, t.y. 2012-11-25 buvo atėjęs į svečius pas ieškovą ir matė, kaip ieškovas su sūnumi A. S. išėjo į lauką kalbėti su D. C. prie automobilio (duomenys neskelbtini), ten atsakovas D. C. užvedė automobilį, vėliau atėjo į ieškovo namus, kur kalbėjosi apie automobilio pardavimą – pirkimą, ieškovas perdavė atsakovui grynuosius pinigus (nežino kiek būtent, bet girdėjo, jog buvo kalbama apie 1400 Lt), o atsakovas perdavė ieškovui su automobiliu susijusius dokumentus.

Vadovaujantis teismų praktika, parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. V. L., D. V., bylos Nr. 3K-3-494/2013). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo paaiškinimai, tiek abiejų liudytojų parodymai yra detalūs, išsamūs, nuoseklūs, iš esmės atitinka ir neprieštarauja jų dar 2012 m. duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo dėl automobilio vagystės metu, taip pat akistatų su atsakovu D. C. metu nurodytoms aplinkybėms (medžiagos lapai 48-51, 54, 56-59, 98).

Pažymėtina, kad iš prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 2012-12-10 atsakovo D. C. pateikto mobilaus ryšio telefono Samsung (duomenys neskelbtini) įrašo suvestinės, kuris šiuo atveju vertintinas kaip šalutinis rašytinis įrodymas, matyti, jog ieškovas A. S., kalbėdamas su atsakovo broliu A. T., taip pat kalba , t.y. pasakoja apie automobilio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo faktą, grynųjų pinigų -1400 Lt D. C. sumokėjimą, matant ieškovo sūnui A. S. ir kaimynui „P.“ (kaip paaiškino ieškovas ir kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – taip ginčo šalių vadinamas liudytojas M. I.), atsakovo pažadą įforminti automobilį, nuvažiuoti į „Regitrą“, „perrašyti viską“, atlikus techninę apžiūrą, sudarius draudimo sutartį, atsakovo skolą ieškovo sūnui ir jos įskaitymą į automobilio kainą, atsakovo vėlesnį prašymą duoti automobilį pasinaudoti ir ieškovo atsisakymą tai padaryti, nes perleista nuosavybė ieškovui, svarstymus dėl pirkimo – pardavimo sutarties įrodinėjimo galimybių, atsakovo padarytą „kiaulystę“, ir atsakovo versijos dėl automobilio perdavimo tik techninei apžiūrai atlikti neteisingumą (b.l. 41-46). Šiame pokalbyje atsakovo brolis A. T. klausia, kodėl šalys iš karto nesudarė pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovas taip pat svarsto, kad atsakovas negalėtų ieškovui atiduoti automobilio, visų jo dokumentų, jeigu ieškovas jam nebūtų sumokėjęs už automobilį („... man D. su savo charakteriu savo protu atiduotų dokumentus, jeigu aš jam nesumokėjau?....“).

Kaip jau buvo minėta, ieškovo duotus paaiškinimus, liudytojų A. S. ir M. I. parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, kuriuos kompleksiškai įvertinus ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013-04-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo D. C. pareiškimą dėl automobilio vagystės buvo nutrauktas konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo žodinės automobilio pirkimo – pardavimo sutarties tarp A. S. ir D. C. sudarymą, pagal kurią D. C. pardavė A. S. automobilį (duomenys neskelbtini), o A. S. sumokėjo D. C. 1400 Lt, ką patvirtina nuoseklūs A. S., jo sūnaus A. S. ir M. I. parodymai (medžiagos lapai 117-119). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokuroro 2013-06-17 nutarimu, patikrinus 2013-04-23 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumą, buvo konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nustatytų ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių visuma yra pakankama padaryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, nes šalys susitarė dėl automobilio pirkimo – pardavimo, kainos, atsiskaitymo tvarkos, sutartis iš karto buvo įvykdyta ir kt. (medžiagos lapai 125-126). Šio nutarimo atsakovas D. C. baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui neskundė. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas ir standartai baudžiamajame ir civiliniame procesuose skiriasi, tačiau šiuos ikiteisminio tyrimo metu priimtus nutarimus, kaip ir kitus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, teismas, kaip jau minėta, civilinėje byloje vertina kaip papildomus rašytinius įrodymus sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo.

Pagaliau, visų su ginčo automobilių susijusių originalių dokumentų ir daiktų (paties automobilio, abiejų raktelių komplektų, transporto priemonės registracijos liudijimo, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, užsienio kalba surašytų informacinių knygelių apie automobilį) buvimo pas ieškovą faktas (jie buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu, medžiagos lapai 87-96) taip pat netiesiogiai patvirtina pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą bei jo įvykdymą iš atsakovo pusės (perduotas pirkimo – pardavimo sandorio objektas ir su juo susiję, jam naudoti reikalingi daiktai bei dokumentai).

Nors atsakovo D. C. paaiškinimai apie tai, kad jis neketino parduoti automobilio (duomenys neskelbtini) ir nepardavė jo ieškovui, o tik susitarė dėl jo suremontavimo bei paruošimo techninei apžiūrai, ir būtent šiam tikslui perdavė ieškovui automobilio raktelius, registracijos liudijimą bei kitus dokumentus, iš esmės prieštarauja ieškovo A. S. paaiškinimams ir liudytojų A. S. bei M. I. parodymams ir juos neigia, tačiau jie nėra pagrįsti jokiais kitais pakankamai įrodymais, tuo tarpu pagal CPK 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Liudytojų A. S., S. J. ir A. M. parodymai yra neinformatyvūs ir šiuo atveju negali būti laikomi pakankamais pavedimo teisinių santykių tarp ginčo šalių buvimo įrodymais, paneigiančiais pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo faktą. Liudytoja J. S. – atsakovo D. C. brolio A. T. sugyventinė, parodė, kad apie tai, jog ieškovas A. S. pasiūlė atsakovui D. C. suremontuoti automobilį ir jog būtent tam tikslui atsakovas jam perdavė automobilį, jo raktelius, registracijos liudijimą ir kitus dokumentus, jog atsakovui po savaitės paprašius grąžinti automobilį ieškovas automobilio negrąžino, jog atsakovas automobilio ieškovui nepardavė ir kt., sužinojo iš atsakovo D. C., kuris jai ir kitiems šeimos nariams apie tai pasakojo. Taigi, ši liudytoja ne pati tiesiogiai matė, girdėjo jos nurodomas aplinkybes, o apie jas sužinojo iš atsakovo D. C., tad jos parodymai negali būti laikomi tiesioginiu įrodymu byloje. Be to, jog parodymai vertintini kritiškai atsižvelgiant į konfliktinius jos bei ieškovo A. S. santykius, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys įrodymai: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-441-137/2011 atsakovo brolis bei liudytojos J. S. sugyventinis ir vaiko tėvas A. T. buvo pripažintas kaltu, padarius LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, o būtent nesunkų ieškovo A. S. sveikatos sužalojimą 2011-04-14, nuteistas laisvės paribojimu, tuo pačiu priteisiant ieškovui A. S. 20000 Lt turtinės žalos atlyginimą (medžiagos lapai 100-101). Liudytojos nurodoma aplinkybė apie tai, jog ieškovas siūlė jai dovanoti sugyventinio skolą, jeigu ji duos ieškovui palankius parodymus šioje civilinėje byloje, nepagrįsti jokia įrodomąja medžiaga. Nors liudytojai S. J. ir A. M. taip parodė, jog atsakovas perdavė ieškovui automobilį tik suremontuoti, bet nepardavė, nes juo buvo ketinama vykti dirbti į užsienį, tačiau šias aplinkybes jiems taip pat pasakojo pats atsakovas D. C., jie patys betarpiškai reikšmingų bylai aplinkybių, faktų nematė ir ieškovo bei atsakovo sutartiniuose santykiuose nedalyvavo. Liudytojų nurodoma aplinkybė apie tai, kad automobiliu F. B. buvo ketinama visiems jiems su atsakovu vykti dirbti į užsienį, kad atsakovas D. C., įgijęs automobilį, jį remontavo, tvarkė, niekaip nepatvirtina ir nepaneigia automobilio pirkimo – pardavimo ir/ar pavedimo sutarties sudarymo fakto.

Šiuo atveju vėlesni ieškovo A. S. veiksmai, paslepiant automobilį nuo ieškovo, neišsaugant ir pan., neturi reikšmės sprendžiant dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties fakto buvimo. Jeigu kokie nors ieškovo vėlesni veiksmai buvo neteisėti, dėl to spręstina atskirų procesų tvarka (kaip paaiškino ieškovas, jis buvo administracine tvarka nubaustas už automobilio neišsaugojimą). Taip pat ir ta atsakovo akcentuota aplinkybė, kurios neginčijo ir ieškovas bei liudytojas A. S., jog automobilį buvo norima įregistruoti ne faktinio pirkėjo (ieškovo), o ieškovo kaimynės vardu, taip siekiant išvengti antstolių iš ieškovo vykdomų išieškojimų nukreipimo į ieškovo turtą, nepaneigia fakto, jog tikrąja automobilio pirkimo – pardavimo sutarties šalimi buvo būtent ieškovas, o šiuo atveju būtent ieškovas, kaip automobilio savininkas, prašo taikyti atitinkamą jo pažeistų teisių gynimo būdą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tarp ieškovo A. S. ir atsakovo D. C. 2012-11-25 buvo sudaryta žodinė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kuri tuo pačiu buvo įvykdyta, kadangi pardavėjas – atsakovas D. C. perdavė pirkėjui sutarties dalyką – automobilį jam valdyti nuosavybės teise, patvirtino nuosavybės teisę į automobilį bei jo kokybę (CK 6.317 str.), kartu su automobiliu perdavė su juo susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į automobilį patvirtinančius dokumentus (CK 6.318 str.), o pirkėjas – ieškovas A. S. priėmė jam perduotą automobilį (CK 6.346 str.) ir sumokėjo automobilio kainą pardavėjui (CK 6.344 str.).

Pagal CK 4.98 str. savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, o CK 1.138 str. numato civilinių teisių gynimo būdus, įskaitant prievolės įvykdymą natūra. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo įpareigoti atsakovas atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu, o būtent įpareigoti atsakovą įregistruoti automobilį VĮ „Regitra“ ieškovo vardu. Nors transporto priemonės įregistravimas VĮ „Regitra“ nėra būtina pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, tačiau transporto priemonės įregistravimas savininko vardu turi teisinę reikšmę, kadangi su juo siejama kitų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo galimybė, savininko teisės nekliudomai valdyti, naudotis ir disponuoti jam teisėtai priklausančiu automobiliu įgyvendinimas ir užtikrinimas. Vadovaujantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų motorinės transporto priemonės registracija yra svarbi ir be kita ko, teisiškai reikšminga procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme (2 str. 33 p.). Pagaliau, nagrinėjamu reikalavimu ieškovas siekia, kad viešame registre esantys duomenys apie transporto priemonę, įskatinat ir jos savininką, atitiktų tikrąją teisinę padėtį.

Vadovaujantis LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 72.3 p. pasikeitus transporto priemonės valdytojui, valdytojo ar transporto priemonės duomenims – pareiškėjas privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo. Pagal Taisyklių 73 p. galimi trys pasikeitusio transporto priemonės valdytojo duomenų registravimo atvejai: 1) kai buvusio ir naujo transporto priemonės valdytojų vardu veikiantys pareiškėjai į VĮ „Regitra“ padalinį atvyksta kartu ir užpildo bendrą prašymą, pateikdami reikalingus dokumentus; 2) kai buvusio ir naujo transporto priemonės valdytojų vardu veikiantys pareiškėjai į VĮ „Regitra“ kreipiasi atskirai; 3) kai į VĮ „Regitra“ kreipiasi tik naujo transporto priemonės valdytojo vardu veikiantis pareiškėjas.

Nors teisių ir faktų, šiuo atveju - pačios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo fakto pripažinimas teismo sprendimu būtų pakankamas pagrindas ieškovui pačiam kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl nuosavybės teisių į ginčo automobilį įregistravimo Taisyklių 77 p. nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas, pasinaudodamas dispozityvumo civilinėje teisėje bei civiliniame procese principu, pareiškė ieškinį ne dėl teisių pripažinimo (nors pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktas konstatuojamas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, kaip būtina sąlyga ieškovo reikalavimui patenkinti), o dėl priteisimo, t.y. atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus teisiškai reikšmingus veiksmus, todėl taikytinas antrasis iš nurodytų transporto priemonės valdytojo duomenų registravimo atvejų – atsakovas D. C. įpareigotinas kreiptis į VĮ „Regitra“ atskirai Taisyklių 75 p. nustatyta tvarka, t.y. pateikiant VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos pranešimą-deklaraciją, nurodant nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimo datą, transporto priemonę perėmusio Lietuvos Respublikos gyventojo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos, organizacijos duomenis ir kitą informaciją bei pridedant kitus Taisyklėse nurodytus būtinus dokumentus.

Ieškovo A. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pirma, pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o šiuo atveju joks įstatymas (teisės norma) nenumato galimybės priteisti neturtinės žalos atlyginimą tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju, t.y. esant pažeistai asmens turtinei nuosavybės teisei. Antra, net jei įstatymas ir numatytų tokiose situacijose neturtinės žalos kompensavimo galimybę, ieškovo reikalavimas nebūtų tenkinamas, nes jis neįrodė būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – pačios neturtinės žalos patyrimo fakto, nenurodė ir nepagrindė jokių kompensacijos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o vien ieškovo paaiškinimai apie tai, jog dėl atsakovo D. C. neveikimo jis patyrė dvasinių išgyvenimų, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas ir įrodymas, leidžiantis spręsti dėl neturtinės žalos buvimo, kompensacijos dydžio.

Patenkinus ieškinį iš dalies, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio (už patenkintą neturtinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus), o taip pat pusė ieškovo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai sumokėti, t.y. 750 Lt, viso – 894 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai atmetus ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovui priteistina dalis jo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. 750 Lt (ieškovas ir atsakovas byloje patyrė po 1500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti). Kadangi ieškovo pagrindiniu įrodinėjimo dalyku byloje esantis reikalavimas iš esmės buvo patenkintas, iš atsakovo priteistina 25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui D. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą D. C. atlikti teisės norminiuose aktuose numatytus veiksmus VĮ „Regitra“, būtinus įregistruojant pasikeitusius duomenis apie naują transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytoją – savininką A. S.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. C. ieškovui A. S. 894 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą – 25 Lt (dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. S. atsakovui D. C. 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.