- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1521-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33918-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „EIT Sprendimai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ (toliau – atsakovė) 821,59 Eur žalos atlyginimą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apdrausta ieškovės transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėja – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“. Kaltininkas – transporto priemonės Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė. Padaryta žala įvertinta 6 884,59 Eur, iš transporto priemonės rinkos vertės (8 051,00 Eur) atėmus transporto priemonės likutinę vertę (1 166,41 Eur).
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“ kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo pagal kaltininko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, jai išmokėta 5 356,00 Eur suma. Ieškovė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“ reikalavimu jai išmokėjo 1 528,59 Eur neatlygintos žalos dalį. Atsakovei pateikta pretenzija Nr. R0001642728, pagal kurią ši dalį žalos – 707,00 Eur atlygino.
4. Ieškovė, organizavusi likučių pardavimą aukciono būdu, nustatė, kad reali transporto priemonės likučių vertė – 1 166,41 Eur, tuo tarpu atsakovė apskaičiavo teorinę likučių vertę, sudarančią 1 948,00 Eur. Ieškovės teigimu, jos atliktas likučių vertės nustatymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/101 patvirtintai Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijai (toliau – Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintoms eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėms (toliau – taisyklės), nes: 1) išmokos skaičiavimas buvo atliktas pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nustatytą likutinės automobilio vertės skaičiavimo principą (iš vardinės automobilio vertės atėmus likučių vertę); 2) Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija neprieštarauja individualiam likučių vertės nustatymui; 3) taisyklių 6 punkte numatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, kitų teisės aktų nuostatomis, nepriklausomų ekspertų ataskaitomis; 4) Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 7 punktas numato, jog vertinimu laikomas nešališkas transporto priemonės vertės apskaičiavimas, apimantis jos aprašymą, vertintojo nuomonę apie jos būklę ir tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje; vidutinė transporto priemonės rinkos vertė nustatoma rinkos kainų tyrimo metodais arba pagal instrukcijoje pateiktą metodiką (Kelių transporto priemonių instrukcijos 8 punktas) – šis principas galioja ir likučių vertinimui; 5) pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 68 punktą, ekspertui nėra draudžiama nustatyti likučių vertę ne spėjimo ar tik teorinio skaičiavimo būdu, bet ir atlikus rinkos tyrimą aukciono būdu; 6) Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija – teisės aktas, neatitinkantis šių dienų realijų, todėl negali būti laikomas pagrindu nustatant likučių vertę, kai automobilis yra nestandartinės komplektacijos arba nukentėjęs asmuo nesutinka su teoriniu likučių vertinimu, nes jis, gavęs draudimo išmoką, sumažintą likučių verte, jas pardavęs turės teisėtą bei pagrįstą lūkestį susigrąžinti tą sumą, kuria jam buvo sumažinta draudimo išmoka.
Atsiliepimas
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 821,59 Eur skirtumas tarp ieškovės reikalaujamos ir atsakovės išmokėtos draudimo išmokos susidarė dėl draudikių skirtingai apskaičiuotų transporto priemonės likutinių verčių. Atsakovė, apskaičiuodama transporto priemonės likutinę vertę, vadovavosi nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu, o ieškovė rėmėsi aukciono rezultatais. Kaip atsakovė teigė, aukciono taikymas transporto priemonės likutinei vertei apskaičiuoti yra nepagrįstas: 1) transporto priemonės likutinės vertės apskaičiavimas aukciono būdu nėra įteisintas jokiais teisės aktais; 2) aukciono rezultatai neparodo tikrosios transporto priemonės likutinės vertės, nes aukcionas yra pardavimo, o ne vertinimo įrankis; 4) ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad aukciono laimėtojas, pasiūlęs už automobilį 1 166,41 Eur, vėliau jį sutiko nupirkti tik už 850,00 Eur, patvirtina, kad aukciono rezultatai visiškai neatspindi objektyvios transporto priemonės likutinės vertės, yra subjektyvūs ir išimtinai priklausantys nuo aukcione dalyvaujančių asmenų norų bei galimybių; 5) atsakovė transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimą atliko pagal šiuo atveju aktualias teisės aktų nuostatas, todėl jo rezultatai yra objektyvūs ir laikytini atitinkančiais visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis); 6) Kelių transporto priemonių instrukcija nėra pakeista ar panaikinta, todėl riboti jos taikymą ar apskritai atsisakyti ją taikyti yra visiškai nepagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1689-592/2018 ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 821,59 Eur žalos atlyginimo, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 821,59 Eur sumą nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei – 6,06 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
7. Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), nei taisyklės, kuriomis remiantis nustatomas žalos dydis, nepateikia nuorodos į tvarką ir (ar) Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo TPVCAPDĮ ir taisyklių nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu. Teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) patvirtina draudiko pareigą vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis būtų nustatytas taip, jog nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai – tiek, kiek tai leidžia privalomojo civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas darė išvadą, jog ieškovė pagrįstai transporto priemonės likutinę vertę paskaičiavo nustačiusi jos realią rinkos vertę, organizuodama šios transporto priemonės likučių pardavimo aukcioną. Teismas sprendė, jog nepaisant to, kad aukcionas, kurį panaudojo ieškovė apskaičiuodama transporto priemonės likutinę vertę, yra pardavimo, o ne vertinimo įrankis, vien tai savaime nėra pagrindas teigti, jog pati aukciono būdu parduoto turto kaina neatitinka tikrosios turto vertės – priešingai, paprastomis aplinkybėmis protingai disponuojant turtu būtent turto pardavimo kaina gali geriausiai identifikuoti realią daikto vertę.
9. Teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė, o atsakovė – nepaneigė, kad ginčo transporto priemonės likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę, be to, atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktais argumentais, turėjo įrodyti, jog parduotų transporto priemonių likučių kaina nėra reali ir protinga, tačiau ji nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes ir įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1689-592/2018, perduoti byla? pirmosios instancijos teismui nagrine?ti is? naujo ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ies?kovė, pateikdama duomenis, kad didz?iausias kainos pasiu?lymas uz? transporto priemonę buvo 1 166,41 Eur, nei?rode?, kad s?i suma atitinka didz?iausia? i?manoma? pardavimo kaina?. Įrodyta tik aplinkybė, kad uz? tokia? suma? transporto priemonė buvo parduota, tac?iau pastangu?, kad ji bu?tu? parduota uz? didesne? suma?, nedėta.
Šalies argumentai
10.2. Pirmosios instancijos teismas paz?eide? i?rodymu? vertinimo taisykles, nes ies?kovės pateiktam i?rodymui apie aukciono rezultatus, t. y. pardavimo kaina?, suteike? auks?tesne? i?rodoma?ja? galia? ir nevertino teismo pose?dz?io metu ies?kovės atstove?s duotu? paais?kinimu? kaip reiks?mingu?. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ture?jo i?vertinti, kad ieškovė, siekdama parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą, nesikreipe? i? joki? kita? aukciono organizatoriu? ir nepras?e? aukciono organizatoriaus paskelbti pakartotini? aukciona?.
10.3. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo aktualios informacijos apie aukciono vykdyma?, todėl nebuvo galima nustatyti ar ginc?o aukciono rezultatai yra objektyvu?s, atspindintys realia? turto verte? rinkoje ir ar turtas parduotas už didžiausia? i?manoma? kaina?. Ies?kovei atsisakius ginc?a? uz?baigti taikiai, atsakovė pirmosios instancijos teismui 2018 m. gruodžio 5 d. pateike? pras?yma? is?reikalauti i?rodymus, atskleidz?ianc?ius aukciono vykdymo aplinkybes (kiek skirtingu? dalyviu? dalyvavo aukcione, kokia buvo pradine? transporto priemonės kaina, kiek laiko aukcionas truko, ar vyko pakartotinis aukcionas, ar buvo kreiptasi i? kitus aukcionus de?l jos pardavimo, ar transporto priemonės pardavimas buvo skelbiamas populiariausiuose internetiniuose pardavimo kanaluose). Tik turint s?ia? informacija?, galima vertinti ar aukcionas vyko tokiomis aplinkybe?mis, kurios uz?tikrina turto pardavima? pagal didz?iausią i?manoma? turto verte? ir ar ies?kovė de?jo pastangas, kad s?i aplinkybe? bu?tu? įvykdyta. 2018 gruodžio 6 d. teismo pose?dz?io metu pirmosios instancijos teismas atsisake? tenkinti s?i? atsakovės pras?yma?, nurodydamas, kad jį tenkinant byla? reikėtų atide?ti. Nagrine?jamu atveju siekis greitai ir operatyviai is?nagrine?ti byla? suabsoliutintas, užkertant kelią byloje is?siais?kinti objektyvias aplinkybes, lemianc?ias teisingo ir pagri?sto sprendimo prie?mima?.
10.4. Trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“ nesudare? pirkimo-pardavimo sutarties su aukciono laime?toju. Vertinant aukciono vykdyma? ir jo rezultatus (kaina?), aplinkybė, kad po dvieju? me?nesiu? trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“ nusprende? parduoti transporto priemonę savo pasirinktam asmeniui T. Z?. uz? 850,00 Eur neturi i?rodomosios reiks?me?s, nes ji yra laisva disponuoti savo turtu ir gali jį parduoti uz? norimą kainą t. y. ir atitinkanc?ia? didz?iausia? i?manoma? verte?, ir neatitinkanc?ia?. Po metu? i?vyke?s T. Z?. pirkimo-pardavimo sandoris su UAB „Autoblikas“ vertintinas analogiškai, kaip neturintis rys?io su aukciono rezultatais. Tai, kad po metu? transporto priemonė parduota uz? didesne? kaina?, nei kad buvo i?sigyta, patvirtina, jog mine?tu? pirkimo-pardavimo sandoriu? kainos yra atsitiktine?s ir nulemtos individualiu?, dispozityviu? turto savininku? sprendimu?.
10.5. Nebuvo pagrindo aukcionui, kaip vienam iš būdų nustatyti likučių vertę, suteikti didesne? i?rodoma?ja? galia?. Į s?aliu? byloje pateiktus matematinius skaic?iavimus likutinei transporto priemonės vertei nustatyti neatsiz?velgta, jie absoliuc?iai nevertinti. Atsakovė, is?moke?dama papildoma? 707,00 Eur is?moka?, atsiz?velge? į pačios ies?kovės nustatyta? transporto priemonės populiarumo koeficienta? ir rizikos de?l nei?vertintu? gedimu? koeficienta?.
10.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundz?iama? sprendima?, atliko formalu? bylos faktiniu? aplinkybiu? ir joje esanc?iu? i?rodymu? vertinima?, paz?eide? CPK nustatytas ir Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo praktikoje is?ple?totas i?rodymu? tyrimo bei vertinimo taisykles, netinkamai ais?kino materialiosios teise?s normas, reglamentuojanc?ias draudimo teisinius santykius. Visa tai le?me? neteise?to ir nepagri?sto sprendimo prie?mima?.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1689-592/2018 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė aukcionui, kaip vienam iš būdų likučių vertei nustatyti, didesnės įrodomosios galios, bet vertino kompleksiškai aukciono ir realių pirkimo-pardavimo sandorių rezultatus.
11.2. Atsakovė, nesutikdama, jog aukcionas vyko tomis aplinkybėmis, kurios užtikrino ginčo automobilio likučių pardavimą už didžiausią įmanomą kainą, turėjo įrodyti, kad parduoto automobilio likučių kainą nėra reali ir protinga (CPK 178, 185 straipsniai), o yra teisinga atsakovės teoriniu būdu apskaičiuota 2 307,00 Eur likučių kaina. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovės apskaičiuota teorinė 2 307,00 Eur likučių kaina neatitinka realios vidutinės rinkos vertės.
11.3. Atsakovės nuoroda apeliaciniame skunde į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1727-565/2018 – neteisinga, šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, minėtoje byloje likučiai nebuvo parduoti, o išimtinai remtasi tik aukciono rezultatais.
11.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovės matematiniais skaičiavimais. Skaičiuoklėje dalis duomenų įvedama paties vertintojo, priklausomai nuo jo subjektyvaus vertinimo (pavyzdžiui, populiarumo koeficientas, detalių sugadinimo laipsnis ir t. t.). Ieškovės atliktas likučių vertės nustatymas pagal CK 6.251 straipsnį neprieštarauja Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijai bei dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėms, nes: ieškovės ir atsakovės atlikti išmokų skaičiavimai remiasi tuo pačiu principu Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatytu likutinės automobilio vertės skaičiavimo principu iš vardinės transporto vertės atimti likučių vertę; Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nėra draudimo likučių vertę nustatyti atlikus rinkos tyrimą pasinaudojant aukcionu ar kitu rinkos paklausos tyrimo būdu; taisyklių 6 punktas numatė, jog eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis gali būti nustatomas vadovaujantis CK, kitų teisės aktų nuostatomis, nepriklausomų ekspertų ataskaitomis; Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 68 punkte nurodytas likutinės vertės nustatymas standartinės komplektacijos transporto priemonei, todėl ekspertui nėra draudžiama, pasinaudojus analogija, nustatyti likučių vertę ne spėjimo ar tik teorinio skaičiavimo būdu, bet atlikus rinkos tyrimą aukciono būdu; Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija – teisės aktas, neatitinkantis šios dienos realijų, priimtas prieš 16 metų, kuriame neįvardintos tokios šiuolaikinių transporto priemonių detalės kaip navigacija, elektroniniai valdymo blokai ir pan.; atsakovė nebuvo pateikusi įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad teorinis likučių vertės nustatymas atitinka rinkos kainą.
Šalies argumentai
11.5. Atsakovė klaidina teismą, kad negalėjo pateikti prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš ieškovės apie aukciono eigą, nes tik 2018 m. gruodžio 4 d. gavo jos atsakymą dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovė pareiškė pridedanti įrodymus, jog po bylos atnaujinimo 2018 m. spalio 18 d. ji pateikė atsakovei galutinį pasiūlymą sudaryti taikos sutartį – atlyginti 80,00 procentų ieškinio sumos bei primokėti 40,00 Eur už transportavimą. 2018 m. lapkričio 29 d. gautas abstraktus atsakovės atsakymas dėl ieškovės pasiūlytų taikos sutarties sąlygų, nekonkretizuojant, ar šios jai yra priimtinos. Dėl atsakovės neoperatyvių veiksmų prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo pateiktas prieš pat teismo posėdį. Prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atsakovė turėjo galimybę pareikšti ieškovei per protingą terminą iki paskirto teismo posėdžio datos. Be to, pati atsakovė bendradarbiauja su aukciono vystymo organizatoriumi UAB ,,Eksporto vystymo grupė“ ir jai yra žinoma, jog draudikė nedisponuoja aukciono duomenimis (tik galutiniais statymais ir rezultatais) ir dėl jų išreikalavimo iš UAB ,,Eksporto vystymo grupė“ yra reikalingas protingo dydžio terminas. Atsakovė privalėjo įvertinti galimybę išreikalauti papildomus įrodymus ir laiku pateikti tokį prašymą. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovės prašomi įrodymai apie aukciono eigą nepaneigia rašytinių įrodymų, jog likučių vertė buvo ne 2 307,00 Eur, bet 1 166,41 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
14. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, 2015 m. rugpjūčio 20 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – transporto priemonė) apdrausta ieškovės transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėja – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“. Kaltininkas – transporto priemonės Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“ kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo pagal kaltininko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovė, remiantis 2015 m. rugpjūčio 27 d. išvada apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 40-405-20562, likutinę vertę skaičiavo pagal toliau pateiktus duomenis: vardinę transporto priemonės vertę – 8 370,00 Eur, tinkamų realizuoti transporto priemonės agregatų ir jų vertę – 4 770,90 Eur. Transporto priemonės likutinė vertė įvertinta 3 014,00 Eur. Skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių – 5 356,00 Eur (8 370,00 Eur – 3 014,00 Eur) buvo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB ,,EIT Sprendimai“ atitinkamai išmokėtas kaip žalos atlyginimas (2015 m. rugpjūčio 31 d. išmokos aktas Nr. 020562).
16. Ieškovė, remdamasi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“, prašymu 2015 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą išmokėti neatlygintos žalos dalį ir 2015 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9865045 jai pervedė 1 528,59 Eur (8 051,00 Eur – 1 166,41 Eur – 5 356,00 Eur) draudimo išmoką (2015 m. spalio 22 d. aktas prie žalos bylos Nr. 1617077, 2015 m. spalio 22 d. pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 1617077). Atsakovei pateikta 2015 m. spalio 27 d. pretenzija Nr. R0001642728 „Dėl išmokos išieškojimo“ per 15 dienų pervesti 1 528,59 Eur draudimo išmoką į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog nusprendė padaryti 707,00 Eur priemoką pagal ieškovės skaičiuotą likučių vertę, atsisakydama vadovautis aukcione pasiūlyta likučių verte (2016 m. rugsėjo 13 d. išmokos aktas Nr. 020562).
17. Taigi, galima teigti iš esmės ginčą byloje kilus dėl transporto priemonės likučių vertės dydžio apskaičiavimo būdo, t. y. ar šis turėjo būti apskaičiuotas pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, ar vadovaujantis CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – šalių elektroninį susirašinėjimą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., paaiškindama, kad jis įrodo, jog atsakovė teismą klaidina dėl savo objektyvios galimybės įgyvendinti teisę pateikti prašymą dėl papildomų įrodymų apie aukciono eigą išreikalavimo iš ieškovės.
19. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.
20. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naują rašytinį įrodymą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta. Teikdama šį įrodymą su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nenurodė, kodėl jis negalėjo ir nebuvo pateiktas laiku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė, siekdama pagrįsti rašytiniais įrodymais nesutikimo su atsiliepimu į ieškinį motyvus, neabejotinai galėjo ir turėjo visas galimybes aptartą įrodymą teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
22. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujo dokumento pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ar kad teismas nepagrįstai būtų atsisakęs jį priimti, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtą naują dokumentą nepriima ir jų nevertina.
Dėl žalos dydžio nustatymo pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą
23. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 85 dalį turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. Pagal DĮ 104 straipsnį, jeigu turto vertė draudimo sutartyje nenurodyta, laikoma, kad turto vertė yra jo rinkos kaina turto draudimo sutarties sudarymo metu. DĮ 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
24. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (taisyklėmis ir kitais teisės aktais).
25. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.
26. TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12-23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.
Žemesnės instancijos teismas
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, įvykus draudimo įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Taigi, tiek pagal bendrąjį draudimo teisinius santykius nustatantį reguliavimą, tiek ir pagal TPVCAPDĮ civilinės atsakomybės draudimo tikslai sutampa.
28. Taisyklių 6 punktas numato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.
29. Taisyklių 14 punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75,00 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nei TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2, 23 dalys, 12-23 straipsniai, nei taisyklių 6, 13, 14 punktai, apibrėždami žalos dydžio nustatymo taisykles, nepateikia nuorodos į tvarką ir (ar) instrukciją. TPVCAPDĮ ir taisyklių nuostatos žalos nustatymo aspektu vertintinos kaip reguliuojančios draudėjo pareigą pateikti atitinkamus dokumentus, reikalingus draudimo išmokai išmokėti, draudiko (Biuro) pareigą juos rūpestingai įvertinti, kitas draudėjo ir draudiko pareigas, taip pat tam tikrus procedūrinius reikalavimus, susijusius su žalos nustatymu ir draudimo išmokos išmokėjimu, tačiau nėra teisinio pagrindo minėtas teisės aktų nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu. Atvirkščiai, pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) kaip tik patvirtina draudiko pareigą vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis būtų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, tiek, kiek tai leidžia privalomojo civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
31. Iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais.
32. Tai reiškia, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), todėl ieškovė turėjo įrodyti, o atsakovė – paneigti, kad transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę, o parduotų transporto priemonių likučių kaina buvo reali ir protinga.
33. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir yra pagrindas mokėti draudimo išmoką, nėra ginčo ir dėl to, kad transporto priemonė yra laikoma sunaikinta, todėl ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, ir kad draudimo išmokos dydis turėtų būti nustatomas iš sunaikinto turto rinkos vertės iki sunaikinimo atėmus transporto priemonės likučių vertę po eismo įvykio, tačiau jos nesutaria dėl transporto priemonės likutinės vertės, kurią ieškovė grindžia kaina, gauta aukciono būdu pardavus transporto priemonės likučius, o atsakovė – transporto priemonių likutine verte, apskaičiuota pagal tvarką ir instrukciją, kuri yra didesnė, nei įrodinėja ieškovė.
34. Apeliaciniame skunde atsakovė teigusi, kad ji 2018 m. gruodžio 5 d. pateike? pras?yma? is?reikalauti i?rodymus, atskleidz?ianc?ius aukciono vykdymo aplinkybes (kiek skirtingu? dalyviu? dalyvavo aukcione, kokia buvo pradine? transporto priemonės kaina, kiek laiko aukcionas truko, ar vyko pakartotinis aukcionas, ar buvo kreiptasi i? kitus aukcionus de?l jos pardavimo, ar transporto priemonės pardavimas buvo skelbiamas populiariausiuose internetiniuose pardavimo kanaluose), kad būtų nustatyta ar ginčo aukciono rezultatai yra objektyvu?s, atspindintys realia? turto verte? rinkoje ir ar turtas parduotas už didžiausia? i?manoma? kaina?, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 gruodžio 6 d. teismo pose?dz?io metu šį atsakovės prašymą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad jį tenkinant byla? reikėtų atide?ti. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad dėl atsakovės neoperatyvių veiksmų prašymas išreikalauti papildomus įrodymus buvo pateiktas prieš pat teismo posėdį, nors galimybę jį pareikšti ieškovė atsakovei turėjo per protingą terminą iki paskirto teismo posėdžio datos. Kadangi atsakovė bendradarbiauja su aukciono vystymo organizatore UAB ,,Eksporto vystymo grupė“, jai buvo žinoma, jog ieškovė nedisponuoja aukciono duomenimis (tik galutiniais statymais ir rezultatais), todėl privalėjo įvertinti ieškovės galimybę juos pateikti ir laiku pareikšti prašymą jiems išreikalauti iš UAB ,,Eksporto vystymo grupė“.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 199 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu išreikalauti kurį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, jeigu jo dėl tam tikrų priežasčių asmuo gauti negali. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota CPK 199 straipsnio taikymo atveju, asmuo, prašydamas išreikalauti rašytinius įrodymus iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, gali tokiu būdu įgyvendinti pareigą pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius procesinio dokumento dalyką sudarančias aplinkybes, tačiau ji negali būti suprantama kaip teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga.
36. Kaip atsakovės buvo nurodyta, 2018 m. gruodžio 5 d. pras?ymu išreikalauti įrodymai turėjo pagrįsti aukciono vykdymo aplinkybes, o konkrečiai, kiek skirtingu? dalyviu? dalyvavo aukcione, kokia buvo pradine? transporto priemonės kaina, kiek laiko aukcionas truko, ar vyko pakartotinis aukcionas, ar buvo kreiptasi i? kitus aukcionus de?l jos pardavimo, ar transporto priemonės pardavimas buvo skelbiamas populiariausiuose internetiniuose pardavimo kanaluose. Visų pirma, reikėtų įvertinti atsakovės prašytų išreikalauti įrodymų mastą, t. y. ar konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje jis buvęs būtinas, neturint kitų rašytinių duomenų, iš kurių būtų buvę galima spręsti apie aukciono vykdymo aplinkybes. Šiuo klausimu reikšmingas yra ieškovės į bylą pateiktas UAB ,,Eksporto vystymo grupė“ 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimas apie pasibaigusį aukcioną (aukciono automobilio bylos numeris 1617077) su pridėta 15 paskutinių aukciono statymų ataskaita: 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:27:58 – 1 113,05 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:15 – 1 115,00 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:29:14 – 1 118,00 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:00 – 1 123,61 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:00 – 1 123,61 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:19 – 1 126,00 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:00 – 1 134,23 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:02 – 1 134,23 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:25 – 1 137,00 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:10 – 1 144,90 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:10 – 1 144,90 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:29:05 – 1 148,00 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:28:10 – 1 155,63 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:29:08 – 1 159,00 Eur; 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:29:08 – 1 166,41 Eur. Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 21 d. aukciono statymų ataskaitos, pirmasis aukciono statymas dėl transporto priemonės likučių pardavimo atliktas 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:27:58, paskutinis – 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:29:14. Mažiausia pasiūlyta suma – 1 113,05 Eur, didžiausia – 1 166,41 Eur. Nors iš byloje esančios 2015 m. rugsėjo 21 d. aukciono statymų ataskaitos ir negalima nustatyti, kiek skirtingų dalyvių dalyvavo aukcione, kokia pradinė transporto priemonės kaina buvo nurodyta elektroninėje erdvėje patalpintame skelbime ir kiek laiko turėjo potencialūs pirkėjai iki aukciono dienos su šiuo skelbimu susipažinti, tačiau įmanoma identifikuoti faktinę aukciono dėl transporto priemonės likučių pardavimo trukmę, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:27:58 iki 2015 m. rugsėjo 21 d., 12:29:14. Kadangi ieškovė, remdamasi gauta informacija apie įvykusio aukciono rezultatus, perskaičiavo padarytą žalą pagal pakitusią transporto priemonės likutinę vertę, ją įvertinusi 6 884,59 Eur (8 051,00 Eur – 1 166,41 Eur), akivaizdu, kad jos prašymu UAB ,,Eksporto vystymo grupė“ pakartotinio aukciono neorganizavo ir pati ieškovė į kitus aukciono vystymo organizatorius dėl jos pardavimo nesikreipė, apsiribojusi 2015 m. rugsėjo 21 d. aukcione nustatyta 1 166,41 Eur transporto priemonės likutine verte. Atsižvelgiant į tai, jog dalį aplinkybių, kurias nurodė atsakovė teikdama 2018 m. gruodžio 5 d. prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindė, o kitų aplinkybių, kurias rašytiniai įrodymai gali pagrįsti, sąsajumas su ginčo dalyku buvo nedetalizuotas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.
37. Atsakovės įrodinėjimo pareigos vykdymas šiuo atveju apsiriboja deklaratyvių atsikirtimų į ieškovės reikalavimą atlyginti žalą pateikimu, kad jos apskaičiuotos 2 307,00 Eur transporto priemonės likutinė vertė yra objektyvi ir laikytina atitinkančia visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis), tačiau ji, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nepaneigia, kad ginčo transporto priemonės likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybės, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausią įmanomą turto vertę. Galima būtų sutikti su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ginčydama transporto priemonės pardavimo kainą – 1 166,41 Eur, kaip didžiausią įmanomą pardavimo kainą, atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos apskaičiuota teorinė 2 307,00 Eur likučių kaina atitinka realią vidutinę rinkos vertę.
38. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktam įrodymui apie aukciono rezultatus suteikė aukštesnę įrodomąją galią ir nevertino atsakovės paaiškinimų, kad ieškovė, siekdama parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą, nesikreipe? i? joki? kita? aukciono organizatoriu? ir nepras?e? aukciono organizatoriaus paskelbti pakartotini? aukciona?. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą tokią atsakovės poziciją ginčijo, pareikšdama, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė aukcionui, kaip vienam iš būdų likučių vertei nustatyti, didesnės įrodomosios galios, bet vertino kompleksiškai aukciono ir realių pirkimo-pardavimo sandorių rezultatus. Bylos medžiagos duomenimis buvo nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 6 d. tarp trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“ ir T. Ž. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria transporto priemonės likučiai pastarajam parduotos už 850,00 Eur sumą (2015 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ITL Nr. 0005763, 2015 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvitas Serija KLA Nr. 0001), o 2016 m. spalio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi J. Ž. perparduotos UAB ,,Autoblikas“ už 1 000,00 Eur sumą (2016 m. spalio 25 d. pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 2016/10-01). Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo transporto priemonės likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę, rėmėsi byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, apimančia ne tik 2015 m. rugsėjo 21 d. vykusio aukciono rezultatus, tačiau ir 2015 m. lapkričio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei 2016 m. spalio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri leido vidiniam teismo įsitikinimui spręstinu klausimu susiformuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, teigdama, kad ieškovė, norėdama parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą, nesikreipė į jokį kitą aukciono organizatorių ir neprašė aukciono organizatoriaus paskelbti pakartotinį aukcioną, privalėjo įrodyti šias, atsikirtimo dalyką sudarančias, aplinkybes, konkrečiai, kad ieškovė turėjo pareigą kreiptis ne į tą aukciono organizatorių, su kuriuo bendradarbiavimo sutartį buvo sudariusi, tačiau į kitą arba atitinkamai prašyti to paties aukciono organizatoriaus surengti pakartotinį aukcioną. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nei pateiktame atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde nepaaiškinusi, dėl kokių priežasčių ieškovei surengto aukciono rezultatai būtų turėję sukelti abejones, kad ji kreiptųsi į kitą asmenį dėl pakartotinio aukciono surengimo. Pažymėtina, jog nukentėjusiam asmeniui padaryta žala privalo būti atlyginta per draudimo sutartyje numatytą arba, dėl tokio termino šalims nesusitarus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, protingą terminą. Teisėjų kolegijos manymu, jeigu ieškovė kiekvienu atveju esant prašymui atlyginti eismo įvykyje patirtą žalą kreiptųsi į vis kitus asmenis dėl aukciono surengimo, kad galėtų palyginti gautus skirtingų aukcionų rezultatus, būtų pažeista nukentėjusio asmens teisė operatyviai gauti pakankamą ir teisingą satisfakciją už patirtus nuostolius, todėl laikytina, kad vieno aukciono dėl transporto priemonės likučių pardavimo organizavimas pagal sudarytą bendradarbiavimo sutartį su konkrečiu verslo partneriu, siekiant nustatyti transporto priemonės likučių vertę, yra pakankamas užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą.
39. Apeliaciniame skunde atsakovė, ginčydama transporto priemonės likučių pardavimo aukcione kainos dydį, rėmėsi argumentu, kad trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“ pirkimo-pardavimo sutarties su aukciono laime?toju nesudarė, o tai, kad po metu? T. Ž. transporto priemonė buvo parduota uz? didesne? kaina?, nei kad i?sigyta, patvirtina, jog mine?tu? pirkimo-pardavimo sandoriu? kainos yra atsitiktine?s ir nulemtos individualiu?, dispozityviu? turto savininku? sprendimu?. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė pareikštame atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad aukciono laimėtojas, pasiūlęs už automobilį 1 166,41 Eur, vėliau jį sutiko nupirkti tik už 850,00 Eur. Taigi, atsiliepime į ieškinį atsakovė aiškiai pripažino, jog 2015 m. lapkričio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta būtent tarp trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“ ir aukciono laimėtojo T. Ž., kuris, kaip atsakovė paaiškino, nesutiko mokėti pasiūlytos 1 166,41 Eur kainos. Aplinkybė, jog 2015 m. rugsėjo 21 d. įvykusio aukciono laimėtojas yra būtent T. Ž., vykstant bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesui ginčyta nebuvo. Galima daryti prielaidą, jog šalys abipusiu sutarimu aukciono laimėtoju laikė būtent minėtą asmenį – T. Ž., kurio 2015 m. lapkričio 6 d. įsigytus transporto priemonės likučius 2016 m. spalio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi J. Ž. pardavė UAB ,,Autoblikas“ už 1 000,00 Eur sumą (2016 m. spalio 25 d. pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 2016/10-01). Kadangi bylos nagrinėjimo metu aukciono vykdymo procedūros klausimas iškeltas nebuvo, atitinkamai nekvestionuotina ir šalių dispozityvi teisė sudaryti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį per pasirinktą laikotarpį, konkrečiu atveju, per pusantro mėnesio nuo aukciono pabaigos dienos, už jas tenkinančią kainą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paskutiniais žinomais duomenimis apie faktiškai įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius sprendžia, jog realia transporto priemonės likutine verte reikėtų laikyti 2016 m. spalio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kainą – 1 000,00 Eur, kuri, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos šios kategorijos bylose, gali geriausiai identifikuoti realią daikto vertę. Pažymėtina, jog ieškovei perskaičiavus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „EIT Sprendimai“ padarytą žalą pagal 2015 m. rugsėjo 21 d. aukciono rezultatus ir transporto priemonės likutine verte laikius 1 166,41 Eur sumą, atsakovės interesai nebuvo pažeisti, priešingai, iš jos prašyta mažesnė žalos atlyginimo suma negu būtų galėjusi būti prašoma ieškovei vadovavusis pirkimo-pardavimo sandoriais nustatyta transporto priemonės likutine verte. Konkrečiu atveju atsakovei sutikus pagal ieškovės 2015 m. spalio 27 d. pretenziją Nr. R0001642728 „Dėl išmokos išieškojimo“ atlikti 707,00 Eur priemoką, maksimali suma, kurios ieškovė būtų galėjusi reikalauti iš atsakovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „EIT Sprendimai“ prašymu 2015 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9865045 išmokėjusi 1 528,59 Eur (8 051,00 Eur – 1 166,41 Eur – 5 356,00 Eur) draudimo išmoką, yra 988,00 Eur (8 051,00 Eur – 1 000,00 Eur – 5 356,00 Eur). Galima daryti išvadą, jog tokiu būdu ieškovė, naudodama aukcioną, kaip žalos individualiu atveju nustatymo įrankį, užtikrino sąžiningos ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Be to, pripažintina esant svarbią paminėti aplinkybę, jog nepaisant to, kad atsakovė kvestionuoja aukciono metodą kaip transporto priemonių likučių vertinimo įrankį, pati jį naudoja veiklos praktikoje transporto priemonių likučių vertei nustatyti, ką patvirtina viešai prieinami duomenys internetinio tinklalapio adresu https://evgauto.lt/automobiliai.
40. Vienas iš argumentų, kuriuo remiasi atsakovė, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą, yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į s?aliu? byloje pateiktus matematinius skaic?iavimus likutinei transporto priemonės vertei nustatyti, jie absoliuc?iai nevertinti. Atsakovė paaiškino, jog is?moke?dama papildoma? 707,00 Eur is?moka?, vadovavosi pačios ies?kovės nustatytu transporto priemonės populiarumo koeficientu ir rizikos de?l nei?vertintu? gedimu? koeficientu. Tuo tarpu ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovės matematiniais skaičiavimais, nes skaičiuoklėje dalis duomenų buvo įvedama priklausomai nuo subjektyvaus vertinimo (pavyzdžiui, populiarumo koeficientas, detalių sugadinimo laipsnis ir t. t.).
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmiausiai vertinant abejų šalių pateiktas transporto priemonės likutinės vertės pagal transporto priemonės apžiūros protokolą išvadas pastebėtinas neatitikimas tarp vardinės transporto priemonės vertės. Pagal ieškovės 2015 m. rugsėjo 2 d. išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 1617077 – vardinė transporto priemonės vertė yra 8 051,00 Eur, tuo tarpu atsakovės 2015 m. rugpjūčio 27 d. išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 40-405-20562 ši nurodyta 8 370,00 Eur. 2015 m. rugpjūčio 27 d. transporto priemonės rinkos vertės apskaičiavime žalos byloje Nr. 40-405-17752 atsakovės paaiškinta, jog vardinė transporto priemonės vertė nustatyta įvertinus vidutinę rinkos vertę pagal šaltinius: VšĮ ,,Emprekis“ (8 010,00 Eur), www.mobile.de (8 500,00 Eur), www.mobile.de (8 600,00 Eur). Kokiu būdu ieškovė nustačiusi vardinę transporto priemonės vertę – 8 051,00 Eur, byloje duomenų nėra. Lyginant kitus transporto priemonės likutinės vertės pagal transporto priemonės apžiūros protokolą išvadų rodiklius matyti, jog ieškovė 2015 m. rugsėjo 2 d. išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 1617077 automobilio apgadinimo laipsnį nustačiusi 0,46 (apgadinimo laipsnio pataisos koeficientas – 0,7), transporto priemonės populiarumo koeficientą – 0,8, rizikos dėl neįvertintų gedimų koeficientą – 0,8, transporto priemonės likutinę vertę – 1 948,00 Eur (iki 2015 m. rugsėjo 21 d. aukciono pabaigos), skirtumą tarp vardinės ir likutinės verčių – 6 103,00 Eur (pardavus transporto priemonės likučius 2015 m. rugsėjo 21 d. aukcione, ranka darytas prierašas dėl 6 884,59 Eur skirtumo), tuo tarpu atsakovė 2015 m. rugpjūčio 27 d. išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 40-405-20562, likutinę vertę skaičiavo pagal toliau pateiktus duomenis: transporto priemonės apgadinimo laipsnį – 0,43 (apgadinimo laipsnio pataisos koeficientas – 0,7), transporto priemonės populiarumo koeficientą – 0,95, rizikos dėl neįvertintų gedimų koeficientą – 0,95, transporto priemonės likutinę vertę – 3 014,00 Eur, skirtumą tarp vardinės ir likutinės verčių – 5 356,00 Eur (ieškovei pateikus 2015 m. spalio 27 d. pretenziją Nr. R0001642728 „Dėl išmokos išieškojimo“, atsakovė atliko 707,00 Eur priemoką, vadovaudamasi ieškovės nustatyta pradine žalos suma, kurią apibrėžia skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių, – 6 103,00 Eur). Nors tiek ieškovės 2015 m. rugsėjo 2 d. išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 1617077, tiek ir atsakovės 2015 m. rugpjūčio 27 d. išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 40-405-20562, rodikliai, naudoti apskaičiuojant žalos dydį atitinkančią draudimo išmoką, iš esmės skiriasi, atsakovei pagal ieškovės pateiktą 2015 m. spalio 27 d. pretenziją Nr. R0001642728 „Dėl išmokos išieškojimo“ nusprendus remtis ieškovės iki 2015 m. rugsėjo 21 d. aukciono pabaigos nustatytu 6 103,00 Eur skirtumu tarp vardinės ir likutinės verčių bei išmokėti 707,00 Eur priemoką (2016 m. rugsėjo 13 d. išmokos aktas Nr. 020562), neturi teisinės reikšmės atsakovės naudoti duomenys iki 2016 m. rugsėjo 13 d., kada buvo pervesta 707,00 Eur priemokos suma. Sutiktina su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai dėl šalių byloje pateiktų matematinių skaičiavimų nepasisakė, tačiau net ir detalus jų vertinimas įtakos byloje padarytų išvadų teisėtumui turėjęs nebūtų. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, išaiškino, kad aukcionas kaip transporto priemonės likučių vertės nustatymo įrankis yra tinkamas siekiant nustatyti nukentėjusiajam asmeniui atlygintinos žalos dydį ir atitinka ne tik jo, kaip draudimo teisinių santykių dalyvio, tačiau ir draudiko, apdraudusio kaltu pripažinto asmens transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, interesus. Taigi, ieškovės iniciatyva įvykus transporto priemonės likučių pardavimo aukcionui, jo laimėtojo pasiūlyta didžiausia už konkretų turto objektą suma atsakovė privalėjo vadovautis, išmokėdama ieškovės reikalavimu priemoką.
42. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu nustačius, kad transporto priemonės likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausią įmanomą turto vertę, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.
45. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1689-592/2018 nepakeistą.