Utenos apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – Registrų centras) atstovei S. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto L. L., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1891-2025 panaikinimo arba pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. L. Registrų centro 2025 m. liepos 9 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį paskirta 700 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. gegužės 19 d., 9.53 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas tenkinamas iš dalies.

5. L. L. nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

6. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja pasekmių. Atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku.

7. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. CK 2.67 straipsnis numato, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

8. Pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

9. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia prieiti išvadą, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui turi būti pateikta per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Juridinių asmenų registro duomenis (b. l. 71-72), UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi sistemiškai aiškinant aptartų teisės normų nuostatas, tais atvejais, kai bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

10. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą L. L. nuo (duomenys neskelbtini) yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jam tenka pareiga užtikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei laiku pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog finansinių ataskaitų negalėjo pateikti, kadangi visuotinis akcininkų susirinkimas finansinės ataskaitos nepatvirtino.

12. Teismas pažymi, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad bendrovės viduje vyksta nesutarimai tarp administracijos ir akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis Nr. 2AT-46-489/2020). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Taigi bendrovės vadovas elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, matydamas, kad akcininkai pažeidžia jo teises, turėjo įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu galimybę užtikrinti, kad įstatyme nustatytų terminų būtų laikomasi. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad įmonės vadovas būtų išnaudojęs įstatyme nurodytą galimybę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo akcininkus priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Taigi L. L., kaip įmonės vadovas, neišnaudojo visų turimų galimybių pasiekti, kad jo vadovaujamos įmonės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų laiku patvirtinti.

13. L. L. nurodomi faktai dėl akcininkų išreikštos valios (atsisakė tvirtinti ataskaitas) ir dėl to daroma prielaida, kad jo vadovaujamai įmonei nekilo ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, laikomi ginamojo pobūdžio pasiaiškinimais, siekiant pateisinti savo neveikimą ir išvengti administracinės atsakomybės. Be to, pažymėtina, jog Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcininkų susirinkimų protokolus pateikė tik į paskutinį teismo posėdį (2025 m. lapkričio 28 d.), pačių ataskaitų teismui nepateikė.

14. Teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes įstatymas administracinėn atsakomybėn patrauktam L. L. buvo pritaikytas tinkamai, nustačius jo veikoje visus ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

15. L. L. prašo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jam skirti įspėjimą arba išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, kadangi jo pajamos šiuo metu sumažėję.

16. Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

17. Nagrinėjamu atveju Institucija, įvertinus jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, paskyrė L. L. šiek tiek didesnę nei minimalią baudą.

18. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

20. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad L. L. minėtu laikotarpiu keturis kartus baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, tame tarpe ir už Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus, taip pat už analogišką nusižengimą (nutarimas neįsiteisėjęs). Šios aplinkybės L. L. asmenybę apibūdina kaip linkusią nesilaikyti įstatymų, ignoruoti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, jo priešingas teisei elgesys nelaikytinas atsitiktiniu ar pavieniu.

21. Administracinio nusižengimo bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog L. L. nesiėmė veiksmų ir nepašalino jam inkriminuoto nusižengimo pasekmių, kas rodo jo požiūrį į savalaikį neveikimą bei pačios veikos pavojingumą. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo L. L. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, o visos pirmiau aptartos jo asmenybę, taip pat padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad paskirta 700 Eur dydžio bauda (kaip, minėta, vos kiek didesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali) yra ne per griežta, proporcinga bei teisinga atsakomybės priemonė, kuria siekiama administracinį nusižengimą padariusius asmenis nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismo vertinimu, paskyrus tokią administracinę nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

22. Tačiau įvertinus L. L. nurodytą aplinkybę, kad jo pajamos šiuo metu sumažėjo, teismo vertinimu, yra pagrindas Skundžiamą nutarimą pakeisti ir taikyti ANK 675 straipsnio 3 dalį bei paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsnio 3 dalimi

nutaria:

L. L. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1891-2025 pakeisti ir L. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirtos 700 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.