Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. advokato Rimanto Bučmos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartyje nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Rimanto Bučmos prašymas dėl nuosprendžių subendrinimo atmestas išaiškinus, jog bausmių bendrinimas yra nustatytas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės priimtas nuosprendis perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikoje, o advokato prašyme nurodyti užsienio valstybių priimti apkaltinamieji nuosprendžiai kiekvienas atskirai jau yra įvykdyti. Taip pat teismas nurodė, jog neturint oficialių duomenų, patvirtinančių nuteistojo prašyme nurodomas aplinkybes apie jo sulaikymą, vykdant būtent Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, spręsti klausimą dėl sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės laiką nėra pagrindo. Nuteistojo E. Š. advokatas Rimantas Bučma Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies pagrindu subendrinti E. Š. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. birželio 25 d., (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes; į subendrintos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 17 d. ir bausmės dalis atliktas pagal subendrintus nuosprendžius arba į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. Skunde nurodė, jog teismas netiksliai citavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnį, šioje normoje nenurodyta, kad ji taikoma tik Lietuvos Respublikos teismų priimtiems nuosprendžiams, nėra jokio draudimo bendrinti Lietuvos Respublikos teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių su kitų šalių teismų paskirtomis bausmėmis. Atkreipė teismo dėmesį, jog priimant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-343-416/2013 (proceso Nr. 1-64-1-00278-2013-5) E. Š. jau 2013 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas laisvės atėmimu, kuris įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 11 d. ir Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę turėjo subendrinti su paminėtu Vokietijos Federacijos Respublikos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme.Skunde nurodė ir tai, jog užsienyje padaryti nusikaltimai ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi įtakos Lietuvos Respublikos teismams asmenį pripažįstant pavojingu recidyvistu bei jo teistumui, todėl darė išvadą, kad Lietuvos Respublikoje priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti subendrintas su Niderlandų Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, nes tai turi didelės įtakos E. Š. paskirtos bausmės vykdymui.Skundo autorius, priešingai nei nurodęs apylinkės teismas, tvirtino, jog Niderlandų Karalystė Vokietijos Federacinei Respublikai, o pastaroji Lietuvos Respublikai E. Š. perdavė jam dar neatlikus visos paskirtos bausmės. Nepriklausomai nuo to ar bausmė atlikta ar ne, galimybė taikyti BK 63 straipsnį neužkertama. Taip pat nurodė, jog BK nenumatęs galimybės, jog nesant užsienio valstybės priimto nuosprendžio perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikai, bausmių bendrinimas negalimas. Taip pat nurodė, kad iš teismui pateikto registro išrašo ir Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties (bylos Nr. 1S-872-317/2017) matyti, jog Niderlandų Karalystė Vokietijos Federacinei Respublikai E. Š. perdavė pagal 2014 m. liepos 24 d. Europos arešto orderį. Europos arešto orderis dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio buvo išduotas 2014 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Europos arešto orderis išduotas anksčiau nei Vokietijos Federacinės Respublikos, tačiau Niderlandų Karalystė E. Š. išdavė Vokietijos Federacinei Respublikai. Iš to darė išvadą, jog Nyderlandų Karalystės institucijos sprendė kuriai šaliai pirmiau išduoti E. Š.. 2015 m. rugsėjo 3 d. E. Š. buvo perkeltas į įkalinimo įstaigą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Taigi laikytina, kad bent jau nuo šios datos E. Š. sulaikymas yra susijęs ir su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio vykdymu, todėl laikotarpis, nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. turi būti įskaitytas į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką. Skundas atmetamas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Nuteistojo E. Š. advokatas prašė apylinkės teismo subendrinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą E. Š. bausmę su Niderlandų Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. birželio 25 d. ir Vokietijos federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. apkaltinamaisiais nuosprendžiais E. Š. paskirtomis bausmėmis, taip pat įskaityti E. Š. sulaikyme išbūtą laiką. BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos formuoja taisykles dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šių nuostatų pagrindu teismai skiria subendrintas bausmes asmenims nuteistiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, tačiau yra ir tokių teisinių situacijų kuomet tas pats nuteistasis yra nuteistas ir Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir užsienio šalies teismo nuosprendžiu. BK 63 ir 64 straipsniuose nenurodyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu.Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pagrindas subendrinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme būtų tuomet, jei nuosprendį priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir šis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. įstatymas Nr. XII-1322) ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais.Šiuo atveju byloje tokių duomenų nėra, jų nepateikė bei nenurodė ir pats E. Š. ar jo advokatas, nurodyti Niderlandų Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. birželio 25 d. ir Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiai nebuvo pripažinti ir suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, todėl Marijampolės apylinkės teismas visiškai pagrįstai advokato R. Bučmos prašymo netenkino. Skunde nuteistojo advokatas kritikuoja apylinkės teismo motyvus nagrinėjamu klausimu, tačiau pažymėtina, kad įgyvendinant 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose nuostatas Lietuvos Respublikoje, buvo padaryti BK 27 straipsnio (nusikaltimų recidyvas), 97 straipsnio (teistumas) pakeitimai. Įgyvendinant šį Europos Sąjungos teisės aktą, Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nebuvo nustatyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais. Kaip minėta, bausmių bendrinimas yra nustatytas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės priimtas nuosprendis perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nors tokia teismo išvada nesutampa su skundo autoriaus ir nuteistojo minėtų teisės aktų vertinimu, tačiau ji yra pagrįsta ir motyvuotai paaiškinta. Dėl skunde nurodytų argumentų dėl prašomo suėmimo laiko įskaitymo nurodytina, jog nesant suderintų Niderlandų Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu nėra pagrindo įskaityti ir laiką E. Š. išbūtame suėmime. Nurodytina ir tai, jog teismas įskaitytų tik tą suėmime išbūtą faktinį laiką, kuris būtų sietinas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio vykdymu pagal 2014 m. birželio 25 d. Europos arešto orderį, o ne laiką, per kurį jis buvo suimtas perduodant jį Vokietijos Federacinei Respublikai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų nuostatų, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Š. advokato Rimanto Bučmos skundą atmesti ir Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.