Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas gynėjo prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios pakeista į suėmimą. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. kovo 21 d. 2017 m. rugpjūčio 16 d. E. Š. pagal išduotą Europos arešto orderį perduotas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimui. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo gynėjo prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties E. Š. pritaikymo.Nuteistojo gynėjas skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – nuteistąjį E. Š. atleisti nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, jog E. Š. priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo pateiktas vykdyti laiku, prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui, kadangi BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje bei to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra siejama su nuosprendžio pateikimu vykdyti. Priešingai, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo vykdymo pradžios. Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju nuosprendžio vykdymo pradžia laikytina E. Š. perdavimo Lietuvos Respublikai data. Todėl, pasak gynėjo, apylinkės teismas nepagrįstai kardomosios priemonės suėmimo vykdymą susiejo su nuosprendžio vykdymo pradžia, nurodęs, kad nuteistasis nuosprendžio vykdymo vengti pradėjo nuo jo paskelbimo dienos, kai turėjo būti suimtas teismo salėje. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendis nuteistajam buvo įteiktas ir jam išaiškintos nuosprendžio vykdymo sąlygos. Skunde pažymima, kad dar iki Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis nuo 2014 m. kovo 5 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Nyderlandų Karalystės pataisos institucijoje, kurioje buvo laikomas iki 2015 m. rugsėjo 3 d., kai buvo perkeltas į Vokietijoje esančią įkalinimo įstaigą. Šioje įstaigoje buvo laikomas iki perdavimo Lietuvos Respublikai. Todėl nuo 2014 m. kovo 21 d., kai įsiteisėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendis, nuteistasis nevengė atlikti bausmės, nes, nepriklausomai nuo jo valios, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę užsienio valstybėse už veikas, padarytas iki šio nuosprendžio priėmimo. Be to, pasak apelianto, iš skundžiamoje nutartyje minimo 2014 m. birželio 25 d. Europos arešto orderio matyti, kad E. Š. buvimo vieta teisėsaugos organams buvo žinoma dar prieš jį išduodant. Ir, netgi skaičiuojant nuo Europos arešto orderio išdavimo dienos, matyti, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas E. Š. jau yra suėjęs.

Skundas atmetamas.BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo vykdymo pradžios, o 3 dalyje nurodyta, kad senaties eiga sustoja, nuteistajam vengiant atlikti bausmę po nuosprendžio įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo užtikrinimui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Nuteistajam neatvykus į nuosprendžio paskelbimą, 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio nuorašas buvo išsiųstas Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Marijampolės apskrities VPK) dalies dėl kardomosios priemonės suėmimo vykdymui. Iš Marijampolės apskrities VPK 2014 m. vasario 6 d. rašto matyti, kad 2014 m. sausio 28 d. buvo paskelbta E. Š. paieška. Nors, kaip teisingai nurodoma gynėjo skunde, daugiau šioje baudžiamojoje byloje duomenų apie nuteistojo paieškos rezultatus nėra, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Kauno apygardos teisme 2014 m. birželio 25 d. nuteistajam buvo išduotas Europos arešto orderis (bylos Nr. ES1-27-579/2014) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. raštą. Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Nyderlandų Karalystės 2014 m. sausio 22 d. išduotą Europos arešto orderį ir perduotas bausmei minėtoje valstybėje atlikti. Be to, 2015 m. rugsėjo 18 d. jis pagal Vokietijos Federacinės Respublikos 2014 m. liepos 24 d. išduotą Europos arešto orderį buvo konvojuotas iš Nyderlandų Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką baudžiamajam procesui šioje valstybėje, iš kur tik 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai bausmės pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendį atlikimui.Skunde gynėjas nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes negalima spręsti, jog nuteistasis vengė jam Lietuvos Respublikoje paskirtos bausmės, kadangi jos atlikti negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atliko bausmes užsienio valstybėse. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutikti su tokiais skundo argumentais neturi teisinio pagrindo. Minėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistajam be kita ko buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendis nuteistajam buvo įteiktas ir jam išaiškintos nuosprendžio vykdymo sąlygos, tačiau, nuteistajam neatvykus į nuosprendžio paskelbimą, tą pačią dieną nuosprendžio nuorašas buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu, kurį jis pats nurodė proceso metu. Be to, 2013 m. gruodžio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas paties nuteistojo pasirašytas apeliacinis skundas. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė advokato orderį, kuriuo advokatė M. L. buvo įgaliota ginti nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo proceso metu. Taigi E. Š. ir po nuosprendžio paskelbimo turėjo galimybę naudotis kvalifikuoto teisininko, kuris, be kita ko, išaiškintų ir nuosprendžio vykdymo bei apskundimo tvarką, paslaugomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog nuteistajam nuosprendžio nuorašas nebuvo įteiktas ar jam nebuvo žinomos ir suprantamos nuosprendžio vykdymo sąlygos. Vis tik E. Š., padavęs apeliacinį skundą, po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo išvyko iš Lietuvos Respublikos, tuo pažeisdamas jam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo sąlygas. Pažymėtina, kad net ir iki apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo, nuteistajam galiojusi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 39, 40) įpareigojo E. Š. be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, turėdamas ir galėdamas žinoti apie apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą suėmimą ir, juolab, apie iki tol galiojusį rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuteistasis išvyko į Jungtinę Karalystę, kur buvo ne trumpiau kaip iki jo sulaikymo pagal Nyderlandų Karalystės 2014 m. sausio 22 d. išduotą Europos arešto orderį. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad E. Š., priešingai nei nurodoma jo gynėjo skunde, tokiais veiksmais apsunkino netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekė išvengti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šių aplinkybių nepašalina ir tai, kad vėliau – jau nuteistajam būnant Jungtinėje Karalystėje, jis buvo sulaikytas pagal kitų Europos Sąjungos valstybių išduotus Europos arešto orderius ir neturėjo objektyvios galimybės vykdyti teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikoje paskirtą bausmę. Nors, kaip teisingai nurodoma gynėjo skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti senaties institutą E. Š., skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nuosprendžio vykdymo pradžią siejo su neįsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės pateikimu vykdyti teisėsaugos institucijoms, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo vykdymo pradžios, tačiau ši aplinkybė nešalina aptartų argumentų, jog nuteistasis jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, dar jam neįsiteisėjus, pradėjo vengti jam paskirtos bausmės atlikimo, tokiu būdu nepagrįstai apsunkindamas tinkamą ir savalaikį nuosprendžio įvykdymą jam jau įsiteisėjus. Aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą ir gynėjo skundo argumentą, kad Lietuvos Respublikos teisminėms institucijoms išduodant 2014 m. birželio 25 d. Europos arešto orderį, jau buvo žinoma, kurioje valstybėje buvo nuteistasis ir net skaičiuojant nuosprendžio vykdymo senaties terminą nuo šios dienos, jis jau yra suėjęs. Šiuo atveju asmens atžvilgiu esant išduotiems kelių valstybių Europos arešto orderiams ir nuteistajam neturint teisėto pagrindo išvykti iš Lietuvos Respublikos po apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo, dėl Europos arešto orderio išdavimo pirmumo, sprendimą priėmė ne Lietuvos Respublikos, o išduodančiosios valstybės, kurioje Europos arešto orderio pateikimo vykdyti metu buvo nuteistasis, atsakingos teisminės institucijos. Šios aplinkybės nepašalina pagrindo laikyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio vykdymo senaties eigą sustojusia, ir nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis, atlikęs bausmes užsienio valstybėse už ten padarytas nusikalstamas veikas, turėtų būti atleistas nuo bausmės, paskirtos Lietuvos Respublikoje, vykdymo. Esant išdėstytiems argumentams, teigti, kad nuosprendis nebuvo įvykdytas per tris metus nuo jo įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nėra pagrindo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio vykdymo senaties terminas laikytinas atsinaujinusiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d., kai nuteistasis buvo perkeltas į Lietuvos Respubliką šiuo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti gynėjo skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.