Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Daiva Prunskienė ir skolininkė Ž. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. B. (toliau – pareiškėjas, išieškotojas) padavė antstolei Daivai Prunskienei 2023 m. rugpjūčio 3 d. skundą, kuriuo prašo: panaikinti antstolės Daivos Prunskienės patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-23-68-22119 vykdomoje byloje Nr. 0068/23/01129 ir vykdyti išieškojimą iš skolininkės Ž. G. vykdomojoje byloje Nr. 0068/23/01129 pagal išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-590-869/2020.

Antstolė Daiva Prunskienė 2023 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjo skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas. Antstolė pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus, remdamasi pareiškėjo paaiškinimais, nes pareiškėjas pateikė vykdomąjį raštą. Skolininkė pateikė antstolei paaiškinimus, jog yra susidariusi permoka, dėl to negali būti atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai. Antstolė, nustačiusi, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, priėmė skundžiamą patvarkymą. Išlaikymo pareiga kilo nuo 2021 m. sausio mėnesio. Remiantis banko sąskaitos išrašu, skolininkė sumokėjo 16 944 Eur išlaikymo, o turėjo sumokėti 15 828 Eur, todėl yra 1 116 Eur permoka.

Suinteresuotas asmuo skolininkė Ž. G. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Daiva Prunskienė vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-590-869/2020 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Vykdomajame rašte nurodyta išduoti pareiškėjui D. B. vykdomąjį raštą pagal ieškovės Ž. G. ir atsakovo D. B. 2020 m. lapkričio 18 d. sudarytos ir 2020 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-590-869/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3-1.4 punktus, numatančius:

„1.3. Ž. G. įsipareigoja kas mėnesį iki sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės mokėti sūnui išlaikymą po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų, 00 euro centų), mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną Ž. G.

1.4. Šalys, D. B. ir Ž. G. susitaria, kad nepilnamečio sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas (1000 Eur/mėn.) perveda į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, kurioje esantys pinigai yra naudojami išskirtinai tik nepilnamečio sūnaus J. B. poreikių tenkinimui. Tiek D. B., tiek ir Ž. G. turi prisijungimą prie minėtos banko sąskaitos.“

Pagal minėtą vykdomąjį raštą skolininkė turėjo mokėti išlaikymą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio po 500 Eur kas mėnesį, nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio, pritaikius indeksaciją, po 553 Eur kas mėnesį, o nuo 2023 m. vasario mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio po 673 Eur kas mėnesį. Ginčo tarp šalių dėl mokėtinų išlaikymo sumų dydžio iš esmės nekilo.

Pareiškėjas skundžia antstolės Daivos Prunskienės 2023 m. liepos 31 d. atsakymą Nr. S-23-68-22119 į skolininkės atstovo prašymą, kuriuo patvarkė: 1) nedelsiant grąžinti skolininkei jos nurašytas visas lėšas; 2) grąžinti išieškotojui vykdomąjį raštą kaip be pagrindo atsiųstą; 3) užbaigti vykdomąją bylą (v. b. l. 53).

Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas pagrindžia, jog Ž. G. nuo 2022 m. vasario mėnesio sūnui ir toliau pervesdavo neindeksuotas išlaikymo sumas, todėl yra susidariusi išlaikymo skola. Pareiškėjas akcentuoja, kad antstolis neturi teisės revizuoti vykdomojo rašto, jis privalo jį vykdyti, apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog vykdomasis raštas buvo išduotas teisėtai. Pareiškėjas pažymi, kad Ž. G. banko sąskaitos išrašuose matyti įvairūs daryti pervedimai, įmokos ir pan., kurie niekuo nesusiję su nepilnamečio sūnaus išlaikymu, nes ji nuo 2022 m. vasario mėnesio nemoka vaiko išlaikymui indeksuotos sumos, šios pareigos nevykdo iki dabar, todėl teigti, kad yra susidariusi permoka, anot pareiškėjo, yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta.

Pareiškėjo su skundu pridėta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1841-855/2023 nutarta palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos Ž. G. atskirąjį skundą dėl 2023 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ir grąžino pareiškėjai. Minėta 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi teismas nutarė išduoti pareiškėjui D. B. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui išieškojimo, kurio pagrindu ir yra pradėtas ginčo vykdymo procesas. Vilniaus apygardos teismas šioje 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimui nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė tvarką, nustatytą CPK 646 straipsnio 1 dalyje, t. y. kuomet vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, o ne 3 dalyje nustatytą tvarką, kuomet vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu. Teismas pažymėjo, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

Pareiškėjas skundą grindžia teiginiu, jog skolininkė turi skolą, tačiau skolininkė pateikė piniginės prievolės įvykdymą pagrindžiančius dokumentus (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus), iš kurių matyti, jog skolos neturi. Iš viso už ginčo laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio skolininkė, kaip nurodo ir pareiškėjas (skundo 4 lapas), turėjo sumokėti 15 155 Eur, o už laikotarpį iki 2023 m. gegužės mėnesio turėjo sumokėti 15 828 Eur. Skolininkė nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2023 m. gegužės 7 d. sumokėjo 16 955,79 Eur išlaikymą (vykdomosios bylos lapai 34, 35, 36, 46, 47). Taigi nagrinėjamu atveju skolininkė buvo sumokėjusi daugiau išlaikymo negu turėjo pareigą sumokėti.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo antstolės patvarkymo, kadangi pareiškėjas pateikė neišsamų banko sąskaitos išrašą, kuriame nėra matomos visos skolininkės atliktos įmokos. Bylos medžiagoje esantys įrodymai, kuriuos pateikė skolininkė, paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo nurodomas išlaikymo skolos skaičiavimo būdas, kuomet nėra atsižvelgiama į anksčiau susidariusią Ž. G. sumokėtų išlaikymo sumų permoką, o vertinama tik konkretų mėnesį sumokėto išlaikymo suma, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog Ž. G. banko sąskaitos išrašuose matyti įvairūs daryti pervedimai, įmokos ir pan., kurie niekuo nesusiję su nepilnamečio sūnaus išlaikymu, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad tokioje situacijoje kaip ši, kai nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina Ž. G., kuri yra paskirta šio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, t. y. moka vaikui išlaikymo sumas, už kurių panaudojimą vaiko poreikiams yra pati atsakinga, įvertinus tai, kad lėšos tam tikrais atvejais gali būti panaudotos bendrai kartu gyvenantiems vaiko ir motinos poreikiams, gali būti sudėtinga įvertinti kartu gyvenančio vieno iš tėvų pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą tinkamą vykdymą. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas neįrodinėjo, o teismas iš vykdomosios bylos medžiagos duomenų nenustatė akivaizdžių duomenų, jog skolininkė Ž. G. kurias nors vaiko išlaikymui skirtas lėšas būtų naudojusi ne vaiko poreikiams ar kitaip pažeidusi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėjas savo skundo argumentus grindžia ir tuo, jog antstolis neturi teisės revizuoti vykdomojo rašto, jis privalo jį vykdyti, apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog vykdomasis raštas buvo išduotas teisėtai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad antstolis revizuoja vykdomąjį raštą, kurio pagrindu ir yra pradėtas ginčo vykdymo procesas. Pažymėtina, kad šiuo atveju vykdomasis raštas, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1841-855/2023, buvo išduotas, remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, t. y. pareiškėjo prašymo pagrindu. Nurodytoje byloje nebuvo vertinama, ar egzistuoja ir kokio dydžio skolininkės Ž. G. išlaikymo nepilnamečiam sūnui skola. Pareiga įvertinti, ar yra susidariusi išlaikymo skola, ir jeigu taip, kokio dydžio, nagrinėjamu atveju teko priverstinį vykdymą atliekančiai antstolei, kuri šią pareigą tinkamai atliko.

Antstolė, nors ir priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, remdamasi pareiškėjo prašymu, tačiau vėliau, susipažinusi su skolininkės banko sąskaitos išrašu, nustatė, jog skolininkė neturi skolos, todėl pagrįstai ir teisėtai grąžino vykdomąjį raštą išieškotojui ir vykdomąją bylą užbaigė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Daiva Prunskienė ir skolininkė Ž. G., atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.