- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2-817/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00209-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Dalia Vasarienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- BUAB „Rimvilsta“
- Atsakovas
- UAB „Ekspektra“, UAB „Orida“, UAB "Ekspetra" ORIDA BUAB Rimvilsta
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Rimvilsta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-661-544/2012 pagal BUAB „Rimvilsta“ ieškinį atsakovėms UAB „Ekspektra“ ir UAB „Orida“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuria buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Rimvilsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Eksperta“ 686 803,66 Lt įsiskolinimą, 6 % palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimo sumai užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai, ieškinio reikalavimo sumos užtikrinimui areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, ir kilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2012-11-16 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies bei siekiant užtikrinti 686 803,66 Lt ieškinį, areštavo, uždraudžiant disponuoti, atsakovei UAB „Ekspetra“ priklausančiu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu ir/ar turtinėmis teisėmis 686 803,66 Lt sumai, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias atsakovės vardu atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis, išskyrus privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus, išmokų, kurios kilę iš darbo teisinių santykių, išmokėjimą bei 686 803,66 Lt sumos sumokėjimą šios bylos ieškovei BUAB „Rimvilsta“.
Atsakovė teismui padavė prašymą, kuriuo, vadovaudamasi CPK 146 ir 148 str., prašė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012-11-16 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą ir leisti atsakovei be jokių apribojimų disponuoti lėšomis, esančiomis atsakovei priklausančioje ir Projekto įgyvendinimui skirtoje SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o iš kitų atsakovės sąskaitose esančių lėšų leisti atlikti prašyme nurodytus mokėjimus tiekėjams, skirtus Projekto įgyvendinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012-12-04 nutartimi pakeitė teismo 2012-11-16 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir siekiant užtikrinti 686 803,66 Lt ieškinį, nutarė areštuoti, uždraudžiant disponuoti, atsakovei UAB „Ekspetra“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises 686 803,66 Lt sumai, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias atsakovės vardu atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis, išskyrus privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus, išmokų, kurios kilę iš darbo teisinių santykių, išmokėjimą, 686 803,66 Lt sumos sumokėjimą šios bylos ieškovei BUAB „Rimvilsta“, taip pat leido atsakovei UAB „Ekspetra“ disponuoti projektui „Viešbučio „Aukštaitis“ infrastruktūros sukūrimas“, projekto kodas Nr. VP3-1.3.-ŪM-06-K-02-098, finansuoti skirtomis šiomis lėšomis, esančiomis atsakovei priklausančioje ir Projekto įgyvendinimui skirtoje SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat leido atsakovei UAB „Ekspetra“ atlikti mokėjimus tiekėjams, skirtus Projekto įgyvendinimui: 83 746,21 Lt mokėjimą UAB „ORIDA“; 22 222,29 Lt mokėjimą UAB „Kartagina“; 85 290,11 Lt mokėjimą UAB „MOTUSA“; 11 718,99 Lt mokėjimą UAB „Dormitera“; 78 036,84 Lt mokėjimą pagal planuojamą 2012-12-30 pateikti mokėjimo prašymą, jei išlaidos bus pripažintos tinkamomis finansuoti pagal minėtą Projektą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kokie galimi padariniai kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas, priėjo prie išvados, kad ginčo atveju labiau neproporcingi ir nepagrįsti neigiami padariniai kiltų atsakovei. Pažymėjo, kad atsakovei neturint apyvartinių lėšų ir negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jos finansinis įsiskolinimas gali didėti, o kartu gali mažėti galimybės tinkamai įvykdyti sprendimą šioje byloje, jei jis bus priimtas ieškovės naudai, t. y. bus pasiektas priešingas rezultatas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, padavė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti tą jos dalį, kurioje buvo sumažintas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Nurodė, kadangi ieškinio suma yra didėlė, t. y. net 686 803,66 Lt, todėl teismas nepagrįstai sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Sumažinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, būtų nepagrįstai ir ypač padidinta grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Atsakovei būtų sudaryta galimybė perleisti/sumažinti turimas pinigines lėšas ir tokiu būdu ieškovei palankus teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, nes atsakovė jokio kito turto neturi, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Taip pat pakartotinai būtų pažeistos ieškovės kreditorių teisės ir teisėti interesai, o sumažinto masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apskritai netektų prasmės, iš esmės tokios priemonės neužtikrintų galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Tvirtino, kad atsakovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų areštas neužtikrina ieškovės ieškinyje pareikšto reikalavimo užtikrinimo, nes šioje sąskaitoje esančios lėšos yra tikslinės paskirties. Ieškovė nepateikė ir byloje nėra duomenų apie tai, kad egzistuoja sprendimo neįvykdymo rizika. Pažymėjo, kad egzistuoja pagrįsta rizika, kad atsakovei neturint galimybės tinkamai vykdyti Finansavimo sutarties sąlygų, Agentūra ne tik nutrauks projekto finansavimą, bet ir pareikalaus grąžinti projekto finansavimui išmokėtas lėšas. Tokie veiksmai neabejotinai sąlygotų atsakovės nemokumą bei įmonės veiklos pabaigą. Akcentavo, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas turi būti nustatytas ne tik atsižvelgiant į ieškinio dydį, bet ir atidžiai įvertinus atsakovės ir su ja susijusių trečiųjų asmenų teises bei interesų pusiausvyrą. Mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šios apeliacijos objektas yra Panevėžio apygardos teismo 2012-12-04 nutarties, kuria buvo pakeistas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl ji, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p., yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.
CPK 148 str. 1 d. nustato galybę teismui dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie galimi padariniai kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju labiau neproporcingi ir nepagrįsti neigiami padariniai kiltų atsakovei. Panevėžio apygardos teismas 2012-11-16 nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo 686 803,66 Lt vertės atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Projekto finansavimo lėšos atsakovei (projekto vykdytojui) išmokamos pagal jos teikiamus mokėjimo prašymus Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kuri į banko sąskaitą, skirtą projekto finansavimo lėšoms Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, atsakovei perveda tam skirtas lėšas. Įgyvendindama šį projektą atsakovė yra sudariusi eilę sutarčių su subrangovais, tiekėjais, kuriems sutarčių pagrindu privalo sumokėti 285 883,94 Lt. Atsakovė yra pateikusi prašymus šias sumas pripažinti tinkama finansuoti išlaidų suma. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2012-11-30, todėl, jeigu atsakovė nesilaikys sąlygų ir terminų, pagal sutarties sąlygas Agentūra turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį. Projektui finansuoti skirtos ES lėšos bet kokiu atveju negalėtų būti panaudotos sprendimo įvykdymui ar jo užtikrinimui, nes jos turi tikslinę paskirtį ir turi atitikti projekto dokumentacijoje numatytas išmokėjimo sąlygas. Teismų praktikoje nurodoma, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas ir buvo pasirinktas. Todėl piniginės lėšos galėtų būti areštuotos tik atsakovei neturint kitokio turto. Areštavus atsakovei nuosavybės teise priklausančias lėšas, tuo atveju, jei ji tikrai neturi jokio kito turto, ir nesuteikus atsakovei teisės iš areštuotų lėšų vykdyti prašyme nurodytų mokėjimų, susijusių su minėto projekto tinkamu finansavimu ir vykdymu, gali būti sutrikdyta juridinio asmens veikla ir suvaržyta galimybėje dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje lygiomis teisėmis su kitais ūkio subjektais. Atsakovei neturint apyvartinių lėšų ir negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jos finansinis įsiskolinimas gali didėti, o kartu gali mažėti galimybės tinkamai įvykdyti sprendimą šioje byloje, jei jis bus priimtas ieškovės naudai, t. y. bus pasiektas priešingas rezultatas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012-11-16 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neadekvačiai nepažeis ieškovės interesų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.