Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-558-252/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-21Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-04Panevėžio apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-02-11Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-26
Bylos Nr.
2S-558-252/2014
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00209-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
UAB ,,Ekspetra“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 558 - 252 - 2014

Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00209-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 117.1; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Ekspetra“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1144-356-2014 pagal pareiškėjo UAB ,,Ekspetra“ prašymą dėl leidimo atlikti būtinuosius mokėjimus vykdomojoje byloje Nr. 01004/14/00453 išdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB ,,Ekspetra“ prašė leisti jam atlikti mokėjimus bendrai, ne didesnei nei 20 620 Lt sumai, iš bet kurių pareiškėjo areštuotų sąskaitų bankuose kreditoriams AB ,,Lietuvos dujos“, UAB ,,Kagris“, UAB ,,Utenos vandenys“, UAB ,,Utenos komunalininkas“, UAB ,,Berendsen textile service“, UAB ,,Koslita“, UAB ,,Tele2“, AB ,,Lesto“, UAB „Statoil Fuel&Retail Lietuva“, UAB „Ekspetra“ darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodė, kad šiuo metu UAB ,,Ekspetra“ atžvilgiu vykdomas išieškojimas iš jo turto, areštuotos lėšos banko sąskaitose 238 491,36 Lt bei palūkanų sumai. Pareiškėjas šiuo metu įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą projektą ,,Viešbučio ,,Aukštaitis“ infrastruktūros sukūrimas“ (projekto kodas VP3-1.3-ŪM-06-K-02-098) ir yra įsipareigojęs 5 metus nuo sutarties įsigaliojimo nenutraukti veiklos. Siekiant tinkamai įgyvendinti projektą, pareiškėjas kas mėnesį turi atlikti tam tikrus mokėjimus nurodytiems subjektams bendrai 20 620 Lt sumai. Šios lėšos reikalingos išimtinai projekto įgyvendinimui ir įmonės veiklos tęsimui, todėl leidimas disponuoti 20 620,00 Lt suma, vykdant įsipareigojimus nurodytiems kreditoriams, yra proporcinga priemonė, kuri užtikrina tiek viešąjį, tiek pareiškėjo, tiek išieškotojo interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti UAB ,,Ekspetra“ prašymą dėl leidimo atlikti būtinuosius mokėjimus vykdomojoje byloje Nr. 01004/14/00453 išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo kreipimąsi į teismą su prašymu priimti nutartį ir leisti pareiškėjui atlikti mokėjimus bendrai 20 620 Lt sumai iš bet kurių pareiškėjo areštuotų sąskaitų bankuose motyvuoja CPK 668 str. 3 d., tačiau nei CPK 668 str. 3 d., nei kituose CPK straipsniuose nėra numatyta, kad tokiais atvejais skolininkas turi teisę tiesiogiai kreiptis į atitinkamą apylinkės teismą, pateikdamas prašymą leisti iš areštuotų sąskaitų atlikti mokėjimus, reikalingus Europos Sąjungos lėšomis remiamam projektui vykdyti. Jei pareiškėjas mano, kad antstolis, pažeisdamas CPK 668 str. 3 d. nuostatas, nukreipė išieškojimą į pareiškėjo lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos lėšos remiamam projektui vykdyti, jis turi teisę skųsti antstolio veiksmus teismui CPK 510 str., 512 str. nustatyta tvarka ir terminais.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimą Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ne siekdamas nustatyti antstolio veiksmų neteisėtumą, o prašydamas teismo priimti nutartį, kuria būtų leista pareiškėjui padengti būtinąsias išlaidas iš jo gaunamų lėšų, t. y. ne leisti atlikti mokėjimus kreditoriams iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų projektų finansavimui, o iš jo vykdomos veiklos lėšų. Antstolis neturi teisės spręsti šio prašymo pagrįstumo bei jo vertinti, kadangi antstolis yra saistomos jam pateikto vykdyti vykdomojo dokumento – 2014-03-03 patvarkymo dėl 238 491,36 Lt lėšų išieškojimo, ir turi vykdyti jį be jokių išlygų ar sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad pakeisti vykdomojo dokumento apimtį, numatant išimtis yra ir gali būti tik teismo prerogatyva, taip pat į tai, kad CPK 593 str. 2 d. numato galimybę šalims kreiptis į teismą su prašymais vykdymo procese, pareiškėjas pagrįstai pateikė prašymą Utenos rajono apylinkės teismui. Taip pat nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad CPK 593 str. 2 d. nenumato pareiškėjui teisės kreiptis į teismą su tokio pobūdžio prašymu, kadangi CPK 593 str. 2 d. nėra baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant yra galimybė kreiptis į teismą. Mano, jog tik teismo sprendimo pagrindu, kuris bus privalomas visiems (CPK 18 str.), pareiškėjas galės per antstolį kreiptis į bankus, kurie turės teisinį pagrindą, esant lėšų sąskaitose, leisti atlikti mokėjimus pareiškime nurodytiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuoja atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad CPK 593 str. 2 d. nenumato pareiškėjui teisės tiesiogiai kreiptis į atitinkamą apylinkės teismą, pateikiant prašymą leisti iš areštuotų sąskaitų atlikti mokėjimus, reikalingus Europos Sąjungos lėšomis remiamam projektui vykdyti. CPK 593 str. 1 d. nustato, jog antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, o CPK 593 str. 2 d. įtvirtintas atvejų sąrašas: dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 str.), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 str.), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 str.), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 str.), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 str.), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso. Būtent CPK 593 str. 2 d. („taip pat kitais klausimais“) yra savarankiškas teisinis pagrindas nagrinėti pareiškėjo pareiškimą, ką pagrįstai nurodo apeliantas atskirajame skunde. Taigi šioje situacijoje apelianto minimas CPK 593 str., priešingai nei sprendė teismas skundžiamoje nutartyje, suteikia jam teisę kreiptis į teismą su pareiškimu.

Pažymėtina, jog CPK 593 str. 2 d. aiškintina sistemiškai su CPK 2 str. įtvirtintais proceso tikslais. CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra sudėtinė CPK dalis. Visos vykdymo proceso normos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į civilinio proceso principus ir tikslus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais. Kaip matyti, nei CPK, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad CPK 593 str. pagrindu teismas negali nagrinėti pareiškimo dėl leidimo atlikti būtinuosius mokėjimus ar kitus nurodytus klausimus, jei tai būtina užtikrinti suinteresuotų asmenų (pareiškėjo) teises ir teisėtus interesus. CPK 593 str. nenumato išankstinio neteisminio ginčo sprendimo, o numato teisę tiesiogiai antstoliui ar kitam suinteresuotam asmeniui vykdymo procese teisę tiesiogiai kreiptis į teismą įstatyme nurodytų klausimų išsprendimui.

CPK 668 str. 3 d., kuriuo vadovaujasi pareiškėjas kreipdamasis į teismą su prašymu priimti nutartį ir leisti jam atlikti mokėjimus, nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. CPK 668 str. 3 d. yra skirta užtikrinti sklandų ES projektų vykdymą ir apsaugoti tam skirtas lėšas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti aiškinamasi, kokios lėšos yra skirtos projektui vykdyti, ar projekto tikslai yra pasiekti ir ar įstatymo nustatyta apsauga yra būtina projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Tokias aplinkybes, t. y. pagrįstas ar nepagrįstas prašymas, turi įvertinti teismas tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne, kaip šiuo atveju, atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme. Akivaizdu, jog pareiškėjo klausimo išsprendimas yra įrodymų vertinimas, ką pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Utenos rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti tokį pareiškimą ir išaiškindamas, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į antstolį, iš esmės užprogramuoja ilgą ir neekonomišką bylinėjimąsi.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo UAB ,,Ekspetra“ pareiškimą dėl prašymą dėl leidimo atlikti būtinuosius mokėjimus vykdomojoje byloje Nr. 01004/14/00453 išdavimo, neteisingai aiškino proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Kadangi pareiškimą iš esmės nagrinėti turi pirmos instancijos teismas, kurio teritorijoje yra antstolis, vykdantis išieškojimą iš pareiškėjo, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis naikinama, ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė