Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Audronei Neniškienei (apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Swedbank“ atstovui (apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atstovui (apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui (apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. (Y. Y.) ieškinį atsakovui J. J. (Y. Y.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų bei pagal atsakovo J. J. (Y. Y.) priešieškinį ieškovei J. J. (Y. Y.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl šalių santuokos nutraukimo

8. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Krymo srityje, Sevastopolio miesto Justicijos valdybos Nachimovo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, kuri Lietuvoje į apskaitą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5). Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo tiek rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus (1 t., b. l. 29-32; 2 t., b. l. 21-25; 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 23 sek. – 18 min. 23 sek., 19 min. 0 sek. – 19 min. 10 sek., 19 min. 24 sek. – 35 min. 50 sek., 37 min. 0 sek. – 46 min. 32 sek., 1 val. 2 min. 50 sek. – 1 val. 5 min. 47 sek.), teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau nuo 2019 metų pavasario, t. y. daugiau kaip metai laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai vienas nuo kito skirtinguose miestuose, iš esmės tarpusavio ryšių nebepalaiko. Tarp pačių šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka faktiškai iširusi, abu tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, susitaikyti nemato jokių galimybių. Todėl pripažintina, kad termino susitaikyti nustatymas neturėtų jokios prasmės – šalims atkurti santuokinius ryšius nėra jokios galimybės, dėl to šalių santuoka nutrauktina.

9. Nors dėl paties santuokos iširimo fakto šalių nuomonės sutampa, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo: ieškovė mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, atsakovo nuomone, dėl santuokos iširimo kalti yra jie abu.

10. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

11. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Dž. v. P. Dž., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu, (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus O. J., kuris šiuo metu yra dar nepilnametis (beveik 11 metų amžiaus) (t. 1, b. l. 13; t. 2, b. l. 17).

14. Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jų nepilnametis vaikas liko gyventi ir iki šiol gyvena kartu su motina, t. y. su ieškove (ieškovės bei atsakovo rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, duomenys VTAT pateiktose išvadose ir kituose dokumentuose (1 t., b. l. 29-32; 2 t., b. l. 21-25, 33-34, 72-73; 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 23 sek. – 18 min. 23 sek., 19 min. 0 sek. – 19 min. 10 sek., 19 min. 24 sek. – 35 min. 50 sek., 37 min. 0 sek. – 46 min. 32 sek.)). Tiek ieškovė, tiek atsakovas mano, kad vaiko gyvenamoji vieta ir toliau turėtų likti su motina. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, VTAT išvadose nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus (t. 2, b. l. 33-34, 72-73). Teismas, atsižvelgdamas į VTAT išvadas, į tai, kad vaikas iki šiol gyveno su ieškove ir duomenų, jog ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, byloje nėra, taip pat į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, nepilnamečio vaiko O. J. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jo motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

15. Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šalys gali kreiptis į teismą dėl kitos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

16. Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi O. nėra, šalys yra sutarę, kad atsakovas galės dalyvauti nepilnamečio sūnaus O. J. auklėjime ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi be jokių apribojimų, šalims suderinus, atsižvelgiant į vaiko interesus (1 t., b. l. 29-32; 2 t., b. l. 21-25; 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 23 sek. – 18 min. 23 sek., 19 min. 0 sek. – 19 min. 10 sek., 19 min. 24 sek. – 35 min. 50 sek., 37 min. 0 sek. – 46 min. 32 sek.). Todėl konkreti atsakovo bendravimo su sūnumi O. J. tvarka nenustatytina.

18. Teismas pažymi, kad šalių sūnui paaugus ir dėl šios ar kitų priežasčių pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

19. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

20. Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui O. J., kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Pats atsakovas nėra išreiškęs prieštaravimų teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas (1 t., b. l. 29-32; 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 0 sek. – 46 min. 32 sek.).

21. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kokie yra tikrieji vaiko poreikiai: remiantis ieškovės paaiškinimais, vaiko poreikiai mėnesiui siekia vidutiniškai apie 530 Eur, atsakovo nuomone, ieškovės nurodytas vaiko poreikių dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas – vaiko poreikiams patenkinti pakanka 395 Eur mėnesiui (1 t., b. l. 29-32; 2 t., b. l. 21-25; 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 23 sek. – 18 min. 23 sek., 19 min. 0 sek. – 19 min. 10 sek., 19 min. 24 sek. – 35 min. 50 sek., 37 min. 0 sek. – 46 min. 32 sek., 48 min. 22 sek. – 1 val. 1 min. 46 sek.). Pažymėtina, kad nors tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė savo detalizaciją vaiko poreikių, tačiau nei viena šalis jokių įrodymų jų nurodytiems vaiko poreikiams pagrįsti neteikė.

22. Kaip minėta, šalių nepilnametis sūnus O. J. šiuo metu yra beveik 11 metų amžiaus (t. 2, b. l. 17), jis lanko mokyklą, šiais metais baigė pradinio ugdymo programą (t. 2 , b. l. 37). Remiantis ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas nenuginčijo, šalių nepilnametis sūnus O. J. turi sveikatos problemų – jam diagnozuotas atopinis dermatitas, kas lemia didesnes išlaidas sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams ir pan.), be to, O. J., kuris į Lietuvą atvyko, kai jam buvo 4 metai, turi sunkumų kalbant ir rašant lietuvių kalba, kas taip pat lemia papildomas išlaidas, nes reikia samdyti lietuvių kalbos korepetitorių ir pan. (t. 2 , b. l. 33; 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 23 sek. – 18 min. 23 sek., 19 min. 0 sek. – 19 min. 10 sek., 19 min. 24 sek. – 35 min. 50 sek.). Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta kasacinio teismo praktika (sprendimo 19 pastraipa) ir atsižvelgdamas į MMA dydį, kuris šiai dienai yra 607 Eur, o atskaičius mokesčius – apytiksliai 437 Eur, bei šioje sprendimo pastraipoje nurodytas su padidintais vaiko poreikiais susijusias aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės nurodytas vaiko poreikių dydis – vidutiniškai 530,00 Eur mėnesiui – yra pagrįstas ir atitinkantis šių dienų ekonomikos realijas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovė iš valstybės gauna 60,06 Eur vaiko išmoką (pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIII-2693 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1187 1 punktą, kuriuo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis) (t. 2 , b. l. 59). Įskaičius valstybės mokamą 60,06 Eur vaiko išmoką, konstatuotina, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia apytiksliai 470,00 Eur (530,00 Eur – 60,00 Eur = 470,00 Eur).

23. Vertinant abiejų šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad šiai dienai atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės, nes atsakovas dirba ir gauna pastovias vidutiniškai 1 013,24 Eur mėnesines pajamas (t. 1, b. l. 16, t. 2, b. l. 47-49, 60), tuo tarpu atsakovė nuo 2019 m. lapkričio mėnesio nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro gaunama 260,00 Eur nedarbo išmoka bei 100,00 Eur nuompinigiai už nuomojamą butą (t. 2, b. l. 26, 38, 50-51, 101; 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 23 sek. – 18 min. 23 sek., 19 min. 0 sek. – 19 min. 10 sek., 19 min. 24 sek. – 35 min. 50 sek.); kita vertus, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, o atsakovas jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, neturi, kas, beje, įtakoja atsakovo papildomas pragyvenimo išlaidas, t. y. atsakovo išlaidas gyvenamajam būstui (atsakovas nuomojasi butą, kurio nuoma – 250,00 Eur/mėn.) (t. 1, b. l. 14, t. 2, b. l. 8, 9, 11-12, 13-14); šalys be sūnaus O. J. kitų išlaikytinių neturi (t. 1, b. l. 13); abu yra darbingi (kokių nors duomenų apie ieškovės ar atsakovo sveikatos problemas byloje nėra). Todėl įvertinus šalių turtinę padėtį bei atsižvelgiant į teismo sprendimo 22 pastraipoje nustatytus vaiko poreikius, iš atsakovo priteistinas sūnaus O. J. išlaikymas periodinėmis 250,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis.

24. Nepilnamečiui vaikui O. J. nustatyto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2019 m. gruodžio 31 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

25. Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

26. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo

27. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.82 straipsnyje numatyta, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

28. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

29. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos metu pagal 2017 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1966 yra įgiję nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutarties Nr. LT141620, sudarytos su UAB „Swedbank lizingas“, pagrindu yra įgiję teisę naudotis ir išpirkti transporto priemonę – automobilį Volkswagen Golf, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-7, 8, 17, t. 2, b. l. 8, 9, 10-12), todėl pripažintina, kad šis turtas bei turtinė teisė priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tarp šalių turi būti padalinta (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise taip pat yra registruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13-14). Byloje nėra duomenų, kad šis turtas būtų iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, todėl nėra pagrindo šį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir tarp sutuoktinių dalinti (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

30. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas yra nustatęs sutuoktinių lygių dalių jų bendrame turte prezumpciją. CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso numatytais atvejais. Šie atvejai detalizuoti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

31. Tarp šalių nėra ginčo dėl teisės naudotis ir išpirkti automobilį pasidalinimo po santuokos nutraukimo: abiejų šalių sutarimu ši teisė atitenka atsakovui, o šis išmoka ieškovei už jam atitenkančią didesnę bendro santuokinio turto dalį kompensaciją, lygią pusei UAB „Swedbank lizingas“ išmokėtos sumos, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutartį Nr. LT141620. Byloje nėra tikslių rašytinių duomenų, kiek iš viso buvo sumokėta UAB „Swedbank lizingas“ per laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau remiantis šalių paaiškinimais, per šį laikotarpį buvo sumokėta apie 6 000,00 Eur suma (2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 23 sek. – 18 min. 23 sek., 19 min. 0 sek. – 19 min. 10 sek., 19 min. 24 sek. – 35 min. 50 sek., 37 min. 0 sek. – 46 min. 32 sek.), todėl šalys sutaria dėl 3 000,00 Eur kompensacijos dydžio (6 000,00 Eur : 2 = 3 000,00 Eur). Nesant ginčo tarp šalių dėl kompensacijos dydžio, iš atsakovo ieškovei priteistina būtent 3 000,00 Eur kompensacija.

32. Tačiau šalys nesutaria dėl kito jiems bendrai priklausančio turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), pasidalinimo: ieškovė prašo šį turtą padalinti šalims lygiomis dalimis (sutinkamai su CK nuostatomis), o atsakovas prašo šį turtą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, sumokant ieškovei už jam atitenkančią didesnę bendro santuokinio turto dalį kompensaciją, lygią pusei AB „Swedbank“ išmokėtos sumos, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal 2017 m. gegužės 2 d. kredito sutartį Nr. 17-028104-FA (kurios pagrindu AB „Swedbank“ suteikė šalims kreditą minėto buto įsigijimui) (2 t., b. l. 15).

33. Atsakovas prašymą priteisti jam nuosavybės teise ginčo butą argumentuoja tuo, kad jis, priešingai nei ieškovė, neturi kito nuosavybės teise priklausančio būsto, todėl jam ginčo butas reikalingas, kad turėtų kur gyventi. Be to, teigia, kad situacijoje, kai motina nedirba, o tėvas dirba, tėvo finansinės situacijos nereikia nepagrįstai varžyti, nes vaiko gerovė didele dalimi priklauso nuo tėvo finansinės padėties (jei atsakovui nereikėtų nuomotis buto, jis kas mėnesį sutaupytų virš 200 Eur). Taip pat atsakovas kvestionuoja ieškovės finansines galimybes mokėti jai teksiančią kredito įmokų už ginčo butą dalį, jei ginčo butas būtų padalintas tarp šalių lygiomis dalimis.

34. Vertinant šiuos atsakovo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad byloje esantys dokumentai – pažyma apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 15), duomenys apie atsakovo darbovietę (t. 2, b. l. 47-49), ginčo buto ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys (t. 1, b. l. 14, t. 2, b. l. 101) – patvirtina, jog atsakovas jau daugelį metų dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ginčo bute jis niekada negyveno bei šiuo metu negyvena (šis butas yra išnuomotas kitiems asmenims). Jokių duomenų (be paties atsakovo teiginių), kurie patvirtintų atsakovo ketinimą ir pastangas susirasti darbą (duomenys neskelbtini), dėl ko atsirastų realus poreikis turėti gyvenamąjį būstą šiame mieste, į bylą nėra pateikta, todėl atsakovo argumentas dėl poreikio (duomenys neskelbtini) mieste turėti gyvenamąjį būstą atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl ieškovės finansinės galimybės mokėti kredito įmokas, pasisakytina, jog sprendžiant pagal byloje esančius duomenis, mėnesinės kredito už butą grąžinimo įmokos nėra didelės – apie 75,00 Eur/mėn. (1 t., b. l. 20-23), todėl ieškovei teksianti įmokų dalis (ginčo butą padalinus tarp šalių lygiomis dalimis) mėnesiui tesiektų 37,50 Eur (75,00 Eur : 2 = 37,50 Eur). Teismo vertinimu, byloje nėra tokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė neišgalės tokio dydžio mėnesines įmokas mokėti. O atsakovo argumentas dėl vaiko gerovės iš esmės grįstas tik tam tikromis prielaidomis, todėl taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta sprendimo 34 pastraipoje, ginčo butas, nutraukus šalių santuoką, padalintinas tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po ½ dalį.

Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po santuokos nutraukimo

36. Kaip jau buvo minėta aukščiau, šalys su AB „Swedbank“ 2017 m. gegužės 2 d. sudarė kredito sutartį Nr. 17-028104-FA, pagal kurią bankas suteikė šalims 16 000,00 Eur kreditą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui (t. 2, b. l. 15, 39). Šiai dienai kreditas dar nėra pilnai grąžintas (kredito gražinimo terminas – 2042 m. balandžio 30 d.). Taip pat atsakovas su UAB „Swedbank lizingas“ 2017 m. spalio 10 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT141620, pagal kurią lizingo bendrovė perdavė atsakovui valdyti ir naudotis automobilį Volkswagen Golf, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su teise jį išpirkti tinkamo sutarties vykdymo atveju, o atsakovas įsipareigojo mokėti turto išpirkimo įmokas ir palūkanas iki 2024 m. spalio 30 d.; atsakovo prievolių pagal šią sutartį įvykdymas užtikrintas ieškovės laidavimu (t. 1, b. l. 6, t. 2 , b. l. 69).

37. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip specialiosios normos taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

38. 2017 m. gegužės 2 d. kredito sutartis Nr. 17-028104-FA buvo sudaryta abiejų sutuoktinių vardu, kreditas imtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris pripažintas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įsigijimui, todėl nei šalims, nei teismui nekyla abejonių, kad prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ yra solidarios šalių prievolės ir tokiomis lieka po šalių santuokos nutraukimo. Tačiau kadangi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dalinamas tarp šalių lygiomis dalimis, nustatytina, kad šalys įsipareigojus kreditoriui AB „Swedbank“ vykdys taip pat lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto.

39. Nors 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutartis Nr. LT141620 buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Swedbank lizingas“, o automobilį, suteiktą pagal šią sutartį, iki šiol naudojo išimtinai tik atsakovas ir po santuokos nutraukimo automobilis asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui, tačiau kadangi atsakovo prievolių pagal šią sutartį įvykdymas užtikrintas ieškovės laidavimu, vadovaujantis minėta CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostata, prievolės kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ taip pat pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nesutinka, kad šios prievolės būtų modifikuotos (t. 2, b. l. 69), todėl ir po šalių santuokos nutraukimo šios prievolės lieka solidariomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo automobilis asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui, nustatytina, kad įsipareigojus kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ vykdys atsakovas iš savo asmeninių pajamų ir turto.

40. Po santuokos nutraukimo, šalims pageidaujant, joms paliktinos santuokos metu turėtos pavardės: „Y.“ ir „Y.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

41. Išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymas ieškovei iš atsakovo ar atsakovui iš ieškovės nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys).

42. Byloje nėra duomenų apie ieškovės faktiškai turėtas bylinėjimosi išlaidas, jai šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 16). Atsakovas pagal į bylą pateiktus dokumentus šioje byloje turėjo 379,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo valstybei tokio dydžio žyminį mokestį, pateikdamas priešieškinį (1 t., b. l. 12, 37).

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. O CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas 100 proc., o atsakovo – 85,83 proc., vadovaujantis minėtomis CPK 93 straipsnio nuostatomis, atsakovui iš ieškovės priteistina 42,92 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 162,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (379,00 Eur × 42,92 proc. = 162,67 Eur).

44. Pagal byloje esančius duomenis valstybės išlaidas šioje byloje sudaro 19,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (remiantis pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) bei 393,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį bei CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktus (393,00 Eur žyminį mokestį sudaro 100,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitus su šiuo reikalavimu susijusius neturtinio pobūdžio reikalavimus, 90,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei 203,00 Eur už reikalavimą dėl turto padalinimo atitinkamu būdu) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai)).

45. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš jos jokia dalis valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteistina. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 100 proc., o atsakovo – 85,83 proc., teismas sprendžia, kad iš atsakovo valstybei priteistina 57,09 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 235,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ((19,69 Eur + 393,00 Eur) × 57,09 proc. = 235,60 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307, 310, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Krymo srityje, Sevastopolio miesto Justicijos valdybos Nachimovo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, Lietuvoje į apskaitą įtrauktą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo J. J. (Y. Y.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokos metu turėtą pavardę „Y.“, o atsakovui J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti jo pavardę „Y.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko O. J. (O. Y.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyvaus nepilnamečio sūnaus O. J. (O. Y.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), auklėjime ir bendraus su nepilnamečiu sūnumi be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui O. J. (O. Y.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

pripažinti ieškovei J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į ½ (vieną antrąją) dalį buto su rūsiu 6,23 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažinti atsakovui J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į ½ (vieną antrąją) dalį buto su rūsiu 6,23 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažinti atsakovo J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise naudotis ir išpirkti lengvąjį automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovo J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį.

Prievoles kreditoriui akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, pagal 2017 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. 17-028104-FA, pripažinti ieškovės J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei atsakovo J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariomis prievolėmis ir nustatyti, kad šias prievoles kreditoriui akcinei bendrovei „Swedbank“ vykdys ieškovė J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei atsakovas J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto.

Prievoles kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, juridinio asmens kodas 111568069, pagal 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutartį Nr. LT141620, pripažinti ieškovės J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei atsakovo J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariomis prievolėmis ir nustatyti, kad šias prievoles kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ vykdys vienas atsakovas J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių pajamų ir turto.

Priteisti iš ieškovės J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 162,67 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. J. (Y. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 235,60 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis šį teismo sprendimą išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.