Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. (Y. Y.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-682-305/2020 pagal ieškovės J. J. (Y. Y.) ieškinį atsakovui J. J. (Y. Y.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų bei pagal atsakovo J. J. (Y. Y.) priešieškinį ieškovei J. J. (Y. Y.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. J. (Y. Y.) ieškiniu prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo J. J. (Y. Y.) santuoką, sudarytą 2008 m. lapkričio 1 d. Ukrainoje, Krymo srityje, Sevastopolio miesto Justicijos valdybos Nachimovo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įtrauktą į apskaitą 2017 m. vasario 23 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 14, dėl atsakovo kaltės; 2) nutraukus santuoką palikti jai pavardę „J.“; 3) nepilnamečio sūnaus O. J. (O. Y.) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) nustatyti, kad atsakovas dalyvaus nepilnamečio sūnaus O. J. auklėjime ir bendraus su nepilnamečiu sūnumi be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaiko interesus; 5) iš atsakovo nepilnamečio sūnaus O. J. išlaikymui priteisti po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas ieškovei; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą: nutraukus santuoką pripažinti, kad ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto su rūsiu 6,23 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas); nutraukus santuoką pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso lengvasis automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo ieškovei ½ dalį kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ sumokėtų turto (automobilio) išpirkimo įmokų – 3 000 Eur, kaip piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį; 7) kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. 17-028104-FA pripažinti šalių solidariais įsipareigojimais; 8) nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutartį Nr. LT141620 po santuokos nutraukimo atsakovas vykdys iš savo turto ir pajamų; 9) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Ieškinyje nurodė, kad šiuo metu šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra jokio pagrindo manyti, kad šalys gali kada nors susitaikyti. Maždaug vieneri metai šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. 2013 m. rugpjūčio 25 d. šalys atvyko nuolat gyventi Lietuvoje. Ieškovei suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, atsakovas turi leidimą gyventi Lietuvoje. Šeimoje prasidėjo nesutarimai tada, kai 2019 gegužės mėnesį atsakovas išvykdo dirbti į Šiaulius ir pradėjo negrįžti į namus, vėliau pasakė, kad turi kitą moterį. Nurodė, kad sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes sūnaus emocinis ryšys su ieškove yra artimas, ji visada buvo su sūnumi, juo rūpinosi. Atsakovas su sūnumi matosi ir bendrauja be apribojimų. Ieškovė tam netrukdo. Atsakovas yra darbingas, gauna daugiau kaip 1 000 Eur atlyginimą, moka sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, tačiau ieškovė mano, kad sūnaus išlaikymui turėtų būti priteista 250 Eur išlaikymas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2019 m. lapkričio mėnesio nedirba. Jos pajamas sudaro gaunama 260 Eur nedarbo išmoka, gaunami 100 Eur dydžio nuompinigiai už butą ir atsakovo sūnui mokamas išlaikymas. Sūnaus poreikiams patenkinti reikia apie 510-550 Eur. Sūnui diagnozuotas atopinis dermatitas. Nurodė, kad gyvendami santuokoje įsigijo šį turtą: ginčo butą, kuris įsigytas paėmus kreditą ir yra išnuomotas, o iš nuomos pajamų, mokamos kredito įmokos, mokesčius už komunalinius patarnavimus sumoka nuomininkai; lengvąjį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo butas turi būti padalintas lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po ½ dalį, o automobilis priteistas atsakovui, iš atsakovo ieškovei priteista 3 000 Eur kompensacija, t. y. pusę lizingo bendrovei grąžintos sumos už automobilį. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra pagerintas sutuoktinių lėšomis, todėl nedalijamas. Nurodė, kad šalių kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. 17-028104-FA šalys vykdys lygiomis dalimis, o prievoles UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutartį Nr. LT141620 vykdys asmeniškai atsakovas.

3. Atsakovas J. J. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečio vaiko O. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 225 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 4) pripažinti atsakovo teisę dalyvauti auklėjant šalių nepilnametį vaiką ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, konkretaus grafiko nenustatant; 5) nutraukiant santuoką atsakovui palikti iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę – Y.; 6) priteisti atsakovui ginčo butą, išmokant ieškovei kompensaciją, lygią pusei AB „Swedbank“ išmokėtos sumos; 7) pripažinti atsakovui turtinę teisę ir pareigą išpirkti automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išmokant ieškovei 3 000 Eur kompensaciją (pusę UAB „Swedbank lizingas“ išmokėtos sumos už automobilį); 8) nustatyti, kad bendros prievolės „Swedbank“, AB, ir UAB „Swedbank lizingas“ nustatytinos atsakovui.

4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad šalių šeima faktiškai yra iširusi nuo 2018 m. vidurio. Santuokos pradžioje jis su ieškove sutarė gerai, vienas kitą mylėjo ir gerbė. Laikui bėgant išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. 2019 metų pradžioje galutinai išsikraustė, gyvena atskirai kitame mieste ir su ieškove visiškai nebendrauja. Atsakovas sutinka, kad jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, mano kad dėl bendravimo su vaiku laiko ir vietos kiekvieną kartą pavyks su ieškove susitarti gražiuoju. Jo manymu, ieškovės nurodomas vaiko poreikių dydis – virš 500 Eur/mėn. – yra nepagrįstas ir neįrodytas, vaikas jokių specialių poreikių neturi, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią vaiko poreikiai sutampa su minimaliu darbo užmokesčiu. Atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis apie 900 Eur/mėn., tačiau gyvena nuomojamame būste ir kas mėnesį turi mokėti 250 Eur nuomos mokestį, moka kredito (už butą) grąžinimo ir turto (automobilio) išpirkimo mėnesines įmokas. Nurodė, kad ginčo butas turi būti priteistas atsakovui, kadangi jam butas yra labiau reikalingas, nes be šito buto atsakovas savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto, o ieškovė nuosavybės teise jau turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ir gyvena. Atsakovas norėtų susirasti darbą Marijampolėje, kad būtų arčiau sūnaus, todėl jam reikalingas butas, kur gyventi. Butas priteistinas atsakovui ir vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų principu. Nurodė, kad ieškovė nedirba, todėl neturi galimybės mokėti kredito grąžinimo įmokų. Ieškovei neišgalint mokėti savo dalies įmokų, bankui visas įmokas turėtų mokėti atsakovas, o vėliau jis regreso teise galėtų reikalauti sumokėtų sumų iš ieškovės ir galiausiai varžytinių būdu ieškovės dalis buto pereitų jam. Ginčo automobilis priteistinas taip pat atsakovui, kadangi jam jis yra labiau reikalingas, nes to reikalauja jo darbo pobūdis. Be to, yra padengta tik maža įsiskolinimo už automobilį dalis, įmokas mokėjo atsakovas. Mano, kad prievoles „Swedbank“ AB ir UAB „Swedbank lizingas“ taip pat turi vykdyti tik atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, pripažino, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę „Y.“, o atsakovui jo pavardę „Y.“; nustatė nepilnamečio vaiko O. J. (O. Y.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė, kad atsakovas dalyvaus nepilnamečio vaiko auklėjime ir bendraus su vaiku be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaiko interesus; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedė išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; padalino santuokoje įgytą turtą: pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto; pripažino atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto; pripažino atsakovo asmeninės nuosavybės teisę naudotis ir išpirkti lengvąjį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo ieškovei 3 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį; prievoles kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. 17-028104-FA, pripažino šalių solidariomis prievolėmis ir nustatė, kad šias prievoles kreditoriui AB „Swedbank“ vykdys ieškovė bei atsakovas lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto; prievoles kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutartį Nr. LT141620 pripažino šalių solidariomis prievolėmis ir nustatė, kad šias prievoles kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ vykdys vienas atsakovas iš savo asmeninių pajamų ir turto; priteisė iš ieškovės 162,67 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui; priteisė iš atsakovo 235,60 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

6. Dėl šalių santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalių santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi šalys jau nuo 2019 metų pavasario, t. y. daugiau kaip metai laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai vienas nuo kito skirtinguose miestuose, iš esmės tarpusavio ryšių nebepalaiko. Tarp pačių šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka faktiškai iširusi, abu tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, susitaikyti nemato jokių galimybių. Teismas pripažino, kad termino susitaikyti nustatymas neturėtų jokios prasmės – šalims atkurti santuokinius ryšius nėra jokios galimybės, dėl to šalių santuoka nutrauktina. Teismas nurodė, kad faktas, jog 2019 m. pavasarį atsakovas galutinai paliko šeimą (kas, remiantis ieškovės paaiškinimais, jai buvo visiškai netikėta) ir su ieškove iš esmės nutraukė visus ryšius, leidžia teismui konstatuoti, jog santuokinių ryšių nutraukimo iniciatorius buvo būtent atsakovas. Teismas, įvertindamas būtent šį faktą, taip pat tai, kad atsakovas neteikė konkrečių argumentų ir įrodymų, jog ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, sprendė, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas.

7. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas (beveik 11 metų amžiaus), šalims pradėjus gyventi atskirai, liko gyventi ir iki šiol gyvena kartu su ieškove. Šalys sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta ir toliau turėtų likti su motina. VTAT išvadose nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismas, atsižvelgęs į VTAT išvadas, į tai, kad nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su jo motina, ieškove, nes pripažino, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus.

8. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nėra, šalys yra sutarusios, kad atsakovas galės dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime ir bendrauti su juo be jokių apribojimų, šalims suderinus. Atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas sprendė, kad konkreti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nenustatytina.

9. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, vaiko specialius poreikius (jam diagnozuotas atopinis dermatitas), atsižvelgęs į MMA dydį, sprendė, kad ieškovės nurodytas vaiko poreikių dydis – vidutiniškai 530 Eur mėnesiui – yra pagrįstas ir atitinkantis šių dienų ekonomikos realijas. Nurodė, kad, įskaičius valstybės mokamą 60,06 Eur vaiko išmoką, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia apytiksliai 470 Eur (530,00 Eur – 60,00 Eur = 470,00 Eur). Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės, nes atsakovas dirba ir gauna pastovias vidutiniškai 1 013,24 Eur mėnesines pajamas, o ieškovė nuo 2019 m. lapkričio mėnesio nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro gaunama 260,00 Eur nedarbo išmoka bei 100,00 Eur nuompinigiai už nuomojamą butą, kita vertus, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame gyvena, o atsakovas jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, neturi. Teismas sprendė, kad iš atsakovo turi būti priteistas 250 Eur kas mėnesį išlaikymas vaikui.

10. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu pagal 2017 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1966 yra įgiję ginčo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutarties Nr. LT141620, sudarytos su UAB „Swedbank lizingas“, pagrindu automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise taip pat yra registruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), kuris, byloje nesant duomenų apie jo iš esmės pagerinimą sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, negali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir tarp sutuoktinių dalintinas. Teismas sprendė, kad dalinat šalių turtą nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl teisės naudotis ir išpirkti automobilį pasidalinimo po santuokos nutraukimo: abiejų šalių sutarimu ši teisė atitenka atsakovui, o atsakovas išmoka ieškovei už jam atitenkančią didesnę bendro santuokinio turto dalį kompensaciją, lygią pusei UAB „Swedbank lizingas“ išmokėtos sumos. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais nustatė, kad už automobilį buvo sumokėta apie 6 000 Eur suma ir šalys sutaria dėl 3 000,00 Eur kompensacijos dydžio, todėl nesant ginčo tarp šalių dėl kompensacijos dydžio, sprendė iš atsakovo ieškovei priteisti 3 000 Eur kompensaciją, o atsakovui priteisti ginčo automobilį.

11. Teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl kito jiems bendrai priklausančio turto – ginčo buto pasidalinimo: ieškovė prašo šį turtą padalinti šalims lygiomis dalimis, o atsakovas prašo šį turtą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, sumokant ieškovei už jam atitenkančią didesnę bendro santuokinio turto dalį kompensaciją, lygią pusei AB „Swedbank“ išmokėtos sumos, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal 2017 m. gegužės 2 d. kredito sutartį Nr. 17-028104-FA. Teismas sutiko su ieškove ir ginčo butą padalino tarp šalių lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį. Teismas atsakovo argumentą dėl poreikio Marijampolės mieste turėti gyvenamąjį būstą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog atsakovas jau daugelį metų dirba ir gyvena Šiauliuose, todėl ginčo bute jis niekada negyveno bei šiuo metu negyvena (šis butas yra išnuomotas kitiems asmenims). Jokių duomenų (be paties atsakovo teiginių), kurie patvirtintų atsakovo ketinimą ir pastangas susirasti darbą Marijampolėje, dėl ko atsirastų realus poreikis turėti gyvenamąjį būstą šiame mieste, į bylą nėra pateikta. Atsakovas kvestionavo ieškovės finansines galimybes mokėti jai teksiančią kredito įmokų už ginčo butą dalį. Teismo vertinimu, byloje nėra tokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė neišgalės tokio dydžio mėnesines įmokas mokėti, kadangi mėnesinės kredito už butą grąžinimo įmokos nėra didelės – apie 75,00 Eur/mėn., o ieškovei teksianti įmokų dalis (ginčo butą padalinus tarp šalių lygiomis dalimis) mėnesiui tesiektų 37,50 Eur.

12. Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. kredito sutartis Nr. 17-028104-FA buvo sudaryta abiejų sutuoktinių vardu, kreditas imtas ginčo buto, kuris pripažintas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įsigijimui, todėl nei šalims, nei teismui nekyla abejonių, kad prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ yra solidarios šalių prievolės ir tokiomis lieka po šalių santuokos nutraukimo. Kadangi ginčo butas dalinamas tarp šalių lygiomis dalimis, todėl ir įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“ šalys turi vykdyti taip pat lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto. Nors 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutartis Nr. LT141620 buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Swedbank lizingas“, o automobilį, suteiktą pagal šią sutartį, iki šiol naudojo išimtinai tik atsakovas ir po santuokos nutraukimo automobilis asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui, tačiau kadangi atsakovo prievolių pagal šią sutartį įvykdymas užtikrintas ieškovės laidavimu, ir kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nesutinka, kad ši prievolė būtų modifikuota, todėl prievolę kreditoriui teismas paliko solidaria šalių prievole. Teismas atsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo automobilis asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui, todėl nustatė, kad įsipareigojimą kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ atsakovas turi vykdyti iš savo asmeninių pajamų ir turto.

13. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo teikiama valstybės antrinė teisinė pagalba, o atsakovas turėjo 379,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys patenkintas 100 proc., o priešieškinis – 85,83 proc., todėl atsakovui iš ieškovės teismas priteisė 42,92 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 162,67 Eur. Teismas nustatė, kad valstybės išlaidas šioje byloje sudaro 19,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 393,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista. Teismas sprendė, kad iš atsakovo valstybei turi būti priteista 57,09 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 235,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą dalyse dėl ginčo buto padalijimo, dėl nustatymo, kad bendrą prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. 17-028104-FA šalys vykdys lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto ir pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę naudotis ir išpirkti visą ginčo butą, priteisiant iš atsakovo ieškovei 759,20 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitinkančią didesnę bendro turto dalį; prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. 17-028104-FA pripažinti šalių solidariomis prievolėmis ir nustatyti, kad šią prievolę atsakovas vykdys vienas iš savo asmeninių pajamų ir turto; atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė prijungti naujus įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

14.1. Skundžiamas sprendimas yra neteisingas. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog santuoka iširo dėl jo kaltės nėra teisiškai pagrįsta, neatitinka tikrovės ir yra grindžiama išimtinai ieškovės parodymais.

14.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo buto padalijimo nesilaikė CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės, kad jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Ginčo buto abiem sutuoktiniams padalyti negalima, todėl jis natūra turėjo būti priteistas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais;

14.3. LAT yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Ginčo butas turi būti padalintas taip, kad šalis siejantys teisiniai ryšiai, susiję su šiuo turtu, būtų panaikinti;

14.4. Ieškovė nepretendavo į visą ginčo butą, todėl šio turto priteisimas ieškovei išeitų už ieškinio ribų;

14.5. Teismas neįvertino, kad asmeninės nuosavybės teisės naudotis ir išsipirkti ginčo butą pripažinimas atsakovui atitiktų geriausių vaiko interesų prioriteto principą. Ginčo buto priteisimas atsakovui leistų jam gyventi tame bute ir neskirti 250 Eur savo lėšų buto nuomai kiekvieną mėnesį ir tomis sutaupytomis lėšomis prisidėti prie papildomų vaiko išlaidų, kurių ieškovė objektyviai negali padengti;

14.6. Teismo abejonė dėl atsakovo ketinimų gyventi ginčo bute yra paneigiama aplinkybėmis, įrodančiomis, kad atsakovo darbo funkcijų atlikimo vieta darbo sutartimi numatyta Marijampolėje ir į Šiaulius atsakovas buvo perkeltas laikinai ir ne savo iniciatyva; visą šį laiką atsakovas bandė likti Marijampolėje ieškodamas čia darbo; artimiausiu metu galima tikėtis atsakovo grąžinimo į Marijampolę. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo bute atsakovas neketina gyventi. Priešingai, yra pagrindas teigti, kad jame neketina gyventi ieškovė, kadangi nuosavybės teise ji turi trijų kambarių butą Pilviškiuose;

14.7. Asmeninės nuosavybės teisės naudotis ir išsipirkti ginčo butą pripažinimas atsakovui atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė turi gyvenamą būstą, o atsakovas neturi. Ieškovė ginčo butą naudoja investicijai. Prioriteto sutekimas investavimui, o ne būtinumui žmogui turėti gyvenamąją vietą yra nesąžiningas ir neteisingas. Ginčo butas nėra išpirktas iš banko. Racionalu palikti jį vienam sutuoktiniui, kadangi kitas sutuoktinis, norintis turėti butą ar kambarį, gali jį įsigyti po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ir nebūti priklausomu nuo buvusio sutuoktinio. Dėl šalių konfliktiškų santykių palikti turtą bendrąja nuosavybe yra neprotinga ir neteisinga. Be to, atsakovas turi realias galimybes išsipirkti butą, kadangi turi reguliarias pajamas, o ieškovė reguliarių pajamų neturi. Ieškovei nemokant bankui savo dalies, tą turės daryti atsakovas dėl solidarios prievolės. Atsakovui pareiškus reikalavimą ieškovei regreso tvarka, išieškojimą tikėtinai teks nukreipti į ginčo butą. Skundžiamu sprendimu keliama būsimo bylinėjimosi ir papildomų išlaidų grėsmė, kas nėra protinga ir teisinga. Yra pagrįstų abejonių dėl ieškovės galimybių vykdyti prievoles bankui ateityje;

14.8. Teismo sprendimas nemotyvuotas. Teismas nepasisakė dėl šių argumentų: kodėl nėra svarbu, kad ieškovė jau turi vieną butą, o atsakovas jokio buto neturi; kodėl nėra svarbu, kad ginčo butas pirktas iš paskolos, iš kurios šiai dienai yra grąžinti tik keli procentai; kodėl nėra svarbu, kad santuoką nutraukę sutuoktiniai yra verčiami daugiau nei dvidešimt metų turėti ir išlaikyti bendrą turtą, kuris jiems kaip bendras turtas nėra reikalingas; kodėl nėra svarbu, kad šalių santykiai yra tokie konfliktiški, jog kartu valdyti bendro turto šalys negalės; kodėl nėra svarbu, kai paskolą už butą mokėjo tik atsakovas;

14.9. Teismo sprendimas buvo priimtas nesilaikant civilinio proceso procesinio šalių lygiateisiškumo, dispozytiviškumo principų. Teismas patenkino visus ieškovės prašymus ir atmetė visus atsakovo prašymus, dėl kurių su ieškove nebuvo sutarta (dėl išlaikymo dydžio bei ginčo buto priteisimo). Vertinant klausimą dėl ginčo buto, ieškovė nesugebėjo pateikti ne tik nė vieno įrodymo, bet nė vieno argumento. Ieškovei tokiu būdu buvo suteiktas procesinis pranašumas, nes faktiškai ji buvo atleista nuo pareigos rinkti įrodymus, o visos abejonės buvo aiškinamos jos naudai;

14.10. Prie bylos turi būti prijungti su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai, kuriuos būtinybė pateikti kilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, matant, kad atsakovo nurodomomis aplinkybėmis apie tai, kad butas atsakovui labiau reikalingas, yra netikima.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė sutiko su teismo sprendime nurodytais argumentais.

16. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas bei paskirstyti kreditoriniai įsipareigojimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

19. Atsakovas J. J. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2015 m. lapkričio 30 d. darbo sutarties Nr. 2015-6 nuorašą, išrašus iš banko sąskaitų (2 – 5 priedai), D. R. patvirtinimo apie komunalinius mokesčius nuorašą, elektroninio susirašinėjimo nuorašus, 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 2020/08/20 nuorašą, 2018 m. kovo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0187/18/22 nuorašą, 2020 m. rugpjūčio 31 d. pažymos apie darbą Nr. 1.7-1 nuorašą. 2020 m. lapkričio 11 d. pateiktu prašymu apeliantas prašė prijungti valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. spalio 30 d raštą Nr. SR 10-9161(20) – Lietuvos Respublikos Hipotekos registro išrašą.

20. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, nurodo, kad teismo išvada, jog santuoka iširo dėl jo kaltės nėra teisiškai pagrįsta, neatitinka tikrovės ir yra grindžiama išimtinai ieškovės parodymais.

22. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė santuokos iširimo priežastimi nurodžiusi aplinkybę, jog atsakovas paliko šeimą jai visai netikėtai, t.y. 2019 gegužės mėnesį išvyko į komandiruotę ir iš jos į namus negrįžo, nieko jai nepaaiškino, tik vėliau pasakė, kad turi kitą moterį ir grįžti į šeimą nesiruošia; per visą laikotarpį, kai negyvena kartu, atsakovas su ja bendrauja telefonu, atvyksta tik pas sūnų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas šių aplinkybių neginčijo, pats nurodė, jog 2019 metų pradžioje išsikraustė iš bendrų su ieškove namų, išsivežė beveik visus savo daiktus, gyvena atskirai kitame mieste ir su ieškove visiškai nebendrauja (1 t., b. l. 29-32). Nors atsakovas teigė, kad jo ir ieškovės tarpusavio santykiai pradėjo komplikuotis daug anksčiau, dėl ko jie pradėjo bartis, nustojo derinti vienas su kitu savo planus bei veiksmus, ir jis jau 2018 metų viduryje suprato, kad šeima faktiškai yra iširusi, tačiau faktas, kad 2019 m. pavasarį atsakovas galutinai paliko šeimą ir su ieškove iš esmės nutraukė visus ryšius, teismui leido pagrįstai konstatuoti, jog santuokinių ryšių nutraukimo iniciatorius buvo būtent atsakovas. Todėl atsakovui neteikiant įrodymų, jog ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, teismas padarė išvadą, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas, nes būtent jis nutraukė santuokinius ryšius.

24. Vertindamas atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo nustatant šalių kaltę dėl santuokos nutrūkimo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

25. Atsakovas su apeliaciniu skundu naujų įrodymų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė, todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantas kitaip vertina byloje esančius įrodymus bei teismo išvadas, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo argumentai dėl santuokos nutraukimo priežasčių yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų, todėl šalių santuoka pagrįstai nutraukta dėl atsakovo kaltės.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalijimo

26. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu pagal 2017 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1966 yra įgiję ginčo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutarties Nr. LT141620, sudarytos su UAB „Swedbank lizingas“, pagrindu – automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas sprendė, kad dalijant šalių turtą nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo, todėl butą, esantį (duomenys neskelbtini) padalino tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po ½ dalį. Teismas atsakovui pripažino asmeninės nuosavybės teise naudotis ir išsipirkti lengvąjį automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o iš atsakovo ieškovei priteisė 3 000 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį.

27. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl teisės naudotis ir išpirkti automobilį pasidalinimo po santuokos nutraukimo: abiejų šalių sutarimu ši teisė atitenka atsakovui, o atsakovas išmoka ieškovei už jam atitenkančią didesnę bendro santuokinio turto dalį kompensaciją, lygią pusei UAB „Swedbank lizingas“ išmokėtos sumos. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais nustatė, kad už automobilį buvo sumokėta apie 6 000 Eur suma ir šalys sutaria dėl 3 000,00 Eur kompensacijos dydžio, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 3 000 Eur kompensaciją, o atsakovui ginčo automobilį.

28. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl ginčo buto padalinimo natūra ir siekia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų priteistas jam, kadangi, apelianto nuomone, nėra galimybės šį turtą padalinti natūra. Nurodo, kad butas turi du kambarius, kuriame dėl vidinio išplanavimo neįmanoma įsirengti du atskirus įėjimus. Bute yra vienas sanitarinis mazgas ir viena virtuvė, todėl susitarti dėl naudojimosi tvarkos būtų problematiška. Prašo butą pripažinti jo asmenine nuosavybe, o ieškovei priteisti 759,20 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę bendro turto dalį ir nurodo, kad toks turto padalijimas atitiktų geriausių vaiko interesų prioriteto principą, nes atsakovui gyvenant tame bute, leistų jam neskirti 250 Eur savo lėšų buto nuomai kiekvieną mėnesį ir tomis sutaupytomis lėšomis prisidėti prie papildomų vaiko išlaidų, kurių ieškovė objektyviai negali padengti. Be to, apeliantui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės galimybių vykdyti prievoles bankui ateityje.

29. Atsakovas neginčija, kad nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

31. Sutuoktiniams bylos nagrinėjimo metu nesutarus dėl nurodyto ginčo turto padalijimo būdo, t. y. ieškovei prašant šį turtą padalinti po ½ dalį, o atsakovui prašant jį priteisti tik jam, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugelį metų dirba ir gyvena Šiauliuose, ginčo bute niekada negyveno ir negyvena (šis butas yra išnuomotas kitiems asmenims). Ieškovė ginčo bute tai pat negyvena. Kadangi turtas įgytas santuokos metu ir įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šį turtą pagrįstai padalijo natūra.

32. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad nėra galimybės nurodytą nekilnojamąjį turtą atidalinti natūra, nereiškia, kad toks turtas, jį padalijus ir jam tapus šalių bendrąja daline nuosavybe, negalėtų būti valdomas, juo naudojamasi ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise, jo neatidalijus. Kilus ginčui, naudojimosi tvarka buto patalpomis pagal bendraturčio reikalavimą gali būti nustatyta teismine tvarka (CK 4.81 straipsnis). Galimi ir kiti sprendimo variantai, pvz. išperkant bendraturčio dalį, kartu pardavus bendrąją dalinę nuosavybę ir gautomis lėšomis įsigijus kitą nuosavybę ir pan.

33. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamąjį būstą, o jis neturi ir kad apeliantui gyvenant ginčo bute jis sutaupytų 250 Eur buto nuomos lėšų, kurias galėtų skirti sūnaus poreikių tenkinimui, neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nepilnamečio vaiko išlaikymui iš apelianto yra priteista po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o ieškovės būsto turėjimas asmeninės nuosavybės teise negali įtakoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių turimo turto padalijimo būdo. Be to, niekuo nepagrįstas ir neįrodytas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovės galimybių vykdyti prievoles bankui ateityje.

Dėl kreditorinių reikalavimų vykdymo

34. Byloje nustatyta, kad šalys su AB „Swedbank“ 2017 m. gegužės 2 d. sudarė kredito sutartį Nr. 17-028104-FA, pagal kurią bankas suteikė šalims 16 000 Er kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Kredito grąžinimo terminas – 2042 m. balandžio 30 d. Atsakovas J. J. 2017 m. spalio 10 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT141620 su UAB „Swedbank lizingas“, pagal kurią lizingo bendrovė perdavė atsakovui valdyti ir naudoti automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su teise jį išpirkti tinkamo sutarties vykdymo atveju, o atsakovas įsipareigojo mokėti turto išpirkimo įmokas ir palūkanas iki 2024 m. spalio 30 d. Atsakovo prievolių pagal šią sutartį įvykdymas užtikrintas ieškovės laidavimu.

35. Teismas nurodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. kredito sutartis Nr. 17-028104-FA buvo sudaryta abiejų sutuoktinių vardu, kreditas imtas ginčo buto, kuris pripažintas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įsigijimui, todėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ yra solidarios šalių prievolės ir tokiomis lieka po šalių santuokos nutraukimo. Be to, teismas nustatė, kad prievoles kreditoriui ieškovė J. J. ir atsakovas J. J. vykdys lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto. 2017 m. spalio 10 d. lizingo sutartis Nr. LT141620 buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Swedbank lizingas“, tačiau atsakovo prievolių pagal šią sutartį įvykdymas užtikrintas ieškovės laidavimu, ir kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nesutiko, kad ši prievolė būtų modifikuota, todėl prievolę kreditoriui teismas paliko solidaria šalių prievole.

36. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 2 d. kredito sutartį Nr. 17-028104-FA pripažinti šalių solidaria prievole ir nustatyti, kad šią prievolę atsakovas vykdys vienas iš savo asmeninių pajamų ir turto.

37. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).

38. Šioje byloje kreditorius AB „Swedbank“ sutiko, kad prievolė kreditoriui pagal 2017 m. gegužės 2 d. kredito sutartį būtų pripažinta solidaria šalių prievole. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kadangi kreditorius neatleido nei vienos šalies nuo solidariosios prievolės ir tai reiškia, kad atsakovas kartu su ieškove yra bendraskoliai ir privalės prievolę vykdyti taip, kaip tai numato kredito sutartis, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo perkelti prievolės vykdymą vienam atsakovui.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą bei prievolių kreditoriams vykdymą, taip pat tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas neapkeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.