Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Salomėjai Muralienei ir Justinai Antanaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. S., jo įgaliotam atstovui advokatui R. M., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje įgaliotai atstovei – Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei V. Z., nukentėjusiajam A. K., jo įgaliotam atstovui advokatui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. S. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-67,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklaustas teismo posėdžio metu P. S. skundą palaikė, teismui parodė, kad buvo gautas Kauno miesto savivaldybės leidimas rekonstruoti stogą, gauti namo gyventojų sutikimai. Projekte buvo numatyti antenų demontavimai ir nenumatytas antenų atstatymas, kadangi antenos yra nelegalios ir jas reikia įteisinti. Su A. K. susitarė, jog jo antena bus paimta paskutinė, kadangi rekonstrukcijos darbai buvo atliekami nuo (duomenys neskelbtini) (32-33 b.l.).

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad prieš penkiolika - dvidešimt metų pasikabino ant stogo anteną, šiai televizijos antenai nereikia leidimų, ji legali, kadangi ji ne siųstuvas ir neskleidžia radiacijos. Antena nebuvo pakabinta ant stogo, o pritvirtinta prie kamino. Su namo stogo rekonstrukcija sutiko, tačiau projekte nebuvo numatytas antenų demontavimas (34-35 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-67 esančios medžiagos nustatyta, kad P. S. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 29 d. nustatyta, jog P. S. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, kaip nustatyta LR CK 4.83 str., 2010 m. liepos 22 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T.441 patvirtintų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklių 9 p., vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą A. K., 2015 m. gegužės 8 d., apie 10 val. 00 min. nuėmė nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo, kuris yra bendrojo naudojimo objektas, bei po atliktos rekonstrukcijos neatstatė A. K. priklausančios televizijos antenos, dėl šios priežasties A. K. prarado galimybę žiūrėti nekoduotus nemokamus televizijos kanalus. 2015 m. rugsėjo 7 d. Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės taryba, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo P. S. buvo pripažintas pažeidęs padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., bei nubaustas 40 Eur bauda (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AD-67 – 28 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno nusikaltimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį baudžiamas tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jei dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šią normą asmuo atsako tuo atveju, jei veiką jis padaro tyčia. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje P. S. nuosekliai neigė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje, padarymo. Tiek savo skunde, tiek apklaustas teismo posėdžio metu P. S. neginčijo, kad demontavo ant stogo esančią televizijos anteną, priklausančią A. K., tačiau teigė, jog atlikus stogo rekonstrukciją antenos atstatymas prieštarautų teisės aktų normoms ir A. K. turėtų ją įteisinti įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 6 priedo 5.2. papunkčiu, rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingo pastato, paprastąjį remontą mieste (miestais laikomos daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda (balkonų, lodžų įstiklinimas; fasado elementų keitimas, naujų įrengimas; stoglangių įrengimas, keitimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, stoglangių įrengimas, keitimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; kiti darbai, keičiantys pastatų išorės išvaizdą), išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. S. turi Kauno miesto savivaldybės 2014 m. spalio 23 d. išduotą leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-141023-00899, kuriuo jam leidžiama rekonstruoti statinius, statinio paskirtis – gyvenamoji, kategorija – neypatingas. P. S., veikdamas jam išduoto leidimo ribose, pakeitė stogo dangą, ir ją keičiant – demontavo ant stogo esančias antenas. Nors apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. teigė, kad nepateikė pritarimo antenų demontavimui, tačiau teismo posėdžio metu apžiūrėjus daugiabučio gyvenamo namo 1A-3P (duomenys neskelbtini) projektą, brėžinio indeksas Nr. 106/13-01 TP-AS/K, brėžinys 002, lapas 7, lapų 12, laida A, 11 grafoje, prie statybinių atliekų tvarkymo, yra nurodyta, jog projektu numatoma demontuoti antenas, esančias ant stogo, o brėžinio indeksas Nr. 106/13-01 TP-AS/K, brėžinys 002, lapas 7, lapų 12 grafoje „Statybinių atliekų tvarkymas“ paskutinėje pastraipoje prieš tai minėto sakinio nėra. Tačiau 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 48 punkte numatyta, jog pakeitus esminius projekto sprendinius (projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); iki 1 m didinami statinio išorės matmenys; mažinami statinio išorės matmenys. Atsižvelgdami į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, demontuojant antenas ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo, kai esminiai projekto sprendiniai keičiami 48 punkto leistinose ribose, naujas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Todėl P. S., veikdamas jam išduoto leidimo ir suderinto projekto ribose, teisės aktų reikalavimų papildydamas projektą, nepažeidė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 1 d. nuostatos numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, veikdamas jam išduoto leidimo ribose ir laikydamasis įstatymų nuostatų, turi pritvirtinti televizijos anteną, kadangi pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą, įvairios įrangos montavimas ant pastato išorinių sienų yra priskiriamas statinio paprastajam remontui, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog antena nuo stogo yra pašalinta, A. K. neneigė, jog antena priklauso jam, ji buvo pastatyta be reikalingo statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo, todėl siekiant atkurti iki stogo rekonstrukcijos buvusią padėtį, jis ir turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl projektinių sprendinių suderinimo bei surinkti pastato bendraturčių daugumos sutikimą atlikti numatytus darbus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (LVAT nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08). Nukentėjusysis A. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, jog nori, kad antena būtų pastatyta, jog jis galėtų nemokamai žiūrėti 15 televizijos kanalų. Remiantis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymėtina, kad atkūrimas buvusios iki teisės pažeidimo padėties yra civilinės teisės dalykas, šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015).

Remiantis byloje surinktų įrodymų bei apklaustų asmenų parodymų visuma, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad P. S. atlikdamas gyvenamojo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbus, tyčia, siekdamas sudaryti nepatogumų A. K. ar kitaip pažeisti jo teises, būtų specialiai nuėmęs anteną ir tyčia jos neuždėjęs, tai yra piktnaudžiavęs savo teise, todėl P. S. veikoje nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str., 250 str.).

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad P. S. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-67 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla P. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-67 ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. S. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AD-67, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.