Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. I. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2016 m. gegužės 25 d. priimtą nutarimą Nr. 357-219 taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. I. nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme su 28 860 Lt (dvidešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties litų) bauda. Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 20 d.2016 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-219 nutarta taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, be to, padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Todėl, tikėtina, paleistas lygtinai, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2016 m. birželio 2 d. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos R. I. nepatvirtinimo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad šiuo metu nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų, esmingai nepakeitė savo elgesio ir nepadarė reikšmingos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis sėkmingai integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis R. I. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nepatenkinus jo skundo iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsniu, nagrinėti skundo dalį dėl Konstitucijos 31 ir 109 straipsnių pažeidimų.Skunde nurodoma, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinkama, nes už padarytus nusikaltimus jis yra baudžiamas pakartotinai, skundžiama nutartis yra neobjektyvi ir prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai. Nuteistasis pažymi, kad jis ne vykdo, tačiau yra įvykdęs socialinės reabilitacijos įprastas priemones. Be to, prašoma įsitikinti, ar jam iš viso buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus ir taip pažeidė Konstitucijos 31 straipsnį. Be to, buvo vertinamos aplinkybės, kurių neapima Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis ir tokiu būdu pažeistas Konstitucijos 109 straipsnis. Apylinkės teismas, vertindamas, jog jis nepradėjo mokėti paskirtos baudos, neatsižvelgė į tai, kad jis per mėnesį gauna tik apie 50 eurų. Be to, nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę ir tai, jog minėti pinigai jam siunčiami dėl turimų ligų gydymo. Už šiuos pinigus jis perka vaistus. Pataisos įstaiga jam nesuteikia darbo, taigi, jis neturi objektyvios galimybės dengti priteistą baudą. Būdamas laisvėje, jis turi realią galimybę įsidarbinti ir sumokėti baudą.Nuteistojo R. I. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-219 taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.Sutiktina, kad šiuo metu R. I. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, t. y. jis laikosi nustatyto režimo, neturi galiojančių nuobaudų, todėl atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Vis dėlto, spręsti apie nuteistojo elgesio ilgalaikius pokyčius dar anksti, nes paskutinė drausminė nuobauda jam panaikinta tik 2015 m. gruodžio 17 d., nors bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. spalio mėnesio antros pusės. Iš viso R. I. baustas penkis kartus, o skatintas tik du. Taigi, paskatinimų ir nuobaudų gavimo bei išsidėstymo tvarka nerodo didelės nuteistojo pažangos keičiant savo netinkamą elgesį. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pažymėjo, jog bausmė atliekama už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis), vis dėlto, nei nusikaltimo padarymo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės ar pavojingumas nebuvo detalizuojami ir tai apylinkės teismui nesudarė vienintelio absoliutaus pagrindo netvirtinti Komisijos nutarimo. Todėl atmestini skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 31 ir 109 straipsnių nuostatas. Apylinkės teismas nevertino nuteistojo ankstesnių teistumų, tačiau atkreipė dėmesį į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių vienas yra ankstesni nusikalstami veiksmai. Tačiau šiam kriminogeniniam veiksniui nebuvo suteiktas išskirtinis dėmesys ar prioritetas lyginant su kitais nuteistojo elgesį neigiamai veikiančiais veiksniais. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priteistos baudos nemokėjimas rodo R. I. atsainų požiūrį į jam paskirtą bausmę. Nors nuteistasis skunde pažymi, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis iš artimųjų gaunamas pinigines lėšas naudoja vaistams pirkti ir dėl to negali mokėti baudos, tačiau tai patvirtinančių duomenų apygardos teismui pateiktoje medžiagoje nėra, t. y. nėra duomenų, jog nuteistasis sirgtų kokiomis nors lėtinėmis ligomis, kurių gydymui reikėtų pastoviai vartoti atitinkamus vaistus. Iš nuteistojo asmens byloje esančių pažymų matyti, kad nusiskundimų dėl sveikatos būklės R. I. pataisos namų administracijai nėra išsakęs (asmens byla, t. 3, b. l. 2, 5, 13, 16). Iš nuteistojo pateiktos sąskaitos-faktūros (b. l. 37) matyti, kad R. I. buvo pirkęs vaistų nuo peršalimo „TheraFlu“ ir nosies lašų „Galazolin“. Taigi, tai nereceptiniai vaistai, kuriuos gali įsigyti bet kuris asmuo, besiskundžiantis peršalimu. Šių vaistų pirkimas nepaneigia fakto, jog paskirtos baudos dengimui nuteistasis neskiria net minimalių lėšų ir tokiems savo veiksmams pateisinti ieško menkaverčių dingsčių. Bausmės atlikimo metu R. I. yra gavęs 2831,64 Eur pajamų ir visą šią sumą yra išleidęs savo asmeninėms reikmėms tenkinti, nes vien vaistams nuo peršalimo išleisti beveik 3000 Eur nėra objektyvios galimybės.Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis kriminalinę subkultūrą palaiko tiek, kiek yra būtina atliekant bausmę. Taigi nuteistųjų neformaliųjų tradicijų R. I. kritiškai nevertina, priešingai, jas iš dalies palaiko, kas rodo jo prisitaikėliškumą ir verčia abejoti socialinio tyrimo išvados teiginiu – tai, kad nuteistasis nelinkęs pasiduoti neigiamai kitų nuteistųjų įtakai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog R. I. kartais linkęs pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, šiuo metu yra labiau atsiskyręs, teigia, jog turi asmeninių problemų, pergyvena dėl artimųjų. Šiuo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 56 balai pagal OASys metodiką. Iš minėtų balų 20 yra statiniai, t. y. nekintantys, tačiau žema nusikalstamo elgesio rizika yra iki 40 balų, vadinasi, R. I. dar gali aktyviai koreguoti savo elgesį ir mąstyseną. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam kartą jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas ir nors lygtinio paleidimo sąlygos nebuvo pažeistos, bet probacija savo tikslo nepasiekė, nes R. I. vėl prasikalto. Todėl vien tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, paleistas lygtinai turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, nėra pakankami kriterijai lygtinio paleidimo taikymui, nes nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neatsveria neigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai, kurių buvo siekiama nuosprendžiu skiriant individualizuotą bausmę, yra pasiekti. Kadangi R. I. daroma pažanga nėra itin akivaizdi, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. I. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.