Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-848-230/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-19
Bylos Nr.: e2A-848-230/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20758-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: D. P.
Ieškovas: L. L.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Melga“, K. P. J.

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-848-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20758-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.16; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui D. P. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Melga“, K. P. J..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. L. patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti 2018 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. P. ir L. L. dėl automobilio Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui automobilį, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 5 900 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 420,15 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. su atsakovu D. P. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas ieškovui pardavė transporto priemonę Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas atsakovui už šią transporto priemonę sumokėjo 5 900 Eur sumą. Parduodamas transporto priemonę atsakovas patikino, kad transporto priemonė yra tvarkinga ir pateikė techninės priežiūros rezultatų kortelę. Nusipirkus transporto priemonę, ji sugedo po poros dienų, todėl ją nuvežė į UAB „Autotoja“, kur buvo atlikta diagnostika. 2018 m. rugsėjo 28 d. už automobilio diagnostiką ir remontą ieškovas sumokėjo 293,33 Eur, tačiau nepraėjus nė mėnesiui automobilis vėl sugedo. Nuvarius automobilį antrą kartą į UAB „Autotoja“, buvo atliktas kuro purkštuko lizdo valymas, pakeistas kuro purkštuko žiedas ir sandarinimo tarpinė, tačiau šiems atliktiems darbams nebuvo suteikta garantija, kadangi buvo nustatyta, jog 4-o cil. kuro purkštuko lizdas turi įkirtimų. Susisiekus su atsakovu telefonu paaiškino, kad jis ieškovui pardavė techniškai netvarkingą ir eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, todėl paprašė grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir pasiimti automobilį. Atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko ir nuo to laiko pradėjo vengti ieškovo skambučių. Ieškovas kreipėsi į oficialų Toyota atstovą Lietuvoje UAB „Autotoja“ ir paprašė nurodyti, kokius darbus reikia atlikti, kad mašinos gedimai būtų pataisyti ir mašina būtų tinkama ir saugi eksploatuoti. 2018 m. lapkričio 13 d. pažymoje UAB „Autotoja“ nurodė, kad automobilis į servisą buvo atvarytas dėl nesandaraus 4-o cil. degalų purkštuko lizdo, o patikrinus automobilį buvo nustatyta, kad „<...> variklio galvoje (kuro purkštuko lizde) yra įkirtimai. Norint pašalinti gedimą reikia keisti variklio galvutę“. 2018 m. lapkričio 16 d. UAB „Autotoja“ ieškovui pateikė pasiūlymą dėl automobilio remonto, iš kurio matyti, kad pataisyti automobilį kainuotų 4 247,03 Eur. Taigi automobilio tvarkymas, sudėjus kartu jau sumokėtus pinigus ir pasiūlymo sumą, gautųsi 4 667,18 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas kreipėsi į Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą, prašydamas įvertinti transporto priemonę, nustatant rinkos vertę, pastebėtus trūkumus, atkūrimo sąnaudas ir liekamąją vertę. Vertintojas nurodė, kad transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas, kadangi atkūrimo sąnaudos (5 443,83 Eur) viršija transporto priemonės rinkos vertę (4 800 Eur). UAB ,,Autotoja“ atstovams ir Kauno nepriklausomų autoekspertų biurui nustačius, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovui buvo parduotas daiktas, kuris yra sugedęs ir nėra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį neinvestavus ieškovui asmeniškai didelės pinigų sumos, kuri praktiškai prilygsta sumokėtai automobilio kainai, atsakovo netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas. Ieškovas taip pat patyrė 420,15 Eur nuostolių tvarkydamas transporto priemonę, todėl atsakovas privalo atlyginti šias išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas D. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2018 m. liepos 14 d. prieš įsigydamas automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „Melga“ dėl automobilio patikros. 2018 m. liepos 16 d. UAB „Melga“ buvo atlikta eilė darbų ir panaudotos detalės, visa tai įvardinta 2018 m. liepos 20 d. paraiškoje remontuoti automobilį ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte, suteikta garantija. UAB „Melga“ jokių remonto darbų varikliui neatliko, išskyrus alyvos keitimą, kuris su kuro purškimo sistema neturi nieko bendro. 2018 m. liepos 20 d. automobilį atsiėmė iš UAB „Melga“ jau su privalomosios techninės apžiūros dokumentu, liudijančiu galimybę naudotis šiuo techniškai tvarkingu automobiliu. Kartu buvo pateiktas ir atliktų darbų aktas bei suteiktas garantinis laikotarpis atliktiems ir akte paminėtiems darbams bei pakeistoms detalėms. Atsakovas siūlė ieškovui nuvažiuoti į UAB „Melga“ servisą ar bet kokį kitą, tačiau šis atsisakė. 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas teigia, kad automobilis po poros dienų sugedo, po to vėl gedo, tačiau atsakovą informavo apie neva esamą gedimą tik spalio pačioje pabaigoje, kai buvo eksploatavęs automobilį, nežinia ką su juo daręs ir nuvažiavęs beveik 3 000 km. 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Autotoja“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodė, kad pirkėjo L. L. (nuvažiuota 1 202 km) pateiktam automobiliui buvo atlikta diagnostika – variklio pirminė diagnostika ir filtro valymas, kuro purkštuko valymas, vožtuvo nuėmimas/pastatymas, vožtuvo valymas, oro srauto daviklio valymas. Tačiau nieko nėra paminėta apie 4-o cil. kuro purkštuko lizdo įkirtimus, nes jų tuo metu dar nebuvo. Tik 2018 m. spalio 24 d. UAB „Autotoja“ užsakymo paraiškoje nurodo „iškapotas purkštuko lizdas! Per įkirtimus ir prapūtė“. Vadinasi problema atsirado 2018 m. rugsėjo 28 d. – 2018 m. spalio 24 d. laikotarpiu, tačiau tuo metu automobilio savininkas jau buvo ieškovas.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2018 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. P. ir ieškovo L. L. dėl automobilio Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta ir taikė restituciją – įpareigojo ieškovą L. L. grąžinti atsakovui D. P. automobilį Toyota RAV 4,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovą D. P. grąžinti ieškovui L. L. 5 900 Eur, priteisė iš atsakovo D. P. ieškovui L. L. 420,15 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 192 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Melga“ iš atsakovo D. P. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo D. P. 7,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui už šią transporto priemonę buvo sumokėta 5 900 Eur suma. Nusipirkus ginčo transporto priemonę, ji po keleto dienų sugedo, todėl ieškovas ją nuvežė į UAB „Autotoja“, kuri yra automobilių Toyota atstovybė Kaune. UAB „Autotoja“ buvo atlikta ginčo automobilio diagnostika, už kurią ieškovas sumokėjo 293,33 Eur. Maždaug mėnesio bėgyje po šio įvykio nurodytas ginčo automobilis vėl sugedo. Ieškovui jį antrą kartą nuvežus į UAB „Autotoja“ buvo atliktas automobilio kuro purkštuko lizdo valymas, pakeistas kuro purkštuko žiedas ir sandarinimo tarpinė. Atliktiems darbams UAB „Autotoja“ negalėjo suteikti ir nesuteikė garantijos, kadangi automobilio remonto metu buvo nustatyta, jog 4-o cilindro kuro purkštuko lizdas turi įkirtimų.

5. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir liudytojo P. M. parodymus, sprendė, kad praėjus itin neilgam laiko tarpui po to, kai atsakovas ieškovui pardavė ginčo automobilį, paaiškėjo esminis parduoto daikto trūkumas, dėl kurio parduoto daikto negalima tinkamai naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį. Atsakovas neprašė byloje skirti ekspertizės dėl paaiškėjusių automobilio trūkumų pašalinimo kainos, t. y. objektyviai nepaneigė ieškovo į bylą patektų įrodymų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu bandė rinkti visiškai abstrakčius duomenis iš įvairių autoservisų, nuslėpdamas nuo šių autoservisų dalį aplinkybių (dėl kilusio ginčo, teisme nagrinėjamos bylos ir kt.). Nei vienas atsakovo nurodomo autoserviso specialistas bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo automobilio natūroje neapžiūrėjo, nematė, jokių procesinių prašymų atsakovas dėl to nereiškė.

6. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus į ieškinį, kad jis, prieš parduodamas automobilį, kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Melga“ dėl automobilio būklės patikrinimo ir jokių variklio gedimų nebuvo surasta, kadangi civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, jog UAB „Melga“ nevykdė ir nevykdo automobilių variklių diagnostikos ir remonto darbų, tokių užsakymų nepriima, o nagrinėjamu atveju pagal atsakovo užsakymą tiktai patikrino ir atliko remonto darbus, susijusius su ginčo automobilio ratais. Šiuo atveju paslėpto ir po pardavimo–pirkimo paaiškėjusio daikto trūkumo pašalinimas kainuotų 5 443,83 Eur, kas yra tiktai neženkliai mažiau už visą pirkto daikto kainą (5 900 Eur), todėl netinkamos kokybės daikto (transporto priemonės) pardavimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsakovo parduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, turėjo galiojančią techninės apžiūros kortelę, atitiko kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei pardavėjo pareiškimus dėl daikto kokybės, tiko naudoti tam, kam tokios rūšies, ridos, metų automobiliai paprastai naudojami.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. 2015 m. spalio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2B-231 „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Minėtame sąraše ir CK 6.341¹ straipsnyje nurodytų trūkumų automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nenustatyta, transporto priemonė per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo jos savininkas, nebuvo apgadinta, ieškinyje nurodomi automobilio trūkumai nebuvo pastebėti, ieškovui buvo sudaryta galimybė patikrinti automobilio techninę būklę autoservise, prieš pardavimą buvo atskleistas važiuoklės remontavimo faktas, ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas nėra profesionalus automobilių pardavėjas, todėl galėjo ir turėjo atidžiau, rūpestingiau vertinti automobilio techninę būklę.

1.3. Atsakovas, pirkdamas automobilį, kreipėsi į UAB „Melga“ dėl automobilio patikros. UAB „Melga“ specialistai nustatė nežymias važiuoklės problemas, kurių pašalinimo išlaidos nedidelės. UAB „Melga“ atliko reikiamus remonto darbus, surašė atliktų darbų aktą. Techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenys patvirtino, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tai reiškia, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Šalies argumentai

1.4. Ieškovas nesąžiningai teigia, kad po poros dienų automobilis sugedo ir jį nuvežė į UAB „Autotoja“, kur buvo atlikta įsigyto automobilio diagnostika. Apie automobilio gedimą pardavėjas nebuvo informuotas ir dalyvauti gedimo nustatyme nebuvo kviečiamas. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Autotoja“ PVM sąskaitoje faktūroje esančių duomenų, ginčo automobiliui buvo atlikta diagnostika – variklio diagnostika, filtro valymas, kuro purkštuko valymas, vožtuvo nuėmimas/pastatymas, vožtuvo valymas, oro srauto daviklio valymas. Tačiau pažeidimų (įkirtimų) ant kuro purkštukų lizdo ar dervos pėdsakų, maskuojančių galimus variklio trūkumus, nekonstatuota. Taigi pažeidimų ant 4-o cilindro kuro purkštuko lizdo tuo metu nebuvo ir UAB „Autotoja“ specialistai sprendė, kad problemų dėl variklio nėra. Po 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktos variklio diagnostikos ir remonto darbų ieškovas naudojosi automobiliu.

1.5. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių automobilio eksploatavimą, besąlygiškai sutiko su ieškovo teiginiu, kad automobilis sugedo jau po keleto dienų, nesiaiškino, kodėl ir kaip su „sugedusiu“ automobiliu nuvažiuota daugiau kai 10 000 km.

1.6. Nustačius, kad 2018 m. rugsėjo 28d. atliekant variklio diagnostiką įkirtimai ant kuro purkštuko nekonstatuoti, yra pagrindas tvirtinti, kad perduodant automobilį ieškovui, šio daikto trūkumo nebuvo. Šis trūkumas galimai atsirado pačiam automobilio pirkėjui netinkamai atliekant variklio remonto darbus. Kadangi variklio trūkumai konstatuoti tik 2018 m. spalio 24 d., todėl ieškovas turi įrodyti, kad perdavimo metu šie trūkumai egzistavo ir dėl to negalima automobilio naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį.

1.7. Bylos nagrinėjimo metu esminė teisiškai reikšminga aplinkybė (įkirtimų ant kuro purkštuko atsiradimo laikas) nebuvo tinkamai ištirta. Pareigą įrodyti, kad variklio trūkumas buvo iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, turi pirkėjas, tačiau ieškovas skirti ekspertizės trūkumų atsiradimo laiko nustatymui neprašė, todėl teismas turėjo vadovautis 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Autotoja“ automobilio variklio diagnostikos duomenimis, kur variklio pažeidimų nekonstatuota ir techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenimis, kurioje nurodoma, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.

1.8. Teismas netinkamai vertino liudytojo P. M. parodymus, kuris nurodė, kad kuro purkštukai kažkada anksčiau jau buvo išiminėjami ir dėl to įvyko gedimas. Jis paaiškino, kad norint tinkamai eksploatuoti automobilį reikėtų keisti automobilio variklį arba variklio galvutę, kad gedimo priežastis yra buvęs automobilio taisymo brokas. Šie liudytojo parodymai reikšmingi automobilio trūkumui konstatuoti, trūkumų šalinimo išlaidoms nustatyti, tačiau jie neįrodo nurodomų trūkumų atsiradimo laiko. Trūkumų atsiradimo laikas yra esminė aplinkybė, nulemianti pardavėjo atsakomybę dėl parduoto daikto. Teisiškai reikšminga aplinkybė, turinti reikšmės pardavėjo suteiktai daikto garantijai, yra automobilio variklio trūkumo (gedimo) atsiradimo laikas, ar jis buvo automobilio perdavimo momentu, ar jis atsirado, automobilį eksploatuojant, jį netinkamai remontuojant pirkėjui.

Atsiliepimas

8. Ieškovas L. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Trečiojo asmens UAB „Melga“ atstovas posėdžio metu davė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ginčo automobilio gedimais, t. y. paslėptais trūkumais (kuro purkštukų lizdo įtrūkimais) bei automobilio kėbulo apgadinimu autoįvykyje, kuriais grindžiamas ieškinys, trečiasis asmuo visiškai nesusijęs, kadangi jis nevykdė ir nevykdo automobilių variklių diagnostikos ir remonto darbų.

2.2. Automobilio trūkumus L. L. įrodinėjo kitais leistinais įrodymais – UAB „Autotoja“ sąskaitomis ir 2018 m. lapkričio 13 d. pažyma apie automobilio gedimą, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaita, liudytojo P. M. (UAB „Autotoja“ atstovas) parodymais. Atsakovas, norėdamas paneigti šiuos duomenis, galėjo pasinaudoti savo teise ir prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau tuo nepasinaudojo.

2.3. Ieškovas ėmėsi priemonių informuoti pardavėją apie automobilio gedimus, ką patvirtina byloje esantys sms susirašinėjimai, tačiau atsakovas vengė susitikti su ieškovu, neatsakinėjo į telefono skambučius. Be to, apžiūrint automobilį specializuotoje įmonėje UAB „Autotoja“ nedalyvavo ir ieškovas, nes jis neturi specialių žinių, reikalingų automobilių diagnostikai bei remontui. Ieškovui susisiekus su atsakovu dėl automobilio gedimo, jis net nepageidavo apžiūrėti transporto priemonės ar dar kartą nuvaryti transporto priemonę į autoservisą, o tiesiog nurodė ieškovui kreiptis į „Melgos” autoservisą.

2.4. Skunde atsakovas teigia, kad ginčo automobilio gedimas atsirado laikotarpiu po pirkimo–pardavimo sutarties ir automobilio antrosios patikros autoservise UAB „Autotoja“. Taigi atsakovas pakeitė savo gynybinę poziciją nuo tos, kurios laikėsi visos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir ginčydamas teismo sprendimą remiasi naujais argumentais.

2.5. UAB „Autotoja“ nustatytas gedimas – kuro purkštuko lizdo įkirtimai – nėra toks gedimas, kurį ieškovas būtų galėjęs pastebėti pats apžiūrint transporto priemonę išoriškai, šiam gedimui nustatyti reikia specialių žinių. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas P. M., taip pat ir pateikta UAB „Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų ekspertų biuro“ vertinimo ataskaita.

2.6. Faktinė aplinkybė, kad automobilis buvo praėjęs techninės priežiūros patikrą, reiškia tai, jog automobilį buvo galima naudoti, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nereiškia, kad daiktas buvo tinkamas naudoti dėl paslėptų trūkumų.

Motyvuojamoji dalis

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas L. L. ir atsakovas D. P. 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 900 Eur sumą. Techninės apžiūros rezultatų kortelė patvirtino, kad nuo 2018 m. liepos 20 d. transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Atsakovas, prieš pats įsigydamas automobilį, 2018 m. liepos 14 d. UAB „Melga“ atliko automobilio patikrą ir po to 2018 m. liepos 20 d. ten pat atliko tam tikrus remonto darbus, susijusius su važiuoklės remontu. Ieškovui įsigijus automobilį, netrukus, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d., ieškovas dėl jo gedimo kreipėsi į UAB „Autotoja“, kur buvo atlikta ginčo automobilio variklio diagnostika, taip pat atliktas kietų dalelių filtro valymas, 5-o cil. purkštuko valymas, EGR vožtuvo valymas, oro srauto daviklio valymas, ieškovas už remontą sumokėjo 293,33 Eur. 2018 m. spalio 24 d. ieškovas vėl kreipėsi į UAB „Autotoja“, kur buvo atliktas 4-o cil. kuro purkštuko lizdo valymas, žiedo sandarinimas ir tarpinės keitimas, ieškovas sumokėjo 126,82 Eur, remonto metu taip pat buvo nustatyta, kad variklio galvoje (kuro purkštuko lizde) yra įkirtimai, dėl ko reikia keisti variklio galvutę. UAB „Autotoja“ dėl šio gedimo pašalinimo 2018 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje paskaičiavo remonto išlaidas, kurios sudaro 4 247,03 Eur. Ieškovas taip pat kreipėsi į Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą, kuris 2019 m. balandžio 12 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatė, kad transporto priemonės rinkos vertė 4 800 Eur, o atkūrimo sąnaudos sudaro 5 443,83 Eur.

12. Ieškovas L. L. patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti 2018 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. P. ir L. L. dėl automobilio Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui automobilį, atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovui 5 900 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovui 420,15 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, kadangi įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendė, jog ieškovui buvo parduotas automobilis su esminiais trūkumais, o atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų ir neprašė byloje skirti ekspertizės dėl trūkumų pašalinimo kainos.

14. Atsakovas D. P. nesutinka su teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis bei nurodo, kad parduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, turėjo galiojančią techninės apžiūros kortelę, atsakovas prieš jį įsigydamas automobilio techninę būklę patikrino autoservise ir atliko reikiamus remonto darbus. Taip pat nurodo, kad teismas neišsiaiškino teisiškai reikšmingos aplinkybės, kada atsirado nustatyti gedimai. Jo nuomone, nei parduodant automobilį, nei ieškovui 2018 m. rugsėjo 28 d. atliekant variklio diagnostiką, įkirtimų ant variklio purkštuko nebuvo, nes tai nebuvo nustatyta, o jie nustatyti tik 2018 m. spalio 24 d. Be to, teismas neįvertino įrodymų, patvirtinančių automobilio eksploatavimą, nors ieškovas šiuo automobiliu nuvažiavo daugiau kaip 10 000 km.

Dėl atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

15. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

18. Atsakovas, reikšdamas prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien atsakovo pateiktas deklaratyvus prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodžius jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Be to, šalys savo argumentus yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose ir teikdamos paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas..

Dėl transporto priemonės pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus

19. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

20. Sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Nagrinėjamo ginčo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl nustatytų automobilio trūkumų fakto, t. y. kad po to, kai ieškovas nusipirko automobilį, buvo nustatyta, jog variklio galvoje (kuro purkštuko lizde) yra įkirtimai, dėl ko reikia keisti variklio galvutę arba visą variklį ir dėl to, ieškovo teigimu, būtų patirtos neproporcingos remonto išlaidos.

21. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytas automobilio trūkumas nebuvo akivaizdus, t. y. buvo užslėptas, todėl ieškovas jo negalėjo nustatyti vizualiai apžiūrėdamas automobilį prieš įsigijimą. Atsakovas apeliaciniame skunde šios teismo išvados neginčija ir nenurodo jokių argumentų, kad nustatytas transporto priemonės gedimas ieškovui turėjo būti akivaizdus įsigyjant automobilį, tačiau tvirtina, kad pardavė techniškai tvarkingą automobilį be nustatyto gedimo, kuris, jo nuomone, atsirado laikotarpyje po ieškovo 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktos automobilio variklio diagnostikos, kai šio trūkumo dar nebuvo, iki 2018 m. spalio 24 d., kai gedimas jau buvo nustatytas.

22. Taigi atsakovas neginčija nustatyto trūkumo fakto, jo užslėpto pobūdžio, tačiau nesutinka, kad šis trūkumas buvo jau iki automobilio pardavimo ir jo perdavimo ieškovui. Kaip jau nurodyta, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiškia, kad būtent pirkėjas (šiuo atveju ieškovas) privalo įrodyti, kad nustatytas gedimas jau buvo iki automobilio jam perdavimo.

23. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nesiaiškino, nors tai yra esminė aplinkybė, nustatant pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto trūkumus, ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenustatė esminių su defektų atsiradimo laiku susijusių aplinkybių. Šios aplinkybės sudaro apeliacinio skundo ir nagrinėjamo ginčo esmę.

Dėl neatskleistos bylos esmės ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti

24. Kaip nurodyta nutarties 23 punkte pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino esminės nagrinėjamo ginčo aplinkybės, t. y. ar nustatyti automobilio defektai buvo iki automobilio pardavimo, ar atsirado vėliau automobilį jau eksploatuojant ieškovui.

25. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Taigi pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju automobilio defektų atsiradimo laiko aplinkybė faktiškai iš viso nebuvo nagrinėjama. Ieškovas pateikdamas ieškinį (patikslintą ieškinį) nėra nurodęs, kokios faktinės aplinkybės ir kokie įrodymai patvirtina, kad nustatyti defektai jau buvo iki automobilio pardavimo ir jo perdavimo ieškovui. Kolegija atmeta ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad atsakovas tik apeliaciniame skunde nurodė naujus atsikirtimo argumentus, jog automobilio gedimas atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kadangi atsakovas jau atsiliepime į ieškinį (patikslintą ieškinį) buvo nurodęs argumentus, kad gedimas atsirado automobiliui jau esant ieškovo dispozicijoje, nes ieškovui 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Autotoja“ atlikus variklio diagnostiką, toks defektas dar nebuvo nustatytas, o ieškovui atvykus antrą kartą dėl automobilio gedimo 2018 m. spalio 24 d., šis gedimas jau buvo. Be to, atsakovas atsikirtimus grindė ir tuo, kad ieškovas pakankamai intensyviai eksploatavo automobilį. Dėl šių atsakovo atsikirtimų teismas sprendime faktiškai nieko nepasisakė ir iš viso nenustatė, kada nustatyti automobilio trūkumai atsirado. Vien ta aplinkybė, kad automobilio gedimas atsirado po maždaug dviejų mėnesių nuo jo įsigijimo, nepatvirtina, kad tas gedimas jau buvo parduodant automobilį, ypač kai tiek liudytojo P. M. parodymai, tiek Kauno nepriklausomų ekspertų biuro aktas patvirtina, kad gedimas atsirado dėl mėginimo buitinėmis sąlygomis išimti kuro purkštuvą.

28. Neišsiaiškinus esminės aplinkybės dėl gedimo atsiradimo laiko ir priežasčių, negalima spręsti ir dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina nustatyti, kada atsirado gedimas: iki automobilio pardavimo ar ieškovui jį eksploatuojant. Esant įstatyme nustatytai ieškovo (pirkėjo) šios aplinkybės įrodinėjimo pareigai, turėtų būti pasiūlyta ieškovui teikti papildomus įrodymus šiai aplinkybei patvirtinti (CPK 179 straipsnio 1 dalis), galimai prašant skirti ir ekspertizę gedimo atsiradimo laikui nustatyti. Taip pat spręstinas klausimas dėl liudytojo P. M. papildomos apklausos aplinkybėms, kodėl 2018 m. rugsėjo 28 d. atliekant ginčo automobilio variklio diagnostiką šis gedimas nebuvo nustatytas, jei jis jau buvo iki automobilio perdavimo ieškovui, tačiau po mėnesio, t. y. 2018 m. spalio 24 d., jau buvo rastas. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno nepriklausomų ekspertų biuro akte 2019 m. balandžio 12 d. apžiūrėjus variklį pastebėta, kad deformuotas ir epoksidinėmis dervomis apklijuotas variklio cilindrų bloko galvutės dangtelis, patvirtinantis mėginimą buitinėmis sąlygomis išimti kuro purkštuvą, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad jam įsigyjant automobilį variklio gaubtas buvo švarus, tvarkingas, o apklausiant liudytoją P. M. šios aplinkybės nebuvo aiškinamos. Šių aplinkybių aiškinimasis galėtų turėti įtakos nustatant gedimo atsiradimo laiką. Siekiant nustatyti gedimo atsiradimo (mėginimo buitinėmis sąlygomis išimti kuro purkštuvą) laiką, spręstina ir dėl galimos Kauno nepriklausomų ekspertų biuro ekspertizę atlikusio eksperto apklausos. Šiame kontekste taip pat turėtų būti išsiaiškinamos ir aplinkybės, susijusios su automobilio eksploatavimu automobiliui jau esant ieškovo žinioje ir jų sąsajomis su gedimo atsiradimu.

29. Atsižvelgdama į tai, kad gedimo atsiradimo laiko aplinkybė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu faktiškai iš viso nebuvo aiškinamasi, taip pat siekiant užtikrinti tinkamą šalių įrodinėjimo pareigos vykdymą, t. y. įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, kolegija sprendžia, kad tai yra susiję su didele neištirtų aplinkybių apimtimi, įrodomąja prasme sudėtingu jų pobūdžiu, įrodymų gavimo galimybių ieškojimu ir pan., todėl yra pagrindas panaikinus sprendimą bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika