Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atnaujinus procesą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kulautuvos vaistinė“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ prašymą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kulautuvos vaistinė“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 ieškovės ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018 priėmė sprendimą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018 dėl darbo užmokesčio ir priteisti ieškovei Z. B. 10 427,04 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „Kulautuvos vaistinė“ ir Z. B., de jure ir de facto nėra nutraukta ir yra galiojanti. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad Z. B. ir bylos nagrinėjimo metu saugo dokumentus, tai vertino kaip ieškovės darbo funkcijų atlikimą.

Kauno apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 4 d. gautas atsakovės bankrutuojančios UAB „Kulautuvos vaistinė“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Tavix“, prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018, kuriuo pareiškėja teismo prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018; 2) atnaujinus procesą panaikinti ieškovės Z. B. naudai priimtą sprendimą; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-90289). Atsakovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi UAB „Kulautuvos vaistinė“ iškelta bankroto byla, civilinės bylos Nr. eB2-694-945/2020, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Tavix“. Pareiškėja nurodė, kad aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, nebuvo žinomos, jos paaiškėjo tik bankroto byloje nagrinėjant klausimą dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kai 2020 m. birželio 3 d. vykusio posėdžio metu buvo apklausta ieškovė, kuri negalėjo konkrečiai nurodyti, kokios buvo jos darbo funkcijos, kokia buvo pagrindinė įmonės veikla, kaip atrodė patalpos, kuriose dirbo ieškovė, kas buvo atsakovės valdymo organai. Aplinkybę, kad darbo santykių nebuvo, pagrindžia ir VSDFV Kauno skyriaus raštas, kuriame pažymėta, jog ieškovės valstybinio socialinio draudimo pabaiga įrašyta skyriaus iniciatyva, kadangi niekas iš atsakovo neteikė duomenų apie apdraustuosius valstybiniam socialiniam draudimui. Pagrindinė jos darbo funkcija buvo dokumentų saugojimas, tačiau nemokumo administratorei iki šiol jokie dokumentai nėra perduoti, taip pat neperduoti ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo sutartys ar kiti su darbo funkcijomis bei darbo santykiais susiję dokumentai. Tai pagrindžia faktą, kad darbo santykių negalėjo būti, t. y. nėra duomenų apie darbo santykių buvimą, nėra duomenų apie atsakovo turėjo realų valdymo organą, duomenys apie įdarbinimą buvo teikiami fiktyviai, siekiant įgyti socialinį darbo stažą.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1597-894/2018. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės. Pareiškėjos (atsakovės) bankrutavusios UAB „Kulautuvos vaistinė“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Tavix“, prašymą patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2-1597-894/2018. Bylą perdavė nagrinėti UAB „Kulautuvos vaistinė“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Į teismo posėdį ieškovė Z. B. neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Byloje pateiktas ieškovės prašymas nutraukti civilinę bylą, kuris iš esmės grindžiamas tuo jog, nėra pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, kuriuose nuspręsta, kad ieškovę ir atsakovę sieja faktiniai darbo santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas, sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės kilęs ginčas yra dėl to, ar šalis siejo teisiniai darbo santykiai.

Ieškovė nagrinėjamojoje byloje įrodinėjo, kad darbo sutarties pagrindu vykdė darbo funkcijas, nuo darbo sutarčių pasirašymo tvarkė patalpas, kuriose įmonė vykdė veiklą, taip pat tvarkė sutartis, priiminėjo korespondenciją ir saugojo dokumentus. Atsakovė, atnaujinus byloje procesą įrodinėja, kad ieškovė neįgijo teisės į su darbo santykiais susijusias išmokas, kadangi darbo santykiai jos (ieškovės) su atsakove nesiejo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutarties dėl pareiškėjos Z. B. priėmimo į administratorės pareigas, nustatant 40 val. per savaitę darbo laiką ir 1 000,00 Lt (289,62 Eur) darbo užmokestį, nuorašas, kuriame nėra sutarties šalių parašų, yra tik K. G. patvirtinimas apie dokumento tikrumą. Nuoraše nurodoma, kad darbo sutartį UAB „Kulautuvos vaistinė“ vardu pasirašė K. G., kuris įvardijamas kaip darbdavio įgaliotas asmuo. Tą pačią dieną apie sudarytą darbo sutartį buvo pranešta VSDFV Kauno skyriui, pranešimą UAB „Kulautuvos vaistinė“ vardu taip pat surašė ir pasirašė K. G..

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1029-945/2020, pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. lapkričio 22 d. tarp Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Kulautuvos vaistinė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą darbo sutartį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Tačiau prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1029-945/2020, konstatuota, jog surinkti įrodymai nepatvirtina Z. B. argumentų, jog ji realiai vykdė kokias nors darbo funkcijas UAB „Kulautuvos vaistinė“. Šioje byloje teismas sprendė, kad 2004 m. lapkričio 22 d. su ieškove sudaryta darbo sutartimis buvo siekiama ne realių darbo teisinių santykių sukūrimo (suteikti ir dirbti darbą, mokėti atlyginimą), o tik išorinio jų iliuzijos (fikcijos) sudarymo, faktiškai siekiant sudaryti ieškovei sąlygas nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą, iš to kylančias subjektines teises bei apsaugą socialinio draudimo fondo lėšų sąskaita. Teismas, siekdamas tokią neteisėtą darbo sutartį pašalinti iš civilinės apyvartos ir užkirsti kelią ateityje kilti kitiems ginčams, susijusiems su šios sutarties vykdymu, savo iniciatyva (ex officio) sutartį pripažino niekine ir negaliojančia kaip tariamą (CK 1.86 straipsnis), prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Byloje nustačius, kad ieškovė UAB „Kulautuvos vaistinė“ realiai nevykdė darbo funkcijų, teismas sprendžia, jog ieškovė neįgijo teisės reikalauti, kad UAB „Kulautuvos vaistinė“ atlygintų už darbą, kurio ji neatliko, ir konstatuoja, kad šioje byloje pareikštas ieškovės reikalavimas dėl 10 427,04 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Ši išvada pripažįstama pagrindu panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018, bei atmesti ieškovės šioje byloje atsakovei UAB „Kulautuvos vaistinė“ pareikštus reikalavimus (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas taip pat nepripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus dėl bylos nutraukimo, spręsdamas, kad ieškovės įvardytose bylose teismų procesiniais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, kadangi neatitinka esminės prejudicijos sąlygos. Ieškovės reikalavimus dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo nagrinėję teismai nevertino aplinkybių, susijusių su darbo sutarties sudarymu ir jos galiojimu. Aplinkybės, susijusios su darbo sutarties sudarymu ir jos galiojimu (įrodinėjimo dalykas) buvo įvertintos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1029-945/2020.

Pažymėtina, kad nurodytose bylose, kuriose ieškovei buvo priteistas darbo užmokesčio įsiskolinimas iš atsakovės, buvo atnaujintos: Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eA2-1692-638/2020) atnaujino Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-2021-097/05 procesą; Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. A2-1672-638/2020) atnaujino Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1597-894/2018 procesą; Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eA2-18320-435/2020) atnaujino Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-21313-959/2018 procesą; Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eA2-20484-886/2019) atnaujino Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-13174-959/2019 procesą.

Pažymėtina, kad teismams atnaujintus nurodytas civilines bylas, kuriomis ieškovei buvo priteistas darbo užmokesčio įsiskolinimas iš atsakovės, šiose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai neteko res judicata (teismo galutinai išspręstos bylos) galios, atitinkamai nėra pagrindo remtis šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis.

Ieškovės Z. B. ieškinį atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės į bylą nėra pateikusi jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų priteisimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

Teismas šioje byloje turėjo 17,94 Eur (13,60 Eur + 4,34 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, atmetus ieškinį, yra priteisiamos iš ieškovės Z. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2-3 dalimis,

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018, ir priimti naują sprendimą – ieškovės Z. B. ieškinį atmesti.

Iš ieškovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 17,94 Eur (septyniolika eurų 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.