- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-1142-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16133-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- Š. Š.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1065-454/2022 pagal ieškovės R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui Š. Š. dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. Š. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui Š. Š. (toliau – atsakovas) dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės; areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui išnuomoti nekilnojamąjį turtą.
3. Ieškovė nurodė, kad šalys gyvendami santuokoje ir iki santuokos vesdami bendrą ūkį įgijo du nekilnojamojo turto vienetus – butą adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu ir nepilnamečiais vaikais gyveno adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio, šalių santykiams atšalus ir nutrūkus, atsakovas išsikraustė ir apsigyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ir gyvena, o bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi ieškovė su nepilnamečiais vaikais. Atsakovo atstovas elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą, kad atsakovas ketina atsikraustyti gyventi į būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, o būstą, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas, adresu (duomenys neskelbtini), ketina išnuomoti. Ieškovė pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas yra konfliktiškas, yra naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Nors patikslintu ieškiniu ieškovė reikalavimo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės nebereiškia ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, siekdama greitesnio ir ekonomiškesnio bylos nagrinėjimo. Nepaisant šių aplinkybių, šalių santykiai išlieka įtempti ir konfliktiški, todėl gyvenimas viename būste galėtų sąlygoti konfliktus, gal net ir naujų teisinių procesų atsiradimą. Todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės. Atsakovas turi gyvenamąją vietą, gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Siekiant, kad atsakovas neišnuomotų buto, siekiant išvengti konfliktų, ieškovė prašo areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui išnuomoti nekilnojamąjį turtą. Taikius šias laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrinama, kad atsakovas turės gyvenamąją vietą ir bus užkertamas kelias įvairioms atsakovo manipuliacijoms. Atsakovo elgesys yra nesąžiningas ir turėtų būti vertinamas kaip siekis daryti psichologinį spaudimą ir bauginti ieškovę. Tik pateikus patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė prašo atsakovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja nuosavybe, atsakovas persikėlė gyventi vėl į šeimos butą ir sukėlė stresinę situaciją vaikams ir žmonai. Ieškovė jaučiasi nesaugiai. Atsakovas, prašydamas leisti jam naudotis šeimos būstu, elgiasi nesąžiningai. Atsakovas kelia konfliktines situacijas. Įpareigojus atsakovą gyventi jam priklausančiame būste, būtų išvengta konfliktinių situacijų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu prašė netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad ieškovė prašymą grindžia tuo, jog atsakovas yra konfliktiškas, yra naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, tačiau nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas pažymi, kad niekada jokia forma nėra naudojęs prieš ieškovę nei fizinio, nei psichologinio smurto ir nėra netinkamai elgęsis ieškovės ir jų vaikų atžvilgiu. Ieškovė pradiniame ieškinyje pripažino, kad atsakovas apmokėjo visas komunalinių paslaugų sąskaitas, tiek bendro ūkio, tiek ieškovės mobilaus telefono paslaugas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai rūpintųsi judviejų vaikais, jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ar darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų juos, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, o tuo pačiu ir nuo judviejų vaikų. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovas gyveno ir gyvena jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek iki šios civilinės bylos iškėlimo, tiek šiuo metu jo faktinė gyvenamoji vieta buvo ir yra šeimos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. spalio 15 d. atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiuo adresu ir jo faktinė gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi. Siekdamas suvokti priežastis, kodėl ieškovė inicijavo šią civilinę bylą ir leisdamas ieškovei susivokti dėl atliekamų veiksmų, atsakovas kurį laiką nenakvojo namuose, kas nesąlygoja išvados, kad atsakovas yra pakeitęs savo gyvenamąją vietą. Duomenų, kad atsakovas ribotų ar trukdytų ieškovei ir vaikams naudotis šeimos būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Ginčo būstas yra 110,97 kv. m bendro ploto, per du aukštus, turi izoliuotus kambarius, atskirus san. mazgus, todėl yra galimybė šalims ir jų vaikams namų valda tinkamai ir saugiai naudotis ir iki ginčo baigties. Atsakovas sutinka naudotis nedidele buto dalimi, o buto visą antrą aukštą atsakovas palieka naudotis ieškovei su vaikais. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas siektų parduoti ar kažkaip kitaip perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo gaunamos pajamos yra vidutiniškai 842,40 Eur per mėnesį. Siekdamas padidinti savo pajamas nepilnamečių vaikų išlaikymui dėl jų būtiniausių poreikių, atsakovas jau yra išnuomojęs asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina ir Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame buto nuomos faktas yra išviešintas. Ieškovė nepagrįstai prašo uždrausti atsakovui išnuomoti nekilnojamąjį turtą ir gauti tokios nuomos pajamas, tuo užkertant kelią atsakovui gauti papildomų pajamų savo nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.
5. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikinąją naudojimosi tvarką: ieškovė asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-6, 2-7, 2-8, 2-9 (pastaba: vaikų kambarys dabar yra 2-8); atsakovas asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-4 ir 2-5; ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3 (koridorius, drabužinė ir virtuvė); uždrausti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsivesti ir laikyti naminius gyvūnus, kadangi jis yra alergiškas katėms. Prašymą grindė tuo, kad naudojimosi ginčo butu tvarka turi būti nustatoma, siekiant užkirsti kelią šalių ginčams dėl gyvenamųjų patalpų faktinio naudojimo ir priežiūros. Nustatant prašomą buto naudojimosi tvarką, ginčo šalys turėtų savo asmenines erdves, vaikai gyventų savo kambaryje kaip pripratę, abu sutuoktiniai turėtų po atskirą san. mazgą, ir tokiu būdu galimų konfliktų ateityje rizika būtų maksimaliai sumažinta. Atsakovas dirba tris darbus, bet gauna pakankamai nedideles pajamas, todėl išnuomojo asmeninės nuosavybės teise turimą butą, siekiant užtikrinti vaikų poreikius. Taikius gyvenimą skyriumi, būtų klausimas dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – dėl bendravimo tvarkos su vaikais, šeimos būsto išlaikymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikinąją naudojimosi tvarką: ieškovė R. Š. asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-6, 2-7, 2-8, 2-9; atsakovas Š. Š., asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-4 ir 2-5; ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3 (koridorius, drabužinė ir virtuvė); teismas įpareigojo ieškovę bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neatsivesti ir nelaikyti katinų. Kitą atsakovo prašymo dalį atmetė.
7. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bylos duomenimis teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Šis butas yra 5 kambarių ir yra šeimos būstas. Butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso asmenines nuosavybės teise atsakovui. Atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad jis asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą nuo 2022 m. gegužės 1 d. išnuomojo 2022 m. balandžio 27 d. nuomos sutartimi ir šis faktas yra išviešintas. Duomenys iš Sodros patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba ir gauna darbo užmokestį, tačiau atsakovo darbo užmokestis yra mažesnis, nors jis dirba keliose darbovietėse.
Šalies argumentai
8. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šeimos būstas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir abi šalis turi vienodas teises naudotis butu. Atsakovas dar prieš ieškovei pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnuomojo asmeninį butą, siekdamas padidinti savo pajamas ir jas skirti vaikų išlaikymui, todėl atsakovas šiuo metu neturi galimybės gyventi asmeninės nuosavybės priklausančiame būste. Tai, kad atsakovas tam tikrą laiką buvo apsistojęs asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų. Todėl teismas sprendė, kad taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – vieno sutuoktinio įpareigojimą gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nėra pagrindo, nes nėra pažeidžiamos šalių nepilnamečių vaikų teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje, ir nėra būtinybės apsaugoti ieškovę nuo kito sutuoktinio (atsakovo) netinkamo elgesio, nes nėra įrodymų dėl tokio netinkamo elgesio. Vien konfliktiški šalių santykiai nėra pakankamas pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovą gyventi skyrium. Byloje nėra duomenų, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, duomenų, kad į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiami ir jų nepilnamečiai vaikai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo elgesys yra pavojingas, kad egzistuotų būtinybė nustatyti jo gyvenimą skyrium. Byloje nepateikta duomenų, kad būtent atsakovo elgesys sukelia šalių vaikams psichologinę įtampą, kenkia jų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Todėl teismas netenkino ieškovės prašymo dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium.
Žemesnės instancijos teismas
9. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui jį išnuomoti, teismas nustatė, kad šiuo metu minėtas butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, tai nėra šeimos būstas, kuriame šalys su nepilnamečiais vaikais gyvena, todėl šiam butui nėra taikomas CK 3.85 straipsnyje nustatytas šeimos turto teisinis režimas ir atsakovas turėjo teisę išnuomoti patalpą be kito sutuoktinio sutikimo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovas asmeninį būstą išnuomojo dėl papildomų pajamų, siekdamas patenkinti vaikų poreikius ir vaikų interesais. Be to, būstas yra išnuomotas iki ieškovei pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketintų šį būstą parduoti ar kitaip perleisti, neįrodyta, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas šį būstą perleis, suvaržys, sunaikins, todėl ieškovės prašymą dėl buto arešto teismas atmetė.
10. Teismas vertino, kad konfliktinių situacijų galima išvengti nustačius naudojimosi šeimos būstu tvarką, kurią pasiūlė atsakovas, o ieškovė dėl to neprieštaravo, savo pasiūlymų neišreiškė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šeimos būstas nėra pritaikytas dalintis dviem, o atsakovas pateikė būsto planą ir nurodė, kad būstas yra dviejų aukštų, turi izoliuotus kambarius, atskirus san. mazgus. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas tenkino atsakovo prašymą nustatyti laikiną naudojimosi šeimos būstu tvarką.
11. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymo uždrausti šeimos būste atsivesti ir laikyti naminius gyvūnus, nustatė, kad atsakovas pateikė medicininę pažymą, kad yra alergiškas katėms. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu ir anksčiau namuose nebuvo augintinių, to neneigė ir ieškovė. Siekiant tarp šalių išvengti bet kokių provokacijų ir atsižvelgiant į tai, kad alergija yra susijusi su atsakovo sveiktos būkle ir atsakovas mano esant grėsmei, kad ieškovė galėtų taip pasielgti ir tokiu būdu trukdyti jam naudotis būstu, o laikinas įpareigojimas niekaip nepakenktų ieškovės ar nepilnamečių vaikų interesams, nes šiuo metu augintinių namuose nėra, teismas sukonkretino atsakovo prašymą ir jį tenkino iš dalies – įpareigojo ieškovę šeimos būste neatsivesti ir nelaikyti katinų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės; padaryti įrašą viešajame registre, draudžiantį bet kokiomis formomis disponuoti butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tame tarpe, perleisti, išnuomoti, perduoti panaudai, nustatyti uzufruktą, taikyti hipoteka ir kt.,; atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Teismas, spręsdamas šį klausimą, nesigilino į to socialines pasekmes, nevertinant kaip atsakovo gyvenimas paveikia bendrą atmosferą namuose, kelia įtampą ir daro neigiamą įtaką vaikams. Teismas nepagrįstai konstravo, kad atsakovas prieš ieškovę nevartojo jokio smurto. Apeliantė pažymi, kad pats atsakovas neneigia šalių konfliktiškų santykių. Ieškovė dėl atsakovo prieš ją vartojamo smurto kreipėsi į policiją ir šio kreipimosi faktą bei priežastis patvirtinančią pažymą pateiks į bylą. Pirmos instancijos teismui šių įrodymų ieškovė negalėjo pateikti, nes jai nebuvo sudaryta galimybė pasiruošti atsakovo prašymo nagrinėjimui. Be to, atsakovas gyvenimą tuose pačiuose namuose naudoja kaip būdą rinkti bylai reikalingą informaciją filmuojant ieškovę, be jos žinios darant garso įrašus ir pan. Teismas, atsisakydamas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ne tik užkerta galimybę prevencijai, tačiau sukuria visas prielaidas konfliktams ir smurtui, kurio liudytojai turės būti vaikai. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Atsakovui sudarė sąlygas pateikti atsiliepimą, tačiau ieškovei tokios procesinės teisės nesuteikė. Ieškovei nebuvo suteikta pakankamai laiko surinkti klausimo nagrinėjimui reikšmingus įrodymus kaip liudytojų parodymai, kad tariamai išnuomotame bute niekas negyvena ir, tikėtina, šis sandoris yra fiktyvus. Be to, nors atsakovas teigia butą išnormavęs, kad galėtų patenkinti vaikų poreikius, kadangi jo pajamos yra mažos, tai melas, kadangi atsakovas dirba statybų sektoriuje, turi savo įmonę MB „Statybų asistentas“ ir ženklią jo pajamų dalį sudaro neapskaitytos lėšos. Atsakovas daug keliauja, todėl teigiamas faktas, kad atsakovas gauna tik 800 Eur pajamas yra absurdiškas. Kartu pažymi, kad nors atsakovas nurodo, jog jo butas yra nuomojamas, tačiau nuo 2022 m. gegužės 1 d. (nuo atsakovo grįžimo į šeimos butą) šiame bute niekas negyvena. Teismas, iškeldamas atsakovo dirbtinai sukurtą interesą į gyvenamąjį plotą aukščiau ieškovės ir vaikų intereso, pažeidė proporcingumo principą į kurį turi būti atsižvelgiama taikant laikinąsias apsaugos priemones.
12.2. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti jos nuosavybės teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teisę priklausantį butą. Ginčas dėl buto nuosavybės teisės sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, prašymo kitas tikslas buvo apriboti atsakovo teisę išnuomoti šį butą, kad jis neturėtų preteksto grįžti į šeimos būstą, apriboti atsakovo teisę disponuoti šiuo butu. Nesant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali jį parduoti, įkeisti, išnuomoti, perduoti panaudai, nustatyti uzufrukto teisę ar imtis kitų veiksmų ribojančių teisę naudotis ir valdyti šį turtą. Teismas ignoruoja faktą, kad atsakovas jau suvaržė galimybę naudotis butu, jį išnuomojant.
12.3. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir nustatė laikiną naudojimosi šeimos butu tvarką. Naudojimasis butu nėra ginčo dalykas, tokio reikalavimo nėra pareikšta byloje. Atsakovei nebuvo suteikta galimybės pateikti atsiliepimo ir pateikti pasiūlymų dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, tokiu būdu suvaržant jos teises.
12.4. Nepagrįstai teismas tenkino atsakovo prašymą uždrausti ieškovei vestis į šeimos butą katinus. Ribojimas vesti katinus į namus nėra susijęs su ginčo dalyku ir negali būti interpretuojamas kaip siekis riboti šalių konfliktinius santykius. Atsakovo alergija katėms yra atsakovo problema ir jis turėtų imtis veiksmų spręsti šiai problemai, o ne savo asmenines problemas primesti kitiems ir tokiu būdu apriboti jų teises.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium. Pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas prieš ją ar jų vaikus naudojo ar naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį ar kitos formos smurtą, ar, kad ieškovei ir vaikams būtų nesaugu gyventi vienoje aplinkoje su atsakovu. Priešingai nei teigia ieškovė, tiek iki šios civilinės bylos iniciavimo, tiek šiuo metu atsakovo faktinė gyvenamoji vieta buvo ir yra šeimos bute, adresu (duomenys neskelbtini).
13.2. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą tuo, kad teismui priėmus skundžiamą nutartį, atsakovas be ieškovės žinios, visus jos daiktus iš miegamojo sudėjo virtuvėje – ant stalo, kėdžių, grindų ir įdėjo spyną į kambario duris. Pažymi, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Todėl priėmus ginčijamą nutartį, atsakovas, siekdamas išvengti tolimesnių bereikalingų konfliktų su ieškove, iš jam priskirtų patalpų išnešė ieškovės asmeninius daiktus į jai priskirtas patalpas ir įdėjo užraktą į jam asmeniniam naudojimui teismo priskirtas patalpas. Todėl šiuose atsakovo veiksmuose nėra ieškovės teisių pažeidimo. Duomenų, kad atsakovas kažkaip kitaip ribotų ar trukdytų ieškovei ir vaikams teise naudotis šeimos būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), byloje nėra.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo pateikta Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą šiais klausimais, ko pasėkoje teismas priimdamas skundžiamą neturėjo visų duomenų, kad galėtų įvertinti poveikį vaikų interesams, kurie šeimos bylose laikomi prioritetiniais. Bylos duomenys patvirtina, kad iki teismui priimant skundžiamą 2022 m. gegužės 25 d. nutartį, byloje yra gautos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. gegužės 23 d. išvados, kuriose nurodyta, kad „Renatos S?lekiene?s ir S?aru?no S?lekio s?eima Kauno m. VTAS de?l vaiko teisiu? paz?eidimu? ne?ra z?inoma. /.../ Ginc?o de?l vaiku? gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ju? motina ne?ra
13.4. Nepagrįstai atskiruoju skundu ieškovė prašo padaryti įrašą viešajame registre, draudžiantį atsakovui bet kokiomis formomis disponuoti butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tame tarpe, perleisti, išnuomoti, perduoti panaudai, nustatyti uzufruktą, taikyti hipoteka ir kt. Pažymi, kad artu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad šio buto įsigijimo procedūra (2016 m. gruodžio 15 d. Preliminari pirkimo – pardavimo sutartis) buvo pradėta dar daug mėnesių iki šalims pradedant vesti bendrą ūkį, ir išimtinai pačio atsakovo ir jo motinos asmeninėmis lėšomis. Todėl pagrįstai teismas nusprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė šio ieškinio reikalavimo. Be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas siektų parduoti ar kažkaip kitaip perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai, kad apeliantas yra išnuomojęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, nesąlygoja ieškovės teisių pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
4. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla pagal ieškovės R. Š. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui Š. Š. (toliau – atsakovas) dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
5. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės; areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui išnuomoti nekilnojamąjį turtą.
6. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikinąją naudojimosi tvarką: ieškovė asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-6, 2-7, 2-8, 2-9 (pastaba: vaikų kambarys dabar yra 2-8); atsakovas asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-4 ir 2-5; ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3 (koridorius, drabužinė ir virtuvė); uždrausti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsivesti ir laikyti naminius gyvūnus, kadangi jis yra alergiškas katėms.
7. Skundžiama nutartimi teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikinąją naudojimosi tvarką: ieškovė R. Š. asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-6, 2-7, 2-8, 2-9; atsakovas Š. Š., asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-4 ir 2-5; ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3 (koridorius, drabužinė ir virtuvė); teismas įpareigojo ieškovę bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neatsivesti ir nelaikyti katinų. Kitą atsakovo prašymo dalį atmetė.
Dėl ginčo esmės
8. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, o atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos pirmuonių taikymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi
10. Kaip minėta, ieškovė santuokos nutraukimo byloje prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas sprendimas byloje, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino, nenustatęs tam pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, teigdama, jog atsisakydamas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas ne tik užkerta galimybę prevencijai, tačiau sukuria visas prielaidas konfliktams ir smurtui, kurio liudytojai turės būti vaikai, kilti.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017).
14. Bylos duomenimis, ieškovė prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindžia konfliktiškais santykiais su atsakovu, teigdama, kad gyvenant kartu galimai gali kilti konfliktai, todėl atsakovui gyvenant kartu apribojama tiek ieškovės, tiek jų vaikų teisė gyventi ir augti normalioje aplinkoje be konfliktų ir ginčų.
15. Sutiktina, kad santuokos nutraukimo metu šalių santykiai dažnai būna konfliktiški, tačiau nors ieškovė kaltino atsakovą praeityje jos atžvilgiu vartojamu fiziniu ir psichologiniu smurtu, įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, gyvendamas kartu su sutuoktine ir vaikais, trukdytų ieškovei, smurtautų ar kitaip kenktų jos ir vaikų interesams, kas leistų spręsti, kad yra iškilusi reali grėsmė sutuoktinės ir vaikų saugumui ar sveikatai. Tokiu būdu konstatuotina, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo gyvendamas kartu su šeima, negali užtikrinti sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaikų gyvenimas su tėvu dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaikų interesų, kelia jiems socialinę ir fizinę grėsmę.
16. Pažymėtina, kad sprendimas inicijuoti santuokos nutraukimą visuomet lydimas psichologinės įtampos ir neigiamų išgyvenimų, todėl tęstinis sutuoktinio nelojalumas ar konfliktiškumas gali būti vertinamas kaip pagrindas santuokai nutraukti dėl jo kaltės, tačiau, neįvertinus bylos aplinkybių iš esmės, nesant konkrečių netinkamą tęstinį atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų, šios aplinkybės negali lemti konstitucinės sutuoktinio teisės į būstą suvaržymo. Be to, sutiktina su atsakovu, kad jis šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos. Nors atsakovas neneigia, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėtas butas nuo 2022 m. gegužės 1 d. išnuomotas 2022 m. balandžio 27 d. nuomos sutartimi ir šis faktas yra išviešintas. Todėl darytina išvada, kad šiuo metu atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos. Nors apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad nuomos sutartis galimai yra fiktyvi, nes minėtame bute niekas negyvena, šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
17. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas arba siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių ar nepilnamečių vaikų interesus (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.
18. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), kadangi ieškovei nebuvo suteikta pakankamai laiko surinkti prašymo nagrinėjimui reikšmingus įrodymus, tokius kaip liudytojų parodymai, kad tariamai išnuomotame bute niekas negyvena ir, tikėtina, kad šis sandoris yra fiktyvus. Be to, nors atsakovas teigia butą išnuomojęs, kad galėtų patenkinti vaikų poreikius, kadangi jo pajamos yra mažos, tai yra melas, kadangi atsakovas dirba statybų sektoriuje, turi savo įmonę MB „Statybų asistentas“ ir ženklią jo pajamų dalį sudaro neapskaitytos lėšos, atsakovas daug keliauja. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų byloje nei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė lygiateisiškumo principą.
19. Kaip jau minėta, bylos šaliai kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei bylą nagrinėjant teisme, nei kartu su atskiruoju skundu, kurie pagrįstų jos atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties. Kartu pastebėtina, kad šiuo atveju yra spendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, siekiant laikinai sureguliuoti šalių ginčą. Todėl vertinami tik tuo metu byloje pateikti įrodymai, kas neužkerta kelio bylos dalyviams pateikti naujus įrodymus viso bylos nagrinėjimo teisme proceso metu. Teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą, įvertins visus byloje esančius ir šalių pateiktus įrodymus.
20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą vienam sutuoktiniui gyventi skyrium.
21. Kartu teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ir bylos šalims gyvenant kartu viename bute, kilus konfliktams ar dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilus grėsmei apeliantės ar bylos šalių vaikų saugumui, apeliantė turi teisę pasinaudoti CPK 148 straipsnyje numatyta galimybe ir pagrįstu prašymu kreiptis į teismą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl arešto taikymo butui, esančiam (duomenys neskelbtini)
22. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti jos nuosavybės teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teisę priklausantį butą. Ginčas dėl buto nuosavybės teisės sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi vien tai, jog ginčo butas išnuomotas, gali potencialiai apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Su šiais atskirojo skundo argumentais teismas nesutinka.
23. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-53-330/2016).
24. Pažymėtina, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali patvirtinti tik konkretūs ieškovės pateikti duomenys bei argumentai apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), nes asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju, sprendžiant dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, jo turimo turto masę ar vertę, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1234-178/2018 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju būtent ieškovė (apeliantė), kuri yra suinteresuota savo teisių, kurios, jos manymu, yra pažeistos, gynimu, šiuo atveju privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovo nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tačiau ieškovė tokių įrodymų nei kartu su prašymu, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė, t. y. nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketina ginčo turtą parduoti, paslėpti, įkeisti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl minėto buto išnuomavimo taip pat nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo butas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis buvo išnuomotas 2021 m. balandžio 27 d. nuomos sutartimi (iki bylos teisme iškėlimo – 2021 m. spalio 18 d.) ir šis faktas yra išviešintas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo butas buvo išnuomotas, siekiant apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl atsakovo asmeninio būsto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, sprendė, kad yra tikslinga, priėmus pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, apie tai pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį (CPK 137 straipsnio 6 dalis) ir tai padarė po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo veiksmas nagrinėjamu atveju yra pakankama priemonė, siekiant užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje.
Dėl naudojimosi šeimos turtu tvarkos nustatymo
25. Skundžiama nutartimi teismas tenkino atsakovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikinąją naudojimosi tvarką: ieškovė asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-6, 2-7, 2-8, 2-9 (pastaba: vaikų kambarys dabar yra 2-8); atsakovas asmeniškai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-4 ir 2-5; ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3 (koridorius, drabužinė ir virtuvė).
26. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir nustatė laikiną naudojimosi šeimos butu tvarką. Ieškovė pažymi, kad byloje nėra pareikštas reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką šalių butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl naudojimasis butu nėra ginčo dalykas. Be to, atsakovei nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą ir pasiūlymus dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, tokiu būdu suvaržant jos teises.
27. Pastebėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.
28. Šiuo atveju byloje yra pareikštas reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą, kartu ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena ginčo šalys, kurios neneigia, kad tarpusavio santykiai yra įtempti. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo prašymas nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką šiuo atveju nėra visiškai susijęs su pareikštu byloje reikalavimu – ginčo turto padalinimu. Kartu teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra skirta laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu nustatymo, įvertinęs atsakovo pateiktą būsto planą, atsižvelgęs į tai, kad būstas yra dviejų aukštų, turi izoliuotus kambarius, atskirus san. mazgus, kad nustačius naudojimosi tvarką, tik koridorius ir virtuvė būtų bendro naudojimo patalpa, vaikams liktų tas pats kambarys, kad jų socialinė aplinka nekistų.
29. Nors apeliantė teigia, kad teismas nesuteikė jai termino atsiliepimui į atsakovo pareikštą prašymą pateikti, tačiau ji, skųsdama šią nutarties dalį, nepateikė pasiūlymų dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, nenurodė, kodėl teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka yra netinkama ar pažeidžia jos ar bylos šalių vaikų teises ir teisėtus interesus.
30. Ieškovė atskirajame skunde kaltina atsakovą, kad teismui priėmus skundžiamą nutartį, atsakovas be ieškovės žinios, visus jos daiktus iš miegamojo (plane pažymėtu 2-4) sudėjo virtuvėje – ant stalo, kėdžių, grindų ir įdėjo spyną į kambario duris. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama nutartimi nustačius naudojimosi ginčo butu tvarką, atsakovas jam priskirtas naudoti patalpas turėjo teisę tiek užrakinti, tiek susitvarkyti, kaip jam atrodo tinkama. Todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas išnešė iš jam naudotis priskirtų patalpų jos daiktus ir drabužius, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo veiksmu buvo pažeistos jos teisės.
31. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ginčo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą, todėl šioje dalyje nutarties keisti ar naikinti taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Dėl įpareigojimo uždrausti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsivesti ir laikyti naminius gyvūnus
32. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą uždrausti ieškovei vestis į šeimos butą katinus. Apeliantės nuomone, ribojimas vesti katinus į namus nėra susijęs su ginčo dalyku ir negali būti interpretuojamas kaip siekis riboti šalių konfliktinius santykius. Atsakovo alergija katėms yra atsakovo problema, o ne galimybė savo asmenines problemas primesti kitiems ir tokiu būdu apriboti jų teises. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
33. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju ginčo šalims gyvenant viename bute, adresu (duomenys neskelbtini), nustačius ginčo butu naudojimosi tvarką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašymo uždrausti šeimos būste atsivesti ir laikyti naminius gyvūnus, nustatė, kad atsakovas pateikė medicininę pažymą, jog yra alergiškas katėms. Bylos šalys neneigė, kad ginčo bute naminių gyvūnų nebuvo laikoma nei anksčiau nei dabar. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad siekiant tarp šalių išvengti bet kokių provokacijų ir atsižvelgiant į tai, kad alergija yra susijusi su atsakovo sveiktos būkle ir atsakovas mano esant grėsmei, kad ieškovė galėtų taip pasielgti ir tokiu būdu trukdyti jam naudotis būstu, pagrįstai tenkino atsakovo prašymą iš dalies – įpareigojo ieškovę neatsivesti ir šeimos būste nelaikyti katinų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytinos tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. jos yra tik laikino pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ,uždraudus jai šeimos būste atsivesti ir laikyti kates, bus pažeistos jos ar vaikų teisės bei teisėti interesai ir, kad šiuo atveju atsakovo interesai iškeliami aukščiau už jos ir bylos šalių vaikų.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
34. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos baigties
35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas prašymas iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, atsakovas nepateikė. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018), todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimant šį procesinį sprendimą yra nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.