Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2.4.2.9.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.1.2.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2020 m. vasario 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2014-760/2019 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės butų ūkis“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

8. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. 2017 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą, 2017 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą, 2017 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo teismui būtinybė iškilo vėliau ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

9. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog nėra pagrindo šiuos naujus įrodymus pridėti prie bylos. Paaiškino, kad šie dokumentai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

10. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika dėl CPK 314 straipsnio taikymo, byloje nesant duomenų, kad atsakovė, pateikdama naujus įrodymus, piktnaudžiavo procesu, jog naujų įrodymų pateikimas užvilkino bylos nagrinėjimą, atsižvelgdamas į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką, sprendžiant šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir prie bylos pridėti naujus įrodymus ir juos vertinti su kitais įrodymais.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ su V. J. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį GJELT Nr. 2328232, pagal kurią laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. buvo apdraustas butas, adresas (duomenys neskelbtini), Taurų k., Tauragės r. sav. (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Taurų k., Tauragės r. sav.). 2017 m. spalio 21 d. buvo aplietas apdraustas objektas ir ieškovė pripažino tai draudžiamuoju įvykiu. Ieškovė buto savininkui pervedė 834,00 Eur draudimo išmoką. Butas buvo aplietas dėl nesandarios stogo konstrukcijos, t. y. dėl atsiradusio plyšio tarp šiferio lakštų. Atsakovė yra namo, adresas (duomenys neskelbtini), Taurų k., Tauragės r. sav., administratorė.

14. Šioje byloje ieškovė draudikė, išmokėjusi draudimo išmoką, reiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis), teigdama, jog ši yra atsakinga už padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai, motyvuodamas tuo, kad atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėdama visas galimybes, nesiėmė veiksmų užkirsti kelią žalai atsirasti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad namo gyventojai jokios iniciatyvos sutvarkyti avarinės būklės stogą nesiėmė, o dalinis jo sutvarkymas dėl stogo dangos specifiškumo yra negalimas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

15. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

16. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas kildinamas iš delikto.

17. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Taurų k., Tauragės r. sav., 2017 m. spalio 21 d. buvo aplietas dėl stogo dalies, esančios virš šio buto, defekto, t. y. tarpo tarp stogo dangos lakštų (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą stogas, kaip viena iš pagrindinių pastato konstrukcijų, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

18. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

19. Atsakovė UAB „Tauragės butų ūkis“ yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Taurų k., Tauragės r. sav., administratorė. Sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti atsakovės atsakomybės mastą pagal teisės aktuose jai nustatytas funkcijas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 32 punktas).

20. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, šie reikalavimai nustatyti aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d.).. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 11, 12.2 punktai). Už šių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas).

21. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 88.1, 88.2, 88.3 punktai). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (Reglamento 89.1 punktas). Periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (Reglamento 89.2 punktas). Specializuotas apžiūras – bendrojo naudojimo objektų valdytojo sprendimu sudaryta specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas (Reglamento 89.3 punktas).

22. Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 92 punktas). Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje (Reglamento 95 punktas). Asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (Reglamento 96 punktas).

23. Byloje ginčo nėra, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), Taurų k., Tauragės r. sav., stogui reikalingas kapitalinis remontas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina į bylą pateiktas namo gyventojų 2012 m. liepos mėn. kreipimasis į atsakovę su prašymu remontuoti stogą. Atsakovė rengtuose 2012–2016, 2013–2017, 2016–2020, 2015–2019 m. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planuose buvo numačiusi namo stogo dangos keitimą, o 2016–2020 m. plane bei sąmatoje numatė stogo remontą. Atsakovė 2017 m. balandžio ir rugpjūčio mėn. atliko patikrinimus ir nustatė, kad pradurta stogo danga, buvo numatyta ją sutvarkyti. Atsakovė 2017 m. spalio 19 d. (iki įvykio likus dviem dienoms) atliko statinio apžiūrą ir nustatė, jog apžiūrint namo stogą buvo pastebėti jo gedimai, t. y. asbestinė stogo danga praleidžia vandenį. Buvo rekomenduojama apšiltinti pastato stogą, uždėti naują dangą, pakeisti latakus ir lietvamzdžius, tačiau apeliantė jokių neatidėliotinų veiksmų, kurie būtų užkirtę kelią turto sugadinimui nesiėmė. Atsakovės į bylą pateiktas 2017 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 27-180, 2017 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 27-356, 2017 m. rugsėjo atliktų darbų aktas Nr. 27-411 patvirtina, jog buvo atliktas stogo remontas, ardyta stogo danga, dengtas paklotas, uždėta stogo danga. Teisėjų kolegijos nuomone, šių atsakovės veiksmų neužteko, siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2017 m. rugsėjo mėn. tvarkė stogą, tačiau 2017 m. spalio 24 d. statinio apžiūros aktas Nr. 60 patvirtina, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Taurų k., Tauragės r. sav., lubos šlapios nuo pro stogą bėgančio vandens, nes asbestcementis šiferio lakštas nuo vėjo buvo pakeltas ir atsirado plyšys tarp šiferio lakštų. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovė apie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Taurų k., Tauragės r. sav., stogo avarinę būklę žinojo, o veiksmai, kurių ėmėsi, nebuvo pakankami, atsižvelgus į stogo būklę.

24. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji negalėjo keisti stogo dangos, nes neturėjo pakankami lėšų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, jog 2012 m. liepos 11 d. vykusiame namo bendraturčių susirinkime buvo nuspręsta tvarkyti namo stogą ir fasadines sienas savo lėšomis. UAB „Tauragės butų ūkis“ direktorius 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2-332 „Dėl kaupiamojo įnašo daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) skaičiavimo“ nustatė kaupiamojo įnašo tarifą. Namo gyventojai kaupė pinigus ir UAB „Tauragės butų ūkio“ direktoriaus 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 2-331 patvirtina, kad buvo sukaupta 9 799,76 Eur lėšų. Atsakovės 2017 m. lapkričio 2 d. parengta stogo lokalinė sąmata patvirtina, jog stogo dangai pakeisti iš viso buvo reikalinga 16 830,01 Eur suma. Duomenų, kad atsakovė informavo namo gyventojus apie avarinės būklės stogą, skatino jį remontuoti tuoj pat, mokėti didesnius įnašus į kaupiamąjį fondą, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju apeliantė 2017 m. spalio 19 d. buvo nustačiusi, kad stogo danga praleidžia vandenį tačiau kaip jau paminėta 23 punkte, jokių veiksmų, kurie būtų užkirtę kelią žalai 2017 m. spalio 21 d. atsirasti, nesiėmė.

25. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iki įvykio butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie avarinę stogo būklę, atsakovė nesiėmė veiksmų laiku pašalinti nustatytus stogo dangos defektus, t. y. pažeidė Reglamento 95, 96 punktus. Todėl šis atsakovės neveikimas laikytinas jos neteisėtais veiksmais, nulėmusiais atsakovės civilinę atsakomybę dėl ieškovei atsiradusios žalos.

26. Šalys žalos dydžio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išmokėtos draudimo išmokos priteisimą (CK 6.1015 straipsnis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

30. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.