Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tauragės butų ūkis“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir draudėjas V. J. 2016 m. lapkričio 16 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). 2017 m. spalio 21 d. buvo aplietas minėtas apdraustas objektas. Nustatytas draudiminis įvykis. Iš ieškovo pateikto turto apžiūros akto matyti, kad butas buvo aplietas dėl nesandarios stogo konstrukcijos. Kad butas aplietas nuo netvarkingos stogo dangos, tai yra dėl atsiradusio plyšio tarp šiferio lakštų, patvirtina ir atsakovo pateiktas 2017 m. spalio 24 d. statinio apžiūros aktas. Ieškovė nustatė, kad buto savininkui buvo padaryta 834 Eur žala, kurią kompensavo 2017 m. spalio 15 d. Byloje nėra ginčo dėl to, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užlietas dėl netvarkingos stogo dangos. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat neginčijo prašomos priteisti žalos dydžio.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 - 6.247 straipsniai, 6.249 straipsnis).

Nustatyta, kad daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės UAB „Tauragės butų ūkis“. Namo stogas, kaip pagrindinė namo konstrukcija, yra to namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurios tinkamą priežiūrą, remiantis CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendro naudojimo objektų administratorius.

Teismas pažymi, kad daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai) pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 p.); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 p.); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (4.4. p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 p.), vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 p.), atlieka kitas administratoriaus funkcijas. Administratorius privalo: Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 p.); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 p.).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės tokio pobūdžio bylose svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, statybos techninio reglamento nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Žalos padarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustatė tvarką ir dėl daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomųjų reikalavimų ir jų įgyvendinimo. Nustatyta, kad daugiabučiai gyvenamieji namai turi būti prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas; gyvenamojo namo statybinius tyrimus, jeigu jų reikia gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti; gyvenamojo namo, jo dalies ekspertizę, jeigu jos reikia gyvenamojo namo ar atskiros jo dalies būklei įvertinti.

Pagal Reglamento 6 priedą, namo būklės nuolatinis stebėjimas atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiūrint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems šalinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuojant ir vertinant gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinės (sezoninės) apžiūros organizuojamos ir vykdomos pavasarį (pasibaigus šildymo sezonui) pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos būklės apžiūra, įvertinant jų būklės pokyčius pasibaigus šildymo sezonui ir nustatant remonto ir kitokio tvarkymo darbų poreikį ir rudenį, patikrinant namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimą šildymo sezonui ir nustatant priemones pastebėtiems trūkumams pašalinti. Be kitų reglamente numatytų tvarkomųjų darbų, turi būti vykdoma ir stogo bei lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas).

Iš byloje pateikto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų 2012 m. liepos 11 d. sprendimo bei jų 2012 m. liepos 27 d. prašymo pateikto atsakovui, nustatyta, kad gyventojai dar 2012 m. liepos mėnesį nutarė savo lėšomis tvarkyti namo stogą ir fasadines sienas ir nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio tam tikslui kaupia lėšas. Tai patvirtina ir byloje pateiktas UAB „Tauragės butų ūkis“ direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 2-332 dėl kaupiamojo įnašo daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) skaičiavimo. Iš UAB „Tauragės butų ūkio“ direktoriaus 2017-11-23 įsakymo Nr. 2-331 nustatyta, kad gyventojai buvo sukaupę 9799,76 Eur. Kas įrodo, kad atsakovas turėjo galimybę atlikti neatidėliotinus stogo tvarkomuosius darbus.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas rengė ilgalaikius penkerių metų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planus, parengė sąmatas 2012-2016, 2013-2017, 2016-2020, 2015-2019 metams. Šiuose planuose buvo numatomas ir namo stogo dangos keitimas, o 2016-2020 plane bei sąmatoje taip pat ir stogo remontas. Po įvykio, 2017 m. lapkričio 2 d. pagal bendrasavininkų prašymą atsakovas parengė lokalinę sąmatą stogo remonto darbams. Nustatė, kad namo viso stogo dangos keitimui reikalinga 16 830,01 Eur. Taip pat iš pateikto statinio priežiūros žurnalo matyti, kad atsakovas 2017 metais periodines (sezonines) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) apžiūras atliko 2017 m. balandžio 20 d. ir 2017 m. spalio 19 d. Statinio apžiūros aktas (2017-10-19) patvirtina, kad apžiūrint namo stogą buvo pastebėti jo gedimai, tai yra, kad asbestinė stogo danga praleidžia vandenį. Kad stogo danga praleidžia vandenį atsakovas buvo nustatęs ir 2017 metų balandžio bei rugpjūčio mėnesiais, buvo numatyta tose vietose pakeisti stogo dangą. Taigi, iki įvykio atsakovas buvo nustatęs aplinkybes, kad administruojamo namo stogo danga praleidžia vandenį, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų lokalizavęs stogo dangos pratekėjimus, kaip įpareigoja Reglamentas. Kaip jau buvo nurodyta ankščiau draudiminis įvykis įvyko 2017 m. spalio 21 d., netrukus po statinio apžiūros. 2017 m. spalio 24 d. statinio apžiūros aktas patvirtina, kad dėl atsiradusio plyšio tarp šiferio lakštų per stogą bėgo vanduo ir užliejo 15 buto lubas. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas kaip namo valdytojas yra atsakingas už padarytą žalą, nes atlikus rūpestingai savo pareigas, tinkamai prižiūrint stogą, laiku lokalizavus nustatytus stogo dangos pratekėjimus, 15 butas nebūtų užlietas. Nors atsakovė teigia, kad namo gyventojai apie stogo būklę buvo nuolat informuojami, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Įrodymų, jog iki buto, esančio (duomenys neskelbtini) (2017-10-21) užliejimo, atsakovė būtų šaukusi gyventojų susirinkimus stogo defektų šalinimo problemoms spręsti bei namo gyventojai būtų informuoti apie būtinumą atlikti konkrečius veiksmus, tam, kad būtų išvengta avaringumo, kurį gali sukelti nusidėvėjęs stogas, taip pat būtų siūlęs bendraturčiams mokėti konkretaus dydžio kaupiamuosius mokėjimus tokiam remontui atlikti, nepateikė. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų (savininkų prašymų) yra pagrindas teigti, kad tik gyventojams raginant buvo atliekami stogo remonto darbai. Atmestina kaip nepagrįsta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jie negalėjo sutvarkyti stogo defektų, nes namo savininkai nebuvo sukaupę pakankamai lėšų. Šiuo atveju, siekiant užkirsti kelią žalos atsiradimui, atsakovui nereikėjo pakeisti visą namo stogą, jam reikėjo tik lokalizuoti stogo dangos pratekėjimus, ką po įvykio atsakovas ir padarė, tai yra užtaisė plyšį tarp šiferio lakštų. Atsakovo atsakomybės nepanaikina jo nurodyta aplinkybė, kad plyšys tarp šiferio lakštų atsirado nuo smarkaus vėjo. Kaip buvo nurodyta anksčiau, Reglamentas įpareigoja namo administratorius vykdyti ne tik periodines (sezonines) daugiabučių namų apžiūras, bet ir specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (liūties, uragano, ir kitų). Kad tokią apžiūrą atsakovas būtų atlikęs, po jo teigimu, smarkaus vėjo, įrodymų nepateikė. Tai pat šioje byloje nėra reikšminga aplinkybė, kad 2018 m. kovo 5 d. daugiabučio namo savininkai nutarė neremontuoti namo stogo, vamzdynų, neatlikinėti kitų darbų, nes tokį sprendimą priėmė ne iki įvykio, o po jo. Tačiau šis protokolas taip pat nepatvirtina, kad namo savininkai nesirūpina namo priežiūra, priešingai susirinkimo metu savininkai nutarė atlikti pilną namo atnaujinimą (modernizavimą).

Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad iki įvykio butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie avarinę stogo būklę, atsakovė nesiėmė veiksmų avarinės būklės stogo dangai pakeisti, laiku lokalizuoti nustatytus stogo dangos pratekėjimus, tinkamai neinformavo gyventojų apie avarinę jo būklę, todėl šis atsakovės neveikimas laikytinas jos neteisėtais veiksmais ir nulemia atsakovės civilinę atsakomybę dėl ieškovei atsiradusios žalos (CK 6.246 straipsnis). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 834 Eur išmokėtos žalos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 834 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tauragės butų ūkis“, juridinio asmens kodas 179206436 ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 834 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 834 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur (dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovę UAB „Tauragės butų ūkis“ priteistas sumas pervesti į ieškovės ADB „Gjensidige“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.