Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos pirmininkei P. D. ir advokatei D. J.,

atsakovei Irenai B. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 214-osios butų savininkų bendrijos ieškinį pareikštą atsakovei I. B. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 581,70 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Bendrija) įregistruota 1996 m. liepos 9 d. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bendrija teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 49,09 m² ploto. Namo, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas, patalpų savininkų (taip pat ir atsakovės) bendrajai dalinei nuosavybei ieškovė teikė administravimo, komunalines ir kitas paslaugas. Todėl atsakovė, kaip ir kiti bendrijos nariai ar gyvenamajame name gyvenantys asmenys ne bendrijos nariai, turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas bei apmokėti kitas išlaidas, kurios numatytos Bendrijos visuotiniuose susirinkimuose. Ieškovės teigimu, atsakovė už minėtas ieškovės suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Nurodė, kad atsakovės skola laikotarpiu nuo 2006 metų gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. siekia 581,70 Eur (4 t., b. l. 77-81).

2016 m. liepos 12 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodoma, kad atsakovė nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašo jį atmesti, ieškinio neatmetus, taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime nurodyta, kad dėl ieškovės veiksmų (išmontuoto šilumos punkto) atsakovė atsisakė mokėti Bendrijos pirmininkei ir namo komendantei atlyginimą ir nemoka jo nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki dabar, nes Bendrijos pirmininkė neatlieka savo pareigų, nevykdo prievolių, savivaliauja. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikia jokio dokumento, įrodančio kiek ieškovė sumokėjo už namo, adresu (duomenys neskelbtini), sunaudotą bendrą elektrą elektros energijos tiekėjui nuo 2006 m. gruodžio 1 d. Atsakovė nurodė, kad nepateikta sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir elektros tiekėjo, kuris keitėsi keletą kartų. Atsakovės nuomone pateikiami melagingi duomenys apie asmenis, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ginčo name, t. y. faktiškai name gyvena daugiau asmenų, negu yra deklaravusiųjų savo gyvenamąją vietą šiame name. Todėl, atsakovės nuomone, mokesčiai yra paskirstomi mažesniam subjektų ratui nei yra faktiškai paslaugomis besinaudojančių ir už jas privalančių mokėti asmenų. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad prie bendrijos narių susirinkimų protokolų nėra pridėta dalyvavusių asmenų sąrašų su parašais, priimti nutarimai ir sprendimai pasirašyti tik bendrijos pirmininko ir sekretoriaus. Atsakovė nurodė, kad už visas jai suteiktas paslaugas ji sumoka paslaugų tiekėjams pagal su jais pasirašytas sutartis. Atsakovė kartu nurodė, kad ji nėra Bendrijos narė, todėl jai neprivaloma mokėti Bendrijos valdymo organų nustatytų mokesčių (7 t., b. l. 105-108).

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) bendrijos įstatai patvirtina, kad šios bendrijos steigėjai, be kita ko, yra ir daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų savininkai (1 t., b. l. 11-36). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovei I. B. G. nuosavybės teise priklauso 49,09 m² ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovė privalo mokėti ieškovei Bendrijos priskaičiuotus mokesčius.

Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovės pateiktoje 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje, pavadintoje „Sąskaita apmokėjimui (už laikotarpį 2006 m. gruodžio 1 d.- 2015 m. rugsėjo 30 d.)“ (6 t., b. l. 6-10), yra teisingai nurodyta atsakovės ieškovei per visą ginčo laikotarpį įmokėta suma.

Atsakovė, be kita ko, savo atsikirtimus grindė tuo, kad ji nėra Bendrijos narė, todėl jai neprivalomi Bendrijos organų sprendimai, kuriais nustatomi mokėtini mokesčiai ir jų dydis.

Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2006 m. spalio 31 d.), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziškai įmanoma kiekvienam bendraturčiui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie šių objektų išlaikymo privalo prisidėti visi namo bendraturčiai proporcingai turimam buto/patalpos plotui (CK 4.76 straipsnis).

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Apibendrinant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas atmeta, kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad nebūdama Bendrijos nare, ji neprivalo mokėti Bendrijos valdymo organų nustatytų mokesčių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad į bylą pateikti 214-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos visuotinių narių susirinkimų (įgaliotinių susirinkimų) ir/ar kitų Bendrijos valdymo organų sprendimai yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 2.82 straipsnis; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktas), todėl teismas vertina, kad minėti sprendimai yra galiojantys.

Dėl prašomos priteisti sumos už vandenį

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad Bendrijai už vandenį nemokėjo. Ieškovė pateikė 1997 m. lapkričio 20 d. sutartį, sudarytą tarp Bendrijos ir UAB „Kauno vandenys“ dėl vandens tiekimo objektui, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje abonentu nurodoma (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3 dalies 1 punktą, sąskaitos pateikiamos abonentui, kurias jis apmoka pagal miesto savivaldybėje patvirtintus tarifus (3 t., b. l. 139-140). Į bylą ieškovė taip pat pateikė jai adresuotą UAB „Kauno vandenys“ raštą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų gyventojai už geriamąjį (šaltą) vandenį karštam vandeniui ruošti duomenis pateikti ir atsiskaityti turėjo su bendrija. Bendrija iš šių butų gyventojų mokesčius už geriamąjį (šaltą) vandenį karštam vandeniui ruošti turi priskaičiuoti nuo 2009 m. liepos 1 d. (6 t., b. l. 25). Teismas sprendžia, kad Bendrija vadovaudamasi nurodytu raštu, nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo pagrindą priskaičiuoti atsakovei mokestį už geriamąjį (šaltą) vandenį karštam vandeniui ruošti. Atitinkamai, atsakovė turėjo pareigą Bendrijai pateikti duomenis apie sunaudotą vandens kiekį ir už jį turėjo sumokėti Bendrijai. Ieškovė atsakovei nedeklaravus sunaudoto vandens kiekio, jį nustatė tiesiogiai susisiekusi su vandens tiekėju. Bendrijos valdybos pirmininkės įsakymų (6 t. b. l. 27-41) pagrindu pagal vandens tiekėjo nurodytą atsakovės sunaudotą vandens kiekį, apskaičiuotas už vandenį mokėtinas mokestis, kuris buvo įtrauktas į atsakovei teikiamas sąskaitas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad Bendrijos valdybos pirmininkės įsakymai, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 2.82 straipsnis; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktas) .

Teismas pažymi, jog atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad už ginčo vandenį ji yra sumokėjusi tiesiogiai vandens tiekėjui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad patenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovė už sunaudotą vandenį būtų apmokestinta du kartus.

Teismas pažymi, kad teismo posėdyje I. B. G. nurodė, kad vandens tiekėjas iš jos tiesioginių mokėjimų nepriimdavo. Teismas sprendžia, kad nors mokestis už vandenį nėra susijęs su išlaidomis, reikalingomis bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau esant vandens tiekėjo nustatytai tvarkai, kad mokestį už vandenį, skirtą karštam vandeniui paruošti, apskaičiuoti ir surinkti iš vartotojų turi Bendrija, ieškovė nepagrįstai atsisakė deklaruoti Bendrijai suvartoto vandens kiekį ir jį apmokėti pagal Bendrijos sąskaitas. Atsakovė neginčijo ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje, pavadintoje Sąskaita apmokėjimui (už laikotarpį 2006-12-01- 2015-09-30) (6 t., b. l. 6-10) pateiktų paskaičiavimų. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškinio reikalavimas dalyje dėl įsiskolinimo už vandenį priteisimo tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas.

Dėl prašomos priteisti sumos už bendrą elektrą

Teismas vertina, jog Bendrijos renkamos lėšos už bendrą elektrą yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį, proporcingai turimam buto plotui (CK 4.76 straipsnis).

Į bylą pateikta 2000 m. kovo 3 d. ieškovės ir AB „Lietuvos energija“ pasirašyta neterminuota sutartis dėl elektros energijos tiekimo daugiabučių namų (įskaitant ir namą, adresu (duomenys neskelbtini)) bendram apšvietimui (3 t., b. l. 136-138). 2009 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos visuotiniame įgaliotinių susirinkime nutarta už bendrą apšvietimą skaičiuoti pagal buto kvadratūrą (6 t., 45-49 b.l.).

Atsakovė neginčijo ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje, pavadintoje Sąskaita apmokėjimui (už laikotarpį 2006 m. gruodžio 1 d.- 2015 m. rugsėjo 30 d.) (6 t., b. l. 6-10) pateiktų paskaičiavimų. Teismas sprendžia, kad nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų, ieškovės reikalavimas dalyje dėl įsiskolinimo už bendro apšvietimo išlaidas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m. yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl prašomos priteisti sumos už atlyginimus

Teismas vertina, jog Bendrijos išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu Bendrijos pirmininkei ir kitiems darbuotojams, yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį, proporcingai turimam buto plotui (CK 4.76 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad atlyginimo Bendrijos pirmininkei nemokėjo.

Ieškovė atsakovės I. B. G. įsiskolinimui už atlyginimus pagrįsti į bylą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių turinio matyti, kad 2015 m. balandžio 13 d. 214-tos butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo pakartotiniame visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta kiemsargei pakelti atlyginimą 20 Eur „į rankas“ (1 t., b. l. 147-149). 2014 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta palikti tuos pačius atlyginimus darbuotojams (1 t., b. l. 150-152). 2014 m. balandžio 23 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu patvirtinti Darbo užmokesčio dydžiai (1 t., b. l. 55-67; b. l. 69). 2013 m. kovo 27 d. 214-tos butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta palikti tuos pačius atlyginimus darbuotojams (1 t., b. l. 153-158). 2013 m. birželio 13 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu patvirtinti Darbo užmokesčio dydžiai (1 t., b. l. 70-84). 2012 m. balandžio 19 d. 214-tos butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta palikti tuos pačius atlyginimus darbuotojams (1 t., b. l. 161-165). 2012 m. gegužės 10 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti Darbo užmokesčio dydžiai (1 t., b. l. 85-96). 2011 m. balandžio 11 d. 214-tos butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta palikti tuos pačius darbuotojų atlyginimus (1 t., b. l. 170-173). 2011 m. gegužės 5 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti Darbo užmokesčio dydžiai (1 t., b. l. 97-107). 2010 m. balandžio 27 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti Atlyginimų darbuotojams dydžiai (1 t., b. l. 115-122). 2009 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų susirinkime, be kita ko, nutarta namo ūkvedžiui, namo santechnikui, namo valytojai atlyginimų nekeisti (1 t., b. l. 179-181). 2009 m. gegužės 5 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti Atlyginimų darbuotojams priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 123-129). 2008 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame ataskaitiniame butų savininkų susirinkime, be kita ko, nutarta namo darbuotojų atlyginimų nekeisti (1 t., b. l. 182-183). 2008 m. balandžio 22 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti Atlyginimų darbuotojams priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 132-138). 2007 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta namo ūkvedei mokėti 250,00 Lt „į rankas“, valytojai-kiemsargei mokėti 150,00 Lt „į rankas“ (1 t., b. l. 184-187). 2007 m. gegužės 3 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti Atlyginimų darbuotojams priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 139-145). Į bylą pateikti Bendrijos įsakymai dėl darbo užmokesčio, kuriuose patvirtinti išlaidų dydžiai, tenkantys vienam kvadratiniam metrui (3 t., b. l. 80-94). Į bylą pateikti Bendrijos valdymo organų sprendimai dėl Bendrijos pirmininkės ir kitų darbuotojų atlyginimo dydžio patvirtinimo. Aukščiau paminėti Bendrijos valdymo organų sprendimai bei į bylą pateiktos atlyginimų darbuotojams priskaitymų lentelės už 2006-2015 m. (6 t., b. l. 69-165), teismo vertinimu, pagrindžia ieškovės patirtas išlaidas išmokant atlyginimus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad aukščiau išvardinti Bendrijos valdymo organų sprendimai, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 2.82 straipsnis; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktas) .

Atsakovė neginčijo ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje, pavadintoje Sąskaita apmokėjimui (už laikotarpį 2006 m. gruodžio 1 d.- 2015 m. rugsėjo 30 d.) (6 t., b. l. 6-10) pateiktų paskaičiavimų.

Teismas sprendžia, kad nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų, ieškovės reikalavimas dalyje dėl išlaidų, patirtų sumokant Bendrijos darbuotojams atlyginimus laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m., priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl prašomos priteisti sumos už banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugas

Teismas vertina, jog Bendrijos renkamos lėšos už banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugas yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį, proporcingai turimam buto plotui (CK 4.76 straipsnis). Ieškovės advokatė D. J. teismo posėdyje nurodė, kad už banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugas prašomą priteisti 4,73 Eur įsiskolinimą įrodo dokumentai, esantys 1 bylos tome 45 - 189 bylos lapuose. Iš advokatės nurodytų įrodymų su ginčo mokesčiu susijęs tik 2007 m. gegužės 3 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta mokesčius už banko, pašto ir TSV paslaugas skaičiuoti pagal faktinę buto sumokėtą sumą (1 t., b. l. 139-145).

Ieškovės į bylą pateiktos sutartys su bankais, su AB „Lietuvos pašto filialas Kauno apskrities centrinis paštas“ ir UAB „Kauno spauda“ dėl bendrijos įmokų surikimo, taip pat sutartis dėl mokėjimo dokumentų atspausdinimo pašios savaime nepatvirtina banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugų suteikimo 2006-2007 m. bei 2014-2015 m. Minėti dokumentai niekaip nepatvirtina ir Bendrijai suteiktų paslaugų apimčių bei išlaidų už jas dydžio (3 t., b. l. 115-135). Teismas vertina, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugų suteikimą 2006-2007 m. bei 2014-2015 m. (kaip nurodyta ieškovės pateiktoje 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje). Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidų už minėtas paslaugas dydį. Todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl 4,73 Eur įsiskolinimo už banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugas priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl prašomos priteisti sumos už bendrijos ūkines išlaidas

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad nemokėjo už bendrijos ūkio išlaidas, kadangi nėra Bendrijos narė. Teismas sprendžia, jog atsakovė, nors ir nebūdama Bendrijos nare, turėjo prievolę mokėti bendrijos ūkio išlaidų dalį, proporcingą turimam buto plotui (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

2015 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos įgaliotinių visuotiniame susirinkime nutarta nuo 2015 m. birželio 1 d. ūkinių lėšų priskaitymo dydį patvirtinti 0,006 Eur/kv.m. (1 t., b. l. 45-54). 2014 m. balandžio 23 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu nutarta ūkinių lėšų priskaitymo dydžio nekeisti, palikti 0,0172 Lt/kv.m. (1 t., b. l. 55-67; b. l. 69). 2013 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta palikti nepakitusį renkamų bendrijos einamų lėšų dydį – 0,0172 Lt/kv.m. (1 t., b. l. 153-158). 2013 m. birželio 13 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu patvirtintas bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo dydis – 0,0172 Lt/kv.m. (1 t., b. l. 70-84). 2012 m. gegužės 10 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtintas bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo dydis – 0,0172 Lt/kv.m. (1 t., b. l. 85-96). 2011 m. gegužės 5 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtintas bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo dydis – 0,0172 Lt/kv.m. (1 t., b. l. 97-107). 2010 m. balandžio 27 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu nutarta bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo nekeisti, palikti po vieną litą nuo kiekvieno buto (1 t., b. l. 115-122). 2009 m. gegužės 5 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu nutarta bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo nekeisti, palikti po vieną litą nuo kiekvieno buto (1 t., b. l. 123-129). 2008 m. balandžio 22 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu nutarta bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo nekeisti, palikti po vieną litą nuo kiekvieno buto (1 t., b. l. 132-138). 2007 m. gegužės 3 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti bendrijos ūkinių lėšų priskaitymas po vieną litą nuo kiekvieno buto (1 t., b. l. 139-145). Pateikti Bendrijos įsakymai dėl darbo užmokesčio, amortizacinių-ūkinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo, kuriuose patvirtinti išlaidų dydžiai, tenkantys vienam kvadratiniam metrui (3 t., b. l. 80-94). Atsakovė neginčijo ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje, pavadintoje Sąskaita apmokėjimui (už laikotarpį 2006-12-01- 2015-09-30) (6 t., b. l. 6-10) pateiktų paskaičiavimų. Teismas sprendžia, kad nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų, ieškovės reikalavimas dalyje dėl atsakovės nesumokėtų sumų už bendrijos ūkines išlaidas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m. priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl prašomos priteisti sumos už hidraulinių bandymų ir šildymo sistemų praplovimo darbus

Teismas vertina, jog hidrauliniai bandymai, šildymo sistemų praplovimo darbai yra būtini daugiabučio namo išlaikymui ir išsaugojimui. Atitinkamai teismas vertina, jog Bendrijos renkamos lėšos už šiuos darbus yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį, proporcingai turimam buto plotui (CK 4.76 straipsnis). Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Į bylą ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: darbų atlikimo sutartis, sąmatas, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, bendrijos pirmininkės įsakymus dėl išlaidų už hidraulinius bandymus, šildymo sistemų praplovimo darbus paskirstymo kiekvienam bendraturčiui (3 t., b. l. 75-79; 7 t., b. l. 3-63). Konstatuotina, kad aukščiau nurodyti dokumentai patys savaime nepatvirtina fakto, kad ieškovė patyrė išlaidų darbams apmokėti, taip pat nepatvirtina tokių išlaidų dydžio. Ieškovės atstovės Bendrijos pirmininkė P. D. bei advokatė D. J. teismo posėdyje patvirtino, kad šioje byloje darbų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nėra pateikti (2016 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio įrašas nuo 1 val. 14 min. iki 1 val. 15 min. 29 s.). Teismas sprendžia, kad ieškovei nepateikus darbų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patyrė nuostolių.

Vadovaujantis nurodytais motyvais reikalavimas dalyje dėl 19,34 Eur priteisimo už hidraulinių bandymų ir šildymo sistemų praplovimo darbus atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl prašomos priteisti sumos už amortizacinius priskaitymus ir namo ūkio lėšas

Ieškovė į bylą pateikė ūkinių-amortizacinių lėšų surinkimo-panaudojimo ataskaitas, prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad ūkinės-amortizacinės lėšos buvo skirtos daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), einamiesiems remonto darbams bei šio namo priežiūrai reikalingoms prekėms įsigyti (2 t., b. l. 3-62; b. l. 75-147; b.l. 149-159; b. l. 161-182). Teismas vertina, jog Bendrijos renkamos lėšos amortizaciniams priskaitymams bei namo ūkio lėšos yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį, proporcingai turimam buto plotui (CK 4.76 straipsnis). Ieškovė atsakovės I. B. G. įsiskolinimui už amortizacinius priskaitymus ir namo ūkio lėšas pagrįsti į bylą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių turinio matyti, kad 2015 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo pakartotiniame visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta patvirtinti 2015 m. amortizacinių-ūkinių (kaupiamųjų) priskaitymų normą – 0,10 Eur/kv.m. (1 t., b. l. 147-149). 2014 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta patvirtinti 2014 m. kaupiamųjų (amortizacinių-ūkinių) priskaitymų normą – 0,30 Lt/kv.m. (1 t., b. l. 150-152). 2014 m. balandžio 23 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu patvirtinti amortizacinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 55-67; b. l. 69). 2013 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta patvirtinti 2012 m. amortizacinių priskaitymų normą – 0,30 Lt/kv.m. (1 t., b. l. 153-158). 2013 m. birželio 13 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu patvirtinti amortizacinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 70-84). 2012 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta palikti tuos pačius amortizacinius - ūkinius priskaitymus – 0,30 Lt/kv.m. (1 t., b. l. 161-165). 2012 m. gegužės 10 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti amortizacinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 85-96). 2011 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta palikti tą patį amortizacinių ūkinių atskaitymų tarifą (1 t., b. l. 170-173). 2011 m. gegužės 5 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti amortizacinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 97-107). 2010 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame pakartotiniame susirinkime, be kita ko, nutarta patvirtinti amortizacinius priskaitymus – 30lt/kv.m. (1 t., b. l. 176-178). 2010 m. balandžio 27 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti amortizacinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 115-122). 2009 m. gegužės 5 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti Amortizacinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 123-129). 2008 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo visuotiniame ataskaitiniame butų savininkų susirinkime, be kita ko, nutarta amortizacinius priskaitymus padidinti iki 0,25 Lt/kv.m. (1 t., b. l. 182-183). 2008 m. balandžio 22 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti Amortizacinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 132-138). 2007 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, be kita ko, nutarta amortizacinius priskaitymus palikti tuos pačius (1 t., b. l. 184-187). 2007 m. gegužės 3 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtinti Amortizacinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymų dydžiai (1 t., b. l. 139-145). Pateikti Bendrijos įsakymai dėl amortizacinių-ūkinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo, kuriuose patvirtinti išlaidų dydžiai, tenkantys vienam kvadratiniam metrui (3 t., b. l. 80-94).

Iš ieškovės pateikto 2006 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo protokolo matyti, kad šiame susirinkime, be kita ko, nutarta patvirtinti amortizacinių lėšų panaudojimą (1 t., b. l. 188-189). Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie 2006 m. patirtų amortizacinių išlaidų dydį. Atitinkamai teismas vertina, jog ieškovė neįrodė reikalavimo dalyje dėl prašomos priteisti 8,00 Lt (2,32 Eur) sumos, priskaičiuotos už 2006 m. gruodžio mėnesio amortizacinius priskaitymus ir namų ūkio lėšas. Atsakovė neginčijo ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje, pavadintoje Sąskaita apmokėjimui (už laikotarpį 2006 m. gruodžio 1 d.- 2015 m. rugsėjo 30 d.) (6 t., b. l. 6-10) pateiktų paskaičiavimų. Teismas sprendžia, kad nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų, ieškovės reikalavimas dalyje dėl atsakovės nesumokėtų sumų už amortizacinius priskaitymus ir namų ūkio lėšas laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2015 m. priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas.

Dėl prašomos priteisti sumos už techninę pastato priežiūrą

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad už namo techninę priežiūrą nemokėjo, kadangi, jos manymu, ieškovė neturi teisės reikalauti tokio pobūdžio išlaidų. Teismas sprendžia, jog ieškovė, įgyvendindama daugiabučio namo savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų atžvilgiu, turi teisę organizuoti pastato bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą sudarydama sutartį su reikiamą kvalifikaciją turinčiu techniniu prižiūrėtoju (Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 34 p.; 2011 m. spalio 27 d. juridinių asmenų registre įregistruotų (duomenys neskelbtini) bendrijos įstatų 27.3 p. (1 t., b. l. 22); 2014 m. birželio 25 d. juridinių asmenų registre įregistruotų (duomenys neskelbtini) bendrijos įstatų 5.6.7 p. (1 t., b. l. 34)). Ieškovės advokatė D. J. nurodė, kad reikalavimo dalį, susijusią su įsiskolinimu už pastato techninę priežiūrą įrodinėja pateiktomis į bylą sutartimis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šios įmonės už darbus ieškovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bei sutarties šalių pasirašytais darbų atlikimo aktais (1 t., b. l. 190-199). Į bylą taip pat pateikti 2007 m. rugpjūčio 31 d. sutartis Nr. K7-07-31 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neeilinės techninės daugiabučių gyvenamųjų namų (įskaitant ir daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini)) apžiūros. Taip pat pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktas, PVM sąskaita faktūra (7 t., b. l. 65-68). Teismas pažymi, kad minėti dokumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m.-2014 m. atliko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą. Ieškovė taip pat pateikė Bendrijos pirmininkės pasirašytus įsakymus, kuriais, be kita ko, nustatyta mokesčio už techninę priežiūrą paskirstymo gyventojams tvarka (7 t., b. l. 34, b. l. 44; b. l. 54; b. l. 64; b.l. 69; b. l. 74; b. l. 79; b. l. 98). Konstatuotina, kad aukščiau nurodyti dokumentai patys savaime nepatvirtina fakto, kad ieškovė patyrė išlaidų darbams apmokėti, taip pat nepatvirtina tokių išlaidų dydžio. Minėta, kad ieškovės atstovės Bendrijos pirmininkė P. D. bei advokatė D. J. teismo posėdyje patvirtino, kad šioje byloje darbų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nėra pateikti (2016 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio įrašas nuo 1 val. 14 min. iki 1 val. 15 min. 29 s.). Teismas sprendžia, kad ieškovei nepateikus darbų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patyrė nuostolių.

Vadovaujantis nurodytais motyvais, ieškinio reikalavimas dalyje dėl 4,41 Eur mokesčio už techninę pastato priežiūrą priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl prašomos priteisti sumos už tikslines rinkliavas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiam namui eksploatuoti, nuomos sutartį gali sudaryti daugiabučio namo savininkų bendrija, jeigu daugiabučio namo savininkų bendrija susirinkime priima sprendimą pavesti bendrijai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Jeigu toks sprendimas kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą nepateikiamas, valstybinės žemės sklypas prie daugiabučio namo išnuomojamas daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams).

Taisyklių 29.1. punkte nurodyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypus, nustatytąja tvarka perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise, priima savivaldybės taryba. Nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas daro išvadą, kad ieškovė, kaip žemės sklypo (kuriame yra daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį sudaręs asmuo, turėjo apmokėti valstybinės žemės nuomos mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktas deklaracijas (1 t., b. l. 202-206). Atitinkamai atsakovė turėjo prievolę apmokėti proporcingai jos nuosavybės bendrame turte daliai tenkančią žemės mokesčio sumą (7 t., b. l. 92, 96, 100). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad mokesčio už žemės nuomą nemokėjo. Ieškovė į bylą pateikė Bendrijos pirmininkės pasirašytus įsakymus, kuriais, be kita ko, nustatyta mokesčio už žemės nuomą paskirstymo gyventojams tvarka (7 t., b. l. 79; b. l. 90; b. l. 92; b. l. 96; b. l. 98; b. l. 100). Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių kad jai priskirta mokėti žemės mokesčio dalis apskaičiuota neteisingai. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškinio reikalavimas dalyje dėl žemės mokesčio už 2011 m.-2015 m. priteisimo tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas.

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad 85,00 Lt už elektros skaitiklio remontą Bendrijai nesumokėjo. Teismo vertinimu, ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais (7 t., b. l. 84-89) pilnai įrodė ir pagrindė reikalavimą dalyje dėl elektros skydinių remonto laiptinėse išlaidų priteisimo, t.y. pateikė 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovės elektriko G. P. pasirašytą apžiūros aktą (1 t., b. l. 169), kuriame užfiksuoti elektros instaliacijos trūkumai bei siūlomi atlikti renovavimo darbai, darbų sutartį su rangovu IĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikė darbų atlikimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą bei jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (7 t., b. l. 84-89; 2 t., b. l. 75-85). Todėl reikalavimas priteisti įsiskolinimą už elektros skydinių remontą laiptinėse tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas.

Ieškinio reikalavimą dalyje dėl 0,83 Eur (2,86 Lt/3,4528 Eur) skolos už vandenį, kuri susidarė perskaičiavus mokestį už vandenį iki pašildymo atbuline data pagrindžia į bylą pateikti 2012 m. spalio 9 d. Bendrijos aktas bei tos pačios datos Bendrijos pirmininko įsakymas (7 t. b. l. 94-95). Todėl ši reikalavimo dalis tenkintina, kaip pagrįsta ir įrodyta.

Bendra iš atsakovės I. B. G. priteistina įsiskolinimo Bendrijai už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. suma – 550,90 Eur (581,70 Eur- 4,73 Eur -19,34 Eur-2,32 Eur-4,41 Eur) (CK 6.38 str., 6.59 str., 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (550,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl prašomos taikyti ieškinio senaties

Atsakovė prašė ieškinio reikalavimą atmesti tuo pagrindu, kad yra suėjęs sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta periodinių išmokų sąvoka aiškintina kaip tam tikra konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais. Vartojama sąvoka „periodinė“, vertinant ją įtvirtinusio Civilinio kodekso nuostatų kontekste (CK 1.9 straipsnis), sietina su skolininkui žinoma konkrečia pinigų suma, kurią jis turi mokėti kreditoriui tokią pačią periodiškai, o ne su skolininko tam tikrais terminais, kurie perspektyvoje gali būti vertinami taip pat kaip periodiški, mokėtina suma, kuri kreditoriaus apskaičiuojama kiekvienu šiuo terminu atskirai, priklausomai nuo kreditoriaus įvykdytos prievolės skolininkui apimties, jos kainos ir t.t. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2111-819/2016, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1943-264/2013, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1360-657/2013). Šiuo aspektu laikytinas tinkamas periodinės išmokos pavyzdys - atlyginimas pagal frančizės sutartį, jeigu nustatyta, kad jis mokamas periodiškai, darant sutartyje nustatyto dydžio atskaitymus iš naudotojo gaunamų pajamų. Periodinė išmoka turi būti suprantama kaip tam tikros konkrečios piniginės sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais) (Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-742-109/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009). Vadovaudamasis aukščiau nurodytais teisiniu reguliavimu bei teismine praktika, teismas sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, reikalavimas nėra susijęs nei su palūkanomis, nei su periodinių išmokų išieškojimu.

Vadovaudamasis suformuota teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1360-657/2013; Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1943-264/2014), teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2006 m. gruodžio 31 d., t.y. ieškovės sužinojimo apie atsakovės laiku neapmokėtą sąskaitą momentas. Ieškinys pateiktas teismui 2015 m. gruodžio 28 d., todėl dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė nurodė, kad Bendrija negali naudotis mokama advokato teisine pagalba. Bendrijos įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2014 m. birželio 25 d.) 6.7.1 punkte nustatyta, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose (1 t. b. l. 28-36). Teismas pažymi, jog nagrinėjamas ginčas yra tarp Bendrijos (ne bendrijos valdymo organo) ir buto savininkės, kuri nėra Bendrijos narė. Pažymėtina, jog nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su Bendrijos valdymo klausimais. Ginčas susijęs su piniginių prievolių Bendrijai vykdymu. Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė galėjo pasinaudoti mokama advokato teisine pagalba.

Ieškinio reikalavimas tenkintas 95 proc. (550,90 Eur x100 proc.)/581,70 Eur)). Pateikta 2015 m. gruodžio 22 d. ieškovės ir advokatės D. J. pasirašyta atstovavimo sutartis (1 t., b. l. 7). Pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad ieškovė advokatei sumokėjo 289,62 Eur už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme (1 t., b. l. 8).

Advokatė parengė ieškinį, atstovavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Vadovaujantis nurodytais motyvais, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei kaip pagrįstos ir įrodytos priteistinos 275,14 Eur (289,62 Eur x 95 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 141). Ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteistina 19,00 Eur (20 Eur x 95 proc.) žyminio mokesčio. Bendra ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 294,14 Eur (275,14 Eur+19,00 Eur).

Valstybei iš atsakovės priteistina 7,46 Eur (7,85 Eur x 95 proc.) valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 550,90 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 90 centų) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (550,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 294,14 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 7,46 Eur (septynis eurus 46 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.