- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-1360-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00122-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- Š. M., J. M.
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini), 107-oji daugiabučio namo savininkų bendrija
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Š. M. ir J. M. atstovaujamų advokato Rimanto Prėskienio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-714-920/2013 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams Š. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Š. M. 22083,16 Lt skolos, 8334,00 Lt delspinigių, 3342,76 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. ieškinį patenkino visiškai (T.1, b.l. 36-37).
Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (T.1, b.l. 43-46), byla buvo paskirta žodiniam nagrinėjimui (T.1, b.l. 103).
Teisme 2012 m. rugpjūčio 16 d. priimtas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašė priteisti iš solidariai atsakovų Š. M. ir J. M. 24144,28 Lt skolos, 1738,39 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 14-17). Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra (duomenys neskelbtini) DNSB nariai, tačiau mokesčius už elektrą, šilumą, buitines atliekas, teritorijos tvarkymą ir kitas įmokas nuo pat bendrijos įsikūrimo mokėjo nereguliariai. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. bendrija jokių įmokų iš atsakovų negavo, nors kas mėnesį kiekvienam butui bendrija pateikia komunalinių ir bendrijos mokesčių sąskaitas. Bendrija 1997-12-30 pasirašė šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 1690400010, paskaičiuodavo mokesčius tenkančius butui bei pateikdavo mokesčių kvitus kiekvienam butui, taip pat ir butui Nr. 20. Nuo 2008-10-01 bendrijos prašymu pereita prie tiesioginių šilumos tiekimo sutarčių su butų savininkais bei tiesioginio atsiskaitymo. Butų savininkai buvo informuoti, kad sudarytų tiesiogines šilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartis.
Šalies argumentai
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog ieškovo teiginiai apie atsakovo įsiskolinimą yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, nes nepateiktas nei vienas buhalterinės apskaitos dokumentas dėl bendrijos tikslinių mokesčių priskaitymo ir atsiskaitymo žiniaraščių, todėl tikslių mokesčių už šildymą paskaičiuoti nėra galimybės. Bendrija savo įsipareigojimų nevykdė tinkamai, dėl to savo prievolių negalėjo vykdyti ir atsakovai, nes jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nėra elektros, nėra vandens, nepadaryta apdaila, jokios paslaugos į butą neteikiamos, butas neapšildomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė solidariai iš atsakovų Š. M. ir J. M. ieškovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 24 144,28 Lt skolos, 1738,39 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25 882,67 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 506,00 Lt žyminio mokesčio ir 1520, 80 Lt išlaidų už teisinę pagalbą, bei 67,72 Lt valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.4, b.l. 74-78; 83-84). Teismas sprendė, kad svarbūs šiai bylai prejudiciniai faktai yra nustatyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-161-454/2011 bei Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-134-153/2012, kur buvo konstatuota, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas Š. M. užaklino savo bute vamzdžius, nupjovė radiatorius, taigi fizine prasme ieškovas nutraukė šildymo sistemos įrengimų vientisumą savo nuosavybes teise valdomame bute. Teismas ieškovo veiksmus dėl šildymo sistemos demontavimo kvalifikavo kaip neteisėtus. Bylos duomenimis, konkreti data, kada įvyko patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo įrengimų sistemos, byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu (2008-10-01 iki 2010-10-15) ieškovas būtų kreipęsis dėl techninių sąlygų sąvado atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos darbams atlikti gavimo arba ieškovo atlikti darbai, demontuojant šildymo sistemą ir pakeitimai atlikus darbus, būtų nustatyta tvarka priimti naudoti, jog ieškovas pažeidė CK 6.390 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį ir ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktas byloje patikrinimo aktas 2004-10-23, kuriame nurodyta, kad ieškovo bute buvo atjungta šildymo sistema, neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti jam tenkančius už šildymo paslaugas mokesčius, nes ieškovo butas nėra atjungtas įstatymo nustatyta tvarka nuo bendros namo šildymo sistemos, o ieškovo iniciatyva bute atlikta šildymo sistemos rekonstrukcija nėra nustatyta tvarka įteisinta, dėl to nesudaro pagrindo uždrausti atsakovei ateityje skaičiuoti ieškovo nuosavybės daliai tenkančius mokesčius už namui teikiamas šilumos paslaugas. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad atsakovai patys nesirūpina savo teisių tinkamu įgyvendinimu, todėl jų teisės negali būti ginamos vien remiantis faktiniu paslaugos tiekimo fizine prasme nutraukimo pagrindu. Vertindamas atsakovų pateikiamus duomenis apie netinkamai ieškovo vykdytas pareigas tvarkant buhalterinę apskaitą bei netikslų mokėtinų įmokų skaičiavimą ir pateikimą atsakovui, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovo atstovą dėl pateikiamų sąskaitų tikslinimo, mokesčių detalizavimo ar koregavimo. Teismo nuomone vien faktas, kad FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto išvadoje Nr. 5-2/35 konstatuoti netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei kitų pažeidimų faktai, negali būti laikomas pakankamu pagrindu teigti, kad atsakovui atitinkamos komunalinės paslaugos apskritai nebuvo tiekiamos ir todėl nelieka atsakovo prievolės tinkamai ir laiku už jas atsiskaityti. Teismas nustatė, kad ieškovė yra pateikusi pirminius buhalterinius dokumentus, kurie pagrindžia atitinkamų paslaugų gavimą iš UAB „Kauno švara“, AB „Kauno energija“, AB „VST“, AB „Lesto“, taip pat UAB „Būsto administravimo agentūros“ duomenis apie šildymo ir vandens tiekimo sistemų aptarnavimą, vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimą, aplinkos priežiūrą, kuriais vadovaujantis skaičiuojami atitinkami mokesčiai (duomenys neskelbtini) DNSB nariams. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovams turėjo ir galėjo būti žinoma, jog už neapmokamas sąskaitas bendrijai skaičiuojami delspinigiai, arba šias sąskaitas turi apmokėti kiti bendrijos nariai ir ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovai Š. M. ir J. M., atstovaujami advokato Rimanto Prėskienio prašo pirmosios instancijos teismo 2013-03-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (T.4, b.l. 89-94). Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantai nesutinka dėl reikalaujamos priteisti skolos dydžio. Apeliantų nuomone, jie niekada neneigė savo prievolės atsiskaityti už komunalines paslaugas, tačiau tokios pareigos egzistavimas ir jos pripažinimas negali būti tinkamu įrodymu, sprendžiant reikalavimo priteisti konkrečias pinigines sumas už komunalines paslaugas dydį, dėl kurio ir yra kilęs ginčas. Ieškovė su ieškiniu nepateikė nei vieno buhalterinės apskaitos dokumento, o savo reikalavimą grindžia tik samprotavimais. Bendrijos narių įsiskolinimų atskirai pagal butus apskaita nebuvo tvarkoma, todėl nėra galimybės nustatyti bendrijos narių skolų bendrijai dydžio. Bendrija nepateikdavo atsakovams aiškios informacijos apie mokėtinas sumas, reikalaujamos sumokėti sumos priklausydavo nuo nesuprantamų subjektyvių veiksnių. Atsakovai, net ir norėdami sumokėti bendrijai už komunalines paslaugas, patarnavimus, šildymą ir kt., negalėjo to padaryti dėl bendrijos valdybos pirmininko, atstovavusio bendriją, kaltės. Reikalaujama priteisti skola yra susidariusi ne iš vienkartinio paslaugų suteikimo, o yra sudaryta iš skirtingų reikalavimų, kurių atsiradimo momentas yra skirtingas. Nenurodžius konkrečios reikalavimo teisės atsiradimo momento, yra pažeidžiamos atsakovų teisės, numatytos įstatymuose. Apeliantai teigia, kad ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl prievolės egzistavimo ar ne egzistavimo, bet dėl mokėtinų sumų dydžio pagal neginčijamas prievoles, kurių dydžio ieškovė ir neįrodė. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimas yra neginčijamai nustatyta, kad bendrijos pirmininkas 1996 metais davė atsakovui sutikimą atjungti šildymą atsakovui priklausančiame bute. Sutartis dėl šilumos tiekimo atsakovų butui 1996 metais buvo teisėtai ir pagal galiojančią tvarką nutraukta, todėl ieškinyje keliami reikalavimai atsiskaityti už sunaudotą šilumą, kurios vartotoju atsakovas nebuvo, yra nepagrįsti ir neteisėti.
2. Apelianto teigimu, teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes teismas nepasisakė dėl senaties, pakeitė ieškinio dalyką, kas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus – konkrečiai specialisto išvadą.
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovams pareiškus prieštaravimus, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsisakė reikalavimo priteisti palūkanas ir sumažino reikalavimą priteisti delspinigius iki 1738,39 Lt, o reikalavimą dėl skolos priteisimo (dėl pagrindinės prievolės mąsto) padidino iki 24144,28 Lt. Toks patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas, nes byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Teismui laikant, kad pagrindinės skolos, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai padidinimas nėra ieškinio reikalavimų padidinimas, tokiu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo neteisingai išspręstas žyminio mokesčio klausimas, kadangi atsisakius reikalavimo priteisti palūkanas ir sumažinus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, ieškinio suma sumažėjo, kas tokiu atveju turėtų būti vertinama kaip atsisakymas dalies reikalavimų, o tai suteikia ieškovui teisę prašyti grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio, tokiu atveju iš atsakovo ieškovų naudai negali būti priteisiama visa ieškovo sumokėta žyminio mokesčio suma. Apeliantų nuomone, teismas nepriėmė galutinio sprendimo, preliminaraus sprendimo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.4, b.l. 103-104). Nurodė, kad atsakovai iš esmės neneigia savo prievolės mokėti už komunalines paslaugas. Byloje pateiktos sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais ir sąskaitos, susirinkimų protokolai, kuriuose buvo susitarta dėl įmokų dydžio bendrijai, patvirtina, kad apeliantai privalėjo atsiskaityti pagal jam išrašytas sąskaitas. Pinigų sumos, reikalingos sąskaitų apmokėjimui, būdavo surenkamos bendrijos narių, atsižvelgiant į turimą patalpų plotą, arba pinigų suma padalinama iš butų skaičiaus. Su tokia mokesčių mokėjimo tvarka gyventojai daugiau kaip dvidešimt metų sutiko ir pretenzijų niekas nereiškė. Atsakovams sąskaitos su visais mokesčių paskaičiavimais buvo siunčiamos, jie niekada nesikreipė į bendrijos pirmininką ar buhalterį dėl sąskaitose nurodytų sumų patikslinimo ar perskaičiavimo. Skolos suma susidarė už laikotarpį iki 2012-08-01 už įvairias komunalines paslaugas, ką patvirtina išklotinė nuo 2004 m. spalio mėn. Be to, atsakovai neturi atsijungimo nuo šildymo sistemos projekto, todėl turi mokėti už šildymą. Kadangi atsakovai mokėjo mokesčius nereguliariai, nenurodė, kokią skolą dengia, ieškovė gautas iš atsakovo pinigų sumas paskirstė vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 punktu. Atsakovų sumokėtos įmokos buvo paskirstytos proporcingai visoms skoloms ir jos buvo padengtos iki 2005 m. sausio mėnesio. Apeliantai teismui pateikė sąskaitas, kas patvirtina, kad jie tinkamai gavo informaciją apie bendrijai mokėtinas sumas. Ieškovės nuomone, neturėdami teisės aktų numatyto projekto, apeliantai negalėjo atsijungti nuo šildymo sistemos. Taip pat pažymima, kad ieškinio reikalavimai buvo sumažinti, nes tai nedraudžiama dokumentiniame procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).
CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys laikytinas, analizuojant jį atsakovų skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai yra buto su pusrūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro 352,48 kv.m ploto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai (T.1, b.l. 12) ir (duomenys neskelbtini) DNSB nariai.
Dėl patikslinto ieškinio priėmimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neturėjo teisės priimti patikslinto ieškinio, nes byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantų argumentu nesutinka. Pagal CPK 427 straipsnio 1 dalį dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus CPK XXII skyriuje nurodytas išimtis. Tokia išimtimi, be kita ko, laikoma tai, kad ieškinys, pareikštas dokumentinio proceso tvarka, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 str. 2 d., 4 d.). Tačiau bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjimo išimtys taikomos pradinėje proceso stadijoje, t.y. iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Tuo tarpu priėmus tokį sprendimą, teismui atsiranda pareiga išsiųsti atsakovui tiek preliminaraus sprendimo patvirtintą kopiją, tiek ir ieškinio bei jo priedų kopijas. Taigi preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią. Tuo tarpu preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, pareikš atsakovas prieštaravimų ar ne. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, kaip ir nagrinėjamu atveju, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui ir baigiasi galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-620/2012). Šioje dokumentinio proceso stadijoje (po atsakovo prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo gavimo) kyla būtinybė nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali naudotis visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimo (CPK 430 str. 4 d.). Šiuo atveju patikslinus ieškinį nei ieškinio pagrindas, nei dalykas nepasikeitė, o ieškinio reikalavimą ieškovas sumažino, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas patikslintą ieškinį procesinių teisės normų nepažeidė, o apeliantų argumentai dėl patikslinto ieškinio priėmimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl skolos dydžio. Apeliantai nesutinka su teismo priteistu skolos dydžiu nurodydami, kad pagal pateiktus dokumentus jo negalima tiksliai apskaičiuoti. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o visais šiais klausimais kylančius bendraturčių nesutarimus sprendžia teismas. Tačiau daugiabučiuose namuose bendraturčių paprastai yra daug, o butų savininkams, be jų turimų butų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.).
CK 4.85 straipsnyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka, pagal kurią sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (o nuo 2013 m. sausio 1 d. – ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų) priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Su tuo susijusias išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. bendraturčiai, privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.).
Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – bendrija) pagal įstatymą yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (DNSBĮ 3 str. 1 d.). Savininkai (o ne bendrija) proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas ir privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Iš pateiktų pirminių buhalterinių dokumentų, nustatyta, kad UAB „Kauno švara“, AB „Kauno energija“, AB „VST“, AB „Lesto“, taip pat UAB „Būsto administravimo agentūros“ teikė ieškovei atitinkamas paslaugas – šildymo ir vandens tiekimo sistemų aptarnavimą, vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimą, aplinkos priežiūrą, atliekų išvežimą ir kt. (T.2, b.l. 89-189; T.3, b.l. 1-200; T.4, b.l. 3-48). Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad už laiku neapmokamas sąskaitas bendrijai skaičiuojami delspinigiai. Iš pateiktos mokėjimų už komunalines paslaugas išklotinės nustatyta, kad atsakovai už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio imtinai ieškovui yra skolingi 24144,28 Lt, tame tarpe: bendrijos išlaidų – 2050,00 Lt, už buhalterio paslaugas – 2361,14 Lt, už teritorijos tvarkymą – 2670,15 Lt, už bendrą elektrą – 1315,14 Lt, už šildymo sistemos priežiūrą – 3132,61 Lt, už šildymą – 13224,94 Lt, atliekų išvežimą – 236,31 Lt, už banko paslaugas – 39,94 Lt, ūkio išlaidų – 817,71 Lt (T.2, b.l. 18-20).
Minėta, kad bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, tačiau už atitinkamus darbus, atliktus namo savininkų interesais ir naudai, pareiga atsiskaityti su darbus atlikusiu asmeniu tenka ne tik Bendrijai, bet ir butų savininkams, kartu ir tiems, kurie nedavė sutikimo tokias išlaidas atlyginti (CK 4.83 str. 4 d.). Taigi kiekvieno buto savininkui (savininkams) kilo atitinkama pareiga atsakyti pagal bendrijos namo patalpų savininkų interesais sudarytą sutartį kilusias prievoles, juolab, kad Bendrija pati tiesiogiai neturėtų galimybių atsakyti pagal sutartį, nes nedisponuoja pakankamomis lėšomis ir turtu. Kitoks aiškinimas reikštų ne tik ieškovo bet ir kitų bendrijos narių, teisių paneigimą bei būtų nesuderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovų priteisė ieškovui 24144,28 Lt skolos už komunalines ir kt. paslaugas.
Dėl delspinigių. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Delspinigius ieškovė paskaičiavo taikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punkte gyventojams nustatytą dydį – 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, bei įvertinusi CK 1.125 straipsnio 6 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą delspinigių skaičiavimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Pažymėtina, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atsakovų skola susidariusi nuo 2004 metų spalio mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio imtinai, todėl atsižvelgiant į skolos sumą, atsakovų vengimą mokėti mokesčius bendrijai, priteistą delspinigių sumą laikyti per didele ar nepagrįsta ir ją mažinti nėra pagrindo
Dėl ieškinio senaties. Apeliantai nurodo, jog daliai keliamų reikalavimų yra suėjusi ieškinio senatis, todėl jie negali būti tenkinami. Apeliantų nuomone, Bendrija buvo įkurta 1995 metais i mokesčiai už įvairias paslaugas buvo skaičiuojamu nuo to momento. Kadangi pagal iki 2002 metų galiojusio CK nuostatas turtiniams reikalavimams buvo taikoma 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl galima daryti prielaidą, kad dalies reikalavimų negalima tenkinti.
Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau pažymėtina, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Iš byloje pateiktų dokumentų – palūkanų paskaičiavimo lentelės (T.1, b.l. 7-8), su patikslintu ieškiniu pateikto skolos paskaičiavimo (T.2, b.l. 18-20) – nustatyta, kad prašoma priteisti skola yra susidariusi nuo 2007 m., todėl ieškinio senaties termino skaičiavimui yra taikomos 2002 m. LR Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies normos, ir šiuo atveju taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Todėl, apeliantams nenurodžius, kuriems konkrečiai reikalavimams (sumoms) turėtų būti taikomas senaties terminas, teismas pagrįstai tenkino patikslintą ieškinį.
Dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvų. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nepasisakyta dėl kai kurių atsakovų argumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsni reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagristą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.).
Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jei sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Dėl specialisto išvados vertinimo. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino Finansinių tyrimų tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto 2007-03-30 išvadą Nr. 5-2/35. Su tokiu apeliantų argumentu kolegija nesutinka.
CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymu teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Specialisto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagristą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Net dėl ekspertizes akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, t.y. ekspertizes išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto išvadoje Nr. 5-2/35 (T.2, b.l. 37-64) konstatuoti netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei kitų pažeidimų faktai, ir padarė išvadą, kad vien šis faktas neleidžia teigti, kad, kad atsakovams iš viso atitinkamos komunalinės paslaugos nebuvo tiekiamos ir todėl nelieka atsakovų prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šias paslaugas. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka ir pažymi, kad ji neprieštarauja nei FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto išvadoje Nr. 5-2/35 nustatytiems faktams ir padarytoms išvadoms, nei paneigia aukščiau minėtos bendraturčių (šiuo atveju atsakovų) pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t.y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teises normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėju kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytu taisyklių, tinkamai pritaikę procesines teises normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teises normas ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl preliminaraus sprendimo. Apeliantai nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą nieko nepasisakė dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu. CPK 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dokumentiniame procese išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti. Kaip matyti iš pateikto patikslinto ieškinio teismui, ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų 24144,28 Lt skolos, 1738,39 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė ne kaip CPK XXII skyriuje numatytame dokumentiniame procese, o kaip bendrojoje ginčo teisenoje, todėl liko nepakeistas preliminarus sprendimas ir iš naujo iš atsakovo Š. M. ieškovei priteistos tos pačios sumos, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir pagrįstas. Dėl to, kad išnagrinėjus prieštaravimus dėl 2011 m. sausio 10 d. preliminaraus sprendimo teismas turėjo priimti vieną iš CPK 430 straipsnio 6 dalyje nurodytų galutinių sprendimų, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. preliminarus sprendimas keistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantai taip pat nesutinka su priteista žyminio mokesčio suma. Pareikšdama pradinį ieškinį ieškovė nurodė ieškinio kainą 33759,92 Lt ir sumokėjo ½ dalį žyminio mokesčio – 506,00 Lt, nes bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (T.1, b.l. 3-6). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio sumą 25882,67 Lt (T.2, b.l. 14-17), todėl pagal pareikšto ieškinio kategoriją už ieškinį, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, turėtų sumokėti 388,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 7 p.), todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iš atsakovų priteista per didelė žyminio mokesčio dalis, todėl ši sprendimo dalis keistina, perskirstant bylinėjimosi išlaidas, priteisiant ieškovei iš atsakovų po 194,00 Lt žyminio mokesčio. Likusi permokėta žyminio mokesčio dalis – 118,00 Lt grąžintina ieškovei (CPK 87 str., 1 d. 1 p.).
Apeliantai už paduodamą apeliacinį skundą nėra sumokėję žyminio mokesčio, t.y. 388,00 Lt. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovų valstybei priteistina po 194,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 4 d., 93 str. 1 d., 96 tr. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį, išdėstant ją taip:
„Pakeisti Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, į. k. 135371685, buveinė - (duomenys neskelbtini) naudai 24144,28 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius šimtą keturiasdešimt keturis litus dvidešimt septynis centus) skolos, 1738,39 Lt (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt aštuonis litus trisdešimt devynis centus) delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25882,67 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, į.k. 135371685, buveinė -(duomenys neskelbtini), po 194,00 Lt žyminio mokesčio ir po 760,40 Lt išlaidų už teisinę pagalbą, viso iš kiekvieno po 954,40 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt keturis keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 33,86 Lt (trisdešimt tris litus aštuoniasdešimt šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660)“.
Priteisti iš atsakovų Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 194,00 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, į. k. 135371685, buveinė - (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 118,00 Lt (vieną šimtą aštuoniolika litų) (sumokėta 2011-01-04 įmokos mokėjimo kvitas 2011010400387836, AB Swedbank).