- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-620/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- V. C.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB Nord banko
- Trečiasis asmuo
- J. B., V. G., I. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. 2-2506-798/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko ieškinį atsakovei V. C. (tretieji asmenys – J. B., V. G., I. G.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
AB DnB Nord bankas ir trečiasis asmuo J. B. 2006 m. spalio 10 d. sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 3789-06IV (toliau – Sutartis), pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 2 576 459,68 EUR kredito linijos limitas. 2007 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu kredito linijos limitas buvo padidintas iki 2 866 079,70 EUR. Tinkamas prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka ir 2006 m. spalio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. 215-06L, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės V. C..
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB Nord bankas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. C. 2 966 654,57 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad laidavimo sutartimi laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles Bankui. 2009 m. rugsėjo 30 d., suėjus galutiniam kredito linijos galiojimo ir kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjas negrąžino bankui kredito, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Laiduotojos prašymu, tarp Banko ir V. C. 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. balandžio 29 d. ir 2010 m. liepos 27 d. buvo sudaryti susitarimai, kuriais V. C. įsipareigojo rasti būdą skolai padengti, o bankas iki susitarimuose nurodytos datos įsipareigojo nesiimti jokių priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, tačiau iki nustatyto termino (2010 m. spalio 31 d.) laiduotoja savo įsipareigojimo neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės V. C. ieškovo AB DnB Nord banko naudai 2 966 654,57 EUR skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė V. C. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydama jį panaikinti, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas išieškojimo iš J. B. ir V. C. įkeisto turto klausimas bei paaiškės ieškovo materialinio teisinio reikalavimo laiduotojui dydis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad trečiais asmuo J. B. nustatytu terminu kredito negrąžino. Praleidus Sutartyje nustatytus kreditų grąžinimo terminus J. B. įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas (Sutarties 24 p.), o už laiku nesumokėtas palūkanas - papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį – 0,08 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Sutarties 42 p.). Tokiu būdu pagal teismui pateiktą 2010 m. gruodžio 27 d. skolos grafiką, skola bankui sudaro 2 966 654,57 EUR, t. y. 2 803 463,18 EUR negrąžinto kredito, 156 837,42 EUR palūkanų ir 6353,97 EUR delspinigių. Tuo tarpu laiduotoja įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui (kreditoriui) ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas (atsakovas J. B.) visu savo turtu (Laidavimo sutarties 1.1 p., 2.1.1 p.), o hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarus bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, nėra saistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo ar jo dalies patenkinimą iš įkeisto turto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. galutinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
Atsiliepimas
1. 2011 m. balandžio 15 d. apeliantė gavo laišką, kuriame buvo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimas ir ieškovo atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, tačiau teismui atsiuntus atsiliepimą po to, kai buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, rungimosi principas negali būti įgyvendinamas.
2. Teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neproporcingai taikė CPK 427 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes rašytinio proceso taisyklė galioja tik ieškinio išnagrinėjimui iki preliminaraus sprendimo priėmimo, o atsakovei pareiškus prieštaravimus, byla privalėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo tarpu konkrečiu atveju atsakovė apskritai nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
3. Aplinkybė, kad ieškovas yra pradėjęs išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, lemia privalomąjį bylos sustabdymą, nes nepardavus įkeisto nekilnojamojo turto ir nenustačius likusios skolos dalies, reikalauti visos skolos grąžinimo iš atsakovės būtų ne tik neteisėta, bet ir nesąžininga.
4. Trečiasis asmuo pagal išgales vykdė visas Sutarties sąlygas, o apeliantė nežino, kaip ir už kokį laikotarpį bankas skaičiuoja palūkanas ir delspinigius ir kaip skirstė pinigus, gautus iš J. B. po kredito grąžinimo termino pabaigos, kadangi bankas tokių ataskaitų nepateikia. Be to, klausimas dėl Sutarties termino pratęsimo ir kredito grąžinimo nebuvo išspręstas, tačiau tokia teise siekia pasinaudoti pagrindinis skolininkas, todėl pratęsus kredito grąžinimo terminą atitinkamai nebegaliotų ir reikalavimas atsakovei kaip laiduotojai. Atsakovės nuomone, bankui buvo žinoma trečiojo asmens investicinės veiklos rūšis, todėl kilus CK 6.204 straipsnyje numatytoms sąlygoms, bankas privalo į jas atsižvelgti.
5. Bankas klaidinimo įtakoje, kad Sutarties terminą pratęs, bei ekonominio spaudimo pasekoje išgavo neva atsakovės „prašymą pratęsti laidavimo terminą“, kai laidavimas jos atžvilgiu buvo pasibaigęs.
Atsiliepimas
6. Kredito davėjo elgesys skaičiuojant netesybas, o ne savalaikiai nutraukiant kreditavimo sutartį, yra neproporcingas tiek kredito gavėjo, tiek atsakovės ir trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Šalies argumentai
7. Atsakovė įsitikinusi, kad pasirašė ne visas banko į bylą pateiktas laidavimo sutartis, tačiau dokumentinis procesas įtvirtina ribojimą pateikti priešieškinį, todėl bus reiškiamas savarankiškas ieškinys (dėl laidavimo sutarties ir / arba jos atskirų pakeitimų pripažinimo negaliojančiais).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB Nord bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jokių įrodymų, kad skola turėtų būti kitokia, apeliantė nepateikė, o aplinkybės, kad byla išnagrinėta nekviečiant šalių rašytinio proceso tvarka, neturi įtakos priimto byloje galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes savo išsamius motyvus atsakovė išdėstė prieštaravimuose ir jokie papildomi paaiškinimai byloje nebuvo būtini. Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, vienas kitam nepriešpastatomi ir tarpusavyje nekonkuruoja, o išieškojimo mastas gali ir turi būti kontroliuojamas vykdymo procese. Tuo tarpu suėjus prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminui, sutarties nutraukimo procedūra apskritai nėra reikalinga, kadangi skolininkui pagal įstatymą bet kokiu atveju išlieka pareiga grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir delspinigius, o kreditorius turi teisę kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo ir priverstinio skolos išieškojimo. Be to, pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį skolininkas į kreditorių pagrįstu prašymu turi kreiptis iš karto, kai sutarties vykdymas tampa sudėtingesnis, o byloje nėra įrodymų, kad su tokiu prašymu į kreditorių būtų kreiptasi iki sueinant prievolės įvykdymo terminui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Minėta, kad byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Pagal CPK 427 straipsnio 1 dalį dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus CPK XXII skyriuje nurodytas išimtis. Tokia išimtimi, be kita ko, laikoma tai, kad ieškinys, pareikštas dokumentinio proceso tvarka, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Tačiau bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjimo išimtys taikomos pradinėje proceso stadijoje, t. y. iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Tuo tarpu priėmus tokį sprendimą, teismui atsiranda pareiga išsiųsti atsakovui tiek preliminaraus sprendimo patvirtintą kopiją, tiek ir ieškinio bei jo priedų kopijas (CPK 430 straipsnio 1 dalis).
Taigi preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią. Tuo tarpu preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, pareikš atsakovas prieštaravimų ar ne. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, kaip ir nagrinėjamu atveju, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui ir baigiasi galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Šioje dokumentinio proceso stadijoje (po atsakovo prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo gavimo) kyla būtinybė nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir šiame etape tiek ieškovas, tiek ir atsakovas gali naudotis visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis.
Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės prieštaravimus bei skirdamas teismo posėdį (CPK 430 straipsnio 3 dalis), o taip pat nagrinėdamas bylą, turėjo atsižvelgti į CPK 153 ir 234 straipsnių reikalavimus (byla paprastai nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pranešant dalyvaujantiems byloje asmenims). Tačiau nagrinėjamu atveju paminėtos CPK nuostatos buvo pažeistos (byla, nesant teisinio pagrindo, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie bylos nagrinėjimą CPK numatyta tvarka), o apeliantė šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalis 1 punktas). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, atsakovei grąžintinas jos sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2 t., 123, 134, 139 b. l.; CPK 87 str. 1 d. 7 p., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Lt (penkiasdešimt litų) už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.