Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Justinai Verbylaitei, dalyvaujant ieškovo D.B. atstovui J. M., ieškovo atstovei advokatei Skaistei Jautakienei, atsakovui Š. M., atsakovo atstovui advokatui Rimantui Prėskieniui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D.B. ieškinį atsakovams Š. M., J. M. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme 2011-01-05 gautas ieškovo D.B. ieškinys, o 2012-08-14 gautas ieškovo D.B. patikslintas ieškinys atsakovams Š. M., J. M., gyv. J. Ž. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad D.B. įsikūrė 1995 m., atsakovai yra jos nariai, tačiau mokesčius už elektrą, šilumą, buitines atliekas, teritorijos tvarkymą ir kitas įmokas nuo pat bendrijos įsikūrimo mokėjo nereguliariai. Atsakovai bendrijai yra sumokėję 11181,00 lt. (2003 m. gegužės mėn. 3000 litų, 2004 m. spalio mėn. 6000 litų, 2005 m. gegužės mėn. 1548 litus, 2005 m. birželio mėn. 91 litą, 2005 liepos mėn. 95 litus, 2005 m. rugpjūčio mėn. 98 litus, 2005 m. rugsėjo mėn. 101 litą, 2005 m. spalio mėn. 136 litus, 2005 m. lapkričio mėn. 112 litus, I t, b.l. 91-94). Šios pinigų sumos pakako apmokėti atsakovų skoloms iki 2005 sausio mėnesio. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. bendrija jokių įmokų iš atsakovų negavo. Pagal pateikiamą J. Ž. (duomenys neskelbtini) mokesčių skaičiavimo išklotinę nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2012 m. liepos mėn. atsakovai skolingi ieškovui 24144,28 litus skolos bei 1738,39 litus delspinigių, kuriuos dėl atsakovų nemokamų mokesčių bendrijai skaičiuoja įvairios organizacijos. Bendrija 1997-12-30 pasirašė šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 1690400010, paskaičiuodavo mokesčius tenkančius butui bei pateikdavo mokesčių kvitus kiekvienam butui, taip pat ir butui Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2008-10-01 bendrijos prašymu pereita prie tiesioginių šilumos tiekimo sutarčių su butų savininkais bei tiesioginio atsiskaitymo. Butų savininkai buvo informuoti, kad sudarytu tiesiogines šilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartis. Nuo 2008 m. spalio mėn. sąskaitos teikiamos apmokėjimui kiekvieno buto savininkui. Iš atsakovo pateiktų prieštaravimų yra aišku, kad ginčas kyla ne dėl visų mokesčių, o tik dėl įmokų už šildymą ir šildymo sistemos priežiūrą. Atsakovai teigia, kad jie nesinaudoja teikiama šilumos energija, todėl neprivalo mokėti už šilumą. Dėl šios priežasties atsakovas Š. M. su prevenciniu ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė įpareigoti akcinę bendrovę „Kauno energija“ ir D.B. nutraukti neteisėtus veiksmus skaičiuojant įsiskolinimą už nesuteiktas paslaugas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ieškovas nuo 1996 m. iki pradinio ieškinio padavimo dienos yra nesudaręs sandorio dėl šilumos teikimo minėtame bute ir kad atsakovės neturi teisės reikalauti atlyginimo už nesuteiktas paslaugas. Kauno miesto apylinkės teismas prevencinio ieškinio 2011 m. rugsėjo 01d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-161-454/2011 netenkino, Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-134-153/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad Š. M. užaklino savo bute vamzdžius, nupjovė radiatorius, taigi fizine prasme Š. M. nutraukė šildymo sistemos įrengimų vientisumą savo nuosavybes teise valdomame bute. Šias aplinkybes teismo sprendime taip pat akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kuris konstatavo, kad Š. M. išliko galimybė prisijungti prie šildymo sistemos. Pirmosios instancijos teismas Š. M. veiksmus dėl šildymo sistemos demontavimo kvalifikavo kaip neteisėtus. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai turėjo galimybę teisės aktų tvarka teisinti patalpų šildymo sistemos rangos atjungimą, tačiau iki šiol nėra to atlikę, nėra kreipęsi į kompetentingas institucijas. Ieškovas prašo priteisti 24 144,28 lt. skolą, 1738,39 lt. delspinigius, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto apylinkės teisme 2012-09-03 gautas atsakovų atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame atsakovai nurodo, jog ieškovo teiginiai apie atsakovo įsiskolinimą yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė nė vieno buhalterinės apskaitos dokumento, bendrijos pirmininkas J. M. (nuo 2002-01-01 iki 2006-11-01) bendrijos tikslinių mokesčių priskaitymo ir atsiskaitymo žiniaraščių nuo 1995-10-26 iki 2005-01-01 neišsaugojo, tikslių mokesčių už šildymą paskaičiuoti nėra galimybės, nes nepateikta nei skaičiavimo tvarka, nei žiniaraščiai, šios aplinkybės užfiksuotos FNTT prie VRM Kauno skyriaus 2007-03-30 išvadoje. Bendrija savo įsipareigojimų nevykdė tinkamai, dėl to savo prievolių negalėjo vykdyti ir atsakovai. Atsižvelgiant į tai atsakovai prašo ieškinį atmesti.

2011-05-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Kauno miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-161-454/2011 pagal ieškovo Š. M. patikslintą prevencinį ieškinį dėl neteisėtų veiksmų atsakovams AB „Kauno energija“, D.B. (t I., b.l.124). 2012-05-28 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (t I., b.l.134).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, pateikė teismui 345 lapus pirminių buhalterinių dokumentų, kuriais vadovaujantis buvo skaičiuojami mokesčiai bendrijos nariams (II t., b.l. 85 – IV t., b.l. 48), nurodė, kad susirinkimų metu bendrijos nariai buvo raginami tikrinti klaidas, kreiptis dėl mokesčių perskaičiavimo, tačiau atsakovas to nedarė, ieškovo atstovas J. M. nurodė, kad iki 2005 m. nebuvo tiksliai nustatyta, kaip bendrijos turi vesti buhalteriją, už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą jo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nuo 2007 m. buvo sudarytos sutartys su būsto administravimo tarnyba, kuri atliko namo, elektros, šiluminio ūkio priežiūrą, tvarkė buhalterinę apskaitą.

Teismo posėdžio metu atsakovas Š. M. palaikė savo atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nėra elektros, nėra vandens, nepadaryta apdaila, jokios paslaugos į butą neteikiamos, butas neapšildomas. 1996 m. buvo uždėtos aklės, nuimti radiatoriai, bendrijos pirmininkas leido tai padaryti, tuo metu nebuvo nustatyta atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarka, todėl pirmininko leidimo pakako tam, kad būtų atsijungta teisėtai, šiuo metu mokesčiai nemokami, nes vyksta teisminiai ginčai, nėra aiškios mokesčių bei įsiskolinimo sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas kreipėsi dėl 24 144,28 lt. skolos, 1738,39 lt. delspinigių už šešis mėnesius priteisimo iš atsakovų Š. M., J. M., gyv. J. Ž. (duomenys neskelbtini), susidariusių dėl mokesčių už elektros, šilumos energijos tiekimą, buitinių atliekų, bendrijos teritorijos tvarkymą ir kitų įmokų nemokėjimą D.B. (I t., b.l. 14-17). Ieškovas pateikė UAB Būsto administravimo agentūra“ pažymą apie J. Ž. (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą (II t., b.l. 18-20). Atsakovai nesutiko su pareikštu ieškiniu, nurodydami, kad bute J. Ž. g. (duomenys neskelbtini) dar 1996 m. D.B. leidimu buvo nuimti radiatoriai, uždėtos aklės, dėl to bute nėra elektros, vandens, nepadaryta apdaila, jokios paslaugos į butą neteikiamos, butas neapšildomas, tai įrodo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, D.B. komisijos patikrinimo aktas (I t., b.l. 48-53, II t., b.l. 81-82). Atsakovo teigimu, tikslių mokesčių už šildymą paskaičiuoti nėra galimybės, nes nepateikta mokesčių skaičiavimo tvarka, žiniaraščiai, šios aplinkybės užfiksuotos FNTT prie VRM Kauno skyriaus 2007-03-30 išvadoje (II t., b.l. 37-64), atsižvelgiant į tai, kad bendrija savo įsipareigojimų nevykdė tinkamai, dėl to savo prievolių negalėjo vykdyti ir atsakovai (II t., b.l. 34-36).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010 nurodoma, kad tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad svarbūs šiai bylai prejudiciniai faktai yra nustatyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 01d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-161-454/2011 bei Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-134-153/2012. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-134-153/2012 konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas Š. M. užaklino savo bute vamzdžius, nupjovė radiatorius, taigi fizine prasme ieškovas nutraukė šildymo sistemos įrengimų vientisumą savo nuosavybes teise valdomame bute. Šias aplinkybes teismo sprendime taip pat akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kuris konstatavo, kad ieškovui išliko galimybė prisijungti prie šildymo sistemos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo veiksmus dėl šildymo sistemos demontavimo kvalifikavo kaip neteisėtus. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo veiksmų neteisėtumo apeliantas byloje nenuginčijo, tad laikoma, jog savo teisių pažeidimo neįrodė. Bylos duomenimis, konkreti data, kada įvyko patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo įrengimų sistemos, byloje nenustatyta, ieškovas teigia, kad gavęs D.B. pirmininko sutikimą 1996 m. atjungė šildymą, nuėmė radiatorius, uždėjo akles, iš pateikto byloje ieškinio pareiškimo matyti, kad ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su konkrečia data, nuo kurios ieškovui skaičiuojami ginčo mokesčiai – 2008-10-01. Todėl vertinant ieškovo ieškinio pareiškime nurodytą laikotarpį (2008-10-01 iki 2010-10-15) konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl techninių sąlygų sąvado atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos darbams atlikti gavimo arba ieškovo atlikti darbai demontuojant šildymo sistemą ir pakeitimai atlikus darbus būtų nustatyta tvarka priimti naudoti, jog ieškovas pažeidė CK 6.390 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį ir ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas. Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010; kt.). Todėl apelianto motyvai apie tai, kad atsakovė AB Kauno energija pažeidžia ieškovo teises reikalaudama apmokėti už šildymo paslaugas, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovas nepateikė byloje įrodymų, kad elgėsi rūpestingai, nepažeidė nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, todėl negali teisme reikalauti, kad jo teisė būtų apginta, nes iš neteisės negali atsirasti teisė. Ieškovo pateiktas byloje patikrinimo aktas 2004-10-23, kuriame nurodyta, kad ieškovo bute buvo atjungta šildymo sistema, neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti jam tenkančius už šildymo paslaugas mokesčius, nes ieškovo butas nėra atjungtas įstatymo nustatyta tvarka nuo bendros namo šildymo sistemos, o ieškovo iniciatyva bute atlikta šildymo sistemos rekonstrukcija nėra nustatyta tvarka įteisinta, dėl to nesudaro pagrindo uždrausti atsakovei ateityje skaičiuoti ieškovo nuosavybės daliai tenkančius mokesčius už namui teikiamas šilumos paslaugas. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė ir neuždraudė atsakovei reikalauti iš ieškovo atlyginimo už šilumos paslaugas, nes apeliantas nutraukė paslaugos tiekimą fizine prasme (demontavimo būdu), o ne nustatyta tvarka, kaip to reikalauja įstatymas. Dėl to atmestinas apelianto motyvas, kad iš ieškovo negalima reikalauti mokesčio už šildymo paslaugą paaiškėjus, jog apeliantas šios šildymo paslaugos negauna, kadangi nupjovė radiatorius.

Atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 01d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-161-454/2011 bei Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-134-153/2012 išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų kreipęsi teisės aktų nustatyta tvarka į kompetentingas institucijas dėl atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų kreipęsi teisės aktų nustatyta tvarka į kompetentingas institucijas dėl atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos ir po nurodomų Kauno miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo sprendimų priėmimo bei įsiteisėjimo. Teismas konstatuoja, kad toks atsakovų elgesys neatitinka CK 6.390 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų, taip pat civilinių teisių įgyvendinimo principų, įtvirtintų CK 1.5 str. 1 d., pagal kuriuos civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovai patys nesirūpina savo teisių tinkamu įgyvendinimu, todėl jų teisės negali būti ginamos vien remiantis faktiniu paslaugos tiekimo fizine prasme nutraukimo pagrindu.

Vertindamas atsakovų pateikiamus duomenis apie netinkamai ieškovo vykdytas pareigas tvarkant buhalterinę apskaitą bei netikslų mokėtinų įmokų skaičiavimą ir pateikimą atsakovui (II t., b.l. 34-64), teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovo atstovą dėl pateikiamų sąskaitų tikslinimo, mokesčių detalizavimo ar koregavimo. Todėl vien tas faktas, kad FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto išvadoje Nr. 5-2/35 (II t., b.l. 37-64) konstatuoti netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei kitų pažeidimų faktai, negali būti laikomas pakankamu pagrindu teigti, kad atsakovui atitinkamos komunalinės paslaugos apskritai nebuvo tiekiamos ir todėl nelieka atsakovo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šias paslaugas. Remiantis CK 4.83 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada pateikta 2007-03-30, o atsakovas yra vienašališkai nutraukęs atsiskaitymą su ieškovu D.B. nuo 2005 metų gruodžio mėn. (I t, b.l. 91-94, II t., b.l. 18-20, 34-36, 82), be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas per daugiau nei septynis metus būtų kreipęsis į ieškovą D.B. su prašymu tikslinti, koreguoti ar pagrįsti jam pateikiamų atsiskaitymo už paslaugas sąskaitų duomenis. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas yra pateikęs pirminius buhalterinius dokumentus, kurie pagrindžia atitinkamų paslaugų gavimą iš UAB „Kauno švara“, AB „Kauno energija“, AB „VST“, AB „Lesto“, taip pat UAB „Būsto administravimo agentūros“ duomenis apie šildymo ir vandens tiekimo sistemų aptarnavimą, vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimą, aplinkos priežiūrą, kuriais vadovaujantis skaičiuojami atitinkami mokesčiai D.B. nariams (II t., b.l. 85 – IV t., b.l. 48). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas konstatuoja, kad atsakovams turėjo ir galėjo būti žinoma, jog už neapmokamas sąskaitas bendrijai skaičiuojami delspinigiai, arba šias sąskaitas turi apmokėti kiti bendrijos nariai, todėl remiantis 4.83 str. 2 d. 2 p. D.B. butų savininkai turėjo teisę reikalauti iš kitų D.B. butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad atsakovų elgesys daugiau nei septynerius metus nemokant nustatytų mokesčių neatitinka protingo, apdairaus žmogaus elgesio kriterijų, nes atsakovas nesirūpino savo prievolių tinkamu įgyvendinimu nustatytais terminais. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus priteisiant iš atsakovų ieškovo naudai 24 144,28 lt. skolą, 1738,39 lt. delspinigius, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas 1520, 80 lt. (t. I, b.l. 33, t. II, b.l. 72).

Iš atsakovo priteistina 67,72 Lt. pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88str. 1d. 8p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 185str., 186str., 187str., 263str., 268 str., 270str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Š. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo D.B., į. k. (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas", b. k. 70117, naudai 24 144,28 lt. Lt (dvidešimt keturis tūkstančius šimtą keturiasdešimt keturis litus 28 ct) skolos, 1738,39 lt. (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt aštuonis litus 39 ct) delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25 882,67 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 506,00 Lt (penkis šimtus šešis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 1520, 80 Lt (tūkstantį penkis šimtus dvidešimt litų 80 ct) išlaidų už teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo Š. M., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 67,72 Lt (šešiasdešimt septynis litus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.