Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 214-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei I. B. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 214-oji Butų savininkų bendrija (toliau ir - Bendrija) teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėtame name atsakovei I. B. G. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 13, kurio plotas 49,09 m². Ieškovės teigimu, atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir liko skolinga už laikotarpį nuo 2006 metų gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. 581,70 Eur, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 581,70 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, ieškinio neatmetus – taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų (išmontuoto šilumos punkto) atsakovė atsisakė mokėti Bendrijos pirmininkei ir namo komendantei atlyginimą, jo nemoka nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki dabar, nes Bendrijos pirmininkė neatlieka savo pareigų, nevykdo prievolių, savivaliauja. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek ieškovė sumokėjo už administruojamo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) sunaudotą bendrą elektros energiją jos tiekėjui nuo 2006 m. gruodžio 1 d., nepateikė su elektros tiekėju sudarytos sutarties. Atsakovės vertinimu, faktiškai daugiabutyje gyvena daugiau asmenų, negu yra deklaravusiųjų savo gyvenamąją vietą šiame name, todėl mokesčiai yra paskirstomi mažesniam subjektų ratui nei yra faktiškai paslaugomis besinaudojančių ir už jas privalančių mokėti asmenų. Atsakovė pažymėjo, kad už visas jai suteiktas paslaugas sumoka tiesiogiai paslaugų tiekėjams pagal su jais pasirašytas sutartis. Be to, ji nėra Bendrijos narė, todėl jai neprivaloma mokėti Bendrijos valdymo organų nustatytų mokesčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 550,90 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (550,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 294,14 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės 7,46 Eur pašto išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 214-osios Butų savininkų bendrijos steigėjai, be kita ko, yra ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų savininkai, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 49,09 m² ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovė privalo mokėti ieškovei visus Bendrijos priskaičiuotus mokesčius.Vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi (redakcija galiojusi nuo 2006 m. spalio 31 d.), CK 4.76 straipsniu, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad nesant Bendrijos nare, atsakovei neprivalomi Bendrijos organų sprendimai, kuriais nustatomi mokėtini mokesčiai ir jų dydis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad į bylą pateikti Bendrijos visuotinių narių susirinkimų (įgaliotinių susirinkimų) ir/ar kitų Bendrijos valdymo organų sprendimai yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 2.82 straipsnis; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktas), todėl teismas konstatavo, kad minėti sprendimai yra galiojantys.Pasisakydamas dėl ieškovės prašomo priteisti mokesčio už vandenį, iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 1997 m. lapkričio 20 d. tarp Bendrijos ir UAB „Kauno vandenys“ buvo sudaryta sutartis dėl vandens tiekimo (duomenys neskelbtini) namui. Minėtoje sutartyje abonentu nurodoma 214-oji BSB. Pagal sutarties 3 dalies 1 punktą, sąskaitos pateikiamos abonentui, kurias jis apmoka pagal miesto savivaldybėje patvirtintus tarifus (3 t., b. l. 139-140). Į bylą ieškovė pateikė jai adresuotą UAB „Kauno vandenys“ raštą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) 15 ir 13 butų gyventojai už geriamąjį (šaltą) vandenį karštam vandeniui ruošti duomenis turėjo pateikti ir atsiskaityti su Bendrija. Ieškovė iš šių butų gyventojų mokesčius už geriamąjį (šaltą) vandenį karštam vandeniui ruošti turi priskaičiuoti nuo 2009 m. liepos 1 d. (6 t., b. l. 25). Minėtų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad Bendrija nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo pagrindą priskaičiuoti atsakovei mokestį už geriamąjį (šaltą) vandenį karštam vandeniui ruošti, o atsakovė – pareigą pateikti Bendrijai duomenis apie sunaudotą vandens kiekį ir sumokėti už jį Bendrijai. Tačiau atsakovė tokių įrodymų ir duomenų, kad pati būtų atsiskaičiusi su vandens tiekėju, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nors mokestis už vandenį nėra susijęs su išlaidomis, reikalingomis bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau vandens tiekėjui nustačius tvarką, pagal kurią mokestį už vandenį, skirtą karštam vandeniui paruošti, apskaičiuoti ir surinkti iš vartotojų turi Bendrija, sprendė, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė deklaruoti Bendrijai suvartotą vandens kiekį ir jį apmokėti pagal Bendrijos sąskaitas. Atsakovė neginčijo ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje, pavadintoje Sąskaita apmokėjimui (už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2015-09-30) (6 t., b. l. 6-10), pateiktų paskaičiavimų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos už vandenį priteisimo yra pagrįstas ir jį tenkino. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomos priteisti sumos už bendro naudojimo elektrą, teismas pažymėjo, kad Bendrijos renkamos lėšos už bendro naudojimo elektrą yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl sprendė, kad atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį proporcingai turimam buto plotui (CK 4.76 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovė neginčijo ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje Sąskaita apmokėjimui (už laikotarpį 2006 m. gruodžio 1 d.- 2015 m. rugsėjo 30 d.) (6 t., b. l. 6-10) pateiktų paskaičiavimų. Todėl, nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų, ieškovės reikalavimą dalyje dėl įsiskolinimo už bendro apšvietimo išlaidas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m. pripažino pagrįstu ir jį tenkino. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų, skirtų Bendrijos pirmininkės ir kitų Bendrijos darbuotojų atlyginimams, teismas vertino šias išlaidas kaip išlaidas, reikalingas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl sprendė, kad atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį, proporcingą turimam jos buto plotui (CK 4.76 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovė neneigė, jog tokių išlaidų ji nemokėjo. Nurodė, kad byloje pateikti Bendrijos valdymo organų sprendimai bei atlyginimų darbuotojams priskaitymų lentelės už 2006 – 2015 metus (t. 6, b. l. 69-165) pagrindžia ieškovės patirtas išlaidas išmokant minėtiems asmenims atlyginimus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad aukščiau išvardinti Bendrijos valdymo organų sprendimai, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 2.82 straipsnis; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Atsakovė neginčijo ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. Sąskaitos apmokėjimui lentelėje (už laikotarpį 2006 m. gruodžio 1 d.- 2015 m. rugsėjo 30 d.) (6 t., b. l. 6-10) pateiktų skaičiavimų. Todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaidų, patirtų sumokant Bendrijos darbuotojams atlyginimus laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m., yra pagrįstas ir įrodytas. Ieškovės prašomas priteisti sumas už banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugas teismas pripažino išlaidomis, reikalingomis bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Pažymėjo, kad ieškovės į bylą pateiktos sutartys su bankais, su AB „Lietuvos pašto filialas Kauno apskrities centrinis paštas“ ir UAB „Kauno spauda“ dėl Bendrijos įmokų surikimo, taip pat sutartis dėl mokėjimo dokumentų atspausdinimo pačios savaime nepatvirtina banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugų suteikimo 2006-2007 m. bei 2014-2015 m. laikotarpiu. Minėti dokumentai niekaip nepatvirtina ir Bendrijai suteiktų paslaugų apimčių bei išlaidų už jas dydžio (3 t., b. l. 115-135). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl 4,73 Eur įsiskolinimo už banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugas priteisimo yra neįrodytas, dėl ko reikalavimą minėtoje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Pasisakydamas dėl prašomos priteisti sumos už bendrijos ūkines išlaidas, teismas vertino, kad atsakovė, nors ir nebūdama Bendrijos nare, turėjo prievolę mokėti bendrijos ūkio išlaidų dalį, proporcingą turimam buto plotui (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Dėl minėtų išlaidų apmokėjimo buvo priimti sprendimai 214-tos butų savininkų bendrijos visuotiniuose susirinkimuose, byloje pateikti Bendrijos įsakymai dėl darbo užmokesčio, amortizacinių-ūkinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo, kuriuose patvirtinti išlaidų dydžiai, tenkantys vienam kvadratiniam metrui (3 t., b. l. 80-94). Atsakovė neginčijo ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje, pavadintoje Sąskaita apmokėjimui (už laikotarpį 2006-12-01- 2015-09-30) (6 t., b. l. 6-10), pateiktų paskaičiavimų. Todėl teismas reikalavimą dalyje dėl atsakovės nesumokėtų sumų už bendrijos ūkines išlaidas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m. priteisimo pripažino pagrįstu ir įrodytu. Teismas nurodė, kad namo hidrauliniai bandymai, šildymo sistemų praplovimo darbai yra būtini daugiabučio namo išlaikymui ir išsaugojimui, todėl konstatavo, kad Bendrijos renkamos lėšos už šiuos darbus yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, dėl ko atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį proporcingai turimam buto plotui (CK 4.76 straipsnis). Nors ieškovė pateikė į bylą darbų atlikimo sutartis, sąmatas, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, bendrijos pirmininkės įsakymus dėl išlaidų už hidraulinius bandymus, šildymo sistemų praplovimo darbus paskirstymo kiekvienam bendraturčiui (3 t., b. l. 75-79; 7 t., b. l. 3-63), teismas sprendė, kad pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog ieškovė patyrė išlaidas šiems darbams apmokėti, taip pat nepatvirtina tokių išlaidų dydžio. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių darbų apmokėjimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė patyrė nuostolius. Todėl ieškovės reikalavimą dalyje dėl 19,34 Eur priteisimo už hidraulinių bandymų ir šildymo sistemų praplovimo darbus teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas pažymėjo, kad Bendrijos renkamos lėšos amortizaciniams priskaitymams ir namo ūkio lėšos yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį proporcingai turimam buto plotui (CK 4.76 straipsnis). Ieškovė minėtiems mokesčiams pagrįsti į bylą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių turinio teismas nustatė, kad Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimų nutarimais buvo patvirtinti Amortizacinių bei bendrijos ūkinių lėšų priskaitymų dydžiai, amortizacinių lėšų panaudojimas. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie 2006 m. patirtų amortizacinių išlaidų dydį, todėl ieškovės reikalavimą dalyje dėl prašomos priteisti 8,00 Lt (2,32 Eur) sumos, priskaičiuotos už 2006 m. gruodžio mėnesio amortizacinius priskaitymus ir namų ūkio lėšas, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovei neginčijus ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. lentelėje (6 t., b. l. 6-10) pateiktų paskaičiavimų, teismas ieškovės reikalavimą dalyje dėl atsakovės nesumokėtų sumų už namo amortizacinius priskaitymus ir namų ūkio lėšas už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2015 m. pripažino pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė, įgyvendindama daugiabučio namo savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų atžvilgiu, turi teisę organizuoti pastato bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą sudarydama sutartį su reikiamą kvalifikaciją turinčiu techniniu prižiūrėtoju (Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 34 p.; 2011 m. spalio 27 d. juridinių asmenų registre įregistruotų 214-osios butų savininkų bendrijos įstatų 27.3 p. (1 t., b. l. 22); 2014 m. birželio 25 d. juridinių asmenų registre įregistruotų 214-osios butų savininkų bendrijos įstatų 5.6.7 p. (1 t., b. l. 34)). Iš byloje pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad UAB „Santermita“ 2012 m. – 2014 m. atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą. Ieškovė taip pat pateikė Bendrijos pirmininkės pasirašytus įsakymus, kuriais nustatyta mokesčio už techninę priežiūrą paskirstymo gyventojams tvarka (7 t., b. l. 34, b. l. 44; b. l. 54; b. l. 64; b. l. 69; b. l. 74; b. l. 79; b. l. 98). Tačiau teismas pripažino, kad pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, jog ieškovė turėjo išlaidų darbams apmokėti, tokių išlaidų dydžio, todėl ieškinio reikalavimą dalyje dėl 4,41 Eur mokesčio už techninę pastato priežiūrą priteisimo teismas atmetė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkto, 29.1. punkto nuostatomis, teismas sprendė, kad ieškovė, kaip žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį sudaręs asmuo, turėjo apmokėti valstybinės žemės nuomos mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktas deklaracijas (t. 1., b. l. 202-206). Atitinkamai atsakovė turėjo prievolę apmokėti proporcingai jos nuosavybės bendrame turte daliai tenkančią žemės mokesčio sumą (7 t., b. l. 92, 96, 100). Pažymėjo, kad ieškovė pateikė įrodymus (Bendrijos pirmininkės įsakymus), kuriais, be kita ko, nustatyta mokesčio už žemės nuomą paskirstymo gyventojams tvarka (7 t., b. l. 79; b. l. 90; b. l. 92; b. l. 96; b. l. 98; b. l. 100). Atsakovė šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dalyje dėl žemės mokesčio už 2011 m. – 2015 m. priteisimo. Teismas sutiko, kad ieškovė pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais (7 t., b. l. 84-89) pilnai pagrindė savo reikalavimą dalyje dėl elektros skydinių remonto laiptinėse išlaidų priteisimo, todėl šį reikalavimą tenkino. Pagrįstu teismas pripažino ir ieškinio reikalavimą dalyje dėl 0,83 Eur (2,86 Lt/3,4528 Eur) skolos priteisimo už vandenį, kuri susidarė perskaičiavus mokestį už vandenį iki pašildymo ir kurią pagrindžia 2012 m. spalio 9 d. Bendrijos aktas bei tos pačios dienos Bendrijos pirmininko įsakymas (7 t. b. l. 94-95). Todėl bendra ieškovei iš atsakovės priteistina įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. teismas pripažino 550,90 Eur dydžio sumą (CK 6.38 str., 6.59 str., 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str.). Tenkinęs materialinį ieškovės reikalavimą, teismas pagrįstu pripažino ir ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą (550,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra taikytina ieškinio senatis, kadangi šiuo atveju yra suėjęs sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatomis, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai nėra susiję nei su palūkanomis, nei su periodinių išmokų išieškojimu. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2006 m. gruodžio 31 d., t. y. ieškovės sužinojimo apie atsakovės laiku neapmokėtą sąskaitą momentas. Ieškinys pateiktas teismui 2015 m. gruodžio 28 d., todėl dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčas susijęs su piniginių prievolių Bendrijai vykdymu, bendrija galėjo pasinaudoti mokama advokato teisine pagalba. Todėl sprendė, kad ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, turi būti priteista 294,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovės teismas priteisė 7,46 Eur (7,85 Eur x 95 proc.) valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos gyvenamųjų patalpų savininko pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 214-oji Butų savininkų bendrija teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėtame name atsakovei I. B. G. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 13, kurio plotas 49,09 m². Kaip teigė ieškovė, atsakovė neatsiskaitė už dalį ieškovės teiktų paslaugų per laikotarpį nuo 2006 metų gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., todėl kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 581,70 Eur skolą.Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taigi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 3 ir 5 dalys). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 21 straipsnyje.Vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). N. R. apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Atsižvelgdamas į šios nutarties 23-24 punktuose paminėtą ginčo klausimo teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovei nesant Bendrijos nare, jai neatsiranda pareiga mokėti mokesčius ir rinkliavas, skirtas Bendrijos darbuotojų, atliekančių Bendrijos organizacines ir ūkines pareigas, išlaikymui; žemės nuomos mokesčiui, pastato amortizaciniams mokesčiams, užtikrinantiems materialaus turto išlaikymą, mokėti. Aiškinant šias nuostatas kitaip, būtų pažeisti daugiabučio namo bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principai. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrijos pirmininkė ir ūkvedė tinkamai neatliko savo pareigų, o darbams, kuriuos privaloma atlikti pagal pareigas, samdė įvairius asmenis ir firmas, ginčijamam klausimui spręsti neturi teisinės reikšmės, kadangi į bylą nepateiktą įrodymų, kad Bendrijos pirmininkė būtų viršijusi savo kompetencijos ribas, kad jos veiksmai buvo neteisėti ir dėl to Bendrija (jos nariai ir kiti būtų savininkai) patyrė žalą. Byloje nėra ginčo, kad Bendrijai mokėtini mokesčiai, rinkliavos bei jų dydžiai yra nustatyti Bendrijos narių susirinkimuose. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Bendrijos narys ir buto savininkas gali ginčyti imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams prieštaraujančius juridinio asmens sprendimus teismo tvarka (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), ginti savo teises kitais įstatymo numatytais būdais, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Bendrijos narių susirinkimų nutarimų atsakovė neginčijo, jie nebuvo ir nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nepateikus ieškovei susirinkimų nutarimų priedų, tokie Bendrijos nutarimai turėjo būti pripažinti niekiniais teismo iniciatyva. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai paskaičiuotų mokesčių už bendrą elektros energiją. Savo papildomuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui ieškovė nurodė, kad išrašant sąskaitas už elektros energiją, tiekėjas taiko nuolaidą juridiniam asmeniui (Bendrijai) už duomenų surinkimą, apdorojimą ir pateikimą. Ši nuolaida yra apskaitoma ir Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu pridedama prie namo ūkinių –amortizacinių lėšų. Atsakovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių aplinkybių nepaneigus ir nenuginčijus ieškovės pateiktų 71,90 Eur dydžio skaičiavimų už bendrą elektrą (t. 6, b. l. 6-10), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus kaip nepagrįstus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Teismas atmeta kaip nepagrįstą ir kitą apeliacinio skundo argumentą dėl mokesčių paskaičiavimo už vandenį. Pati apeliantė pripažįstą, kad 2004 metais su AB „Kauno vandenys“ sudaryta sutartis nevykdoma ir pagal ją vandens tiekėjas mokesčių iš atsakovės negauna. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokesčiai už vandenį mokami Bendrijos ir vandens tiekėjo 1997 m. lapkričio 20 d. sudarytos sutarties pagrindu. Ieškovė butų gyventojų mokesčius už geriamąjį (šaltą) vandenį karštam vandeniui ruošti skaičiuoja nuo 2009 m. liepos 1 d. pagal vandens tiekėjo nurodymą (t. 3, b. l. 139-140, t. 6, b. l. 25). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Bendrija nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo pagrindą skaičiuoti atsakovei mokestį už geriamąjį (šaltą) vandenį karštam vandeniui ruošti, o atsakovė – pareigą pateikti Bendrijai duomenis apie sunaudotą vandens kiekį ir sumokėti už jį Bendrijai.Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo ginčijamus klausimus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (2015-03-20 įsigaliojusi redakcija), nurodytos maksimalios sumos, pagrįsta skaičiavimais ir įrodymais (t. 7, b. l. 177-179), todėl palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ieškovės prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo laikytinas pagrįstu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei 214-ajai Butų savininkų bendrijai, įmonės kodas 135350367, iš atsakovės I. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.