Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas AB „Kauno energija“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės V. K. 8005,45 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją, 589,22 Lt delspinigių, 293,95 Lt už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą, 5 procentus metinių palūkanų, 266,66 Lt žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekė šilumos energiją, už kurią atsakovė turėjo atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Su atsakove Šilumos energijos tiekimo/Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai šilumos tiekimo-vartojimo santykiai. Ieškovas tiekė šilumos energiją atsakovei, ji šilumos energiją vartojo, tačiau už ją nemokėjo (mokėjo dalinai). Naudodama patiektą šilumos energiją atsakovė pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę, t. y. už patiektą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą mokėti delspinigius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-17 sprendimą: dalyje dėl 7169,86 Lt skolos už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 1998-11-01 iki 2002-02-15, 192,84 Lt skolos už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2001-02-10 iki 2002-02-15, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (7362,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 221 Lt žyminio mokesčio priteisimo panaikinti ir ieškinį atmesti, o sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skoliniams - prievoliniams santykiams yra taikomas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). CK 1.125 str. 1 d. yra nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Daugelis CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai taip pat yra skoliniai - prievoliniai, tačiau jie yra nustatyti specialiomis teisės normomis.

2. Teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto ieškinio senaties termino pagal tarp šalių susiformavusį teisinį santykį. Vadovaujantis CK 1.125 str. 9 d. sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Šio teisinio santykio (kuriam taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas) esmė yra ta, kad jis yra determinuotas būtent išmokų periodiškumo, o ne jos skolinio - prievolinio pobūdžio ar teismo konstatuotos aplinkybės, kad mokesčio už sunaudotą šilumos energiją dydis priklauso nuo jos suvartoto kiekio, tuo metu galiojančių tarifų. Nors mokesčio dydis ir priklauso nuo energijos suvartoto kiekio, tačiau dėl to šios išmokos netampa neperiodinėmis, kadangi jų periodiškumas nustatytas įstatyminėmis teisės normomis. Pavyzdžiui, ir palūkanų dydis, kuris tiesiogiai nurodytas CK 1.125 str. 9 d. teisės normoje priklauso nuo negrąžintos paskolos dydžio.

3. CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (nukreipiančioji teisės norma). O CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Taigi, sistemiškai aiškinant šias teisės normas pripažintina, kad mokestis už šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Tokiu būdu, šių teisės normų konstrukcija akivaizdžiai nustato, kad šis mokestis yra periodinis. Ta aplinkybė, kad jis gali kisti nuo tam tikrų sąlygų (suvartotos energijos kiekio, tarifo) nekeičia jo periodiškumo esmės. Todėl tai taip pat nepanaikina CK 1.125 str. 9 d. teisės normoje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo pagrindo ieškinio reikalavimui.

4. Šioje byloje ieškinys pareikštas tik 2007-07-04. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ieškomai sumai, kuri yra susikaupusios periodinės išmokos. Nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas periodinėms išmokoms yra sąlygotas tam tikro apskaitos nuolatinumo ir jo periodiškumo, todėl ieškovas turėjo teisinę galimybę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo per įstatymo nustatytą penkerių metų laikotarpį, tačiau juo nepasinaudojo. Sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą teismas turėjo taikyti visoms periodinėms išmokoms laikotarpiui iki 2002-07-04; o, kaip jau nurodyta aukščiau, reikalavimas dėl išmokų priteisimo už laikotarpį nuo 2002-02-12 iki 2002-08-20 teismo buvo pagrįstai atmestas kitais nurodytais pagrindais.

5. Ieškinys pareikštas 2007-07-04 dėl skolos, kuri, atsakovo paskaičiavimu, atsirado laikotarpiu nuo 1998-11-01 iki 2002-08-20. Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ieškomai sumai, kuri atsirado kaip žala ieškovui, tačiau teismas taip pat nepagrįstai netaikė ieškinio senaties CK 1.125 str. 8 d. nustatytos teisės normos pagrindu ir nurodė, kad prašoma priteisti skola nėra žala, o įsiskolinimas už pateiktą šilumos energiją. Tačiau pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta sutartis. Todėl prašoma priteisti suma yra ieškovo patirta žala, kurią jis patyrė dėl atsakovės neįformintų, bet faktiškai susiformavusių sutartinių prievolių nevykdymo. CK komentare aiškinant CK 1.125 str. 8 d. nustatytą teisės normą nurodoma, kad nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą žalą turėtų būti taikomas esant tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei, - todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senatį taip pat ir CK 1.125 str. 8 d. pagrindu.

6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d. 1 punktu. Kadangi atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, tai sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą teismas taikė prašomiems priteisti delspinigiams pagrįstai. Tačiau jeigu patenkinus apeliacinį skundą teismas taikys ieškinio senatį pagrindinei prievolei pagal aukščiau pateiktus motyvus, tai reikalavimo dalis dėl delspinigių turėtų būti atmesta kitu, t. y. CPK 1.135 str. pagrindu.

7. Ieškovo ne kartą nurodyta LAT 2004-06-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-392/2004 motyvuojant bendrą ieškinio senaties termino skaičiavimą šioje byloje nėra reikšminga, nes nutartis nėra paskelbta teismų praktikoje, taip pat joje buvo nagrinėjama kita ieškinio senaties problema, t. y. tinkamo 1964 m. ar 2000 m. civilinio kodekso normų, reglamentuojančių bendrą ieškinio senaties terminą, taikymas pagal Įsigaliojimo įstatymą.